Byla 2A-592-265/2019
Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuoti asmenys – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius ir valstybės įmonė Registrų centras

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuoti asmenys – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius ir valstybės įmonė Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja V. J. (ikisantuokinė pavardė – K.) prašė jos Duomenys neskelbtini gimimo akte Nr. 66 pakeisti įrašą apie jos gimimo datą – vietoje gimimo datos „Duomenys neskelbtini“ įrašyti „Duomenys neskelbtini.“. Nurodė, kad ji yra Rusijos Federacijos Respublikos pensinio amžiaus pilietė. Ji siekia grįžti gyventi į Lietuvą pas dukrą R. S. ir pagal Lietuvoje migracijos tarnybos išduodamą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba gauti Lietuvos Respublikos pilietės pasą, nes pagal kilmę ir giminystės ryšį ji yra susijusi su lietuvių kilmės asmeniu – mama K, (buvusi mergautinė pavardė S.), tačiau gimimo akte nurodyta jos gimimo data trukdo tai padaryti. Nurodė, kad ji gimė Duomenys neskelbtini metais Šiaulių mieste, tačiau kai kuriuose įrašuose yra nurodyta gimimo data Duomenys neskelbtini., tai yra gimusi metais vėliau.

72.

8Pareiškėja pažymėjo, jog ankstesniuose dokumentuose, tai yra Krikšto pažymoje Nr. 176, išduotoje šv. A. P. parapijos klebono V. A., Pagėgių mokyklos – internato aštuonmečio mokslo baigimo pažymėjime, pareiškėjai priklausančios darbo knygelės įrašuose, Duomenys neskelbtini. išduotame santuokos liudijime ir Duomenys neskelbtini išduotame Rusijos Federacinės Respublikos pilietės pase jos gimimo data nurodyta Duomenys neskelbtini. Nurodė, jog pareiškėjos tėvai buvo I. K. ir P. L. –G.(ikisantuokinė pavardė – S.). Jiems iki santuokos įregistravimo gimė pareiškėja, o jos gimimo faktą patvirtino gimimo akto įrašas Nr. 622147, kuris kaip papildoma informacija užfiksuotas ir minėtoje krikšto pažymoje Nr. 176, išduotoje Duomenys neskelbtini. Jos manymu, gimimo akto įraše Nr. 66, išduotame Duomenys neskelbtini., buvo aiškiai suklysta dėl jos gimimo datos (su aiškiu pataisymu), kaip ir suklysta dėl išduodamo gimimo liudijimo numerio, kuris yra su aiškiu paskutinio skaičiaus 7 pataisymu. Nurodė, kad ji kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių dėl gimimo akto įrašo pakeitimo, tačiau jai buvo atsisakyta ištaisyti civilinės būklės akto įrašą.

93.

10Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius nurodė, jog pareiškėjos prašymas ištaisyti civilinės būklės aktą nebuvo tenkintas, kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių ištaisymo aplinkybes. Sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

114.

12Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog registrų centre yra saugomi šie duomenys apie pareiškėją: V. K., gimimo data pagal gimimo įrašą yra Duomenys neskelbtini.; gimimo data pagal santuokos sudarymo ir santuokos nutraukimo įrašą yra Duomenys neskelbtini d.; gimimo data, nurodyta Rusijos Federacinės Respublikos pase, yra Duomenys neskelbtini d.; Tėvas I. K., gim. Duomenys neskelbtini., mama P. K., gim. Duomenys neskelbtini. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

166.

17Nurodė, kad bylos duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus archyve nuo 1948 m. sausio 1 d. iki 1954 m. gruodžio 31 d. nėra gimimo įrašų, kuriuose būtų įrašytas V. K. vardu gimimo įrašas. Pažymėjo, kad įrašų apie pareiškėjos gimimą neišliko ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Atkreipė dėmesį ir į suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovės teisme nurodytas aplinkybes, kad Lietuvos Valstybės Istorijos archyvas juos informavo, kad gimimo įrašas nebuvo nei keistas, nei taisytas.

187.

19Nurodė, kad pareiškėja iš esmės pagrindiniu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad pareiškėja gimė Duomenys neskelbtini., o ne Duomenys neskelbtini., laiko Priekulės Šv. A. P. Duomenys neskelbtini metais išduotą krikšto liudijimą Nr. 176, argumentuojant tuo, kad šis liudijimas buvo išduotas pirminio gimimo liudijimo Nr. 622147 ir Priekulės r. CBAĮB gimimo akto įrašo Nr. 66 pagrindu. Šio gimimo liudijimo numeris (622147) papildomai yra užfiksuotas ir Duomenys neskelbtini. išduotame gimimo akto įraše Nr. 66. Tačiau teismas su šiais pareiškėjos argumentai nesutiko ir pažymėjo, kad krikšto liudijime yra matyti aiškus gimimo datos taisymas iš Duomenys neskelbtini. į Duomenys neskelbtini.

208.

21Taip pat nurodė, jog gimimo akto įraše Nr. 66, išduotame Duomenys neskelbtini. Priekulės r. CBAĮB, nurodyta, kad Duomenys neskelbtini. gimus pareiškėjai V. K., jos motinai P. K. sukako 32 m., o tėvui I. K. 30 m. Valstybinės įmonės Registrų centro duomenis P. K. yra gimusi Duomenys neskelbtini., o I. K. gimęs Duomenys neskelbtini. Taigi jeigu pareiškėjos gimimo data būtų Duomenys neskelbtini., gimimo įrašo akte, skiltyje gimimo data, ties jos motinos amžiumi turėtų būti nurodyta, kad jai sukako 31 m., o ties tėvo – 29 m., kadangi Duomenys neskelbtini m. gimusiam pareiškėjos tėvui ir Duomenys neskelbtini. gimusiai pareiškėjos motinai, Duomenys neskelbtini., kada siekia būti gimusi pareiškėja, daugiausiai galėjo būti atitinkamai 29 ir 31.

229.

23Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą padarė išvadą, kad V. J. pareiškimo reikalavimas – Duomenys neskelbtini gimimo akte Nr. 66 pakeisti įrašą apie jos gimimo datą, o būtent, vietoje gimimo datos „Duomenys neskelbtini“ įrašant „Duomenys neskelbtini“ – neįrodytas.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2510.

26Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2018 m. spalio 18 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės raštą su priedais. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2710.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi įrodymais, kurie pareiškėjai buvo išduoti vėliau. Akcentuotina, jog anksčiau išduotuose dokumentuose, tai yra Krikšto pažymoje Nr. 176, išduotoje šv. A. P. parapijos klebono V. A., V. J. gimimo data nurodyta Duomenys neskelbtini. Tokia ji nurodyta Duomenys neskelbtini pareiškėjos ir I. K. sutuoktuvių akto įraše Nr. 9, Pagėgių mokyklos – internato aštuonmečio mokslo baigimo pažymėjime, pareiškėjai priklausančios darbo knygelės, išduotos Duomenys neskelbtini., įrašuose, Duomenys neskelbtini. išduotame santuokos liudijime (akto įrašo Nr. 467) ir 2014 m. gegužės 29 d. išduotame Rusijos Federacinės Respublikos pilietės pase.

2810.2. Nesant byloje duomenų iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro ir Šiaulių miesto ligoninės teismas pernelyg greitai nusprendė dėl pareiškėjos nurodyto fakto nebuvimo.

2910.3. Pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad pareiškėja savo dukras R. S. (ikisantuokinė pavardė – K.), gimusią Duomenys neskelbtini., ir V. J., gimusią Duomenys neskelbtini pagimdė būdama 23 ir 33 metų amžiaus. Tai ir yra pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys teisingus pareiškėjos teiginius apie jos gimimo metus.

3011.

31Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.

3212.

33Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

3613.

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.

3814.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

40Dėl naujų įrodymų pridėjimo

4115.

42Apeliantė prašo prijungti naujus įrodymus – 2018 m. spalio 18 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės raštą su priedais.

4316.

44Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

4517.

46Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo turinį bei įvertinus, jog šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo po priimto teismo sprendimo, spręstina, kad yra pagrindas prie bylos pridėti ir vertinti pateiktus naujus įrodymus.

47Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

4818.

49Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. gimė Duomenys neskelbtini.

5019.

51Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos.

5220.

53Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 124 punktą Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva. Pagal šių taisyklių 125 punktą suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Pagal šių taisyklių 126 punktą civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Pagal šių taisyklių 131 punktą civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu tėvystės pripažinimo pareiškimu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu ar medicininiu mirties liudijimu. Pagal šių taisyklių 143 punktą atkuriant mirties įrašą, asmens vardas, pavardė ir gimimo data nurodomi remiantis jo gimimo ir kitais civilinės būklės aktų įrašais, bažnytiniais mirties registravimo ir palaidojimo dokumentais, archyvų ir teisėsaugos institucijų pažymomis, teismo sprendimu.

5421.

55Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog teismas nukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

5622.

57CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais.

5823.

59Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

6024.

61Bylos duomenimis, Priekulės Šv. A. P. Duomenys neskelbtini metais išduotame krikšto liudijime Nr. 176 nurodyta, kad V. K. gimė Duomenys neskelbtini. Šiauliuose, tėvai J. K. (30 m. amžiaus) ir P. S. (32 m. amžiaus), krikšto data Duomenys neskelbtini . Liudijimas išduotas gimimo liudijimo Duomenys neskelbtini ir Priekulės r. gimimo įrašo Nr. 66 pagrindu (b. l. 17-18, 56). Telšių vyskupijos Priekulės Šv. A. P. parapijos kunigas klebonas kan. V. A. nurodė, kad nėra duomenų, jog Duomenys neskelbtini m. Krikštų knygoje, reg. Nr. 176, įraše apie V. K. krikštą būtų atlikti pataisymai (b. l. 55). Teisėjų kolegija priešingai, nei pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo Duomenys neskelbtini metais išduoto krikšto liudijimo Nr. 176 vertinti kaip neobjektyvaus įrodymo. Pirma, teisėjų kolegija negali padaryti neabejotinos išvados, jog šiame krikšto liudijime yra atlikti pataisymai; antra – byloje nėra atlikta ekspertizė šiai išvadai patvirtinti; trečia – klebonas V. A. nurodė, jog nėra duomenų, kad šiame krikšto liudijime būtų atlikti pataisymai.

6225.

63Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos aštuonmečio mokslo baigimo pažymėjime, išduotame Pagėgių mokyklos internato, pareiškėjos gimimo data nurodyta Duomenys neskelbtini. (b. l. 19-21); darbo knygelėje, kuri išduota Duomenys neskelbtini., gimimo data nurodyta Duomenys neskelbtini. (b. l. 19-21). Santuokos liudijime, kuris išduotas Duomenys neskelbtini., pareiškėjos gimimo data nurodyta Duomenys neskelbtini. (b. l. 22). Rusijos Federacijos Duomenys neskelbtini. pareiškėjai išduotame pase jos gimimo data nurodyta Duomenys neskelbtini. (b. l. 23-25). VĮ Registrų centro išduota pažyma patvirtina, kad V. J. gimė Duomenys neskelbtini. (b. l. 37).

6426.

65Minėta, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Duomenys neskelbtini. ir Duomenys neskelbtini. gimdymų registracijos žurnalų kopijas. Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėja dukras (Duomenys neskelbtini. ir Duomenys neskelbtini.) pagimdė būdama 23 ir 33 metų. Tai yra šie įrodymai patvirtina jau anksčiau kituose dokumentuose minėtas aplinkybės, jog pareiškėja gimė ne Duomenys neskelbtini.

6627.

67Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ir aptarti įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, kad pareiškėja gimė Duomenys neskelbtini., o ne Duomenys neskelbtini., todėl pritartina pareiškėjos argumentams, jog gimimo įraše, išduotame Priekulės r. CBAĮB, įrašo Nr. 66, kuriame nurodyta, kad pareiškėja V. K. gimė Duomenys neskelbtini., bei Duomenys neskelbtini. vietoje pamesto gimimo liudijimo išduotame kitame gimimo liudijime, kuriame pareiškėjos gimimo data nurodyta Duomenys neskelbtini., – suklysta.

68Dėl bylos procesinės baigties

6928.

70Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą nustatyti faktinę jos gimimo datą, panaikinti. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas pareiškėjos prašymas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

71Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

7229.

73CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

7430.

75Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai nebuvo priešingi, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

76Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

77Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

78Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. (ikisantuokinė pavardė – K) gimė Duomenys neskelbtini.

79Teismo sprendimas yra pagrindas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti V. J. (ikisantuokinė pavardė – K.) gimimo liudijimą AA Nr. Duomenys neskelbtini (įrašo Nr. 66), išduotą (įrašytą) Duomenys neskelbtini. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, pakeičiant V. J. (ikisantuokinė pavardė – K.) gimimo datą iš Duomenys neskelbtini. į Duomenys neskelbtini.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja V. J. (ikisantuokinė pavardė – K.) prašė jos Duomenys... 7. 2.... 8. Pareiškėja pažymėjo, jog ankstesniuose dokumentuose, tai yra Krikšto... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės... 11. 4.... 12. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškimą... 16. 6.... 17. Nurodė, kad bylos duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos... 18. 7.... 19. Nurodė, kad pareiškėja iš esmės pagrindiniu rašytiniu įrodymu,... 20. 8.... 21. Taip pat nurodė, jog gimimo akto įraše Nr. 66, išduotame Duomenys... 22. 9.... 23. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą padarė išvadą, kad V. J.... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 25. 10.... 26. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo... 27. 10.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi įrodymais, kurie pareiškėjai buvo... 28. 10.2. Nesant byloje duomenų iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro ir... 29. 10.3. Pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad pareiškėja savo dukras R. S.... 30. 11.... 31. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą... 32. 12.... 33. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 36. 13.... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 38. 14.... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 40. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 41. 15.... 42. Apeliantė prašo prijungti naujus įrodymus – 2018 m. spalio 18 d.... 43. 16.... 44. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę... 45. 17.... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo... 47. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo... 48. 18.... 49. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo... 50. 19.... 51. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 52. 20.... 53. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m.... 54. 21.... 55. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog teismas nukrypo nuo įstatyme ir... 56. 22.... 57. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo... 58. 23.... 59. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių... 60. 24.... 61. Bylos duomenimis, Priekulės Šv. A. P. Duomenys neskelbtini metais išduotame... 62. 25.... 63. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos aštuonmečio mokslo baigimo... 64. 26.... 65. Minėta, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus... 66. 27.... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ir aptarti įrodymai yra pakankami... 68. Dėl bylos procesinės baigties... 69. 28.... 70. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 72. 29.... 73. CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose... 74. 30.... 75. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje... 76. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 77. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir... 78. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. (ikisantuokinė... 79. Teismo sprendimas yra pagrindas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos...