Byla e2-5311-998/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, ieškovui V. B. (V. B.), jo atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovei T. K. (T. K.), atsakovų atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams V. B. ir T. K. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 2713,80 Eur nuostolių atlyginimo bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra jo brolis ir sesuo. Dduomenys neskelbtini) mirė šalių mama N. B.. Ieškovas nurodė, kad 2016-07-18 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į paveldimą turtą: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 64,83 Eur kompensuojamąją senatvės pensijos sumą; 3) pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, kurios likutis 2016-07-07 banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 1137,07 Eur, indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis – 36,40 Eur, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 0,38 Eur. Atsakovai teismine tvarka užginčijo paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-18 sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu ir panaikino Klaipėdos 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2016-07-18 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, kad N. B. turtą paveldėjo tik jos sūnus V. B.. Ieškovo teigimu, teismas atnaujino T. K. ir V. B. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jų motinos N. B. mirties, todėl palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jis, T. K. ir V. B. lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. e2-7009-637/2017). Pagal paminėtą teismo sprendimą šalys mirusios mamos paveldimą turtą paveldėjo lygiomis dalimis. Ieškovas nurodė, kad jis vienas iš savo asmeninių lėšų prisidėjo prie paveldėto turto pagerinimo/priežiūros, palaidojo mamą, sutvarkė kapą, pastatė paminklą, mokėjo mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, todėl jis turi teisę atgauti lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Atsakovai prie šių išlaidų neprisidėjo, todėl turi prievolę lygiomis dalimis atlyginti jo reikalaujamų turėtų išlaidų dalį. Ieškovas pažymėjo, jog mirus mamai, jis patyrė 1156,00 Eur nuostolių, susijusių su palaidojimu, taip pat kapavietės sutvarkymas ir paminklo pastatymas sudarė 4800,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad už paveldėto turto stogo remontą 2011-12-02 pervedė į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 387,20 Eur, 2013-09-09 už namo sienų šiltinimo darbus pervedė 240,00 Eur, iš viso 627,20 Eur. Be to, po velionės mirties prižiūrėjo paveldėtą turtą ir mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., suma 1558,40 Eur. Ieškovo teigimu, jis patyrė 8141,60 Eur išlaidų (627,20 Eur + 1156,00 Eur + 4800,00 Eur + 1558,40 Eur), todėl kiekvienam iš paveldėtojų tenka po 2713,80 Eur (8141,60 : 3).

5Atsakovai teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį patenkinti iš dalies bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš jų 627,20 Eur paveldėto buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, nes šias išlaidas ieškovas patyrė dar 2011 ir 2013 metais, tai yra dar iki mamos N. B. mirties (duomenys neskelbtini). Atsiliepimu atsakovai sutiko tik iš dalies atlyginti 1156,00 Eur laidojimo išlaidų, nes ieškovas, kaip asmuo laidojęs mamą, pagal Paramos mirties atveju įstatymo 2 straipsnio, 5 straipsnio 1, 3 dalis turėjo gauti laidojimo pašalpą, kurią sudarė 304,00 Eur. Tokiu būdu realiai ieškovas patyrė 852,00 Eur mamos laidojimo išlaidų. Atsiliepimu atsakovai sutiko atlyginti ieškovo patirtas 1558,4, Eur paveldėto buto išlaikymo išlaidas nuo

62016-04-03 iki 2017 m. gruodžio mėn. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad taip pat pripažįsta tik dalį iš ieškovo patirtų paminklo pastatymo ant mamos kapo išlaidų. Atsakovų teigimu, mama palaidota šeimos kapavietėje, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog joje bus laidojami ir ieškovo šeimos nariai, t. y. jis pats ir jo sutuoktinė. Vadinasi, paminklas ant kapo pastatytas ne tik mamai, bet ir ieškovo šeimos nariams. Tokiu būdu, su mamai paminklu ant kapo pastatymu yra susiję 1/3 ieškovo patirtų išlaidų, t. y. 1600,00 Eur. Nuo tokios dalies atsakovai sutiko atlyginti ieškovui 2/3 dalis, t. y. po 533,00 Eur, iš viso 1066,00 Eur. Atsakovai nurodė, kad ieškovo patirtos išlaidos turi būti mažinamos 1238,68 Eur, kuriuos ieškovas paveldėjo, kaip mamos palikimo dalį (64,83 Eur kompensuojamoji senatvės pensijos suma; piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, kurios likutis 2016-07-07 banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 1137,07 Eur, indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 36,40 Eur, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 0,38 Eur). Nurodė, jog jie nurodytų piniginių lėšų nepaveldėjo, pinigus jau buvo panaudojęs ieškovas. Pažymėjo, kad iš viso jie turi atlyginti po 923,91 Eur.

7Teismo posėdyje ieškovas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad mirusiai mamai skolindavo pinigų buto išlaikymui, jo priežiūrai, iš viso apie 627,00 Eur. Pinigai buvo skolinami iki tada, kai ji galės juos grąžinti arba bus parduotas butas po jos mirties. Tikėjosi, kad po mirties jam bus paliktas butas. Nurodė, jog 1282,00 Eur mamos pinigai buvo panaudoti jos paminko statymui, gedulingiems pietums. Pripažino, kad laidojimui iš savivaldybės gavo 304,00 Eur pašalpą. 304,00 Eur pašalpa buvo panaudota gedulingiems pietums kavinėje, pietai taip pat buvo po 9 dienų po mirties ir po 40 dienų po mirties. Gedulingiems pietums, pietums po metinių išleido po 200-300 Eur. Po gedulingų pietų jokių pinigų brolis ir sesuo nedavė. Brolis ir sesuo dalyvavo mamos laidotuvėse, gedulinguose pietuose taip pat dalyvavo, devintinėse nedalyvavo, nedalyvavo ir sekančiuose minėjimuose. Nurodė, kad mama norėjo būti palaidota šeimyninėje kapavietėje, ji tikriausiai norėjo, kad su ja būtų palaidotas kuris nors sūnus, jis ar V.. Tas noras buvo pasakytas jam, o V., ar sakė, nežino. Prieš mirtį mama pati sau išsirinko paminklą, buvo nuvykę kartu į kapines, kur ji pamatė paminklą, kuris jai patiko. Teigė, kad po mirties tarėsi su V. kokį antkapį statyti. Nurodė, kad jo žmona nori būti palaidota pas pirmąjį vyrą, jo žmona prižiūri pirmojo vyro kapą ir laidotis jo motinos kapavietėje neketina.

8Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad nuostoliai atsirado dėl to, kad ieškovas padengė visas mamos laidojimo išlaidas. Taip pat prieš mamos mirtį išlaikė jos turtą, mamos pensija buvo maža, todėl mama prašė padėti jai, už finansinę pagalbą mama žadėjo jam palikti butą. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas V. B. sudarė suderinimo aktą, aktas nėra paneigtas atsakovo. Akcentavo, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2018-03-06, ieškinys teismui paduotas 2018-03-21, todėl nėra praleistas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Gedulingi pietūs ir kiti papročiai yra taip pat įskaičiuojami į laidojimo išlaidas.

9Teismo posėdyje atsakovė T. K. prašė ieškinį tenkinti iš dalies atsiliepime nurodytais motyvais. Teigė, kad kol mama buvo gyva, spręsdavo visus klausimus kartu. Po mamos laidotuvių brolis V. sakė, kad rinks visus kvitus, o po to visi atsiskaitys. Dėl buto remonto ji ir V. visiškai nežinojo, kad vyko buto remontas, mama jokių pinigų neprašė. Nurodė, kad mama palaidota šeimyniniame kape, šeimininkas yra V., jei mama būtų norėjusi, kad kapas būtų taip sutvarkytas, ji būtų informavusi ją ir V.. Niekada nebuvo kalbos, kad kapas bus šeimyninis, juolab, kad V. ir V. buvo susitikę, V. norėjo, kad kapas būtų kitokios išvaizdos, kad būtų galima sodinti gėlių, nes mama mylėjo gėles. Mama niekada nesakė, kad nori, jog kas nors būtų šalia palaidotas. Nei ji, nei V. nežinojo, kokį paminklą statys V.. Gedulingi pietūs buvo kavinėje, po gedulingų pietų ji ir V. V. atidavė pinigus, kiekvienas po 100,00 Eur. Devintinėse ji ir V. nedalyvavo, ketvirtinėse buvo ir atidavė grynais pinigus, taip pat po 100,00 Eur nuo kiekvieno. Metinėse nedalyvavo. Atsakovė teigė, kad lankydavo mamą 3 kartus per metus. Kai vyko buto (namo) remontas, mama jos pinigų neprašė. Pažymėjo, kad dengti komunalinius mokesčius visiškai sutinka.

10Teismo posėdyje atsakovų atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovai nesutinka su 627,20 Eur išlaidų atlyginimu, nes susitarimas buvo dar esant gyvai šalių mamai, mama ir sūnus V. susitarė tarp savęs. Kita vertus, taip pat nebuvo pareikštas per 3 mėnesių terminą 627,20 Eur kreditorinis reikalavimas palikimą priėmusiems įpėdiniams. Nuo 2017-07-18 turėtų būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti, vadinasi terminas yra praleistas. Teigė, kad ieškovo sutuoktinės teiginiai, kad ji bus palaidota su savo pirmuoju vyru, turėtų būtų vertinami kritiškai. Pažymėjo, kad šalių motinos kapavietė yra trivietė, nes yra trys plokštės, ant paminklo palikta daug tuščios vietos, todėl mano, kad ten laidosis ir ieškovas su savo sutuoktine. Akcentavo, kad paminklas yra per brangus. Pažymėjo, kad jis, kaip atsakovo V. B. atstovas, atšaukia suderinimo aktą, jo pasirašymą.

11Teismo posėdyje liudytoja J. J. paaiškino, kad yra V. B. žmonos dukterėčia. Ieškovas kiekvieną dieną prižiūrėdavo savo mamą, jis ja rūpinosi, teikė maistą, vaistus. Daug metų ji gyveno šalia ir viską matydavo kaip ieškovas rūpindavosi savo mama. Nurodė, kad ji važiavo kartu su mirusiąja ir ieškovu į kapines aplankyti kapų, taip pat pažiūrėti esamų paminklų. Ieškovo motina pamatė paminklą, kuris jai labai patiko ir parodė sūnui (ieškovui). Po to buvo ieškovo žmonos gimtadienis, buvo visos giminės, mama paminėjo tą paminklą, kurį matė, kad jis jai labai patiko. Paaiškino, kad mama norėjo tokio kapo, negali pasakyti, ar jis trivietis, ar keturvietis. Patvirtino, jog buvo gedulingi pietūs, devintinės, ketvirtinės, metinės, buvo ruošiami stalai pilni vaišių. Apie atsakovų pinigų sumokėjimą už pietus nieko nežino, ji tik žino, kad visur mokėjo ieškovas. Pažymėjo, kad ieškovo žmona bus palaidota su pirmu vyru, tai jos pirmas vyras, ji neturėjo vaikų, taip yra jau seniai sutarta.

12Teismo posėdyje liudytoja N. B. paaiškino, kad yra atsakovo V. B. žmona. Mirė uošvė ir ieškovas pasisavino butą. Prasidėjo teismai. Nurodė, kad nesutinka dėl paminklo. Paaiškino, kad mama niekada negalvojo apie mirtį, niekada nesakė kokio paminklo nori, neturėjo net įkapių. Patvirtino, kad laidotuvių metu už viską mokėjo V., po to jie tarėsi, kad jis pateiks čekius ir atsiskaitys. Dėl paminklo niekas nesitarė, apie jokį dizainą nekalbėjo. Po gedulingų pietų pinigai buvo perduoti V., V. ir T. davė po 100,00 Eur. Pažymėjo, kad čekių neturi. Kapą pamatė tik tada (visų šventųjų dieną), kai jis jau buvo su paminklu. Nieko nežino apie jokias lėšas, kurios buvo reikalingos stogo remontui. Kartais jie duodavo pinigų mamai.

13Teismas

konstatuoja:

14paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų perėjimą jo įpėdiniams reglamentuoja CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos. Pagal jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą įpėdinio teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės. Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniams pasidalijus palikimą sudarantį turtą ir taip turint nuosavybės teises į šio turto dalį bei atsakomybę už palikėjo skolas, palikimas, kaip paveldėjimo teisių ir pareigų visuma, baigia egzistuoti, paveldėjimo teisės reglamentuojami teisiniai santykiai pasibaigia.

15Iš bylos duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. B.. Bylos šalys V. B., V. B. ir T. K. yra jos vaikai. 2018-07-18 Klaipėdos miesto 13-asis notarų biuras išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad N. B. turtą paveldėjo sūnus V. B., o paveldimą turtą sudarė: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 64,83 Eur kompensuojamoji senatvės pensijos suma; visos piniginės lėšos sąskaitose, esančiose akcinėje bendrovėje „Swedbank“: banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2016-07-07 buvo 1137,07 Eur, indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2016-07-07 buvo 36,40 Eur, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2016-07-07 buvo 0,38 Eur, iš viso piniginių lėšų suma sudarė 1238,68 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-18 sprendimu pripažino negaliojančiu ir panaikino Klaipėdos 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2016-07-18 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, kad N. B. turtą paveldėjo tik jos sūnus V. B.. Teismas 2017-07-18 sprendimu atnaujino ieškovams T. K. ir V. B. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir nustatė, kad palikimą po N. B. mirties nuo palikimo atsiradimo momento priėmė T. K., V. B. ir V. B. lygiomis dalimis. Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-18 nutartimi Klaipėdos miesto aplinkės teismo 2017-07-18 sprendimą paliko nepakeistą.

16Nagrinėjamu atveju ieškovas palikėją palaidojo ir jos kapą sutvarkė savo lėšomis, todėl ieškovas reiškia reikalavimą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Ginčo dėl to, jog laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas dengė ieškovas, nėra

17Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Taigi darytina išvada, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį, tad ginčo teisiniam santykiui tiesiogiai taikytini CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 dalis, 6.50 straipsnis. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 3 straipsnio 6 dalyje. Teismo vertinimu, nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5straipsnis). Atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžiama, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje, taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovai (skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) jo reikalaujamą palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas,6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

18Kaip minėta, mirus N. B., palikimą pagal įstatymą priėmė jos vaikai, bylos šalys V. B., V. B. ir T. K.. Ieškovas (mirusios sūnus) mirusiąją palaidojo ir jos kapą sutvarkė savo lėšomis, o atsakovai savo lėšomis prie to neprisidėjo. Atsakovai neginčija fakto, jog jie prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, taip pat neginčija savo prievolės prisidėti prie laidojimo išlaidų. Atsakovai tik nesutinka su nurodytais išlaidų dydžiais, nurodydami, kad kaikurias išlaidas yra padengę arba neturi pareigos jų dengti, taip pat teigia, kad jų nuomonės dėl šių išlaidų dydžio nebuvo klausiama.

19Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas. Antai jis yra nurodęs, kad ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006).

20Atsakovai, nesutikdami su 4800,00 Eur kapo sutvarkymo išlaidomis, nurodė, kad ieškovas su jais nepasitarė, savavališkai išrinko antkapį. Taip pat, atsakovų teigimu, mama palaidota šeimyniniame kape, kuriame bus laidojamas ieškovas ir jo sutuoktinė, todėl paminklas ant kapo pastatytas ne tik mamai, bet ir ieškovo šeimos nariams. Tokiu būdu, atsakovų manymu, su mamai paminklu ant kapo pastatymu yra susiję 1/3 ieškovo patirtų išlaidų.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. B. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur sumai už betoninį pamatą. 2016-09-05 pagal kasos pajamų orderį V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 200,00 Eur. 2016-10-10 V. B. bankiniu pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 800,00 Eur. 2016-10-11 V. B. bankiniu pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 800,00 Eur. 2016-10-12 V. B. bankiniu pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 400,00 Eur. 2016-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. B. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, kurią sudaro 1200,50 Eur akmens plokštė aplink kapą, 570,00 Eur paminklas, 79,50 Eur dailininko darbai, 150,00 Eur montavimo darbai. 2017-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. B. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini), 2600,00 Eur sumai, kurią sudaro 410,00 Eur pjedestalas po paminklu, 2190,00 Eur akmens plokštės dengimas. 2017-01-04 pagal kasos pajamų orderį V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2600,00 Eur.

22Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2018-06-01, 2018-08-30 raštuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laidojant N. B., buvo skirta šeimyninė kapavietė, kurios išmatavimai – 2,8x2,5.

23CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikšmės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė (...) nebūtų laiku įvykdyta (...). Teismo nuomone, yra akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovas, nors ir iš anksto negavęs aiškiai išreikšto atsakovų sutikimo, įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę, kurios esant būtinybei nesiėmė vykdyti atsakovai, t. y. sutvarkė mirusiosios motinos kapą.

24CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims.

25Teismo posėdžio metu liudytoja N. B. (atsakovo V. B. žmona) nurodė, kad lapkričio 1 d. – visų šventųjų dieną, atvykę su vyru ant kapų, pamatė jau pastatytą paminklą. Teismas pastebi, kad šalių motina mirė (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą matyti, kad antkapio darbai pradėti jau 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje. Vadinasi, po motinos mirties kapavietėje turėjo būti matomi darbai (antkapio statybos), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas V. B. retai lankydavo motinos kapą ir nebuvo aktyvus organizuojant kapo tvarkymą. Tą patį galima teigti ir apie T. K., kuri taip pat bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad gyvena toli, Latvijoje, todėl yra retas svečias Lietuvoje, kas galimai įtakojo jos pasyvumą antkapio darbuose. Taigi šiuo atveju laikytina, kad atsakovai savo pasyviais veiksmais priėmė neprieštaraujančio asmens poziciją, niekam neišsakė savo prieštaravimų, ką teismas pripažįsta, jog atsakovai konkliudentiniais veiksmais sutiko su tuo metu atliekamais veiksmais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovai kiekvienu atveju turėjo teisę reikšti, jog jie irgi gali pasirūpinti kapavietės sutvarkymu ir kad to nedarytų ieškovas savo iniciatyva, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtinta. Byloje yra pateiktas tik 2017-08-15 T. K. el. laiškas skirtas V. B., kuriuo ji siūlė susitarti, kompensuoti išlaidas, pasidalinti butą ir pan., tačiau laiškas siųstas jau po paminklo pastatymo. Būtina akcentuoti ir tai, kad remiantis ieškovo ir liudytojos J. J. paaiškinimais, mirusioji N. B., lankydama kapus, pamačiusi kapavietes, išreiškė norą būtent tokio pobūdžio ir stiliaus antkapio, kas leidžia daryti prielaidą, jog ieškovas pildė savo motinos norus. Pastebėtina, kad atsakovai iš esmės nepaneigė tokių aplinkybių, o pagrįstų abejonių liudytojos J. J. duotais paaiškinimais teismo posėdyje, teismas neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).

26CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Vadovaujantis CK 6.233 straipsnio 2 dalimi, CK 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turėtos išlaidos neatlyginamos, t. y., ,,jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas“. Šiuo atveju atsakovai nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad buvo tartasi dėl kitokio paminklo ar prieštaravo dėl ieškovo išrinkto. Prieštaravimai ir ginčai prasidėjo tik tada, kai iškilo ginčas dėl paveldėto turto, t. y. praėjus daugiau kaip pusę metų po kapavietės sutvarkymo. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovas kapavietę sutvarkė prieš atsakovų valią ir tą valią žinodamas, teismas daro išvadą, kad turtą paveldėję asmenys turi pareigą atlyginti patirtas išlaidas, nepaisant to, ar ieškovas paisė atsakovų nuomonės dėl paminklo kainos ir dizaino ar ne (CK 6.233 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27Atsakovai taip pat nesutinka su kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžiu, teigdami, kad motina palaidota šeimyninėje kapavietėje, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas ten taip pat bus laidojamas su savo sutuoktine, todėl antkapio išlaidos turėtų būti proporcingai mažinamos. Pastebėtina, kad tokiems teiginiams pagrįsti atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, t. y. nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog kapavietėje, kurioje palaidota šalių motina, ketinama laidoti ir ieškovą su sutuoktine. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų ar prielaidų, kad jau esamoje kapavietėje negalėtų būti laidojami ir kiti mirusiosios vaikai, t. y. atsakovai. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad šeimyninis kapas buvo renkamas iš karto po motinos mirties. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, šalys motinos laidotuvių metu dar nebuvo priešiškai nusiteikusios, kas leidžia daryti prielaidą, kad tokio galimai ieškovo sprendimo dėl šeimyninio kapo atsakovai ir neginčijo, tiesiog leido ieškovui rūpintis laidojimu, juolab, kad pati T. K. ir atsakovo žmona N. B. posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovu buvo susitarimas, jog jis rinks visus čekius, o po to bus su juo atsiskaityta. Taigi, savo konkliudentiniais veiksmais, susitarimu atsakovai leido ieškovui priimti sprendimą dėl motinos laidojimo vietos, tokiu būdu tam neprieštaravo. Pastebėtina, kad atsakovai, nekeldami jokių prieštaravimų ir nesidomėdami kapavietės dydžiu, veikė pasyviai ir prisiėmė riziką dėl savo veiksmų pasekmių.

28Dėl atsakovų teiginių, kad kapavietėje ketinama laidoti ir ieškovo sutuoktinę atkreiptinas dėmesys, jog tokie argumentai kelia pagrįstų abejonių. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šeimyninę kapavietę parinko dėl to, kad gal kuris nors iš vaikų išreikš norą būti palaidotas šalia motinos, todėl neigė, kad būtent jis išsipirko kapavietę kartu su motina. Taip pat neigė, kad motinos kape bus laidojama ir jo sutuoktinė, kadangi jo sutuoktinė bus laidojama pirmojo vyro kape. Tokius ieškovo teiginius posėdžio metu patvirtino ir ieškovo sutuoktinės dukterėčia J. J.. Iš byloje pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2018-10-22 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra palaidotas Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos miesto Lėbartų kapinėse šeimyninėje kapavietėje, kapavietės išmatavimai 3,0x3,0 m. Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu yra nurodyta L. S.. Pagal santuokos liudijimą L. S. yra V. B. sutuoktinė, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Taigi, paminėti ieškovo, liudytojos paaiškinimai bei rašytiniai duomenys, leidžia daryti išvadą, jog nėra jokių duomenų, kad šalių motinos kapavietėje ketinama laidoti ir ieškovo žmoną (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

29Byloje nesant objektyvių duomenų patvirtinančių, kad būtent ieškovas bus laidojamas motinos kape, nesant duomenų, kad atsakovai prieštaravo tokios kapavietės parinkimui, remiantis protingumo, teisingumo principais, konstatuotina, kad nėra pagrindo ieškovo patirtų išlaidų dėl kapavietės įrengimo skirstyti į 1/3 motinos daliai atitenkančio antkapio (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

30Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui už paminklo gamybą buvo išrašytos 4800,00 Eur sąskaitos faktūros, pateikti patvirtinimai, jog sąskaitos faktūros buvo apmokėtos. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad paminklas yra pastatytas. Taigi ieškovas patyrė 4800,00 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų ir turi pagrindą reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal 2016-07-18 Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuris teismo 2017-07-18 sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, ieškovas paveldėjo ir palikėjos pinigines lėšas, iš viso 1238,68 Eur. Šios lėšos po teismo sprendimo į paveldimo turto mąstą nebebuvo įtrauktos. Ieškovas pripažino, kad paveldėtos lėšos liko jam. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad mirusiosios piniginės lėšos buvo panaudotos antkapio įrengimui. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas 4800,00 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų sumą mažinti iki 3561,32 Eur (4800,00 Eur – 1238,68 Eur).

31Ieškovas ieškinyje nurodo, kad patyrė 1156,00 Eur laidojimo išlaidų. Atsakovai pačios patirtų laidojimo išlaidų sumos neginčija, sutinka, kad motinos palaidojimui buvo išleista tokia suma, tačiau, atsakovų teigimu, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti proporcingą laidojimo išlaidų dalį nuo 852,00 Eur sumos, kadangi ieškovas gavo 304,00 Eur laidojimo pašalpą.

32Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai.

33Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė 1156,00 Eur laidojimo išlaidų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018-07-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 304,00 Eur dydžio laidojimo pašalpa buvo išmokėta V. B..

34Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad 304,00 Eur pašalpa buvo panaudota gedulingiems pietums. Taip pat teigė, jog buvo minimos motinos mirties septintinės, ketvirtinės bei metinės. Tuo tarpu atsakovė T. K. bei liudytoja N. B. teismo posėdžio metu tvirtino, kad po gedulingų pietų po laidotuvių bei po ketvirtinių ieškovui kiekvieną kartą buvo perduota po 100,00 Eur tiek nuo T. K., tiek nuo V. B.. Ieškovas tokius teiginius neigė.

35Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybės dėl gedulingų pietų grindžiamos išimtinai tik žodiniais šalių bei liudytojos paaiškinimais. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog gedulingi pietūs ir kiti paminėjimai buvo, tačiau byloje nėra duomenų pagrindžiančių išlaidas už gedulingus pietus ir kitus minėjimus, taip pat nėra duomenų, kas už juos mokėjo. Pastebėtina, kad tikslios sumos už gedulingus pietus negalėjo įvardyti ir ieškovas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų, jog atsakovai nedavė ieškovui po gedulingų pietų ir po ketvirtinių po 100,00 Eur, bei į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai dengė gedulingų pietų po laidotuvių ir ketvirtinių išlaidas lygiomis dalimis (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina ir į tai, kad atsakovai dėl jokių kitų pinigų mokėjimo nekėlė klausimo, t. y. jie nenurodė, kad prisidėjo ir kitokiomis sumomis prie kitų laidojimo išlaidų, todėl labiau tikėtina, kad atsakovai prisidėjo prie gedulingų pietų išlaidų.

36Teismas pažymi, jog nors teismų praktikoje yra laikomasi, kad išlaidos, turėtos 7, 40 dienų, metinių minėjimui nėra būtinos laidojimo išlaidos, tačiau šiuo atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šeimoje buvo tradicijos tokių minėjimų rengimui, nė vienas mirusios vaikas minėjimams neprieštaravo, kai galėjo dalyvavo ir abu atsakovai, gerbdami motinos atminimą, kas laikytina, jog visi įpėdiniai, paveldėję turtą, privalėjo prisidėti prie laidojimo išlaidų, šiuo atveju ir minėjimų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas organizavo ir kitus minėjimus, dėl to patyrė išlaidų, darytina išvada, kad 304,00 Eur pašalpa galėjo būti panaudota šiems minėjimas, todėl konstatuotina, kad mažinti 1156,00 Eur ieškovo patirtas laidojimo išlaidas šia suma, nėra pagrindo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

37Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti 627,20 Eur išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra paveldėtas butas, stogo remontu bei renovacija, ir 1558,40 Eur išlaidas buto išlaikymui laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 gruodžio mėn.

38Byloje ginčo dėl patirtų 1558,40 Eur buto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. nėra, šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais bylos duomenimis, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako ir konstatuoja, jog šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

39Tačiau, atsakovų teigimu, ieškovas neturi teisės reikalauti iš jų paveldėto buto pagerinimo išlaidų atlyginimo (627,20 Eur), nes šias išlaidas ieškovas patyrė dar 2011 ir 2013 metais, tai yra dar iki mamos N. B. mirties 2016-04-03.

40Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-02 V. B. pervedė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 387,20 Eur (1336,91 Lt) už stogo remontą. 2013-09-09 V. B. bankiniu pavedimu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 240,09 Eur (829,00 Lt).

41Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo ir motinos N. B. santykiai buvo labai artimi, tą nurodė pats ieškovas bei patvirtino liudytoja J. J.. Ieškovas rūpindavosi mama, jai pirkdavo maistą, vaistus ir kitus būtinus daiktus, veždavo į sodą ir pan. Ieškovas pats posėdžio metu nurodė, kad už buto pagerinimą (stogo remontas, renovacija) sumokėjo 627,20 Eur, kadangi motinos pensija buvo maža, pagrįstai tikėdamasis, kad po motinos mirties butas atiteks jam, kitaip tariant sūnus slaugė, finansiškai parėmė motiną už tikėtiną atlygį – buto paveldėjimą. Aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad motinai esant gyvai, ieškovas gera valia padėjo motinai ir prisidėjo prie buto išlaikymo išlaidų. Jokių objektyvių duomenų, kad ieškovą ir motiną siejo paskolos prievoliniai santykiai į bylą pateikta nebuvo (CPK 177 straipsnis). Be to, versiją, kad pinigus motinai skolino ieškovas iškėlė tik posėdžio metu.

42Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje dalyje ieškovo ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 627,20 Eur priteisimo atmestinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

43Apibendrinant tai, kas pasakyta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovų priteistina po 2091,91 Eur (6275,72 Eur (3561,32 Eur + 1156,00 Eur + 1558,40 Eur : 3) (CK 5.63 straipsnis, 6.233 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

44Dėl teismo posėdžio metu ieškovo pateikto suderinimo akto pastebėtina, kad šalys abipusių nuolaidų būdu bandė ginčą išspręsti taikiai, tačiau jis negali būti vertinamas, kaip galutinė šalių valios išraiška ir kaip neginčytinas įrodymas skolos faktui pripažinti. Kaip matyti iš pateikto akto, yra pasirašytas tik paskutinis akto lapas ir jame yra tik vieno iš atsakovų – V. B. parašas. Akto nėra pasirašiusi nei atsakovė T. K., nei pats ieškovas V. B.. Iš pateikto akto taip pat nėra galimybės nustatyti, kada jis buvo surašytas.

45Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Iš dalies tenkinus (77,08 proc.) ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 152,62 Eur žyminis mokestis, 817,05 Eur advokato atstovavimo išlaidos, iš viso 969,67 Eur, t. y. iš atsakovės T. K. priteistina 484,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo V. B. – 484,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovams iš ieškovo priteistina 228,20 Eur advokato atstovavimo išlaidų, t. y. kiekvienam atsakovui po 114,60 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

46CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

47Byloje 2018-04-30 nutartimis atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų – 2713,80 Eur.

48Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti ieškovo ieškiniu reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas sumažinti teismo 2017-04-30 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 2091,91 Eur, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

50ieškinį tenkinti iš dalies.

51Priteisti ieškovui V. B. (V. B.) iš atsakovės T. K. (T. K.) 2091,91 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt vieną centą) nuostolių atlyginimo bei 484,83 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

52Priteisti ieškovui V. B. (V. B.) iš atsakovo V. B. (V. B.) 2091,91 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt vieną centą) žalos atlyginimo 484,84 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.

53Priteisti atsakovei T. K. (T. K.) iš ieškovo V. B. (V. B.) 114,60 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų šešiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti atsakovui V. B. (V. B.) iš ieškovo V. B. (V. B.) 114,60 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų šešiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidų.

55Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuria buvo nutarta ieškovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo – 2713,80 Eur – ribose areštuoti atsakovei T. K. (T. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pareikšto reikalavimo – 2713,80 Eur – ribose atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 2713,80 Eur sumažinti iki 2091,91 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuria buvo nutarta ieškovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo – 2713,80 Eur – ribose areštuoti atsakovui V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pareikšto reikalavimo – 2713,80 Eur – ribose atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 2713,80 Eur sumažinti iki 2091,91 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B.... 3. Teismas... 4. ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovai teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo... 6. 2016-04-03 iki 2017 m. gruodžio mėn. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad taip... 7. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad mirusiai... 8. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais.... 9. Teismo posėdyje atsakovė T. K. prašė ieškinį tenkinti iš dalies... 10. Teismo posėdyje atsakovų atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies.... 11. Teismo posėdyje liudytoja J. J. paaiškino, kad yra V. B. žmonos... 12. Teismo posėdyje liudytoja N. B. paaiškino, kad yra atsakovo V. B. žmona.... 13. Teismas... 14. paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai... 15. Iš bylos duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas palikėją palaidojo ir jos kapą sutvarkė savo... 17. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo... 18. Kaip minėta, mirus N. B., palikimą pagal įstatymą priėmė jos vaikai,... 19. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese... 20. Atsakovai, nesutikdami su 4800,00 Eur kapo sutvarkymo išlaidomis, nurodė, kad... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ V.... 22. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento... 23. CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad... 24. CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko... 25. Teismo posėdžio metu liudytoja N. B. (atsakovo V. B. žmona) nurodė, kad... 26. CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus... 27. Atsakovai taip pat nesutinka su kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžiu,... 28. Dėl atsakovų teiginių, kad kapavietėje ketinama laidoti ir ieškovo... 29. Byloje nesant objektyvių duomenų patvirtinančių, kad būtent ieškovas bus... 30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui už paminklo gamybą buvo... 31. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad patyrė 1156,00 Eur laidojimo išlaidų.... 32. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių,... 33. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė 1156,00 Eur... 34. Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad 304,00 Eur pašalpa buvo... 35. Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybės dėl gedulingų pietų grindžiamos... 36. Teismas pažymi, jog nors teismų praktikoje yra laikomasi, kad išlaidos,... 37. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti 627,20 Eur išlaidas, susijusias... 38. Byloje ginčo dėl patirtų 1558,40 Eur buto išlaikymo išlaidų už... 39. Tačiau, atsakovų teigimu, ieškovas neturi teisės reikalauti iš jų... 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-02 V. B. pervedė DNSB „(duomenys... 41. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo ir motinos N. B. santykiai buvo... 42. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje dalyje ieškovo... 43. Apibendrinant tai, kas pasakyta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies,... 44. Dėl teismo posėdžio metu ieškovo pateikto suderinimo akto pastebėtina, kad... 45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikytos laikinosios apsaugos... 47. Byloje 2018-04-30 nutartimis atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos... 48. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti ieškovo... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263,... 50. ieškinį tenkinti iš dalies.... 51. Priteisti ieškovui V. B. (V. B.) iš atsakovės T. K. (T. K.) 2091,91 Eur (du... 52. Priteisti ieškovui V. B. (V. B.) iš atsakovo V. B. (V. B.) 2091,91 Eur (du... 53. Priteisti atsakovei T. K. (T. K.) iš ieškovo V. B. (V. B.) 114,60 Eur (vieno... 54. Priteisti atsakovui V. B. (V. B.) iš ieškovo V. B. (V. B.) 114,60 Eur (vieno... 55. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d.... 56. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d.... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...