Byla 2S-697-569/2018
Dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja D. M. ir antstolis A. L

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8231-841/2018 pagal pareiškėjo J. Č. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja D. M. ir antstolis A. L..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas J. Č. pateikė antstoliui A. L. skundą dėl antstolio veiksmų su prašymu nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Pareiškėjas prašė: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo J. Č. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ), varžytinės; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjo J. Č. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) varžytinės būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti pareiškėjo J. Č. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą, ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą, skelbti turto varžytines.
  1. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas iš jo turto išieškotojos D. M. naudai. Pažymėjo, jog skolos išieškojimas yra nukreiptas į jam priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), esančius adresu ( - ).
  1. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. kovo 2 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pervertinimo, kuriuo jam priklausantis turtas buvo įkainotas 29400 Eur suma. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad jo turtas būtų įkainotas objektyviai; jog antstolis, perkainodamas pareiškėjo turtą, vadovavosi tik savo subjektyviais duomenimis bei išieškotojos nuomone. Pareiškėjas akcentavo, kad turto vertei nustatyti antstolis neskyrė turto vertinimo, turtą įkainojo savo nuožiūra, t. y. turtą įkainojo neprofesionaliai – nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis buvo nustatyta konkreti turto vertė, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų turtą perkainoti, kreipiantis į turto vertinimo ekspertus, netikrino valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenų, panašaus turto pardavimo skelbimų, todėl tokie antstolio veiksmai privalo būti panaikinti.
  1. Pareiškėjas akcentavo, jog VĮ Registrų centras internetinė informacija liudija, jog 2018 m. sausio 1 d. duomenimis minėto turto vertė yra 115080 Eur, o antstolis vykdomojoje byloje nustatė 29400 Eur vertę. Šie faktai įrodo, jog turto vertinimas buvo atliktas atmestinai, buvo vadovautasi tik subjektyvia antstolio ir išieškotojos nuomone, nebuvo paskirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, turto įkainojimas atliktas netinkamai.
  1. Pareiškėjas nurodė, jog šiuo atveju jam kyla abejonių dėl antstolio suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi, dėl galimo jo šališkumo. Pažymėjo, jog jam kyla pagrįstų įtarimų, kad antstolis dėl neaiškių priežasčių siekia kuo greičiau pareiškėjo turtą parduoti pernelyg žema kaina atitinkamiems pirkėjams, tai gali būti nulemta galimai esančių antstolio susitarimų su būsimais turto pirkėjais ir pan. Pareiškėjas prašė antstolio nusišalinti nuo vykdomosios bylos.
  1. Antstolis A. L. 2018 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. ( - ) pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
  1. Antstolis nurodė, kad, nepavykus pareiškėjui priklausančio turto parduoti per antrąsias pareiškėjo turto varžytines (jose, kaip ir pirmosiose pakartotinėse pareiškėjo turto varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas), išieškotoja atsisakė perimti iš varžytinių neparduotą turtą ir prašė skelbti pareiškėjo turto pakartotines varžytines, turto kainą mažinant 20 proc. Pažymėjo, jog 2018 m. kovo 2 d. patvarkymu pareiškėjo turtas buvo pervertintas ir įvertintas 29400 Eur suma. Minėtas patvarkymas dėl turto pervertinimo buvo įteiktas pareiškėjui. Paskelbus pirmąsias pareiškėjo turto varžytines, jos įvyko, turtas buvo parduotas už pradinę turto pardavimo kainą – 23520 Eur, paskelbtas laimėtojas, visa nupirkto turto kaina pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą.
  1. Antstolis akcentavo, jog pareiškėjas, antstoliui naujai įkainojus jo turtą, prieštaravimų dėl turto pervertinimo nereiškė, tad šiuo metu įstatymo numatytas terminas reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo jau yra suėjęs.
  1. Antstolis pažymėjo, jog, įkainodamas pareiškėjui priklausantį turtą, vadovavosi ne tik išieškotojos prašymu. Antstolio nuomone, už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą antrosiose varžytinėse turto neįsigijus nei vienam pirkėjui, turtas negali būti vertinamas brangiau, nei antrosiose varžytinėse neparduoto turto kaina. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė yra pasikeitusi, t. y. neatitinka rinkos kainų; savo nesutikimą dėl iš varžytinių parduoto turto vertės grindžia remdamasis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie gauti turtą vertinant masinio vertinimo būdu. Pažymėjo, jog objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytinių metu, nes varžytinėse parduodamo turto realią kainą nustato pirkėjų konkurencija.
  1. Antstolio nuomone, pareiškėjas nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis sąžiningai, yra nenuoseklus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi nuolat skundžia antstolio veiksmus, o jo skundai vis atmetami kaip nepagrįsti. Dėl šios priežasties mano, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne apginti savo teises, bet vilkinti vykdymo veiksmus, t. y. užvilkinti jo turto iš varžytinių pardavimą. Antstolis akcentavo, kad vykdomojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise reikšti nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, todėl prašė teismo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis, atsižvelgdamas į tai, jog už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą antrosiose varžytinėse skolininkui priklausiančio turto neįsigijo nei vienas pirkėjas, 2018 m. kovo 2 d. patvarkymu pervertino areštuoto turto kainą. Šis antstolio patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas, pareiškėjas patvarkymo dėl areštuoto turto pervertinimo neskundė, todėl darytina išvada, jog jis su tokia antstolio įvertinta turto verte sutiko. Teismas konstatavo, kad įstatymo nustatytas terminas pareiškėjui reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo yra suėjęs, todėl teismas manė, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo skundo argumentų (dėl netinkamo turto įvertinimo bei ekspertizės skyrimo) plačiau pasisakyti neturi pagrindo.
  1. Teismas nurodė, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., kitaip tariant, tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Teismas pažymėjo, kad nors turto vertinimas buvo atliktas 2016 m. gegužės 17 d., tačiau tuo metu nebuvo nustatyta, jog parduodamo turto vertė yra netinkama. Teismas nurodė, jog tiek pirmosios, tiek antrosios įkeisto turto varžytinės neįvyko ir turtas nebuvo parduotas už siūlomą kainą, todėl antstolis, atsižvelgdamas į tai, jog už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą antrosiose varžytinėse turto neįsigijo nei vienas pirkėjas bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėtai priėmė patvarkymą, kuriuo pervertino areštuoto turto kainą bei teisėtai priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo paskelbti turto pardavimo varžytines neįvykusiomis.
  1. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nušalinimą antstoliui reiškia nuo priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo praėjus beveik 3 metams, be to – esant priimtiems pareiškėjui nepalankiems sprendimams, todėl teismas manė, jog nagrinėjamu atveju antstolis veikia teisėtai, konstatavo, jog pagrindų antstoliui nusišalinti nuo vykdomosios bylos nėra.
  1. Teismas nurodė, jog nors pareiškėjas šiame vykdymo procese skundą dėl antstolio veiksmų teikia jau nebe pirmą kartą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog skundai nėra tapatūs, jie pateikti dėl skirtingų vykdymo veiksmų, naujo skundo padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodytų aplinkybių pagrindu skirti baudą pareiškėjui teismas atsisakė.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį, pareiškėjas (apeliantas) J. Č. prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, jog teismas visiškai netyrė, ar pareiškėjo turtas antstolio vykdomojoje byloje iš tikrųjų buvo įkainotas rinkos kaina. Pažymėjo, kad turtas buvo parduotas už mažesnę sumą nei VĮ Registrų centras nurodytą nekilnojamojo turto vertė, todėl, pareiškėjo (apelianto) manymu, turto vertinimas buvo atliktas neobjektyviai. Akcentavo, kad teismas, turėdamas savo žinioje visą vykdomąją bylą, privalėjo veikti aktyviai ir išnagrinėti, ar antstolis, vykdomojoje byloje nustatydamas turto rinkos vertę, veikė tinkamai. Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, kad teismas neįsigilino į jo skundo esmę ir nenagrinėjo svarbių aplinkybių, kurios akivaizdžiai liudija, jog antstolis A. L. grubiai pažeidė turto vertės nustatymo procedūrą; kad teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota, skundas išnagrinėtas pernelyg formaliai, todėl skundžiama nutartis yra naikintina.
  1. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo teismo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo (apelianto) atskirojo skundo argumentai yra beveik identiški tiems, kurie buvo išdėstyti skunde dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo, jog teismas nutarties motyvuose išsamiai pasisakė visais skundo klausimais bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Antstolio teigimu, teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos išsamiai bei argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas atmestinas.

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. Č. skundas dėl antstolio A. L. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
  1. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

13Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Remiantis vykdomosios bylos Nr. ( - ) duomenimis, nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. ( - ) vykdomąjį įrašą dėl 36 398 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko J. Č. išieškotojos (hipotekos kreditorės) D. M. naudai (v. b. 1 t., b. l. 1).
  1. Iš 2015 m. birželio 29 d. turto arešto akto matyti, kad buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu ( - ): pastatas (unikalus Nr. ( - ) žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )); turto arešto akte areštuoto turto vertė nenustatyta, pažymėta, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (v. b. 1 t., b. l. 7–10). 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo buvo paskirta pareiškėjui priklausančio turto vertės ekspertizė (v. b. 1 t., b. l. 29). Iš vykdomojoje byloje esančio 2016 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad pareiškėjo turtas įvertintas 49000 Eur (v. b. 2 t., b. l. 116–142). 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo antstolis pareiškėjo turtą įvertino 49000 Eur suma; taip pat išaiškino patvarkymo apskundimo tvarką (v. b. 3 t., b. l. 143–144). Pareiškėjui minėtas patvarkymas įteiktas 2016 m. birželio 4 d. (v. b. 3 t., b. l. 148).
  1. 2017 m. kovo 17 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytines J. Č. įkeistam areštuotam nekilnojamajam turtui; nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 39200 Eur (80 proc. nuo įvertinto turto vertės (49000 Eur) (v. b. 3 t., b. l. 171–172). Minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2017 m. kovo 18 d. (v. b. 3 t., b. l. 174). 2017 m. kovo 31 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo pareiškėjo nekilnojamojo turto ekspertizę atlikusios įstaigos paprašė pateikti informaciją apie tai, ar pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertė būtų kitokia, nei buvo nustatyta 2016 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. ( - ), jei tas pats turtas būtų vertinamas 2017 m. kovo 31 d. (v. b. 3 t., b. l. 184–185). 2017 m. kovo 31 d. antstolio kontoroje buvo gautas ekspertizę atlikusios įmonės atsakymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo turto rinkos vertė nuo 2016 m. gegužės 31 d. nustatytos rinkos vertės iki 2017 m. kovo 31 d. nepakito, jei to turto būklė nepakito (v. b. 3 t., b. l. 187). 2017 m. balandžio 3 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių atšaukimo, kadangi, pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų (dėl antstolio 2017 m. kovo 17 d. patvarkymo), Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo sustabdyti (v. b. 3 t., b. l. 193–194). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas (v. b. 4 t., b. l. 208–210).
  1. 2017 m. gegužės 25 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytines J. Č. įkeistam areštuotam nekilnojamajam turtui; nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 39200 Eur (80 proc. nuo įvertinto turto vertės (49000 Eur) (v. b. 4 t., b. l. 218–219). Minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2017 m. gegužės 29 d. (v. b. 4 t., b. l. 220). 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymu varžytinės buvo atšauktos, kadangi pareiškėjas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties pateikė skundą (v. b. 4 t., b. l. 228–229). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis buvo palikta nepakeista (v. b. 4 t., b. l. 243–249).
  1. 2017 m. liepos 27 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė pirmąsias pakartotines varžytines J. Č. įkeistam areštuotam nekilnojamajam turtui; nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 39200 Eur (80 proc. nuo įvertinto turto vertės (49000 Eur) (v. b. 4 t., b. l. 250–251). Minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2017 m. liepos 31 d. (v. b. 4 t., b. l. 254). 2017 m. rugpjūčio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių atšaukimo, kadangi, pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų (dėl antstolio 2017 m. liepos 27 d. patvarkymo), Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo sustabdyti (v. b. 4 t., b. l. 279–280). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas (v. b. 5 t., b. l. 8–10). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis buvo palikta nepakeista (v. b. 5 t., b. l. 19–23).
  1. 2017 m. lapkričio 29 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė pirmąsias pakartotines varžytines J. Č. įkeistam areštuotam nekilnojamajam turtui; nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 39200 Eur (80 proc. nuo įvertinto turto vertės (49000 Eur) (v. b. 5 t., b. l. 30). 2018 m. sausio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas (v. b. 5 t., b. l. 37). 2018 m. sausio 8 d. siūlymu antstolis pasiūlė išieškotojai D. M. perimti iš varžytinių neparduotą skolininko turtą (v. b. 5 t., b. l. 38). Išieškotoja D. M. informavo antstolį, jog atsisako perimti varžytinėse neparduotą pareiškėjui priklausantį ir įkeistą turtą, taip pat prašė skelbti pakartotines varžytines bei turto realizavimo kainą mažinti 20 proc. (v. b. 5 t., b. l. 45–46).
  1. 2018 m. sausio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė antrąsias varžytines J. Č. įkeistam areštuotam nekilnojamajam turtui; nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 29400 Eur (60 proc. nuo pradinės turto vertės (v. b. 5 t., b. l. 47). 2018 m. vasario 26 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas (v. b. 5 t., b. l. 53). 2018 m. vasario 26 d. siūlymu antstolis pasiūlė išieškotojai D. M. perimti iš varžytinių neparduotą skolininko turtą (v. b. 5 t., b. l. 54). Išieškotoja D. M. informavo antstolį, jog atsisako perimti varžytinėse neparduotą pareiškėjui priklausantį ir įkeistą turtą, taip pat prašė skelbti pakartotines varžytines bei turto realizavimo kainą mažinti 20 proc. (v. b. 5 t., b. l. 59).
  1. 2018 m. kovo 2 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pervertinimo, kuriuo (atsižvelgdamas į tai, jog už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą antrosiose varžytinėse turto neįsigijo nei vienas pirkėjas; į tai, kad išieškotoja atsisako perimti neparduotą turtą; bei į tai, kad turtas negali būti vertinamas brangiau nei antrosiose varžytinėse neparduoto turto kaina) nustatė, kad J. Č. priklausančio turto vertė yra 29400 Eur, taip pat išaiškino patvarkymo apskundimo tvarką (v. b. 5 t., b. l. 60). Antstolio patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. kovo 3 d. (v. b. 5 t., b. l. 66). 2018 m. kovo 2 d. įregistruotas turto arešto akto pakeitimas (v. b. 5 t., b. l. 67–68).
  1. 2018 m. balandžio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytines J. Č. įkeistam areštuotam nekilnojamajam turtui; nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 23520 Eur (80 proc. nuo pradinės turto vertės). Paskelbtos pirmosios varžytinės įvyko, buvo paskelbtas laimėtojas (v. b. 5 t., b. l. 75). Antstolis 2018 m. gegužės 21 d. patvarkymu informavo skolininką ir išieškotoją, jog pareiškėjui J. Č. priklausančio turto varžytinės įvyko ir pirkėjui sumokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą visą kainą už parduodamą turtą, turtas bus parduotas antstoliui, surašant Turto pardavimo iš varžytinių aktą (v. b. 5 t., b. l. 77). 2018 m. gegužės 28 d. į antstolio depozitinę sąskaitą buvo įmokėta suma už varžytinėse nupirktą turtą (v. b. 5 t., b. l. 88).

14Dėl ginčo esmės

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
  1. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
  1. Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siekiant nustatyti tikslią pareiškėjo (apelianto) J. Č. nekilnojamojo turto rinkos kainą, buvo paskirta turto įvertinimo ekspertizė. 2016 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodyta, kad pareiškėjo turto vertė yra 49000 Eur. Antstolis, atsižvelgdamas į gautus turto vertės ekspertizės rezultatus, 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo pareiškėjo (apelianto) turtą įvertino 49000 Eur suma.
  1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, nurodyti ir pagrįsti, kodėl abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Nagrinėjamu atveju nei išieškotoja, nei pareiškėjas (apeliantas) nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės.
  1. CPK 718 straipsnyje numatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 719 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (( - ) straipsnio 1 dalis). Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis).
  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vykdomosios bylos medžiagos analizė patvirtina, kad antstolis, vykdydamas pareiškėjui (apeliantui) priklausančio turto realizavimo procedūras, laikėsi įstatyme numatytos turto realizavimo bei parduodamo turto kainos nustatymo tvarkos.
  1. Įstatyme yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu įkainotą turtą perkainoti. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis 2018 m. kovo 2 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pervertinimo, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas išieškotojos atsisakymas perimti turtą ir prašymas tęsti turto realizavimą turto kainą mažinant 20 procentų; į tai, kad už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą antrosiose varžytinėse turto neįsigijo nė vienas pirkėjas; į tai, kad turtas negali būti vertinamas brangiau, nei antrosiose varžytinėse neparduoto turto kaina, J. Č. priklausantis turtas įvertintinas 29400 Eur suma.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Pagal šiuo konkrečiu atveju nustatytas išieškojimo iš įkeisto turto aplinkybes, kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, nes varžytynėse neužsiregistravo nė vienas pirkėjas, antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl realios parduotino turto rinkos kainos, todėl jis turėjo pakankamą pagrindą šį turtą perkainoti.
  1. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, ar pareiškėjo turtas antstolio vykdomojoje byloje iš tikrųjų buvo įkainotas rinkos kaina. Pažymėjo, kad turtas buvo parduotas už mažesnę sumą nei VĮ Registrų centras nurodytą nekilnojamojo turto vertę, todėl, pareiškėjo (apelianto) manymu, turto vertinimas buvo atliktas neobjektyviai.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).
  1. Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, kad VĮ Registrų centras duomenimis pareiškėjui (apeliantui) priklausančio turto vertė yra 115080 Eur, o antstolis vykdomojoje byloje nustatė tik 29400 Eur vertę. Pareiškėjo (apelianto) nuomone šis faktas įrodo, jog turto vertinimas buvo atliktas atmestinai, buvo vadovautasi tik subjektyvia antstolio ir išieškotojos nuomone, nebuvo paskirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, turto įkainojimas atliktas netinkamai.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo (apelianto) pateikti duomenys negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu neteisingą turto vertės nustatymą. Jei kompetentingas asmuo pagal nustatytą metodiką atliko individualų nekilnojamojo turto vertinimą laikoma, kad tokia turto vertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), taigi turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010), todėl tokia turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai).
  1. 2016 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. ( - ) pareiškėjo turtas buvo įvertintas 49000 Eur; 2018 m. kovo 2 d. antstolio patvarkymu turtas pervertintas, nustatyta vertė – 29400 Eur. Pareiškėjas (apeliantas) į bylą pateikė VĮ Registrų centro duomenis apie tai, kad jam priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) vidutinė rinkos vertė yra 7080 Eur, o gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ? 108000 Eur, taigi bendra nekilnojamojo turto vertė 115080 Eur. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad masinio vertinimo metu ir individualaus turto vertinimo metu nustatyta turto vertė gali skirtis, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad individualaus vertinimo metu nustatyta turto vertė gali skirti daugiau nei 20 procentų nuo masinio vertinimo metu nustatytosios. Taigi vien aplinkybė, kad skiriasi masinio vertinimo metu nustatytoji turto vertė ir individualaus vertinimo metu nustatyta turto vertė, savaime nereiškia, kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamai. Šiuo atveju spręstina, kad pareiškėjas (apeliantas) nepateikė duomenų, patvirtinančių neteisingą įkeisto turto kainos nustatymą. Į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atliktas nekilnojamojo turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų, nepateikta įrodymų apie tai, jog nekilnojamojo turto kaina yra per žema. Be to, pareiškėjas (apeliantas) 2018 m. kovo 2 d. patvarkymo dėl areštuoto turto pervertinimo neskundė.
  1. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde prašė priimti patvarkymą, kuriuo varžytinės būtų paskelbtos neįvykusiomis. CPK 717 straipsnyje nurodyti varžytinių paskelbimo neįvykusiomis pagrindai: 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis; 3) jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; 4) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; 5) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.
  1. Atsižvelgdamas į nurodytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti antstolio 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo ir priimti patvarkymą, kuriuo šios varžytinės būtų paskelbtos neįvykusiomis, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, atitinkančių CPK 717 straipsnyje numatytus varžytinių paskelbimo neįvykusiomis pagrindus. Antstolio 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu paskelbtos varžytinės įvyko, turtas buvo parduotas už pradinę turto pardavimo kainą, paskelbtas laimėtojas, pinigai už varžytinėse parduotą turtą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
  1. Išanalizavęs civilinės bei vykdomosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų bei neviršydamas įstatymu jam suteiktos kompetencijos ribų, atsižvelgdamas į įstatymų jam nustatytą pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, nepadarė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas konstatuoti antstolio atliktus veiksmus kaip neteisėtus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė, ar antstolis, vykdomojoje byloje nustatydamas turto rinkos vertę, skelbdamas bei vykdydamas varžytines, veikė tinkamai, ir pagrįstai sprendė, kad antstolio atlikti veiksmai yra teisėti ir atlikti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, varžytinių paskelbimą bei jų vykdymą. Pareiškėjas (apeliantas) neįrodė, jog turtas įvertintas per maža kaina ir/ ar turto vertė buvo nustatyta netinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, naikinti antstolio 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo ir priimti patvarkymą, kuriuo šios varžytinės būtų paskelbtos neįvykusiomis, nėra.
  1. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde nepateikė pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta nušalinti antstolį A. L. nuo vykdomosios bylos Nr. ( - ), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju dėl šių aplinkybių nepasisako.

15Dėl bylos baigties

  1. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino jo veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę, tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

17Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

19Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ryšiai