Byla 2K-679/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus, sekretoriaujant E. Jasionienei, dalyvaujant prokurorei A. Japertienei, gynėjui advokatui V. Staugaičiui, nuteistajam G. V., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P., G. V. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

2V. P. nuteistas laisvės atėmimu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.): pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams trims mėnesiams – dėl 1999 m. vasario 12 d. nusikalstamos veikos; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams šešiems mėnesiams – dėl 1999 m. vasario 19 d. nusikalstamos veikos; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams devyniems mėnesiams – dėl 1999 m. vasario 25 d. nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams;

3G. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

4Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktą, penkeriems metams – dėl 1999 m. vasario 12 d. nusikalstamos veikos; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktą, penkeriems metams – dėl 1999 m. vasario 19 d. nusikalstamos veikos; pagal BK 2321 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktą, aštuoneriems metams – dėl 1999 m. vasario 25 d. nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. G. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu penkeriems metams.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. P. nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – devyniems mėnesiams – dėl 1999 m. vasario 12 d. nusikalstamos veikos; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – vienuolikai mėnesių – dėl 1999 m. vasario 19 d. nusikalstamos veikos; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – dešimčiai mėnesių – dėl 1999 m. vasario 25 d. nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. G. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.

6Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo G. V. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8V. P. ir S. Z. nuteisti už tai, kad, padedami nusikalstamos veikos bendrininkų, G. V. ir M. V. (kurio byla išskirta į atskirą tyrimą), tarpusavyje iš anksto susitarę dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir realizavimo, veikdami bendrai, visi turėdami tikslą parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė ir pasikėsino parduoti narkotines medžiagas, būtent:

9G. V. bendrininkavo padėdamas V. P. parduoti narkotines medžiagas – 1999 m. vasario 12 d., apie 11.00 val., kartu su M. V. ir V. P. atvyko į Šiauliuose ( - ), esantį viešbutį ( - ) į kambarį Nr.( - ), kur V. P., turintį tikslą parduoti narkotines medžiagas, supažindino su M. V. pažįstamu A. B., kaip potencialiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėju, veikusiu pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį (toliau – NVIEM), ir apie 16.00 val. toje pačioje vietoje, dalyvavo V. P. parduodant A. B. 3,16 gramų heroino už 130 JAV dolerių (520 Lt).

10V. P. 1999 m. vasario 12 d. apie 11.00 val., kartu su M. V. ir G. V., atvyko į Šiauliuose, ( - ), esantį viešbutį ( - ), į kambarį Nr. ( - ) kur, turėdamas tikslą parduoti narkotines medžiagas, susitiko su M. V. pažįstamu A. B., kaip potencialiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėju, veikusiu pagal NVIEM, ir apie 16.00 val. toje pačioje vietoje pardavė A. B. 3,16 gramų heroino už 130 JAV dolerių (520 Lt).

11V. P. 1999 m. vasario 19 d., apie 12.00 val., Šiauliuose ( - ), prie viešbučio ( - ), įgijo iš S. Z. apie 1 gramą kokaino, 4,837 gramo heroino ir 2 tabletes, kurių sudėtyje yra 0,027 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato ir viešbučio ( - ) kambaryje Nr. ( - ) už 225 JAV dolerius (900 Lt) pardavė A. B., veikusiam pagal NVIEM, 0,313 gramo kokaino, 4,837 gramo heroino ir 2 tabletes, o likusį kokainą grąžino S. Z.

12Be to, V. P. 1999 m. vasario 25 d., 12.00 val. Šiauliuose, ( - ), prie viešbučio ( - ) gavo iš S. Z. 99, 314 gramo heroino ir 5 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,67 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato; šias medžiagas viešbučio ( - ) kambaryje Nr. ( - ) už 4010 JAV dolerių (16 040 Lt) pardavė A. B., veikusiam pagal NVIEM.

13Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį, pritaikyti jam 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos akto ir sutrumpinti galutinę laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu.

14Kasatorius nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. BK 78 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu.

15V. P. teigimu, jam turėjo būti pritaikytas 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu, bet ne daugiau kaip dvejais metais asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už tyčinius nusikaltimus iki septynerių metų imtinai.

16Be to, V. P. pažymi, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimus, į kuriuos buvo įtrauktas, dirba, išlaiko šeimą, turi du nepilnamečius vaikus, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nuo įvykių praėję daugiau kaip aštuoneri metai, visos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, būdamas laisvėje, jis naujų nusikaltimų nepadarė.

17Kasaciniu skundu G. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

18Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

19G. V. teigimu, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai savo nuosprendžius grindė neteisėtai panaudoto NVIEM duomenimis, kurie pagal BPK 20 straipsnio 1 ir 4 punktų reikalavimus negali būti pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje. Nagrinėdami bylą, teismai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatuota, kad modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų, modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas nusikaltimo darymas, o įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu, daro jį neteisėtą. Anot G. V., nebuvo surinkta jokios patikimos ir patikrintos informacijos, dėl kurios būtų galima pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9, 12 straipsnius sankcionuoti NVIEM. Nuteistasis akcentuoja, kad į 3,16 gramo heroino pirkimo–pardavimo operaciją jis buvo įtrauktas A. B. ir M. V. iniciatyva, o kokio nors kito jo nusikalstamos veikos epizodo niekas nėra patvirtinęs. NVIEM buvo sankcionuotas ir vykdomas neteisėtai.

20Pasak kasatoriaus, nepagrįstai įrodymais buvo pripažinti P. P. parodymai, duoti parengtinio tyrimo metu, ir perskaityti teisiamojo posėdžio metu, P. P. nedalyvaujant.

21Nuteistasis pažymi, kad nagrinėjant bylą visose teismų instancijose, išskyrus pirmosios instancijos teismą, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nesilaikyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies, BPK 44 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Buvo atimta G. V. konstitucinė teisė gintis per paties pasirinktą gynėją, nes nuo 1999 m. kovo mėnesio, daugiau kaip penkerius metus, jį gynė advokatas R. Andrikis, kurio nuteistasis neketino atsisakyti. 2004 m. balandžio 6 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, pažeidžiantis Konstituciją. Šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalis draudžia Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui ginti kaltinamuosius teisme. Taigi nuteistojo teisė naudotis pasirinkto gynėjo paslaugomis buvo nutraukta prieš jo valią. Ir nuteistasis, ir jo gynėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydami atidėti apeliacinį bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar advokatūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, tačiau šie prašymai šališkais motyvais buvo atmesti.

22Pasak G. V., buvo pažeista BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostata, skelbianti, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Apeliacinės instancijos teismas, nesant sąlygų, numatytų BPK 320 straipsnio 4 dalyje, išplėtė G. V. pareikšto kaltinimo ribas, pablogindamas jo padėtį. Be to, nei iš pirmosios, nei iš apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių neaišku, už kokius nusikalstamus veiksmus G. V. nuteistas.

23Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 260 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritaikė jam BK 260 straipsnio 1 dalį – pagal 2004 m. liepos 5 d. redakciją, pažeisdamas BK 3 straipsnio 2 dalį. Turėjo būti taikyta BK 260 straipsnio 1 dalis, bet pagal 2003 m. balandžio 10 d. redakciją, kurios sankcija numatė alternatyvią švelnesnę bausmę – areštą.

24Be to, ir pirmosios, ir apeliacinės instancijų teismai, skirdami bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, skelbiančią, kad jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

25Nuteistasis akcentuoja, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nusikalstamą veiką padarė ne savo iniciatyva, o buvo į ją įtrauktas, neteisėtai panaudojant NVIEM; nusikalstama veika neįvertinta, kaip baigtas nusikaltimas, o tik pasikėsinimas; jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo epizodinis ir antraeilis; nuo veikos padarymo praėjo daugiau kaip aštuoneri metai; daugiau jis nepadarė jokių nusikaltimų ar teisės pažeidimų; yra labai prastos sveikatos, nes jam nustatytas vos 40 % darbingumas; vienas išlaiko penkis mažamečius vaikus, iš kurių du yra neįgalūs.

26Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį, pritaikyti 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą dėl amnestijos akto ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo.

27Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepritaikęs Įstatymo dėl amnestijos akto, padarė esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimą. Šis teismas turėjo pritaikyti Įstatymą dėl amnestios akto ir sumažinti G. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu.

28G. V. gynėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos paskirties. Apygardos teismas privalėjo paskirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. G. V. nuteistas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, taigi, vadovaujantis BK 57 straipsnio 2 dalimi ir 62 straipsniu, jam turėjo būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

29Kasatorius nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas trunka jau daugiau nei aštuonerius metus, pažeidžiant nuteistojo teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Viena iš teisės į greitą procesą įgyvendinimo galimybių numatyta BPK 215 straipsnyje, suteikiant įtariamajam galimybę paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir reikalauti nutraukti ikiteisminį tyrimą. G. V. 2006 m. spalio 23 d. padavė skundą Šiaulių apygardos teismui dėl pernelyg ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, tačiau Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai 2006 m. spalio 23 d. nutartimi šį skundą atmetė. Be to, buvo pažeistas BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimas, skelbiantis, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

30Nuteistųjų V. P., G. V. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

31Dėl BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų

32Įrodymais pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Nuteistasis G. V. ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jų paminėta norma įtvirtina, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Kaip matyti iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio, jie grindžiami įrodymais, kurie gauti BPK nustatyta tvarka. Būtina pažymėti, kad baudžiamoji byla pradėta ir parengtinis tardymas baigtas 1999 m. birželio 28 d., t. y. tyrimo veiksmai atlikti pagal 1961 m. Baudžiamojo proceso kodeksą. Pagal senojo BPK taisykles baudžiamoji byla pradėta nagrinėti ir pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien tik todėl, kad senasis ir naujasis Baudžiamojo proceso kodeksai numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ar atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl liudytojo P. P. parodymų, duotų darant parengtinį tyrimą ir perskaitytų įrodymų tyrimo metu, nagrinėjant bylą teisme. Šis liudytojas buvo apklaustas parengtinio tyrimo, atlikto pagal 1961 m. BPK taisykles, metu ir negalėjo būti apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo pagal BPK 184 straipsnio taisykles, todėl tokio liudytojo parodymų perskaitymas teisiamajame posėdyje galėjo būti atliktas tik pagal 1961 m. BPK 316 straipsnio taisykles. Liudytojo P. P. parodymai, duoti darant parengtinį tyrimą, buvo balsu perskaityti teismų posėdžiuose, nepažeidžiant BPK 316 straipsnio reikalavimų, todėl teisėtai pripažinti įrodymais baudžiamajame procese ir teismai teisėtai jais grindė savo sprendimus.

33BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikia pažymėti, kad BPK nėra vienintelis duomenų, naudojamų įrodinėjimo procese, šaltinis. G. V., V. P. ir S. Z. nusikalstamai veikai atskleisti buvo panaudoti 1999 m. vasario 10 d. ir 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sankcionuoti NVIEM. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti patikrintas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikta patikrinti dalis išslaptintų dokumentų, kurie patvirtina teismų išvadas, kad NVIEM buvo taikomas, esant teisiniam pagrindui, numatytam Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje ir pagal šio įstatymo 12 straipsnio taisykles. Tokia išvada pagrįsta liudytojo A. B., nuteistųjų V. P. ir S. Z. parodymais ir kita bylos medžiaga.

34Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto ir BPK 44 straipsnio 8 dalies reikalavimų

35Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą.

36Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. V. šia konstitucine teise ir pasinaudojo. Nuo jo sulaikymo ir pirmosios apklausos momento dalyvavo gynėjas, taip pat G. V. turėjo visas galimybes gintis pats.

37Nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas. G. V. pasirinktam gynėjui advokatui R. Andrikiui nebuvo daroma jokių kliūčių dalyvauti ir atliekant byloje parengtinį tyrimą, ir nagrinėjant ją teismuose. Byloje nėra duomenų, kad teismas neleido advokatui R. Andrikiui dalyvauti teismo procesuose. Tai, kad advokatas R. Andrikis negalėjo dalyvauti ginant G. V. apeliacinės instancijos teisme todėl, kad to daryti neleidžia Advokatūros įstatymas, nereiškia G. V. teisės į gynybą pažeidimo, nes jis turėjo galimybę pakviesti kitą advokatą ir, kaip matyti iš bylos, ta teise pasinaudojo.

38BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisės į gynybą principas savo turiniu atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas, todėl, vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, nėra pagrindo pripažinti, kad pažeisti BPK 44 straipsnio 8 dalies reikalavimai.

39Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies ir 215 straipsnio reikalavimų

40Nuteistojo G. V. gynėjo kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko labai ilgai. Byla iškelta 1999 m. vasario 25 d., o paskutinis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2007 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama nuo 1999 m. liepos 23 d. iki 2004 m. birželio 25 d. Toks ilgas bylos nagrinėjimas iš dalies gali būti pateisintas, nes buvo kviečiami liudytojai, gyvenantys užsienyje, be to, į posėdį neatvykdavo kaltinamieji, jų gynėjai. Bylos nagrinėjimas buvo keturis kartus atidėtas vien dėl kaltinamojo G. V. neatvykimo į teisiamąjį posėdį dėl ligos, šešis kartus posėdis atidėtas dėl G. V. gynėjo neatvykimo į posėdį. Panaši situacija pasikartojo ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

41Kasaciniame skunde neteisingai interpretuotas BPK 215 straipsnio taikymas. Ši įstatymo norma numato vieną iš ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų – dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. BPK 215 straipsnis nustato ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką. G. V. skundas tuo klausimu įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtas, BPK 215 straipsnio taikymas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

42Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų

43Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti tik tais pagrindais, kurie nurodyti prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde. Nuteistojo ar išteisintojo padėties negalima pabloginti labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.

44Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu G. V. veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – t. y. pritaikytas lengvesnę nusikalstamą veiką numatantis įstatymas. Šiuo nuosprendžiu G. V. sušvelninta ir bausmė – nuo penkerių iki trejų metų laisvės atėmimo.

45Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas padarė išvadą, jog G. V. kėsinosi padėti neteisėtai realizuoti narkotines medžiagas V. P. ir M. V., tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nusikalstama veika buvo kontroliuojama policijos pareigūnų pagal NVIEM. Pagal 1999 m. birželio 28 d. kaltinamąją išvadą G. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su M. V. ir V. P., padėjo V. P. parduoti narkotines medžiagas.

46Tokių formuluočių skirtumai tarp kaltinamosios išvados ir nuosprendžio G. V. padėties nepablogino, kaip teigiama jo kasaciniame skunde, o atvirkščiai, kaip jau buvo pažymėta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. V. padėtis palengvinta. Nors teismas ir netenkino nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų, kuriuose jie prašo G. V. išteisinti, tai nereiškia, kad teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatą, apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas ir tais atvejais, kai to neprašoma apeliaciniuose skunduose, tačiau yra pagrindas nuosprendį švelninti.

47Dėl BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų

48Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas, panaikindamas nuosprendį ar nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nutartyje privalo nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti ar ištirti nagrinėjant bylą. Šie nurodymai privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą.

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikintas dėl jo neatitikimo BPK 331 straipsnio reikalavimų. Taigi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendis priimtas išnagrinėjus bylą iš naujo po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, kuria panaikintas ankstesnis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartyje pažymėta, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje neišdėstytos bylos aplinkybės ir neaišku, už ką nuteisti G. V. ir V. P., taip pat neišdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

51Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendyje panašių klaidų išvengta. Nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl kasatoriaus G. V. nurodymas, kad buvo pažeistas BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimas, yra nepagrįstas.

52Dėl amenstijos įstatymo netaikymo

53G. V. ir V. P. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2000 m. vasario 29 d., todėl kasaciniuose skunduose iškeltas klausimas dėl 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymo Nr. VIII-1619 taikymo (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto). Tuo metu jų nusikalstamos veikos atitiko 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – grupė iš anksto susitarusių asmenų. Šiaulių apylinkės teismo 1999 m. liepos 23 d. nutartimi G. V. buvo atiduotas teismui pagal 1961 m. BK 18 straipsnį ir 2321 straipsnio 5 dalį, o V. P. – pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu G. V. nuteistas pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, o V. P. – pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (trys atskiri nusikaltimai). Naujajame Baudžiamajame kodekse nėra šios veikos kvalifikuojančio požymio – grupės iš anksto susitarusių asmenų, tačiau 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto nuostatos taikomos nusikalstamoms veikoms, išvardytoms pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso straipsnius ir dalis. Pagal 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 4 straipsnio 5 punktą asmenims, nuteistiems už nusikaltimą, numatytą BK 2321 straipsnio 4 ir 5 dalyse, amnestija netaikoma, todėl ir perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal 2000 m. Baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį, amnestija netaikoma, todėl kasatorių skundų prašymai ją taikyti atmetami.

54Dėl BK 57 straipsnio netaikymo

55BK 57 stripsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.

56Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu bausmės G. V. ir V. P. paskirtos, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pradmenimis, numatytais BK 54 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. V. ir V. P. nuteisti už pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas.

57Tai, kad BK 57 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog už rengimąsi ar pasikėsinmą padaryti nusikalstamą veiką, remiantis BK 62 straipsniu, gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, nereiškia, kad G. V. ir V. P. bausmės paskirtos netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą. Paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas ribas. Teismas savo sprendimą dėl bausmių paskyrimo G. V. ir V. P. motyvavo ir atsižvelgė į tas aplinkybes, kurios nurodytos nuteistųjų kasaciniuose skunduose.

58Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas G. V. veiką ir skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), įstatymą pritaikė tinkamai. G. V. teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakciją) sankciją minimali laisvės atėmimo bausmė yra dveji metai, o 2003 m. balandžio 10 d. straipsnio redakcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki aštuonerių metų, todėl šis įstatymas yra griežtesnis; taigi pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatą taikomas 2004 m. liepos 5 d. redakcijos įstatymas.

59Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kasaciniai skundai netenkinami ir atmetami.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

61Nuteistųjų V. P., G. V. ir G. V. gynėjo kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. V. P. nuteistas laisvės atėmimu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314... 3. G. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260... 4. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendžiu V. P.... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo G. V. ir jo... 8. V. P. ir S. Z. nuteisti už tai, kad, padedami nusikalstamos veikos... 9. G. V. bendrininkavo padėdamas V. P. parduoti narkotines medžiagas – 1999 m.... 10. V. P. 1999 m. vasario 12 d. apie 11.00 val., kartu su M. V. ir G. V., atvyko į... 11. V. P. 1999 m. vasario 19 d., apie 12.00 val., Šiauliuose ( - ), prie... 12. Be to, V. P. 1999 m. vasario 25 d., 12.00 val. Šiauliuose, ( - ), prie... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo... 14. Kasatorius nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d.... 15. V. P. teigimu, jam turėjo būti pritaikytas 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymo... 16. Be to, V. P. pažymi, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas,... 17. Kasaciniu skundu G. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 18. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo... 19. G. V. teigimu, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai savo... 20. Pasak kasatoriaus, nepagrįstai įrodymais buvo pripažinti P. P. parodymai,... 21. Nuteistasis pažymi, kad nagrinėjant bylą visose teismų instancijose,... 22. Pasak G. V., buvo pažeista BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostata, skelbianti,... 23. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK... 24. Be to, ir pirmosios, ir apeliacinės instancijų teismai, skirdami bausmę,... 25. Nuteistasis akcentuoja, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių... 26. Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas prašo pakeisti Šiaulių apygardos... 27. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepritaikęs Įstatymo... 28. G. V. gynėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 29. Kasatorius nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas trunka jau daugiau... 30. Nuteistųjų V. P., G. V. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini.... 31. Dėl BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų... 32. Įrodymais pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus... 33. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais... 34. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies, Žmogaus... 35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad... 36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. V. šia... 37. Nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir... 38. BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisės į gynybą principas savo... 39. Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies ir 215 straipsnio reikalavimų... 40. Nuteistojo G. V. gynėjo kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad... 41. Kasaciniame skunde neteisingai interpretuotas BPK 215 straipsnio taikymas. Ši... 42. Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų... 43. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį nuteistojo ar išteisintojo padėtį... 44. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 45. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas padarė išvadą,... 46. Tokių formuluočių skirtumai tarp kaltinamosios išvados ir nuosprendžio G.... 47. Dėl BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų... 48. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas,... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 51. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 52. Dėl amenstijos įstatymo netaikymo... 53. G. V. ir V. P. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2000 m. vasario... 54. Dėl BK 57 straipsnio netaikymo... 55. BK 57 stripsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė už rengimąsi ar... 56. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 57. Tai, kad BK 57 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog už rengimąsi ar... 58. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas G. V. veiką ir skirdamas... 59. Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 61. Nuteistųjų V. P., G. V. ir G. V. gynėjo kasacinius skundus atmesti....