Byla e2A-444-227/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei civilinės būklės akto įrašo ištaisymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-189-477/2018 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P. ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei civilinės būklės akto įrašo ištaisymo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV Utenos skyrius) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I., mirė ( - ), bei ištaisyti mirties liudijimo įrašą apie jos mirties datą.
  2. Nurodė, kad J. P. yra kreipęsis į teismą reikalaudamas įpareigoti pareiškėją apskaičiuoti jo motinai A. I. priklausiusią senatvės pensiją nuo ( - ) (jos dingimo dienos) iki mirties liudijime nurodytos jos mirties datos – ( - ) (A. I. skeletuoto lavono radimo miške dienos), bei apskaičiuotą sumą išmokėti J. P.. Iš policijos gavus informaciją apie A. I. dingimą bei pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio nutraukė A. I. senatvės pensijos mokėjimą ir po šios datos senatvės pensija A. I. nebuvo apskaičiuojama. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2014-09-01 nutraukė slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimą.
  3. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus ( - ) išduotame mirties liudijime AA Nr. ( - ), A. I. mirties data nurodyta „( - )“, o grafoje apie mirties priežastį nurodytas mirties kodas „R99“, t. y. „kitos nepatikslintos ir neapibūdintos mirties priežastys“. Pagal LR Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 99 punkto nuostatas A. I. mirties liudijime įrašyta ne jos mirties diena, o jos palaikų radimo data. Nepakeitus mirties liudijime A. I. mirties datos iš ( - ) į jos faktinę mirties datą – ( - ), valstybės institucijoms atsiras pareiga mokėti J. P. paveldėjimo pagrindu A. I. priklausiusias išmokas nuo 2014-09-01 iki 2016-04-27. Pareiškėjas 2017-09-25 raštu (prašymu) kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl A. I. mirties liudijime nurodytos mirties datos pakeitimo (ištaisymo) iš ( - ) į ( - ), tačiau atsakymas nebuvo pateiktas, A. I. mirties data įrašo mirties liudijime neištaisyta. Ekspertas atlikęs A. I. palaikų tyrimą nustatė, kad ji galimai mirė prieš 1-2 metus, iki buvo surasti jos palaikai. Nurodytas laikotarpis apima ir ( - ), dieną kada A. I. dingo.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškimas buvo patenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. I. mirė ( - ), Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas ištaisyti A. I. mirties liudijimą AA Nr. ( - ) (Įrašą Nr. 18), išduotą (įrašytą) 2016-04-28 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, pakeičiant A. I. mirties datą iš ( - ) į ( - ).
  2. Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas, o CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. Pripažino, kad fakto, jog A. I. mirė ( - ), o ne ( - ) kaip nurodyta mirties liudijime, nustatymas gali sukelti teisines pasekmes tiek pareiškėjui, tiek J. P., kadangi J. P. teisme skundu prašo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti jo motinai priklausiusią senatvės pensiją nuo ( - ) (jo motinos dingimo dienos) iki mirties liudijime nurodytos A. I. mirties datos – ( - ), bei apskaičiuotą sumą išmokėti J. P. (b. l. 16-18).
  3. Nustatė, kad Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius 2014-09-10 raštu informavo VSDFV Utenos skyrių, jog pagal J. P. pranešimą apie tai, kad jo motina A. I. ( - ), 8.30 val. išėjo iš namų grybauti ir negrįžo, jos buvimo vieta nežinoma, 2014-09-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios be žinios A. I. (b. l. 11). VSDFV Utenos skyrius remdamasis šia informacija nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio nutraukė A. I. senatvės pensijos mokėjimą (b. l. 12). Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016-12-19 raštu (pažyma) informavo VSDFV Utenos skyrių, kad 2014-09-10 gavus Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato pažymą apie A. I. dingimą be žinios, nuo 2014-09-01 buvo nutrauktas slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos jai mokėjimas (b. l. 13). Nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2016-04-28 išdavė mirties liudijimą AA Nr. ( - ), kuriame A. I. mirties data nurodyta - ( - ) (b. l. 10). 2016-05-17 Specialisto išvadoje Nr. M 29/2016(08) nurodyta, kad 2016-04-27 buvo rastas skeletuotas A. I. lavonas, jos mirtis įvyko prieš 1-2 metus (b. l. 22-24). Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 97, 99 punktų nuostatas A. I. mirties liudijime įrašyta A. I. palaikų radimo data.
  4. Teismas vertino 2016-05-17 Specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad ( - ) buvo rastas skeletuotas A. I. lavonas, jos mirtis įvyko prieš 1-2 metus, teismo medicinos eksperto išvadą, kad A. I. mirties laikotarpis (1-2 metai iki jos palaikų radimo miške 2016-04-27) apima ir ( - ), jos išėjimo į mišką grybauti datą. Taip pat pažymėjo, kad faktinę aplinkybę, jog A. I. mirė ne ( - ), o daug anksčiau patvirtina ir jos dingimo aplinkybės, kadangi J. P. nurodė, jog ( - ) ryte jo motina išėjo grybauti ir negrįžo, jokio maisto su savimi nepasiėmė, teigė grįšianti namo iki 13 val. Teismas įvertino, kad A. I. išėjo į mišką grybauti būdama senyvo amžiaus (77 metų), sunkiai vaikščiodama, silpnos sveikatos ir turinti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, jos po ( - ) niekas nematė, lavonas buvo rastas netoli namų – miške. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina jog A. I. mirė 1-2 metai iki buvo surasti jos palaikai, kas paneigia mirties liudijime užfiksuotą faktą, kad ji mirė ( - ). Teismas pripažino, kad šiuo atveju, negali būti tik formaliai taikomos Taisyklės, jų taikymas esant nustatytoms A. I. mirties aplinkybėms būtų neobjektyvus, neteisingas ir nesąžiningas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad labiau tikėtina, jog A. I. mirė ( - ), o ne ( - ), todėl pareiškėjo prašymą dėl juridinio fakto nustatymo tenkino. Nurodė, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. mirė ( - ), jos mirties liudijime ištaisytini duomenys apie jos mirties datą.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad turi būti taikomos Taisyklių 99 punkto nuostatos, pagal kurias A. I. mirties liudijime įrašyta jos palaikų radimo data, kadangi nebuvo medicininės- mokslinės galimybės nustatyti tikslios mirties datos, todėl teismas nepagrįstai ją atsisakė taikyti. Teismo posėdyje medicinos ekspertas nurodė, kad nebuvo įmanoma nustatyti asmens mirties datos. Mano, kad įstatymo leidėjas tokiu reglamentavimu turėjo tikslą, atsižvelgiant į tai, kad mirties liudijime įrašyta mirties data turi teisiškai reikšmingus padarinius, reglamentuoti santykį taip, kad kylant abejonėms būtų laikoma, jog asmuo mirė jo palaikų radimo dieną. Aktas yra galiojantis, neįžvelgtina, kad nuostatos prieštarautų aukštesnės galios aktams. Teismas, manydamas priešingai, galėjo kreiptis dėl jo atitikimo Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Byloje nėra duomenų, kad A. I. mirties data yra būtent ( - ). Tokia išvada galėtų būti daroma tik esant aiškiems, nedviprasmiškiems, nenuginčytiems įrodymams, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais. Šiuo atveju išvada nėra konkreti, o pareiškėjas prašo taikyti didžiausią spėjamą laikotarpį. Teismas nepagrįstai pakeitė pareiškėjo reikalavimą, kuriuo buvo prašoma ištaisyti mirties liudijimą, ir veiksmus įpareigojo atlikti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių. Toks įpareigojimas atlikti veiksmus galimas ginčo, o ne ypatingos teisenos bylose.
  3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka. Nurodo, kad pagal nuo 2017-01-01 galiojančių Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 128 punktą, kai civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas asmens, kuriam jis įrašytas, arba suinteresuoto asmens prašymu, šis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas. Pagal šių taisyklių 125 punktą, jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Be to, pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalį Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, ištaisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. CPK 514 straipsnyje numatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. CPK 514 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiti suinteresuotieji asmenys tokį pareiškimą gali paduoti, jeigu civilinės būklės akto neįregistravus, akto įrašo neatkūrus, nepapildžius, nepakeitus, neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą teismas nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. Todėl pareiškėjas kreipėsi su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. mirė ( - ) bei ištaisyti mirties liudijimo įrašą apie A. I. mirties datą. Nėra jokios būtinybės kreiptis į Konstitucinį teismą dėl apelianto nurodytų Taisyklių nuostatų atitikties Konstitucijai, nes ginčai tarp suinteresuotų asmenų civilinės būklės aktų įrašų keitimo, taisymo ar papildymo gali būti sprendžiami teismo tvarka. Pareiškėjo suinteresuotumą nagrinėjamojoje byloje patvirtina tai, kad nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. I. mirė ( - ) bei neištaisius mirties liudijimo įrašą apie mirties datą, bus pažeistos VSDFV Utenos skyriaus teisės ar įstatymų saugomi interesai, atsirastų pareiga išmokėti J. P. pinigines sumas. Teismas pagrįstai laikė, kad šiuo atveju, įvertinus byloje nustatytas A. I. mirties aplinkybes negali būti tik formaliai taikomos Taisyklės, kas būtų neobjektyvu, neteisinga ir nesąžininga. Nesutinka, kad teismas savo iniciatyva transformavo pareiškėjo netikslų prašymą tuo nukrypdamas nuo dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų.
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. I. mirė ( - ) ir kuriuo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas ištaisyti mirties liudijime nurodytą mirties datą.
  4. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos.
  5. Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius 2014-09-10 raštu informavo VSDFV Utenos skyrių, jog pagal J. P. pranešimą apie tai, kad jo motina A. I. ( - ) , 8.30 val. išėjo iš namų grybauti ir negrįžo, jos buvimo vieta nežinoma, 2014-09-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios be žinios A. I. (b. l. 11). VSDFV Utenos skyrius, remdamasis šia informacija apie A. I. 2014-09-01 dingimą be žinios, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio nutraukė A. I. senatvės pensijos mokėjimą (b. l. 12). Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016-12-19 raštu (pažyma) informavo VSDFV Utenos skyrių, kad 2014-09-10 gavus Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato pažymą apie A. I. dingimą be žinios, nuo 2014-09-01 buvo nutrauktas slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos jai mokėjimas (b. l. 13).
  6. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-04-28 išduotame mirties liudijime AA Nr. ( - ) , A. I. mirties data nurodyta „( - )“, o grafoje apie mirties priežastį nurodytas mirties kodas „R99“, t. y. „kitos nepatikslintos ir neapibūdintos mirties priežastys“. Pagal LR Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 99 punkto nuostatas A. I. mirties liudijime įrašyta ne jos mirties diena, o jos palaikų radimo data. Panevėžio apygardos administracinio teisme buvo gautas J. P. patikslintas skundas, kuriame jis prašo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti jo motinai priklausiusią senatvės pensiją nuo ( - ) (jo motinos dingimo dienos) iki mirties liudijime nurodytos A. I. mirties datos – ( - ), bei apskaičiuotą sumą išmokėti J. P. (b. l. 16-18). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad fakto, jog A. I. mirė ( - ), o ne ( - ) kaip nurodyta mirties liudijime, nustatymas gali sukelti teisines pasekmes tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui J. P.. Zarasų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2018-01-26 rašte pareiškėjui nurodė, kad negali pakeisti A. I. mirties datos mirties įraše, nes registruojant rasto asmens mirtį, kai medicininiame mirties liudijime data nenurodyta, ja įrašoma lavono radimo diena. Pareiškėjas kitokia tvarka negalėjo gauti tikslią mirties datą patvirtinančių dokumentų, todėl pateikė pareiškimą, atitinkantį CPK 445 straipsnio sąlygas ir jo patenkinimo atveju bus keičiami civilinės būklės aktų įrašai.
  7. Apeliantas nesutinka, kad gali būti nustatoma kitokia mirties data nei reglamentuoja Taisyklių 99 punktas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 124 punktą Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva. Pagal šių taisyklių 125 punktą suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Pagal šių taisyklių 126 punktą civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Pagal šių taisyklių 131 punktą civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu tėvystės pripažinimo pareiškimu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu ar medicininiu mirties liudijimu. Pagal šių taisyklių 143 punktą atkuriant mirties įrašą, asmens vardas, pavardė ir gimimo data nurodomi remiantis jo gimimo ir kitais civilinės būklės aktų įrašais, bažnytiniais mirties registravimo ir palaidojimo dokumentais, archyvų ir teisėsaugos institucijų pažymomis, teismo sprendimu. Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, yra numatyta galimybė pakeisti civilinės būklės aktų įrašus. Todėl jo teiginiai, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti LR Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 99 punkto nuostatą, kuria vadovaujantis A. I. mirties liudijime įrašyta jos palaikų radimo data, ir neturėjo teisės spręsti kitaip nei šioje nuostatoje nurodyta, yra nepagrįsti. Pastebėtina, kad šiuo metu nebegaliojančiose Taisyklėse taip pat buvo numatyta civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo, pakeitimo galimybė. Atitinkamai nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas, manydamas kitaip nei reglamentuojama įrašo padarymo tvarka Taisyklių 99 punktas, turėjo pareigą kreiptis dėl jo atitikimo Konstitucijai ar kitiems teisės aktams.
  8. Nors apeliantas nurodo, kad byloje nėra tikslių, nedviprasmiškų duomenų, kad A. I. mirties data yra būtent ( - ), kad sprendimas nesant nenuginčijamiems įrodymams negali būti priimamas, kad pareiškėjas nepagrįstai prašė taikyti didžiausią spėjamą laikotarpį, pažymėtina, kad teismas civilinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą išvadą dėl faktų buvimo gali padaryti vadovaudamasis ne tik tiesioginiais įrodymais, kurių šioje byloje nėra, bet ir netiesioginiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą įrodymų, patvirtinančių, kad A. I. dingo ( - ) išėjusi į mišką, apie ką policiją informavo pats apeliantas, tame pačiame miške ( - ) buvo rastas jos skeletuotas lavonas. Medicinos ekspertai 2016-05-17 Specialisto išvadoje konstatavo, kad A. I. mirtis įvyko prieš 1-2 metus, į šį laikotarpį patenka ir ( - ) diena, t.y. A. I. išėjimo į mišką grybauti data. Pažymėtina, kad rasti palaikai buvo labai suirę, dėl ko ekspertas negalėjo pateikti tikslių atsakymų į užduotyje pateiktus klausimus bei nurodyti tikslios mirties datos. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad faktinę aplinkybę, jog A. I. mirė ne ( - ), o daug anksčiau patvirtina ir jos dingimo aplinkybės, kadangi pats apeliantas nurodė, jog ( - ) ryte jo motina išėjo grybauti ir negrįžo, jokio maisto su savimi nepasiėmė, teigė grįšianti namo iki 13 val. Teismo buvo įvertintas mirusiosios garbus amžius, sudėtinga sveikatos būklė, tai, kad jos po ( - ) niekas nematė, lavonas buvo rastas netoli namų – miške. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia mirties liudijime užfiksuotą faktą, kad A. I. Mirė ( - ). Jokių konkrečių duomenų, kad ji būtų mirusi ne ( - ), bet vėliau, išskyrus deklaratyvias apelianto prielaidas, nėra.
  9. Teismas, priešingai nei civilinės metrikacijos įstaiga ištaisant civilinės būklės akto įrašus, gali remtis ne tik kitais civilinės būklės aktų įrašais, bet ir kitais įrodymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
  10. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi šiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. mirė ( - ). Atitinkamai nustačius juridinę reikšmę turintį faktą priimto teismo sprendimo pagrindu Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas ištaisyti A. I. mirties liudijimą pakeičiant A. I. mirties datą.
  11. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priimdamas skundžiamą, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11palikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai