Byla 3K-3-7/2014
Dėl streiko pripažinimo neteisėtu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Zarasų rajono savivaldybės tarybos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl streiko kvalifikavimo teritoriniu ir jo teisėtumo, proceso teisės normų, reglamentuojančių pradinio ieškovo pakeitimą tinkamu, bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas prašė pripažinti 2012 m. rugsėjo 12 d. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje pradėtą ir vykdytą streiką neteisėtu; nurodė, kad, jo manymu, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo (toliau – ir Susivienijimas) iniciatyva nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykęs streikas paskelbtas nesant tam pagrindo, pateikus reikalavimus, kurių ieškovas negalėjo įvykdyti, bei pažeidus streiko paskelbimo tvarką. Įspėjimą apie 2012 m. rugsėjo 12 d. prasidėjusį streiką ieškovas gavo 2012 m. rugsėjo 5 d., nors turėjo būti įspėtas ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Taigi streikas prasidėjo praėjus šešioms dienoms po įspėjimo. Nors atsakovo 2012 m. gegužės 7 d. iškelti reikalavimai pirmiausia turėjo būti nagrinėjami Taikinimo komisijoje, iš esmės to nebuvo padaryta. Atsakovo reikalavimai nesusiję su Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje galiojančios kolektyvinės sutarties vykdymu. Ieškovas nekompetentingas spręsti atsakovo iškeltų reikalavimų. Kompetencija spręsti visus atsakovo iškeltus reikalavimus priklauso Zarasų rajono savivaldybės tarybai. Ieškovas nepažeidė ir tinkamai vykdė kolektyvinę sutartį. Atsakovo skelbtas ir vykdytas streikas yra neteisėtas, todėl ieškinys tenkintinas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino.

9Teismas konstatavo, kad Zarasų „Ažuolo“ gimnazijoje buvo laikomasi kolektyvinės sutarties, todėl atsakovas pažeidė DK 78 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą skelbti streiką. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl streiko paskelbimo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje buvo gautas 2012 m. rugsėjo 5 d., taigi minimalus septynių dienų įspėjimo terminas dėl streiko paskelbimo prasidėjo 2012 m. rugsėjo 6 d., 00 val. 00 min. ir pasibaigė 2012 m. rugsėjo 12 d., 24 val. 00 min. Streikas „Ąžuolo“ gimnazijoje prasidėjo 2012 m. rugsėjo 12 d., t. y. paskutinę įspėjimo termino dieną, todėl buvo pažeista DK 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbdavio įspėjimo apie būsimą streiką tvarka. Byloje nepateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas negalėjo anksčiau priimti sprendimo dėl streiko paskelbimo ir apie tai kiek galima anksčiau įspėti darbdavį. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo nariai ir pirmininkas yra pedagogai, jiems gerai žinoma gimnazijos veiklos specifika, dėl kurios darbdaviui yra būtinas didesnis laiko tarpas, tinkamai pasirengti streikui ir užtikrinti, kad streiko metu kuo mažiau nukentėtų moksleiviai ir jų ugdymo procesas, todėl teismas atsakovo veiksmus apie streiką pranešant tik prieš šešias dienas pripažino nesąžiningais. Įvertinęs Taikinimo komisijos 2012 m. gegužės 7 d. ir 2012 m. birželio 4 d. posėdžių, kurių metu buvo bandoma išspręsti kolektyvinį ginčą, eigą, teismas padarė išvadą, kad kolektyvinio ginčo nagrinėjimo Taikinimo komisijoje nebuvo, nes šalių derybos nevyko. Teismas konstatavo, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. Susivienijimo sprendimas skelbti streiką priimtas nepagrįstai neišnaudojus galimybės kolektyvinį ginčą ar jo dalį išspręsti Taikinimo komisijoje, t. y. pažeidus kolektyvinio ginčo sprendimo tvarką. Vertindamas atsakovo argumentus, kad reikalavimai buvo reiškiami Zarasų rajono savivaldybei kaip mokyklų vadovų darbdaviui, t. y. darbdavių organizacijai, teismas pažymėjo, jog Zarasų rajono savivaldybė (ir jos institucijos) kaip vietos savivaldos institucija nėra ir negali būti kolektyvinės sutarties, taip pat ir teritorinės kolektyvinės sutarties, šalis; ji nėra ir negali būti Zarasų rajone veikiančių Švietimo įstaigų vadovų – darbdavių organizacija. Nesant vienos iš teritorinės kolektyvinės sutarties šalių (Zarasų rajone veikiančios švietimo įstaigų vadovų – darbdavių organizacijos), nėra galimybės sudaryti teritorinę kolektyvinę sutartį. Nepagrįstais teismas pripažino ir atsakovo argumentus, kad nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje ir kitose rajono mokyklose vykę streikai laikytini vienu streiku, vykusiu teritoriniu principu, nes šio streiko metu iškelti visiems Zarasų rajono švietimo įstaigų darbuotojams ir pedagogams ypač svarbūs darbo ir socialiniai reikalavimai. Teismas nurodė, kad po 2012 m. rugsėjo 26 d. Zarasų rajono savivaldybės ir Susivienijimo susitarimo dėl reikalavimų sprendimo 2012 m. spalio 1 d. priimtas sprendimas nutraukti streiką. Ieškovas nepriėmė jokių sprendimų dėl streiko reikalavimų patenkinimo. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyta aplinkybė patvirtina, kad ieškovo direktoriui pateikti reikalavimai buvo ne dėl kolektyviniais susitarimais reguliuojamų ir sprendžiamų dalykų. Teismas laikė, kad tiek kolektyvino ginčo, tiek Susivienijimo paskelbto streiko reikalavimai savo turiniu buvo abstraktūs ir deklaratyvūs. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį pripažino pagrįstu.

10Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 7 d. sprendimu panaikino Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė.

11Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis faktinėms bylos aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje 2012 m. rugsėjo 12 d.– 2012 m. spalio 1 d. vykęs streikas buvo įmonės lygmens; streikas buvo neteisėtas, nes gimnazijoje galiojo kolektyvinė sutartis, kuri buvo vykdoma, o darbuotojų atstovų iškelti reikalavimai nepatenka į šios kolektyvinės sutarties reguliavimo sritį. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad kolektyvinės sutartys gali būti sudaromos įmonės, šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu; teritorinės kolektyvinės sutartys nustato darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų ypatumus ir būtent dėl šių sąlygų nustatymo ar pakeitimo gali atsirasti tam tikrų nesutarimų; Zarasų rajone nebuvo sudaryta švietimo įstaigų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos teritorinė kolektyvinė sutartis, pažymėjo, jog kolektyviniai darbo ginčai gali kilti ne tik dėl teisės, bet ir interesų, t. y. kol dar nėra kolektyvinės sutarties (vedant derybas, sudarant kolektyvinę sutartį). Atsakovas kaip teritorinis profesinių sąjungų susivienijimas inicijavo kolektyvinį darbo ginčą; iškelti reikalavimai dėl mokinių maitinimo ir mokyklinių autobusų naudojimo tvarkos, finansavimo mokykloms, teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo ir kt. 2012 m. gegužės 14 d. įteikti Zarasų rajono savivaldybės merui (toliau – ir savivaldybė), ieškovo direktoriui. Įvertinusi pirmiau nurodytų reikalavimų turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie priskirti Zarasų rajono savivaldybės kompetencijai. Nurodžiusi, kad socialinėje partnerystėje teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygmeniu darbdaviams – iš savivaldybių biudžetų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms – atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka DK nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos (DK 24 straipsnio 4 dalis), sprendė, kad reikalavimai savivaldybei įteikti kaip teritorinio kolektyvinio ginčo šaliai – darbdavių organizacijai (švietimo įstaigų steigėjui), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybė nėra ir negali būti Zarasų rajone veikiančių švietimo įstaigų, tarp jų – ieškovo, vadovų – darbdavių organizacija, nes teismo vertinimas prieštarauja DK. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybė ne tik pagal įstatymą, bet ir faktiškai veikė kaip darbdavių organizacija, derėdamasi dėl iškeltų reikalavimų ir 2012 m. rugsėjo 26 d. pasirašydama susitarimą su streikuojančių darbuotojų atstovais. Atsižvelgusi į kilusio kolektyvinio ginčo subjektus (reikalavimus pateikė Susivienijimas; jie skirti savivaldybei), iškeltų reikalavimų turinį, tai, kad streikavo penkios Zarasų rajono švietimo įstaigos, streikas baigėsi savivaldybei sudarius susitarimą su profesinių organizacijų susivienijimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 2012 m. rugsėjo 12 d.–2012 m. spalio 1 d. vykęs streikas buvo teritorinis, kilęs neradus sutarimo dėl teritorinio kolektyvinio darbo ginčo sprendimo.

12Atsižvelgusi į byloje nustatytą aplinkybę, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo „Ąžuolo“ gimnazijos profesinė organizacija darbdavį (ieškovą) apie streiko pradžią 2012 m. rugsėjo 12 d. informavo 2012 m. rugsėjo 5 d, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad DK 77 straipsnio 3 dalyje nustatytas septynių dienų terminas prasidėjo 2012 m. rugsėjo 6 d.; konstatavo, kad termino pradžia nustatyta nepažeidžiant DK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės; sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas viena diena per anksti pradėjo streiką. Teisėjų kolegija laikė, kad streiko organizavimo tvarkos taisyklių pažeidimo atveju vertintina tokio pažeidimo reikšmė tolimesnėms procedūroms, kitos ginčo šalies veiksmai, užtikrintina ginčo šalių interesų pusiausvyra. Įvertinusi byloje nustatytą aplinkybę, kad reikalavimai savivaldybei pateikti prieš moksleivių vasaros atostogas (2012 m. gegužės 14 d), tokį atsakovo elgesį laikė pakankamai rūpestingu, rodančiu siekį bendradarbiauti su darbdaviu, švietimo įstaigų steigėju, nes vasaros atostogų metu buvo galima išspręsti kilusį kolektyvinį ginčą ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą, kartu apsaugant moksleivių interesus. Teisėjų kolegija iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių (savivaldybė nurodė, kad pagrindo inicijuoti kolektyvinį ginčą nėra, atsakovo iškeltų reikalavimų sprendimų ji pasiūlyti negali; į atsakovo 2012 m. gegužės 29 d. raštą dėl Taikinimo komisijos sudarymo savivaldybė 2012 m. birželio 12 d. raštu taip pat atsakė, kad kolektyvinio ginčo nėra ir Taikinimo komisiją sudaryti atsisakė) sprendė, kad, nors apie iškeltus reikalavimus savivaldybei buvo žinoma keturis mėnesius, ji nesiėmė jokių veiksmų ginčui išspręsti; pažymėjo, kad streikui prasidėjus, steigėjas tik po devynių dienų nuo streiko pradžios inicijavo darbuotojų atstovų ir darbdavių organizacijos dialogą ir tik po dviejų savaičių buvo priimtas susitarimas. Nurodžiusi, kad teisės streikuoti apribojimai yra pagrindinio principo išimtis, jie turi būti aiškinami ir taikomi taip, kad nebūtų nepagrįstai apribota darbuotojų teisė streikuoti, teisėjų kolegija sprendė, kad viena diena anksčiau pradėto neterminuoto streiko pripažinimas neteisėtu šios bylos kontekste būtų formalus ir neatitiktų teisingumo, protingumo principų. Teisėjų kolegija vertino savivaldybės delsimą priimti atitinkamus sprendimus ir atlikti ginčo sprendimui reikalingus veiksmus kaip ganėtinai ilgą ir laikė, kad termino praleidimas viena diena nelaikytinas esminiu streiko organizavimo tvarkos pažeidimu, darančiu streiką neteisėtą; nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog viena diena per anksti atsakovų pradėtas streikas atėmė iš ieškovo galimybę išvengti ar sumažinti neigiamus streiko padarinius ar gera valia patenkinti streiko reikalavimus.

13Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad taikiu būdu kolektyvinio ginčo išspręsti nepavyko dėl darbdavių atstovų neveikimo, sprendė, jog atsakovas atstovaujamųjų darbuotojų teisių ir interesų gynybai pagrįstai nusprendė pradėti streiką, laikė, kad aplinkybė, jog teritorinio lygmens Taikinimo komisija nebuvo suorganizuota, nėra pakankamas pagrindas streiką pripažinti neteisėtu.

14Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad vykęs kolektyvinis ginčas buvo teritorinio lygmens, o reikalavimai skirti savivaldybei kaip švietimo įstaigų steigėjui ir darbdavių organizacijai, ne gimnazijų ir kitų švietimo įstaigų direktoriams, iškeltus reikalavimus laikė motyvuotais ir pakankamai apibrėžtais, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. savivaldybė ir Susivienijimas pasirašė susitarimą, kuriuo reikalavimai buvo tenkinti ar priimtas abi šalis tenkinantis sprendimas.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

171. Dėl kasatoriaus kaip faktinės darbdavių organizacijos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai traktavo savivaldybę tariamo teritorinio kolektyvinio ginčo, kuris neva peraugo į teritorinio lygmens streiką, šalimi (kaip darbdavių atstovę). Ginčas užbaigtas tarpininkaujant kasatoriui, nes jam tiesiogiai pagal Vietos savivaldos įstatymą (6 straipsnio 5 punktas) nustatyta funkcija – užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programą. Tai, kad buvo pasirašytas kasatoriaus ir atsakovo susitarimas nereiškia, jog viena iš streiko šalių buvo kasatorius (rajono savivaldybė) ir streikuota teritoriniu lygmeniu. Be to, nėra ir nebuvo kasatoriaus ir atsakovo kolektyvinio darbo ginčo DK 68 straipsnio prasme. Apeliacinio teismo nurodyta aplinkybė (kaip vienas kriterijų streiką priskiriant teritoriniam), kad buvo streikuojama penkiose švietimo įstaigose, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga ir nelemia streiko rūšies, todėl streikas be pagrindo pripažintas teritorinio lygmens. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nebuvo ir ieškovo bei darbuotojų kolektyvinio darbo ginčo, nes gimnazijoje galiojo kolektyvinė sutartis ir jos buvo laikomasi, pažeidimų nenustatyta, todėl pagal DK 78 straipsnio 3 dalį skelbti streiką būtent toje gimnazijoje buvo draudžiama.

182. Dėl teritorinio kolektyvinio darbo ginčo dalyko. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškinęs DK 50 straipsnio 3 dalį, netinkamai aiškino galinčius kilti nesutarimus. Kasatorius ir atsakovas nebuvo pasirašę teritorinės kolektyvinės sutarties, todėl kolektyvinio teritorinio darbo ginčo dėl jos sudarymo ar nevykdymo nekilo. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad streikas kilo neradus sutarimo dėl teritorinio kolektyvinio darbo ginčo, neidentifikavo šio ginčo dalyko, t. y. nenustatė, dėl ko jis kilo. Teismas akcentavo, kad ginčų gali kilti dėl interesų. Tačiau ne visi kolektyvinių darbo santykių šalių nesutarimai laikytini darbo ginčais. Šių paprastai kyla susidūrus skirtingiems kolektyvinių darbo santykių šalių interesams, kai darbdavys pažeidžia galiojančiuose įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose, vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse nustatytas darbuotojų teises, nevykdo nustatytų pareigų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kolektyvinio darbo ginčo esmės ir atsakovo deklaruojamų interesų teisinio pagrindo. Teismas pažeidė esmines DK nuostatas, nustatančias kolektyvinių ginčų sampratą, jų kilimo ir nagrinėjimo, skelbimo ir organizavimo sąlygas bei tvarką (68 straipsnį, 69 straipsnio 2, 3 dalis, 76 straipsnį, 77 straipsnio 1, 3 dalis, 78 straipsnio 3 dalį), pripažino streiką teritorinio lygmens ir teisėtu, nors nebuvo laikytasi streiko teisėtumui būtinų sąlygų (prielaidų).

193. Dėl streiko paskelbimo. Teismai nustatė, kad atsakovas pažeidė DK 77 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Ši įstatymo nuostata yra įsakmi, todėl joje nustatyto termino pažeidimas, nors ir viena diena, negali būti vertinamas formaliu ir neesminiu streiko organizavimo procese, ypač kai streikas organizuojamas ir vykdomas švietimo įstaigoje. Priešingas apeliacinio teismo pirmiau nurodytos normos aiškinimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės esmei, neproporcingai suteikiama daugiau teisių darbuotojų atstovams. Skundžiamu teismo sprendimu nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Tai, kad buvo pažeista DK 77 straipsnio 3 dalis, patvirtina aplinkybė, jog atsakovas, neva streikavęs prieš kasatorių, neįteikė savivaldybei savo sprendimo streikuoti, koks 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas ieškovo. Kasatoriaus manymu, jei streikas būtų vykęs teritoriniu (savivaldybės) lygmeniu, reikalavimus būtų turėjęs pateikti Susivienijimas, ne mokyklų darbuotojų profesinės organizacijos ir būtent savivaldybei, ne mokyklų direktoriams. Šiuo atveju kasatorius apie streiką sužinojo iš mokyklų direktorių.

204. Dėl iškeltų reikalavimų. Pagal DK 69 straipsnio 3 dalį, reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti ir motyvuoti. Neaišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikalavimai yra bendri ir aktualūs. Reikalavimų nepagrįstumą įrodo tai, kad: jų turinys neatitinka DK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto teritorinės kolektyvinės sutarties dalyko, reikalavimai nesiejami su teritoriniais ypatumais, jais nesiekiama sprendimo sąlygų; nebuvo pateikti įrodymai apie realius, konkrečius darbuotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus (DK 68 straipsnis). Kasatorius nebuvo teritorinio kolektyvinio ginčo šalis dar ir dėl to, kad jam nebuvo pateikti reikalavimai pagal DK 69 straipsnį, be to, apskritai nebuvo prielaidų teritoriniam kolektyviniam ginčui inicijuoti, nes ginčo dėl teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo rajono lygmeniu nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 68 straipsnį, 69 straipsnio 3 dalį.

215. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nuo pat proceso pradžios (ieškinio padavimo) neteisėtais prašyti pripažinti išimtinai mokyklose vykę streikai, t. y. streikai, vykę mokyklų lygmeniu, o teismo sprendimu iš esmės nuspręsta dėl visose mokymo įstaigose rajone tuo metu vykusių streikų teisėtumo, taip išeinant už ieškinio ribų. Konstatavęs, kad kolektyvinis ginčas ir streikas buvo teritorinio (savivaldybės) lygmens, teismas turėjo pakeisti pradinį ieškovą (gimnaziją) tinkamu ieškovu (savivaldybe), tačiau to nepadarė (DK 81 straipsnio 1 dalis, CPK 45 straipsnis). Teismas sprendimu iš esmės nustatė padarinius ne ieškovo, o trečiojo asmens (savivaldybės) atžvilgiu. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 14, 176, 185 straipsnius), padarė klaidingas išvadas apie kolektyvinio ginčo, streiko lygmenį, netinkamai kvalifikavo subjektų santykius ir jų vaidmenį; netyrė, nesiaiškino esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių – koks buvo streiko objektas, kokio pobūdžio ir kokiu teisiniu pagrindu teikti reikalavimai, deklaruojamų interesų (ne)teisėtumas, kuris subjektas ir kam teikė reikalavimus ir informavo apie būsimą streiką.

22Ieškovas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.

23Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo tokius nesutikimo su trečiojo asmens kasaciniu skundu argumentus:

241. Dėl teisės streikuoti ribojimų. Šie ribojimai nustatyti DK 78 straipsnyje. Ginčas kilo dėl ribojimo, įtvirtinto šio straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jei šios sutarties laikomasi. Zarasų rajono savivaldybėje nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. vykęs streikas apėmė daugelį šio rajono savivaldybės švietimo įstaigų, kuriose veikia teritorinio lygmens profesinė sąjunga (atsakovas), o streiko metu galiojo kolektyvinės sutartys. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pagal DK 78 straipsnio 3 dalį streikuoti tokiu atveju yra draudžiama. Ribojimas skelbti streiką galiojant kolektyvinei sutarčiai nėra absoliutus, kitu atveju, pasikeitus faktinei situacijai ir atsiradus poreikiui į kolektyvinę sutartį įtraukti iki tol nereglamentuotus klausimus (kilus ginčui dėl interesų, ne dėl teisės), nesant vienos iš šalių intereso, kolektyvinė sutartis taptų nepakeičiama. Ribojimas rengti streiką galiojant kolektyvinei sutarčiai ir ją vykdant aiškintinas kaip ribojimas rengti streiką dėl tų reikalavimų, kuriuos reglamentuoja galiojanti ir vykdoma kolektyvinė sutartis. Ribojimas teisės streikuoti, kai įstaigoje galioja kolektyvinė sutartis, neapima ribojimo teisės streikuoti teritoriniu lygmeniu. Teritorinės kolektyvinės sutarties pasirašymas yra aukštesnio socialinės partnerystės lygmens interesų derinimo rezultatas, kuriame aptariamos kokybiškai kitokios darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir interesus detalizuojančios nuostatos. Tokių nuostatų suderinimo siekia, o to nepavykus padaryti, kolektyvinį ginčą inicijuoja teritorijoje veikianti profesinė sąjunga, atstovaujanti konkrečiose įstaigose dirbančių darbuotojų interesams. Teismai, nagrinėdami bylą dėl teritorinio lygmens streiko teisėtumo, neturėjo pagrindo tirti atskirų įmonių lygmens kolektyvinių sutarčių laikymosi klausimo.

252. Dėl kolektyvinio ginčo lygmens ir iškeltų reikalavimų. Susivienijimo pirmininkų tarybos 2012 m. gegužės 8 d. posėdyje priimtas sprendimas inicijuoti kolektyvinį ginčą ir teikti reikalavimus Zarasų rajono savivaldybės tarybos vadovui; 2012 m. gegužės 14 d. Zarasų rajono savivaldybės merui buvo įteikti reikalavimai. Analogiškus reikalavimus darbuotojų atstovai įteikė ir įstaigose, kad darbdaviai būtų informuoti apie darbdavių organizacijai (DK 24 straipsnio 4 dalis) įteiktų reikalavimų turinį. Zarasų rajono mero 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. birželio 12 d. raštais kasatorius atsisakė traktuoti šiuos reikalavimus kaip kolektyvinio darbo ginčo reikalavimus bei sudaryti Taikinimo komisiją. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono pirmininkų taryboje priimtas sprendimas skelbti streiką, apie tai informuojant mokyklų vadovus ir savivaldybės atstovus. Nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. Zarasų rajono savivaldybėje vyko teritorinio lygmens streikas. Kasatorius, būdamas Zarasų švietimo įstaigų steigėjas ir savininkas, remiantis DK 51 straipsnio 3 dalimi, laikytinas kolektyvinio ginčo šalimi, su kuria Susivienijimui buvo įmanomas teritorinio lygmens bendradarbiavimas. Pagal reikalavimų apimtį, kartu ir teritorinės sutarties sudarymo klausimu, laikytina, kad 2012 m. gegužės 8 d. atsakovo reikalavimai buvo skirti kasatoriui kaip darbdavių (švietimo įstaigų) organizacijai. Byloje nustatyta, kad teritorinė kolektyvinė savivaldybės ir atsakovo sutartis iki streiko ir jo metu nebuvo sudaryta, todėl atsakovas turėjo teisę reikalauti ją sudaryti, o nesudarius – streikuoti. Visą ginčo laikotarpį būtent su kasatoriumi vyko derybos ir susirašinėjimas. Tai, kad ginčas užbaigtas savivaldybės ir Susivienijimo susitarimu, 2012 m. lapkričio 26 d. savivaldybė priėmė sprendimą pritarti teritorinei kolektyvinei sutarčiai, patvirtina, kad ir atsakovas, ir trečiasis asmuo kilusį ginčą laikė teritoriniu, save identifikavo kaip teritorinio kolektyvinio ginčo šalį ir prisiėmė su tuo susijusias pareigas. Iškelti reikalavimai atitiko teritorinio kolektyvinio lygmens pobūdį. Jie buvo akivaizdžiai nukreipti į viso rajono švietimo darbuotojų interesų tenkinimą bei buvo tiesiogiai susiję su darbo teisėmis bei darbuotojų interesais. Tiek streike dalyvavusiems mokytojams, tiek mokyklų vadovams, kasatoriui, mokyklų bendruomenei streiko reikalavimai buvo aiškūs bei suprantami. Beveik visi jų buvo įgyvendinti streiko metu ar jam pasibaigus. Faktinės bylos aplinkybės paneigia kasatoriaus poziciją, kad darbuotojų reikalavimai buvo susiję su viešąja administracine teise.

263. Dėl streiko paskelbimo tvarkos. Pagal DK 26 straipsnio 3 dalį darbdaviui pateikti sprendimą apie būsimo streiko pradžią reikėjo iki 2012 m. rugsėjo 5 d. (imtinai). Nepriklausomai nuo to, kad organizuojamas teritorinio lygmens streikas, pranešimas apie streiką pagal DK 77 straipsnio 3 dalį turi būti įteikiamas darbdaviui. Net laikant, kad atsakovas terminą praleido viena diena, tai nepripažintina viso streiko teisėtumą paneigiančiu veiksniu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks termino praleidimas laikytinas formaliu pažeidimu.

274. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus prašymas vertinti atskirus teritorinio streiko epizodus, kaip įmonės lygmens streiką, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pagal DK nuostatas dėl streiko neteisėtumo pripažinimo į teismą kreipiasi darbdavys arba reikalavimus gavęs subjektas. Teismas, vadovaudamasis CPK 225 straipsniu, galėjo, tačiau neprivalėjo, patikslinti šalių įrodinėjimo naštą, atsakovui tvirtinant, kad streikas buvo teritorinio lygmens, nurodydamas ieškovui prievolę įrodyti, kad streikas buvo įmonės lygmens. Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas rėmėsi aplinkybe, kad streikas buvo teritorinio lygmens, taigi ieškovas galėjo įrodinėti priešingą aplinkybę. Šia galimybe ieškovui ir kasatoriui nepasinaudojus, ieškovas privalo prisiimti atsiradusius neigiamus padarinius.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą tik pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti, ir remdamasi bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

31Dėl streiko kvalifikavimo teritoriniu, atsižvelgiant į kolektyvinio darbo ginčo šalis

32Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti yra pamatinė darbuotojų ir jų organizacijų teisė, suteikianti jiems galimybes ginti savo ekonominius ir socialinius interesus. Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai, deklaruojantys teisę į streiką, yra Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (8 straipsnio d punktas) ir Europos socialinė chartija (taip pat Pataisytoji Europos socialinė chartija) (6 straipsnio 4 punktas). Šiuose dokumentuose tiesiogiai įtvirtinama darbuotojų teisė streikuoti. Europos socialinėje chartijoje laikomasi principo, kad kolektyviniai veiksmai yra galimi tik esant interesų konfliktams, bet net ir tuo atveju teisė streikuoti nėra absoliuti, nes valstybės gali nustatyti šios teisės įgyvendinimo ribas. Europos Sąjungoje teisė streikuoti įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (28 straipsnis), kuri po Lisabonos sutarties įsigaliojimo turi valstybėms narėms privalomą teisinę galią. Šioje chartijoje tik įtvirtinama tokia darbuotojų teisė, tačiau, kaip ir kitos tarptautinės sutartys, jos nedetalizuoja. Atsižvelgiant į kompetencijų pasidalijimą tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių, streikų teisinį reguliavimą paliekama savarankiškai nusistatyti jų nacionalinėse teisinėse sistemose, tačiau valstybės savo nusistatytu teisiniu reguliavimu negali šios teisės paneigti ar ją netinkamai modifikuoti. Teisė streikuoti nėra absoliuti, nes streikas yra ne tik priemonė daryti spaudimą darbdaviui ir ginti socialinius bei ekonominius interesus, jis kartu reiškia tikrą, gresiančią žalą darbdaviui ar net tretiesiems asmenims. Taigi streikas laikytinas ultima ratio. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojų teisės streikuoti apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Toks įstatymas yra Darbo kodeksas, kurio X skyriaus „Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas“ 76–85 straipsniuose tiesiogiai reglamentuojami streikas, jo teisinis pagrindas ir skelbimas, streikų apribojimai, vadovavimas streikui ir jo eiga, streiko teisėtumas ir kiti su teise streikuoti susiję teisiniai santykiai. Kita vertus, DK X skyriaus normos nustato derybų, taikinimo ir kitų priemonių bei būdų, kuriais pirmiausia turi būti sprendžiamas kolektyvinis darbo ginčas, sistemą, o streikas, kaip ultima ratio, galimas tik išnaudojus kitas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas v. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga; bylos Nr. 3K-3-141/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autrolis“ v. Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-15/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Švyturys–Utenos alus“ v. AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2012). Teisė streikuoti (kaip vienas iš būdų ginti darbuotojo teises) nelaikoma absoliučia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Jos įgyvendinimas gali būti siejamas su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aspektu svarbu, kad ribojimas būtų atliktas pagal įstatymą, turėtų teisėtą tikslą ir atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“ demokratinėje visuomenėje, būtų proporcingas (žr. Enerji Yapi-Yol Cen v. Turkey, No. 68959/01, judgment of 21 April 2009, par. 26-33). Teisėti aptariamos teisės ribojimai galimi dėl to, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, streikas yra ne tik priemonė daryti spaudimą darbdaviui ir ginti socialinius bei ekonominius interesus, bet kartu reiškia tikrą, gresiančią žalą darbdaviui ar net tretiesiems asmenims (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Švyturys–Utenos alus“ v. AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2012).

33Streiko sąvoka įtvirtinta DK 76 straipsnyje (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-927 redakcija), pagal kurį streikas – tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas. Taigi streikas gali būti ne tik vienos, bet ir kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas. Nors DK 76–85 straipsniuose, reglamentuojančiuose streiko organizavimą, eigą, pabaigą, atsakomybę, specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis galėtų būti skelbiamas streikas teritoriniu lygmeniu, nenustatyta, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šių normų turinį, konstatuoja, kad jos leidžia streikus, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo būdą, tiek įmonės, tiek aukštesniu lygmeniu. Kartu pažymėtina, kad teritorinio streiko teisėtumas vertintinas, vadovaujantis įmonės lygmens streiko organizavimą ir vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis.

34Pagal DK 43 straipsnio 3 punktą, kolektyvinių derybų vedimas ir kolektyvinių sutarčių sudarymas yra viena socialinės partnerystės įgyvendinimo formų. Socialinės partnerystės šalimis – socialiniais partneriais – laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos (DK 41 straipsnis). Subjektai, kurie laikomi darbuotojų atstovais, įtvirtinti DK 19 straipsnyje – tai profesinės sąjungos, o jų nesant – darbo tarybos. Šie darbuotojų kolektyvinio atstovavimo subjektai turi įstatymo jiems suteiktas iš dalies savarankiškas teises ir pareigas, būtinas darbuotojų atstovavimo funkcijai įgyvendinti, kurių apimtis ir įgyvendinimo sąlygos įtvirtintos DK nuostatose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai; jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos, gindamos savo narių teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę skelbti streiką. DK 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teritorinės kolektyvinės sutarties šalys yra teritorijoje (savivaldybės, apskrityje) veikiančios profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos. Reikalavimus darbdavių organizacijai turi teisę iškelti nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos ar jų organizacijos (susivienijimai, federacijos, centrai ir kt.) (DK 69 straipsnio 2 dalis).

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas. Pagal Susivienijimo įstatų IV skyrių, Susivienijimo pagrindas – Zarasų rajono švietimo įstaigų, kitų ugdymo bei globos įstaigų ir organizacijų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos profesinė organizacija, kuri gali būti tiek šio Susivienijimo struktūrinis padalinys, tiek savarankiškai įsteigta, įregistruota ir į Susivienijimą įstojusi profesinė sąjunga; Susivienijimo teritorija – Zarasų rajonas. Iškeltus reikalavimus Susivienijimas įteikė Zarasų rajono savivaldybės merui, o Susivienijimo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos švietimo darbuotojų profesinė organizacija – švietimo įstaigos (Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos) vadovui. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė savivaldybę teritorinio kolektyvinio ginčo šalimi (darbdavių atstove). Teisėjų kolegija atmeta šį kasatoriaus argumentą kaip teisiškai nepagrįstą, nes: teritorinio lygmens kolektyvinio darbo ginčo kita šalimi, remiantis DK 24, 50, 51, 69 straipsnių nuostatomis, laikytina darbdavių organizacija; DK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinėje partnerystėje teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygmeniu darbdaviams – iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms – atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos; remiantis Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos nuostatų I dalies 4, 5, 10 punktais, tai – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė – Zarasų rajono savivaldybė; steigėja – Zarasų rajono savivaldybės taryba. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybė, kuriai tenka DK nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos, laikytina teritorinio kolektyvinio ginčo šalimi.

36Dėl teritorinio kolektyvinio darbo ginčo reikalavimų

37Pagal teisinį reguliavimą tam, kad būtų galima konstatuoti streiko teisėtumo faktą, teismai, be kita ko, turi nustatyti kolektyvinio darbo ginčo turinio – iškeltų reikalavimų – atitiktį įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Pagal DK 68 straipsnį, kuriame įtvirtinta kolektyvinio darbo ginčo sąvoka, tai – nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. Kolektyvinės sutartys gali būti kelių rūšių – nacionalinės, šakos, teritorinės bei įmonės kolektyvinės sutartys (DK 49 straipsnis). Teritorinė kolektyvinė sutartis nustato tam tikrų darbo, socialinių ir ekonominių problemų, kurios turi teritorinių ypatumų, sprendimo sąlygas (DK 50 straipsnio 3 dalis). Įmonės kolektyvinė sutartis pagal DK 59 straipsnio 1 dalį – rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Taigi nesutarimų gali atsirasti, be kita ko, dėl pirmiau nurodytų sutarčių sudarymo ar vykdymo, kurie gali peraugti į atitinkamo lygmens streiką. Streiko, kaip kolektyvinio ginčo reguliavimo priemonės, kuri, kaip pirmiau minėta, pripažįstama ultima ratio, panaudojimą, naudojimo pasibaigimą lemia šalių derybų eiga bei rezultatai.

38Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kolektyvinių derybų kontekste svarbus pareikštų reikalavimų pobūdis, reali galimybė juos įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autrolis“ v. Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-15/2011). Pažymėtina, kad ne kiekvienas reikalavimas pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą įeina į teritorinio kolektyvinio darbo ginčo turinį. Vienas kriterijų, kuriuo turi vadovautis teismai, siekdami šiuos reikalavimus identifikuoti, sistemiškai aiškinant DK nuostatas (reglamentuojančias kolektyvinių derybų pabaigą, kolektyvinių sutarčių turinį, kolektyvinius darbo ginčus, streiką, jo pasibaigimą (DK 48 straipsnio 7 dalis, 50 straipsnis, 61 straipsnis, 68–69, 76–84 straipsniai) – sąsaja su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir (ar) interesais. Be to, pareikštais reikalavimais siekiamos spręsti problemos turi būti teritorinio pobūdžio, t. y. susiformavusios ne vien įmonės lygmeniu. Darbdavių organizacijai iškelti reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti ir motyvuoti (DK 69 straipsnio 3 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas Darbo kodekse įtvirtino dvi kolektyvinių darbo ginčų rūšis pagal jų turinį sudarantį objektą – interesų (dėl naujų darbo, socialinių, ekonominių sąlygų nustatymo vedant kolektyvines derybas, sudarant ir keičiant kolektyvines sutartis) ir teisių (darbo, socialinių, ekonominių darbuotojų teisių, nustatytų kolektyvinėse sutartyse ar norminiuose darbo teisės aktuose). Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismai, spręsdami dėl ginčijamo streiko teisėtumo, turi, be kita ko, vertinti pareikštų reikalavimų pobūdį pagal pirmiau aptartus skiriamuosius jų požymius bei identifikuoti kolektyvinio darbo ginčo objektą ir dalyką.

39Kasatorius teigia, kad nebuvo jo ir atsakovo kolektyvinio darbo ginčo DK 68 straipsnio prasme, nes nepateikti įrodymai apie konkrečius, realius darbuotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus; kasatorius ir atsakovas nebuvo pasirašę teritorinės kolektyvinės sutarties, todėl kolektyvinio teritorinio darbo ginčo dėl jos sudarymo ar nevykdymo nekilo; be to, gimnazijoje galiojo kolektyvinė sutartis ir jos buvo laikomasi (pažeidimai nenustatyti), taigi skelbti streiką (gimnazijoje) buvo draudžiama, remiantis DK 78 straipsnio, reglamentuojančio streikų apribojimus, 3 dalimi; apeliacinės instancijos teismas neidentifikavo neva teritorinio kolektyvinio darbo ginčo dalyko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad įmonės lygmeniu kolektyvinė sutartis buvo sudaryta. Kaip teisingai nurodo kasatorius, tokiu atveju, jei šios sutarties laikomasi, draudžiama skelbti streiką (DK 78 straipsnio 3 dalis). Darbdaviui vykdant kolektyvinėje sutartyje nustatytas pareigas, darbuotojai taip pat turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau sutiktina su atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytu argumentu, kad pirmiau nurodytas ribojimas negali būti laikomas absoliučiu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas gali kilti nepatenkinus iškeltų reikalavimų, susijusių ne tik su (pažeistomis) teisėmis, bet ir su teisėtais interesais, kurių įgyvendinimo siekiama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog kolektyvinio darbo ginčo objektu gali būti ne tik (įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatytos) pažeistos teisės, bet ir interesai; atsižvelgęs į byloje nustatytą aplinkybę, kad švietimo įstaigų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos teritorinė kolektyvinė sutartis sudaryta nebuvo, nurodė, jog vienas iš reikalavimų buvo būtent šios (teritorinio pobūdžio) sutarties sudarymas. Taigi apeliacinės instancijos teismas identifikavo kolektyvinio darbo ginčo objektą ir dalyką – kolektyvinis darbo ginčas kilo ne dėl pažeistų (įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatytų) darbuotojų teisių, bet dėl intereso (be kita ko) sudaryti teritorinę kolektyvinę sutartį. Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą, tai – aukštesnio socialinės partnerystės lygmens interesų suderinimo siekis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas streiką teisėtu, pažeidė DK 78 straipsnio 3 dalį, kartu atmetamas kasacinio skundo argumentas dėl kolektyvinio ginčo dalyko nenustatymo.

40Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo švietimo darbuotojų profesinė organizacija kėlė septynis reikalavimus. Be kitų, buvo iškelti šie: patobulinti ir patvirtinti teritorinę kolektyvinę sutartį (šeštasis); šioje sutartyje nustatyti visų rajono švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, taikant maksimalius leistinus darbo užmokesčio koeficientus, leistinas valandas už vadovavimą klasei, valandų skaičių už papildomus darbus mokytojams ir pedagoginiams darbuotojams pagal galiojančią darbo apmokėjimo tvarką (septintasis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog teritorinis kolektyvinis darbo ginčas buvo kilęs, nevertino, ar visi iškelti reikalavimai buvo susiję su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, ar juos iškeliant buvo siekiama spręsti teritorinio pobūdžio problemas, netiesiogiai pasisakė tik dėl pirmiau nurodytų reikalavimų, susijusių su teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymu, atitikties šiems kriterijams. Dėl nurodytos priežasties, atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas fakto klausimų (dėl visų reikalavimų atitikties kriterijams) nesprendžia, teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrina tik dviejų (šeštojo ir septintojo) reikalavimų, susijusių su teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymu, kvalifikavimo teisingumą. Motyvuojant septintąjį reikalavimą, nurodyta, kad jis keliamas, atsižvelgiant į mažėjantį mokinių skaičių, mokytojų darbo krūvį, vieną didžiausių Lietuvos Respublikoje nedarbo rodiklių bei specifinius paribio rajono ypatumus. Iš šeštojo ir septintojo reikalavimų turinio matyti, kad jie yra tiesiogiai susiję su švietimo darbuotojų darbo ir ekonominiais interesais išspręsti teritorinių ypatumų turinčias problemas – sudaryti teritorinę kolektyvinę sutartį, kuri, kaip nustatyta, Zarasų rajono savivaldybės taryboje buvo svarstyta jau du kartus, ir nustatyti joje tam tikras teritorinio pobūdžio darbo ir ekonominių problemų sprendimo sąlygas – visų rajono švietimo įstaigų darbuotojų darbo ir apmokėjimo už jį tvarką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nors nepakankamai išsamiai motyvavo, tačiau padarė iš esmės teisingą išvadą, kad teritorinis kolektyvinis darbo ginčas buvo kilęs, nes šie du reikalavimai atitiko keliamus šio lygmens ginčo dalykui. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų penkių iškeltų reikalavimų atitikties aptartiems kriterijams, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nėra įtvirtinto draudimo teritorinio kolektyvinio darbo ginčo šalims, sprendžiant tokio lygmens ginčą, susitarti ir dėl kitokio pobūdžio, t. y. nepatenkančių į teritorinio kolektyvinio darbo ginčo turinį, reikalavimų.

41Be to, kasatorius teigia, kad reikalavimai neatitiko DK 69 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes buvo neapibrėžti ir nemotyvuoti. Bylą nagrinėję teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, spręsdami dėl pareikštų reikalavimų atitikties įstatymo nuostatoms kasatoriaus nurodomu aspektu, padarė skirtingas išvadas: pirmosios instancijos teismas laikė, kad kolektyvinio ginčo reikalavimai savo turiniu buvo abstraktūs ir deklaratyvūs; apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. Zarasų rajono savivaldybė ir Susivienijimas pasirašė susitarimą, kuriuo reikalavimai buvo tenkinti ar priimtas abi šalis tenkinantis sprendimas, konstatavo, kad nėra pagrindo šiuos (patenkintus) reikalavimus pripažinti nemotyvuotais ir neapibrėžtais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Susivienijimo iškeltų reikalavimų turinys yra aiškus, motyvuotas, ką patvirtina ir aplinkybė, jog dėl jų buvo surastas bendras ginčo šalių susitarimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kilo teritorinio lygmens kolektyvinis darbo ginčas, kurio neišsprendus pozityviaisiais DK nustatytais sprendimo metodais, gali būti skelbiamas streikas.

42Dėl streiko skelbimo taisyklių pažeidimo ir jo įtakos streiko teisėtumui

43Įgyvendinant teisę į streiką ir taip siekiant patenkinti savo darbo, socialinius, ekonominius interesus gali ne tik atsirasti žala darbdaviui, bet ir kilti grėsmė kitų visuomenės narių teisėms, todėl įstatymų leidėjas nustatė streiko skelbimo tvarką, kurios turi būti laikomasi. Ši tvarka reglamentuojama DK 77 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad priimti sprendimą skelbti streiką turi teisę profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka (1 dalis); apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas nusiunčiant jam šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą; skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedūros arba tarpininkavimo metu (3 dalis). Kasatorius teigia, kad streiko paskelbimo tvarka buvo pažeista, nes nesilaikyta DK 77 straipsnio 3 dalyje nustatyto septynių dienų termino įspėjimui apie būsimą streiką pateikti, todėl streikas negali būti pripažįstamas teisėtu; termino pažeidimas (nors ir viena diena) negali būti laikomas neesminiu streiko organizavimo procese, nes pirmiau nurodyta (DK 77 straipsnio 3 dalies) nuostata yra įsakmi; be to, atsakovas savo sprendimo skelbti streiką, koks 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas ieškovo, kasatoriui neįteikė, nors, pripažinus, kad streikas vyko teritoriniu lygmeniu, reikalavimus turėjo pateikti Susivienijimas ir būtent savivaldybei (ne gimnazijos direktoriui).

44Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įspėjimo apie būsimą streiką terminas buvo pažeistas – atsakovas streiką pradėjo viena diena per anksti, t. y. įspėjimas darbdaviui (ieškovui) įteiktas prieš šešias dienas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, esant streiko organizavimo tvarkos taisyklių pažeidimui, vertintina tokio pažeidimo reikšmė tolimesnėms procedūroms, kitos ginčo šalies veiksmai, užtikrintina ginčo šalių interesų pusiausvyra. Atlikęs tokį vertinimą ir nurodęs, kad teisės streikuoti apribojimai aiškintini bei taikytini taip, kad nebūtų nepagrįstai apribota darbuotojų teisė streikuoti, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad termino (įspėjimui apie būsimą streiką) praleidimas viena diena nelaikytinas esminiu streiko organizavimo tvarkos pažeidimu, darančiu streiką neteisėtą; priešinga išvada šios bylos kontekste būtų formali ir neatitiktų teisingumo bei protingumo principų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadą, jog aptariamo termino pažeidimas nagrinėjamu atveju nebuvo esminis. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėjo pirmiau nurodytas išvadas. Byloje nustatyta, kad atsakovas inicijavo dialogą – pateikė reikalavimus kasatoriui dar 2012 m. gegužės 14 d., t. y. prieš moksleivių vasaros atostogas, taigi laikytina, kad sąžiningų derybų būdu su švietimo įstaigų steigėju sutarus dėl šių reikalavimų patenkinimo, buvo galima išvengti kolektyvinio darbo ginčo bei streiko kilimo, kartu apsaugoti mokinių interesus. Taip pat nustatyta, kad kasatorius ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų ginčui spręsti (pirma nurodė, kad pagrindo inicijuoti kolektyvinį ginčą nėra, sprendimų dėl atsakovo iškeltų reikalavimų jis pasiūlyti negali; vėliau, atsakydamas į atsakovo 2012 m. gegužės 29 d. raštą dėl Taikinimo komisijos sudarymo, 2012 m. birželio 12 d. raštu taip pat atsakė, kad kolektyvinio ginčo nėra ir Taikinimo komisiją sudaryti atsisakė) ir tik praėjus devynioms dienoms nuo streiko pradžios iniciavo darbuotojų atstovų ir darbdavių organizacijos dialogą, o sprendimas priimtas dar po dviejų savaičių. Teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti laikomasi įstatyme nustatyto termino įspėjimui apie būsimą streiką įteikti, o esant šio termino pažeidimui, teismai turi įvertinti, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes šio procedūrinio pobūdžio reikalavimo nesilaikymas buvo esminis pažeidimas. Pažymėtina, kad tiek Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priežiūros institucijos (Asociacijų laisvės komitetas), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažįsta teisėtą poreikį laikytis įstatymo nustatytos procedūros, naudojantis teise streikuoti (žr. TDO principus dėl teisės streikuoti; EŽTT sprendimą, priimtą byloje Trofimchuk v. Ukraine, no. 4241/03, 28 October 2010). Vis dėlto šių institucijų (pvz., EŽTT) praktikoje nacionalinių teismų pernelyg formalus požiūris į procedūrinio pobūdžio taisyklių taikymą, asmenims naudojantis teise į susirinkimų ir asociacijos laisvę, buvo kritikuotas ir tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kai nežymus terminų nesilaikymas priešingai šaliai nesutrukdė atlikti būtinų pasirengimo veiksmų, bet pranešimą pavėlavusiam pateikti asmeniui vis tiek pritaikyta administracinė atsakomybė) pripažintas nesuderinamu su proporcingumo reikalavimu (žr., pvz., mutatis mutandis, EŽTT sprendimą, priimtą byloje Kuznetsov v. Russia, no. 10877/04, 23 October 2008, par. 43). Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, kad termino praleidimas viena diena atėmė ir ieškovo ir kasatoriaus galimybę atlikti būtiną pasiruošimą streikui, išvengti ar sumažinti neigiamus streiko padarinius, imtis priemonių žalai sumažinti ar gera valia patenkinti streiko reikalavimus, atsižvelgus į kasatoriaus neveikimą (delsimą priimti sprendimus, atlikti veiksmus, leidžiančius operatyviau sutarti dėl iškeltų teritorinio kolektyvinio darbo ginčo reikalavimų, išspręsti kilusį kolektyvinį darbo ginčą), darytina išvada, jog streiko pripažinimas neteisėtu dėl vienos dienos įspėjimo termino praleidimo, darbuotojams naudojantis teise į streiką, laikytinas neproporcingu. Dėl to sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad Susivienijimo įvykdytas procedūrinis pažeidimas nelemia viso streiko neteisėtumo.

45Kasatoriaus argumentai, kad sprendimas apie būsimą streiką priimtas netinkamo subjekto ir nepagrįstai įteiktas ne kasatoriui, o darbdaviui (ieškovui) atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pirmąjį argumentą paneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad sprendimą skelbti streiką priėmė Susivienijimas 2012 m. rugpjūčio 29 d. vykusio susirinkimo metu. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal jau aptartas DK nuostatas apie būsimo streiko pradžią raštu turi būti įspėtas būtent darbdavys (šiuo atveju – ieškovas). Toks reglamentavimas paaiškintinas tuo, kad būtent darbdavys pirmiausia susiduria su streiko padariniais. Byloje nustatyta, kad ieškovas apie būsimą streiką buvo įspėtas raštu, kaip to reikalauja DK 77 straipsnio 6 d. nuostatos. Teritorinio lygmens kolektyviniame darbo ginče įstaigų darbdaviai turėtų bendradarbiauti su darbdavių organizacija, šiuo atveju – savivaldybe, keistis informacija, būti apdairūs, siekti taikaus ginčo sprendimo būdo. Byloje nustatyta, kad ieškovas, 2012 m. rugsėjo 5 d. gavęs pirmiau nurodytą įspėjimą, apie būsimą streiką informavo steigėją (kasatorių). Nesant aiškaus teisinio tokio lygmens kolektyvinio darbo ginčo reglamentavimo, teigtina, kad tinkamas įstatyme nustatyto įspėjimo nusiuntimas darbdaviui ir savivaldybės informavimas laikytinas pakankamu darbdavių organizacijos informavimo pareigos įgyvendinimu.

46Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

47Kasatorius teigia, kad, teismas, laikydamas, jog kolektyvinis ginčas ir streikas yra teritorinio (savivaldybės) lygmens, turėjo pakeisti pradinį ieškovą (gimnaziją) tinkamu ieškovu (kasatoriumi), tačiau to nepadarė (DK 81 straipsnio 1 dalis, CPK 45 straipsnis). Teismas sprendimu iš esmės nustatė padarinius trečiajam asmeniui (savivaldybei).

48Pagal DK 81 straipsnio 1 dalį, paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Nors šioje straipsnio dalyje reglamentuojamas prevencinio ieškinio pareiškimas, t. y. iki streiko pradžios, tačiau nėra pagrindo laikyti, kad subjektai, galintys ginčyti streiko teisėtumą jam neprasidėjus, negali to daryti streikui pasibaigus. Reikalavimo pripažinti streiką neteisėtu teisė pagal nurodytą teisinį reglamentavimą priklauso tiek savivaldybei, tiek ieškovui (darbdaviui). Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė vienas iš pirmiau nurodytų subjektų – darbdavys – Zarasų „Ąžuolo gimnazija“. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį, kuria remiasi kasatorius, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė (...), gali pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Nustačius, kad ieškinį šioje byloje pareiškė subjektas, kuris pagal įstatymą turi tokią teisę, nėra pagrindo kasatoriaus argumentą laikyti pagrįstu. Savivaldybė, kuri laikytina reikalavimus gavusiu subjektu DK 81 straipsnio 1 dalies prasme, ginčo atveju buvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai naudojosi savo kaip trečiojo asmens teisėmis: teikė teismui procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, prašymus. Taigi teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

49Kasatorius taip pat nurodo, kad neteisėtais prašyti pripažinti išimtinai mokyklose vykę streikai, o teismo sprendimu iš esmės nuspręsta dėl visose mokymo įstaigose rajone tuo metu vykusių streikų teisėtumo, taip išeinant už ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirstnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai, pabrėžtina, nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Ieškovas siekė pripažinti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykusį streiką neteisėtu ir nurodė atitinkamas faktines aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, remdamasis pateiktu faktiniu ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku, teisiškai kvalifikavo ginčo santykį, t. y. nustatė teritorinio lygmens kolektyvinį darbo ginčą. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija nevertintina kaip ieškinio ribų peržengimas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Teismo rezoliucinėje dalyje nurodytas konkretus atmestas reikalavimas – pripažinti 2012 m. rugsėjo 12 d.–2012 m. spalio 1 d. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykusį streiką neteisėtu. Taigi skundžiamu procesiniu sprendimu neišspręstas visose mokymo įstaigose rajone tuo metu vykusių streikų teisėtumo klausimas. Teritorinis streikas yra pas konkrečius darbdavius vykstančių streikų visuma. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu konstatavo ne viso teritorinio streiko, o jo konkrečios sudėtinės dalies teisėtumą.

50Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

51Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie ieškovo ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniam teismui nepateikta.

54Kasaciniame teisme patirta 39,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2,3,7 punktai; CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Priteisti iš kasatoriaus Zarasų rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188753461) 39,50 Lt (trisdešimt devynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjama dėl streiko kvalifikavimo teritoriniu ir jo teisėtumo,... 6. Ieškovas prašė pripažinti 2012 m. rugsėjo 12 d. Zarasų „Ąžuolo“... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad Zarasų „Ažuolo“ gimnazijoje buvo laikomasi... 10. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis... 12. Atsižvelgusi į byloje nustatytą aplinkybę, kad Lietuvos švietimo... 13. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad taikiu būdu kolektyvinio ginčo... 14. Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad vykęs kolektyvinis ginčas buvo... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 17. 1. Dėl kasatoriaus kaip faktinės darbdavių organizacijos. Apeliacinės... 18. 2. Dėl teritorinio kolektyvinio darbo ginčo dalyko. Apeliacinės instancijos... 19. 3. Dėl streiko paskelbimo. Teismai nustatė, kad atsakovas pažeidė DK 77... 20. 4. Dėl iškeltų reikalavimų. Pagal DK 69 straipsnio 3 dalį, reikalavimai... 21. 5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nuo pat proceso pradžios (ieškinio... 22. Ieškovas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija pateikė teismui pareiškimą,... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 24. 1. Dėl teisės streikuoti ribojimų. Šie ribojimai nustatyti DK 78... 25. 2. Dėl kolektyvinio ginčo lygmens ir iškeltų reikalavimų. Susivienijimo... 26. 3. Dėl streiko paskelbimo tvarkos. Pagal DK 26 straipsnio 3 dalį darbdaviui... 27. 4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus prašymas vertinti... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 31. Dėl streiko kvalifikavimo teritoriniu, atsižvelgiant į kolektyvinio darbo... 32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51... 33. Streiko sąvoka įtvirtinta DK 76 straipsnyje (2010 m. birželio 22 d.... 34. Pagal DK 43 straipsnio 3 punktą, kolektyvinių derybų vedimas ir... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo reikalavimus iškėlė Lietuvos... 36. Dėl teritorinio kolektyvinio darbo ginčo reikalavimų ... 37. Pagal teisinį reguliavimą tam, kad būtų galima konstatuoti streiko... 38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kolektyvinių derybų kontekste... 39. Kasatorius teigia, kad nebuvo jo ir atsakovo kolektyvinio darbo ginčo DK 68... 40. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo švietimo darbuotojų... 41. Be to, kasatorius teigia, kad reikalavimai neatitiko DK 69 straipsnio 3 dalies... 42. Dėl streiko skelbimo taisyklių pažeidimo ir jo įtakos streiko teisėtumui ... 43. Įgyvendinant teisę į streiką ir taip siekiant patenkinti savo darbo,... 44. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įspėjimo apie būsimą streiką... 45. Kasatoriaus argumentai, kad sprendimas apie būsimą streiką priimtas... 46. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 47. Kasatorius teigia, kad, teismas, laikydamas, jog kolektyvinis ginčas ir... 48. Pagal DK 81 straipsnio 1 dalį, paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus... 49. Kasatorius taip pat nurodo, kad neteisėtais prašyti pripažinti išimtinai... 50. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos... 51. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 53. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 54. Kasaciniame teisme patirta 39,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 57. Priteisti iš kasatoriaus Zarasų rajono savivaldybės administracijos (į. k.... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...