Byla 3K-3-152/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams P. J. ir Kauno apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrius, VĮ Registrų centro Kauno filialas, dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo bei suformuotų žemės sklypų ir jų teisinės registracijos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 2 atsakovo vardu ( - ) trijose vietose buvo suformuotas 2,98 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (sklypai Nr. 21-1 (1,0 ha), Nr. 21-2 (1,58 ha) ir Nr. 21-3 (0,4 ha)). Atsakovas už perkamą žemės sklypą į valstybės biudžetą pervedė 104,70 rub., tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 6 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo P. J. santuoka; 2002 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo padalytas ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytas turtas, tačiau atsakovui paskirto asmeninio ūkio žemės padalijimo klausimas nebuvo spręstas. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu be ieškovės sutikimo buvo suformuoti nauji žemės sklypai, kurie skiriasi dydžiu ir vieta nuo tų, kurie buvo suformuoti pagal Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimą. Ieškovė norėtų sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau Kauno apskrities viršininko administracija žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sutinka sudaryti tik su atsakovu, motyvuodama tuo, jog jis mokėjo vienkartines įmokas už žemę. Ieškovės teigimu, už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta šalims esant santuokoje.

6Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad 2,98 ha žemės sklypas, esantis ( - ), yra jos ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė; panaikinti naujai suformuotus žemės sklypus ( - ) bei jų teisinę registraciją; patvirtinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija ir ieškovė bei atsakovas P. J. 1995 m. birželio 29 d. sudarė 2,98 ha valstybinio žemės sklypo (1,0 ha, 1,58 ha ir 0,4 ha žemės sklypai), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovui Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimu buvo suteiktas asmeniniam ūkiui 3 ha žemės sklypas. Atsakovas už šį žemės sklypą sumokėjo, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. 2002 m. šalys padalijo santuokoje įgytą turtą, tačiau atsakovui paskirto asmeninio ūkio žemės klausimas nebuvo spręstas. Kadangi šalių santuoka nutraukta, tai ieškovė negali būti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Teismas nurodė, kad šalys turi taikiai susitarti dėl asmeninio ūkio žemės privatizavimo, juolab, kad atsakovui ši žemė nereikalinga, o apskrities viršininko administracija neprieštarauja tokio sandorio sudarymui, jei šalys susitars dėl įmokėtų investicinių čekių. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė reikalavimą pripažinti žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą atsakovo P. J. ir ieškovės vardu. Reikalavimus dėl suformuotų sklypų panaikinimo ir teisinės registracijos panaikinimo teismas atmetė, nes teisinės registracijos panaikinimas nesukurs ieškovės laukiamų pasekmių – nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė, su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimu, šalims gyvenant santuokoje, atsakovui buvo suteiktas 2, 81 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas; šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, nes kilo šalių ginčas dėl asmeninio ūkio žemės sklypų įforminimo; šalių santuoka nutraukta Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 16 d. sprendimu, 2002 m. gegužės 2 d. sprendimu padalytas šalių turtas. Kolegija pažymėjo, kad žemė yra valstybės, ginčo šalims nuosavybės teise nepriklauso; Kauno apskrities viršininko administracija neprieštarauja, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta, tačiau šiuo metu jos sudaryti negalima, nes ieškovė ir atsakovas P. J. nenustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

10IV. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 6 straipsnio nuostatas, nes kai į parengiamuosius teismo posėdžius neatvykdavo atsakovas – jie buvo atidedami, kai neatvyko ieškovė – byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas jai nedalyvaujant. Pagal CPK 230 straipsnio 1 dalį į parengiamąjį teismo posėdį kviečiamos šalys siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. 2008 m. balandžio 22 d. parengiamajame teismo posėdyje šios nuostatos buvo pažeistos, nes nebuvo išsiaiškinta, kieno lėšomis sumokėta už perkamą žemės sklypą ir ar teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Nesant tokio prašymo, teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą, dėl ko ieškovė ateityje nebegalės kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

132. Ieškinio reikalavimas patvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atitinka įstatymų nuostatas, nes pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalį, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismine tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tiek pagal galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, tiek pagal CK 3.68 straipsnį turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šalių santuoka sudaryta 1987 m. vasario 14 d., ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1995 m. birželio 29 d., o teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 2000 m. spalio 6 d. Kasatorės nuomone, žemės sklypas įsigytas šalių santuokos metu, todėl teismų aiškinimas, kad ieškovė negali būti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalis, prieštarauja CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatai. Teismai, spręsdami dėl sutarties sudarymo abiejų šalių vardu, netyrė aplinkybių dėl santuokos nutraukimo.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorės procesinės teisės nebuvo pažeistos, nes ji pati vilkino bylos nagrinėjimą. Atsakovo nuomone, kasatorė nepagrįstai prašo patvirtinti žemės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, nes tokia sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovo P. J. vienkartinių išmokų įmokėjimo faktas negali būti laikomas sutarties sudarymu. Atsakovas nurodo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaroma, kai bus pateiktas notaro patvirtintas susitarimas dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo ir teismo sprendimo dėl valstybės vienkartinių išmokų padalijimo ar pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl ieškinio pagrindo, dalyko ir bylos esmės

18Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi civilinio proceso normų reikalaujama ir ieškovui privaloma nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžia ieškinio reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.-N. v. A. .L., bylos Nr. 3K-3-534/2008, ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.

19Kasatorė ieškinyje nurodė, kad, gyvenant su atsakovu P. J. santuokoje, 1991 m. jo vardu buvo suteiktas 2,98 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir 1995 m. sumokėta žemės sklypo kaina. Šiuo faktiniu pagrindu ji prašė pripažinti, kad 1995 m. birželio 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos ir jos bei P. J. buvo sudaryta 2,98 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, kasatorė aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą ir nurodė pagrindinį ieškinio materialųjį teisinį reikalavimą.

20Be minėto ieškinio reikalavimo, kasatorė taip pat prašė pripažinti ginčo žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe ir panaikinti 2006 m. iš naujo suformuotą žemės sklypą bei jo teisinę registraciją. Šie reikalavimai yra išvestiniai, priklausomi nuo pirmiau nurodyto pagrindinio ieškinio reikalavimo ir savo esme pertekliniai. Pagrindinio reikalavimo tenkinimo atveju žemės sklypas pripažįstamas parduotu pagal 1995 m. nustatytas ribas ir kaip įgytas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai, yra bendroji jungtinė nuosavybė (1995 m. galiojusio SŠK 21 straipsnis), ir vėlesnis jo performavimas kasatorei neturi teisinės reikšmės.

21Kasatorė ieškinyje įvardijo teisinį pagrindą – CK 1.193 straipsnio 4 dalį, pagal kurią sandorį įvykdžiusi šalis turi teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, jeigu kita sandorio šalis vengia jį įforminti, ir CK 6.309 straipsnį, reglamentuojantį pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1995 m., kada, kasatorės teigimu, buvo sudarytas prašomas pripažinti sandoris, galiojo 1964 m. CK normos, o valstybinės žemės pardavimas vyko specialiųjų, valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, tačiau nepriklausomai nuo to, kad kasatorė netinkamai aiškino teisinį pagrindą, bylą nagrinėjantis teismas, minėta, pats turėjo teisiškai kvalifikuoti ginčo santykį ir taikyti jį reguliuojantį teisės aktą.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir pažeidė aptartas civilinio proceso teisės normas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė ir nurodė, kad kasatorės ir atsakovo P. J. santuoka nutraukta 2000 m. ir santuokos metu įgytas turtas padalytas 2002 m., jie dėl naudojimosi ginčo sklypu ir dėl už žemės sklypą sumokėtų investicinių čekių po santuokos nutraukimo nesusitarė ir dėl to ieškinys buvo atmestas. Minėta, kad kasatorė nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu siekė įrodyti, kad 1995 m. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ir prašė pripažinti ją galiojančia, todėl teismai turėjo išsiaiškinti, nustatyti ir teisiškai kvalifikuoti faktines valstybinės žemės pardavimo kasatorei ir P. J. aplinkybes bei spręsti, ar tai atitiko valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tai yra nagrinėjamos bylos esmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Pagal byloje surinktus įrodymus padaryto civilinio proceso normų pažeidimo apeliacinės instancijos teisme pašalinti nėra galimybės, todėl naikintini abiejų instancijų procesiniai sprendimai ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

23Dėl taikytinų teisės aktų ir byloje būtinų ištirti aplinkybių

24Minėta, kad valstybinė žemė privačion nuosavybėn perleidžiama specialiųjų teisės aktų pagrindu (Žemės įstatymo 24 straipsnis). Kasatorės nurodomu laiku valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentavo Vyriausybės 1994 m. kovo 15 d. priimtas nutarimas Nr. 183 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“, su juo susiję Vyriausybės nutarimai dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo, žemės kainos nustatymo ir kiti žemės klausimais priimti teisės aktai. Dėl to teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo nustatyti žemės sklypo R. J. suteikimo ir jo ribų nustatymo, prašymo parduoti žemę pateikimo ir leidimo parduoti žemę išdavimo, sutarties 1995 m. neįforminimo ir kitas reikšmingas ginčui aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuoti ir spręsti, ar pareikštas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, taip pat kiti pareikšti reikalavimai atitinka tuo metu galiojusius, valstybinės žemės pardavimą reglamentavusius teisės aktus ir ar yra pagrindas ieškinį tenkinti.

25Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

26Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė procesinės teisės pažeidimų, tarp jų pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, nes dėl atsakovo P. J. neatvykimo į teismo posėdžius bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, o neatvykus kasatorei – byla buvo išnagrinėta. Kasatorės nuomone, pažeidimai galėjo būti padaryti dėl to, kad minėto atsakovo artimas giminaitis dirba kito rajono apylinkės teisme. Bylos duomenys, išskyrus kasatorės teiginius, nesuteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė asmenų lygybės, kitus pamatinius civilinio proceso principus ir padarė kasatorės nurodomų proceso pažeidimų, tačiau teisėjų kolegija, grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, plačiau kasatorės argumentų dėl procesinės teisės normų neaptarinėja.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

28Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 12 d.... 6. Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad 2,98 ha žemės sklypas, esantis ( -... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. IV. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo... 12. 1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 6 straipsnio nuostatas, nes kai į... 13. 2. Ieškinio reikalavimas patvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl ieškinio pagrindo, dalyko ir bylos esmės... 18. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens... 19. Kasatorė ieškinyje nurodė, kad, gyvenant su atsakovu P. J. santuokoje, 1991... 20. Be minėto ieškinio reikalavimo, kasatorė taip pat prašė pripažinti ginčo... 21. Kasatorė ieškinyje įvardijo teisinį pagrindą – CK 1.193 straipsnio 4... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir... 23. Dėl taikytinų teisės aktų ir byloje būtinų ištirti aplinkybių... 24. Minėta, kad valstybinė žemė privačion nuosavybėn perleidžiama... 25. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 26. Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė procesinės teisės... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir Kauno... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...