Byla eI3-899-809/2020
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovams vadovui Ž. M., advokatui G. M. ir advokato padėjėjui A. B., atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. I., atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams Ž. S. ir D. D., trečiojo suinteresuoto asmens atstovams D. K. ir R. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos ( - ) skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija dėl sprendimų panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ( - ) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti 2019 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimą Nr. D18-29 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos“ (toliau – ir Pavedimas) bei 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus įsakymo Nr. V-97 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo stabdymo“ 1 punktą, dalyje dėl sprendimo stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

5Pareiškėja nurodo, jog 2017m. lapkričio 15 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-233 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“: nustatyta pradėti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą; patvirtinta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo planavimo darbų programa (toliau – Programa); pavesta Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjai koordinuoti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo eigą. 2017 m. lapkričio 17 d. Programos 7 p. aprašytas inicijuojamo Nemuno kilpų regioninio planavimo tikslai: Regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros sprendiniais numatoma apjungti Regioninio parko ( - ) gamtinį rezervatą ir ( - ) botaninį-zoologinį draustinį į vieną – ( - ) gamtinio rezervato teritoriją, tvarkymo plane išskirti griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonas, nustatyti apsaugos ir tvarkymo priemones, įvertinti ( - ) eglės ir ( - ) pušies genetinių medynų apsaugos ir tvarkymo ypatumus, taip pat esant poreikiui išskirti ekologinės apsaugos ir/ar rekreacinio (neurbanizuojamo) funkcinio prioriteto zonas, numatant pažintinio ir/ar rekreacinio turizmo ir kitas visuomenės gamtosauginiam švietimui pritaikytas veiklas, pateikti siūlymus dėl privačios nuosavybės.

62019 m. liepos 2 d. Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė Tarnybai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai raštą Nr. (3.19) K26-2041 „Dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros“, kuriuo prašoma keisti planavimo sprendinius pagal Alytaus rajono gyventojų interesus ir neplėsti ( - ) rezervato teritorijos.

72019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimu dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos Nr. D18-29 VSTT direktoriui pavesta stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros rengimą, atsižvelgiant į Alytaus rajono savivaldybės administracijos, vietos gyventojų argumentus ir alternatyvias galimybes siekti palankios, ( - ) botaniniame-zoologiniame draustinyje esančių gamtinių vertybių apsaugos.

8Pareiškėja pažymi, kad aplinkos ministro sprendimą nulėmę Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir/ar vietos gyventojų argumentai nebuvo nurodyti ir nėra pristatyti visuomenei iki šiol. Tuo tarpu alternatyvūs sprendiniai ( - ) draustinio teritorijos apsaugai apsiriboja vien miškotvarkos planų derinimu, nepagrindžiant kaip bus įgyvendinami ( - ) gamtinių vertybių apsaugos tikslai.

92019 m. liepos 18 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo stabdymo“ buvo nuspręsta stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“.

10Pareiškėjos nuomone, Įsakymu ir Pavedimu buvo nepagrįstai ir neteisėtai sustabdytas Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros rengimas, sustabdant Regioninio parko ( - ) gamtinio rezervato ir ( - ) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į vieną – ( - ) gamtinio rezervato teritoriją, taip pažeidžiant viešąjį visuomenės interesą į ( - ) buveinių padidintą ir tinkamą gamtos apsaugos lygmens nustatymą ir užtikrinimą. Anot pareiškėjos Įsakymas ir pavedimas yra priimti nepagrįstai ir prieštaraujant viešajam interesui.

11Pareiškėja akcentuoja, jog ji veikia, kaip suinteresuota organizacija padedanti spręsti aplinkosaugos problemas ir veikianti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus. Pareiškėja, kaip gamtosaugos organizacija, veiklą pradėjo ( - ) m. ir jau ( - ) metų aktyviai veikia įgyvendindama įvairias gamtosaugos iniciatyvas, projektus, dalyvaudama aplinkosaugos politikoje ir atstovaudama viešajam interesui. Nuo 2003 m. pareiškėjos organizacija priklauso tarptautiniam tinklui – ( - ) grupei, kurią sudaro biurai Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje. Nuo 2005 m. pareiškėja yra Lietuvos aplinkosaugines organizacijas vienijančios ( - ) narė, o nuo 2006 m. – smulkių ūkių, amatininkų ir kitų kaimo gyventojų išlikimą ir kūrimąsi skatinančios asociacijos „( - )“ narė. Nuo 2010 m. pareiškėja priklauso ( - ) grupei, kuri rūpinasi rečiausio Europos giesmininko išlikimu, o nuo 2014 m. – viešojo intereso grupes ir organizacijas vienijančiai koalicijai, išreiškiančiai susirūpinimą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų (EDCs) poveikio sveikatai ir laukinei gamtai „( - )”. 2017 m. pareiškėja prisijungė prie organizacijos „( - )“, skatinančios gamtai palankų ekstensyvų ūkininkavimą bei prie tinklo „( - )“, siekiančio artinti Europos gamtą prie labiau laukinės ir natūralios. Nuo 2018 m. pareiškėja yra ( - ) narė. Pareiškėja veikia, kaip suinteresuota organizacija (visuomenė), todėl ji yra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą dėl ( - ) kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos išsaugojimo, reikalaujant panaikinti skundžiamus Įsakymą ir Pavedimą.

12Nurodo, jog ( - ) teritorija yra viena vertingiausių gamtinės ir biologinės įvairovės teritorijų Lietuvos Respublikoje. Vos 457 ha ( - ) teritorija yra gamtinio rezervato teritorija, kurioje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, kai tuo tarpu absoliučiai didžioji likusi ( - ) dalis (2 250 ha) yra botaninis-zoologinis draustinis, kuriame leidžiama vykdyti ūkinę veiklą, įskaitant visus, išskyrus pagrindinius plynus kirtimus, komercines medžiokles. Nuo miško kirtimų ir komercinių medžioklių neapsaugotame 2 250 ha ( - ) botaninio – zoologinio draustinio teritorijos plote yra gausu saugomų gyvūnijos ir augalijos rūšių.

13Esamame ( - ) gamtiniame rezervate (šiaurės rytinė šilo dalis) kiekviename miško kvartale saugomų rūšių aptinkama nemažai, tačiau už gamtinio rezervato ribų šis skaičius mažėja dėl nepakankamai ribojamos ūkinės veiklos, sanitarinių, ugdomųjų ir kitų miško kirtimų ir komercinių medžioklių. Esami ūkinės veiklos ribojimai nėra palankūs užtikrinti gerą apsaugos būklę saugomoms rūšims, o taip pat ir formuotis sengirės masyvui. Vertingi miško plotai išsibarstę po visą šilo teritoriją, todėl ir buvo priimtas logiškas sprendimas neskaidyti šilo steigiant keletą rezervatinių zonų, o formuojant vientisą bendrą rezervato teritoriją. Atkreiptinas dėmesys ir į labai palankią geografinę situaciją, kai visą ( - ) juosia Nemuno upės vaga bei ( - ) miškų palanki nuosavybės forma – visas šilas yra valstybės nuosavybė. ( - ) auga 90 saugomų rūšių, kurioms reikia rezervatinio režimo.

14Pareiškėja pažymi, kad dėl visuotinai žinomo ir gamtininkų pripažįstamo ( - ), kaip vienos vertingiausių gamtinės ir biologinės įvairovės teritorijų Lietuvos Respublikoje išsaugojimo ir tinkamo saugomų buveinių apsaugos lygmens nuo žmogaus ūkinės veiklos užtikrinimo po skundžiamų Įsakymo ir Pavedimo priėmimo, prasidėjo plataus mąsto vieša diskusija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, kas rodo ypač aktualų ir aiškiai išreikštą viešąjį interesą. Pavyzdžiui, 2019 m. rugpjūčio 3 d. viešai buvo paskelbta peticijos iniciatyva, kuria prašoma visuomenės pateikti savo pritarimą reikalaujant: 1) Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; 2) Įgyvendinti ( - ) gamtinio rezervato ir ( - ) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – ( - ) gamtinio rezervato teritoriją. Šiai peticijos iniciatyvai palaikymą patvirtino virš 14 000 asmenų vos per dvi savaites.

15Pareiškėjo įsitikinimu, tiek skunde nurodyti pareiškėjo argumentai ir visuomenės reakcija viešoje erdvėje aiškiai rodo, kad dėl ( - ) teritorijos apsaugos egzistuoja aiškiai išreikštas visuomenės interesas išsaugoti ( - ) teritorijoje saugomas rūšis ir jų buveines, kartu pagrindžiant ir pareiškėjo suinteresuotumą ginti viešąjį interesą, reikalaujant administraciniame teisme įvertinti Įsakymą ir Pavedimą.

16Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba Apsaugos projektu nustatė, jog 69 procentai ( - ) draustinio teritorijos apsaugai užtikrinti - negali būti vykdoma jokia miško ūkinė veikla. Tarnyba atlikusi kompleksinį ( - ) teritorijos vertinimą, padarė išvadą, kad palyginus su daugeliu kitų buveinių apsaugai svarbių teritorijų, ( - ) yra labai didelė koncentracija EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių. Tai rodo ypatingą visos teritorijos vertę ir indėlį Natura 2000 teritorijų tinklui. Apsaugos projektu Tarnyba taip pat nustatė, kad dėl nacionalinių ir europinių vertybių gausos bei jų išsaugojimo ekologinių poreikių, EB svarbos esamose ir potencialiose miško buveinėse, kurios užima 72 procentus teritorijos (draustinyje - 69 procentus) negali būti vykdoma miško ūkinė veikla. Negana to, Tarnyba pabrėžė, kad ( - ) draustinio teritorijoje esantis IIA miško grupės režimas neužtikrina teritorijos apsaugos poreikių, todėl reikalinga pakeisti statusą į griežtesnio režimo arba reguliariai koreguoti ūkinės veiklos planus (miškotvarkos projektus), kad būtų užtikrinama saugomų vertybių apsauga.

17Skundžiamu Įsakymu ir skundžiamu Pavedimu sustabdžius Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūrą ir rezervato steigimą esamoje draustinio teritorijoje, buvo sustabdytas aukščiau nurodytas Tarnybos Apsaugos projekte nurodytų sprendinių įgyvendinimas. Skundžiamu Įsakymu ir skundžiamu Pavedimu faktiškai sustabdytas ( - ) draustinio teritorijos statuso keitimas į griežtesnį – rezervato teritorijos statusą, kartu užtikrinant Tarnybos nurodytos priemonės – bet kokios ūkinės veiklos nevykdymo – įgyvendinimas.

18Tarnyba Apsaugos projektu nustatė, kad ( - ) draustinio teritorijos vertingų buveinių nepakankamai geros būklės priežastis - negyvos medienos trūkumas dėl vykdomų kirtimų. Tarnyba daro išvadą, kad tokią būklę nulėmė per intensyvūs sanitariniai kirtimai, todėl būtina atsisakyti planinių sanitarinių kirtimų ( - ) draustinio teritorijoje.

19Tarnyba konstatavo, kad tam, jog būtų užtikrinta vertingųjų buveinių ir nacionalinių rūšių apsauga, vien miškotvarkos plano priemonių neužtenka. Miškotvarkos planai apima tik miškų ūkio tvarkymą t. y. kirtimų organizavimą, medienos įvairovės parinkimą. Tuo tarpu ( - ) teritorija, dėl unikalumo ir saugojamų vertingųjų buveinių bei nacionalinių rūšių paplitimo reikalauja kompleksinės gamtos apsaugos sprendimų, kurių įgyvendinimas nepagrįstai sustabdytas Įsakymu ir Pavedimu.

20Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba Apsaugos projektu tik dar kartą pripažino ir patvirtino faktą, jog ( - ) draustinio teritorijos apsaugai tinkamiausias sprendimas yra rezervato steigimas, uždraudžiant ūkinę veiklą, tačiau užtikrinant visuomenės lankymosi ( - ) teises ir viešojo intereso apsaugą.

21Paskutinę Tarnybos nustatyto papildomo laiko susipažinti su ( - ) teritorijos planavimo sprendiniais ir teikti pasiūlymus/pastabas dieną, t. y. 2019 m. liepos 2 d., buvo pateiktas Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (3.19) K26-2041 „Dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros“. Šiuo raštu buvo pareikalauta keisti planavimo sprendinius pagal Alytaus rajono gyventojų interesus ir nebeplėsti ( - ) rezervato teritorijos. Vos už dešimties dienų t. y. 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministras Pavedimu, neva įvertinęs Alytaus rajono savivaldybės administracijos rašto ir vietinių gyventojų argumentus, pavedė Tarnybos direktoriui stabdyti ( - ) gamtinio rezervato ir ( - ) botaninio-zoologinio draustinio apjungimo į vieną – ( - ) gamtinio rezervato teritoriją procesą, kas buvo padaryta skundžiamo Įsakymo 1 d. nuostatomis. Šiai dienai dėl priimto skundžiamo Įsakymo nėra aišku, kiek laiko ( - ) teritorijos didžiojoje dalyje bus leidžiama vykdyti ne plynus miško kirtimus, organizuoti komercines medžiokles, taip naikinant saugomas buveines, ir prisidedant prie saugomų rūšių išnykimo.

22Įsakymas ir Pavedimas buvo priimti be jokios pagrįstos priežasties, vien tik dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyto aplinkos ministro tariamai nesilaikomo pažado neplėsti rezervato teritorijos. Tokio rašto pagrindu priėmus Pavedimą ir Įsakymą, planavimo procedūros sustabdymas negali būti laikomas teisėtu ir atitinkančiu viešąjį interesą.

23Pareiškėja pabrėžia, kad sprendimas dėl ( - ) gamtinio rezervato ir ( - ) botaninio-zoologinio draustinio apjungimo į vieną – ( - ) gamtinio rezervato teritoriją buvo ypač ilgai ir atidžiai vertinimas, atliekant tiek Tarnybos užsakymu 2017 m. gruodžio 12 d. Vį „( - )“ parengtą ( - ) Būklės vertinimą, tiek konsultuojantis su visuomenės atstovais, suinteresuotais Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir vietinių gyventojų atstovais.

24Sprendiniai buvo priimti derinant tiek aplinkosaugos tiek suinteresuotų grupių (vietinių gyventojų) interesus, t. y. užtikrinant aplinkinių teritorijų gyventojų teisę laisvai lankytis būsimo ( - ) rezervato teritorijoje. Toks derinimas truko nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Buvo pasiektas rezultatas, dėl kurio nebuvo gauta jokių esminių pastabų ir/ar prieštaravimų iki pat 2019 m. liepos 2 d. rašto.

25Pareiškėja nenustatė ir nėra atskleista jokių aplinkybių ir/ar priežasčių, dėl kurių Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūra ir rezervato steigimas galėtų pažeisti Alytaus rajono savivaldybės gyventojų teises ir interesus (jų nenurodo ir pati Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija). Priešingai, visi Alytaus rajono savivaldybės gyventojų klausimai ir interesai buvo įvertinti dar iki 2018 m. vidurio, kol vyko Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros viešinimas ir derinimas su visuomene. Taip pat iš Planavimo viešinimo medžiagos matyti, jog į Tarnybą su klausimais ir pastabomis kreipėsi ir Alytaus rajono savivaldybės gyventojų bendruomenės atstovai (Pilietinė iniciatyvos draugija „( - )“), kurios pastabos ir klausimai buvo atsakyti taip pat dar 2018 m. birželio mėn. Iš pateiktos Planavimo viešinimo medžiagos matyti, kad Tarnyba vykdė būtinąją komunikaciją su Alytaus rajono savivaldybės gyventojais ir jų atstovais, pateikė sprendinių pagrindimus, užtikrino visuomenės kontroliuojamą teisę ir galimybę lankytis būsimo Rezervato teritorijoje, todėl nėra ir nebuvo jokių pagrindų stabdyti planavimo procedūrą ir rezervato steigimą ( - ) draustinio teritorijoje dėl tariamo suinteresuotos visuomenės interesų saugojimo. Pareiškėjos teigimu, nėra nei vieno dokumento (įrodymo), nei vieno argumento, kurie galėtų bent paaiškinti, kaip gali būti pažeidžiami Alytaus rajono savivaldybės gyventojų interesai dėl rezervato teritorijos steigimo ( - ) draustinio teritorijoje, o kartu nėra nė vienos priežasties, dėl kurios egzistuotų pagrindas priimti skundžiamus Įsakymą ir Pavedimą ir sustabdyti rezervato teritorijos plėtrą ( - ) draustinio teritorijoje.

26Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriuo prašo nagrinėjamą bylą nutraukti, o nenutraukus, pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Nurodo, kad pirminiu skundu pareiškėja apskundė Įsakymą. Pareiškėja patikslintu skundu pateikė naują reikalavimą – panaikinti Pavedimą. Pareiškėjai Pavedimas buvo žinomas pirminio skundo pateikimo metu, jis minimas pirminiame skunde ir pateiktas kartu su pirminiu skundu.

28Atsakovės teigimu, pareiškėjos skundo argumentai, kad ginčijamais Įsakymu ir Pavedimu buvo nepagrįstai ir neteisėtai sustabdytas Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros rengimas, sustabdant ( - ) gamtinio rezervato ir ( - ) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į ( - ) gamtinio rezervato teritoriją, taip pažeidžiant viešąjį visuomenės interesą į ( - ) buveinių padidintą ir tinkamą gamtos apsaugos lygmens nustatymą ir užtikrinimą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pareiškėja nenurodė jokio teisės akto, kuris būtų pažeistas priėmus ginčijamus sprendimus.

29Valstybinių parkų planavimo schemos koregavimo procedūrą reglamentuoja, pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymas. Teritorijų planavimo įstatymas, specialios taisyklės - aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. Dl-24 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos reglamentuoja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų struktūrą, jų rengimo organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo, taip pat keitimo, koregavimo tvarką. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, valstybinius rezervatus, biosferos rezervatus ir valstybinius parkus steigia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu. Taisyklių nuostatos tik nustato, kad atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas, kai yra suderintas ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, teikiamas tvirtinti Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnyje nurodytiems subjektams. Terminas, per kiek laiko projektas turi būti teikiamas Vyriausybei, minėtose taisyklėse nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teigia, kad jeigu būtų parengta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūra, Tarnyba teiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri pagal teisės aktus turi teisę teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų tvirtinamas tokio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas. Pažymi, kad Vyriausybės nutarimas laikytinas teisės aktu. Teisės aktų projektų teikimo tvarka nustatyta Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Vyriausybei įstatymų. Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai. Pažymi, kad tiek minėtas Vyriausybės įstatymas, tiek ir Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato teisėkūros iniciatyvos teisę turinčius subjektus ir jų teises. Teisėkūros iniciatyvos teisė suprantama kaip tam tikra atitinkamos institucijos diskrecija, t. y. veiksmų laisvė veikti savo nuožiūra ir savo kompetencijos ribose.

30Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus, nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-22 nutarime Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau - nuostatai) 8.1.2 ir 8.1.3 papunkčiuose. Tačiau pateikto nutarimo projekto priėmimas priskirtas Vyriausybės kompetencijai - ji sprendžia priimti ar ne pateiktą nutarimo projektą. Pagal nuostatų 8.1.3 papunktį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai priskirta formuoti valstybės politiką kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą (nuostatų 7.2 punktas); formuoti saugomų teritorijų sistemą; rengti teisės aktų projektus, planavimo dokumentus įvairiais klausimais, įskaitant ir saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo, gausinimo ir apsaugos, teritorijų planavimo ir priežiūros klausimais, dalyvauti juos rengiant (nuostatų 8.2.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad teisės aktai nustato Aplinkos ministerijai teisę priimti sprendimus formuojant valstybės politiką kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, saugomų teritorijų sistemos srityse.

31Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta teisė teikti pavedimus įstaigoms prie ministerijų, į kuriuos šios turi atsižvelgti. Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, yra įgaliota pagal kompetenciją vertinti ir priimti sprendimus dėl teritorijų planavimo procedūrų, įskaitant ir 2019 m. liepos 12 d. pavedimą.

32Mano, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Pavedimas priimtas įgyvendinant Aplinkos ministerijai suteiktą diskrecijos teisę, atitinka aplinkos ministerijos kompetenciją, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Šiame sprendime yra nurodyti motyvai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nusprendė pavesti Tarnybai stabdyti teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo procedūrą.

33Pamini, kad Pavedime nurodyta, jog jis priimamas įvertinus Alytaus rajono savivaldybės administracijos, vietos gyventojų argumentus ir alternatyvias galimybes siekti palankios, ( - ) botaniniame-zoologiniame draustinyje esančių gamtinių vertybių, apsaugos būklės. 2019 m. liepos 2 d. Alytaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (3.19)K26- 2041 „Dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Tarnybą su prašymu pakeisti rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius pagal Alytaus rajono gyventojų interesus ir neplėsti ( - ) rezervato teritorijos. Šiame rašte nurodyta, kad rajono gyventojai kreipėsi su abejonėmis ir klausimais, siekdami apginti savo interesus dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros, prašė neplėsti ( - ) rezervato teritorijos, klausimas dėl rezervato teritorijos ( - ) išplėtimo yra labai svarbus ir sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo - gyventojai gausiai dalyvavo 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. Alytaus rajono savivaldybėje vykusiuose susirinkimuose su teritorijų planavimo dokumento rengėjais ir Tarnybos atstovais.

34Minėtas Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštas gautas teritorijų planavimo dokumento viešinimo metu.

35Atsakovė mano, kad ji pagrįstai įvertino Alytaus rajono savivaldybės argumentus dėl rajono gyventojams kylančių abejonių ir nerimo ir atitinkamai ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama surasti optimalius sprendimus ir užtikrinti gamtos vertybių bei kraštovaizdžio apsaugos, visuomenės ir privačius interesus. Atsakovės nuomone, vertinant ginčijamo Įsakymo ir Pavedimo priėmimą, atsižvelgtina į 2019 m. rugpjūčio 7 d. pavedimą Nr. D18-33 ir kitus veiksmus, kurių ėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

36Aplinkos ministras, siekdamas geriau subalansuoti socialinius, aplinkosauginius ir kitus visuomenės lūkesčius dėl ( - ) kartu užtikrinant ten augančių vertingų miškų ir jų ekosistemų deramą apsaugą, priėmė Pavedimą, taip pat ėmėsi papildomų priemonių – 2019 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu nurodė VĮ Valstybinių miškų urėdijai ir Tarnybai imtis konkrečių apsaugos priemonių šiam vertingam gamtos kompleksu išsaugoti. VĮ Valstybinių miškų urėdijai pavesta nevykdyti plynųjų sanitarinių miško kirtimų, detaliai išžvalgyti ( - ) botaninio-zoologinio draustinio teritorijos miškus, o esant kenkėjų išplitimo rizikai numatyti tik būtinuosius atrankinius sanitarinius miško kirtimus. Taip pat urėdijai pavesta nevykdyti ( - ) botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje vidinės miškotvarkos projekte suprojektuotų miško kirtimų, išskyrus jaunuolynų ugdymo kirtimus. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. S-952 pateikė informaciją dėl ( - ) botaninio - zoologinio draustinio teritorijoje esančių miškų išžvalgymo rezultatų.

37Aplinkos ministerija Tarnybai pavedė iki 2019 m. gruodžio 1 d. peržiūrėti ( - ) apsaugos tikslus, atsižvelgiant į tai, kad visas ( - ) yra sudėtinė Europos bendrijos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ dalis, todėl kaip ir kitoms šio tipo saugomoms teritorijoms, įgyvendinant Buveinių direktyvos reikalavimus, reikalinga nustatyti konkrečius apsaugos tikslus. Vykdydama minėtą pavedimą, Tarnyba 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (4)-V3-1412(7.13) Aplinkos ministerijai pateikė ( - ) apsaugos tikslų projektą. Aplinkos ministerija įvertino pateiktą apsaugos tikslų projektą ir 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. (12)-D8(E)-78 „Dėl vietovės „( - )“ apsaugos tikslų projekto koregavimo“ kreipėsi į Tarnybą prašydama patikslinti apsaugos tikslus taip, kad miško genetinių medynų išsaugojimo poreikiai neprieštarautų Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugos tikslams. Patikslintus apsaugos tikslus Tarnyba Aplinkos ministerijai pateikė 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. (4)-V3-48(7.13) „Dėl Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 9 d. rašto“. Informuoja, kad šiuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupė rengia aplinkos ministro 2017 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo projektą, kuriuo numatoma patvirtinti ( - ) apsaugos tikslus. Pagal juos vėliau bus tikslinamas Alytaus miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas numatant priemones, padėsiančias įgyvendinti nustatytus apsaugos tikslus, kartu užtikrinant tinkamą ypač vertingų paprastosios pušies ir paprastosios eglės populiacijų genetinių išteklių apsaugą.

38Pareiškėja patikslintame skunde ginčijamų aktų neteisėtumą ir viešojo intereso pažeidimą sieja su miško kirtimais ( - ) teritorijoje. Pažymi, kad Aplinkos ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų tinkamai apsaugoti ( - ) gamtines vertybes, pavyzdžiui, tiek Pavedimu, tiek ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu, kontroliuojant jų įgyvendinimą, rengiant aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo projektą, kuriuo numatoma patvirtinti ( - ) apsaugos tikslus. Mano, kad priemonės, kurių imasi Aplinkos ministerija, leis ir neišplečiant rezervato tinkamai apsaugoti ( - ) gamtines vertybes, užtikrinti jau minėtų miško genetinių išteklių išsaugojimą, taip pat biologinės įvairovės apsaugą, kartu subalansuojant ir visuomenės lūkesčius šiam vertingam Lietuvos gamtos kompleksui.

39Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos skundo teiginiai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo yra nepagrįsti ir neįrodyti.

40Aplinkos ministerija abejoja, ar ginčijami sprendimai turi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir jų teisėtumas gali būti nagrinėjamas teisme. Pareiškėjai ginčijamų sprendimų pagrindu teisinių pasekmių neatsirado ir šie sprendimai negali būti vertintini kaip turintys įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Mano, kad ginčijami sprendimai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijami tokie dokumentai, nenagrinėtina teismų.

41Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.

42Nurodo, jog Tarnyba, vykdydama aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 7 d. pavedimą, atliko kompleksinį ( - ) teritorijos vertinimą ir nustatė būtinąsias priemones ( - ) vertybėms išsaugoti. Visos priemonės ir apsaugos tikslai buvo įforminti Vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytos į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai - „( - )“ apsaugos tikslų projektu. Šis dokumentas 2019 m. lapkričio 29 d. buvo pateiktas Aplinkos ministerijai kartu su siūlomais Miško sanitarinių apsaugos taisyklių bei Miško kirtimo taisyklių pakeitimais. Prieš tai Tarnyboje 2019 m. lapkričio 14 d. įvyko viešas ( - ) vietovės apsaugos tikslų projekto pristatymas.

43Tarnyba atsakė Aplinkos ministerijai 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. (4)-V3-48 (7.13) ir pateikė pakoreguotą ( - ) teritorijos apsaugos tikslų projektą, kuriame Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugos tikslai genetinių medynų sklypuose nebekeliami. Rašte Tarnyba pažymėjo, kad „po koregavimo vietovėje „( - )“ sumažėjo Europos Bendrijos svarbos buveinėms ir rūšims skirti apsaugos plotai: prioritetinėms buveinėms „9010, *Vakarų taiga“ - 17 proc., „9050, Žolių turtingi eglynai“ - 12 proc., „ 9080, *Pelkėti lapuočių miškai“- 6 proc., rūšims: šneiderio kirmvabaliui - 13 proc., europiniam plačiaausiui - 11 proc.“

44Alytaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 2 d. pateikė raštą Nr. (3.19) K26-2041 „Dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros“, kuriame buvo paprašyta pakeisti planavimo sprendinius pagal Alytaus rajono gyventojų interesus ir neplėsti ( - ) rezervato teritorijos. Minėtame rašte nurodyta, kad „savivaldybės administracija ir meras gyventojams, kurie tiesiogiai kreipėsi su abejonėmis ir klausimais, siekdami apginti savo teisėtus interesus dėl rezervato ( - ) steigimo, citavo [ministro K. M. viešai išsakytą poziciją, kad rezervato ( - ) nebus], nurodė, kad remiantis šia informacija, rezervato plotas ( - ) nebus didinamas [...]“. Savivaldybės administracija paprašė Tarnybos „keisti planavimo sprendinius, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos viešai išsakytą poziciją, kuri atitinka Alytaus rajono gyventojų interesus ir pagrįstas abejones dėl ( - ) išsaugojimo [...].“ Šis raštas tapo aplinkos ministro skundžiamo pavedimo pagrindu, kadangi jame Tarnybos direktoriui pavesta, „įvertinus Alytaus rajono savivaldybės administracijos, vietos gyventojų argumentus ir alternatyvias galimybes siekti palankios, ( - ) botaniniame-zoologiniame draustinyje esančių gamtinių vertybių apsaugos būklės“, sustabdyti korektūros rengimą.

45Vienas iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijos planavimo tikslų yra „derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų“ (3 str. 1 d. 7 p.). Dokumentų viešinimo procedūros buvo atliktos pagal Visuomenės informavimo nuostatuose nustatytą supaprastintą teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarką. Korektūros sprendiniai šiuo atveju buvo viešinami net du kartus, suteikiant pakankamai laiko visuomenei susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus. Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, atliko visas Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procedūras: išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengė priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais pateikė teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai; pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsakė raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje ir 1.1.

46Teritorijų planavimo įstatyme ir Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-08 įsakymu Nr. D1-24, nustatyta, kad planavimo procesas laikomas baigtu tik tada, kai planavimo dokumentą (šiuo atveju plano korektūrą) suderins visos derinančios institucijos ir patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl, nesant Alytaus rajono savivaldybės suderinimo, kuriuo pagrįstas aplinkos ministro skundžiamas pavedimas, planavimo proceso negalima užbaigti.

47Taigi, esant dabartinei situacijai (Alytaus rajono savivaldybės nesutikimui ir aplinkos ministro ginčijamam Pavedimui), nėra jokių galimybių suderinti planavimo schemos korektūrą, be šio derinimo gauti teigiamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos isnpekcijos išvadą. O neturint jos, planavimo dokumentas negali būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti.

48Tarnyba pabrėžia, kad skundžiamas Tarnybos Įsakymas buvo priimtas vykdant Pavedimą Nr. D18-29 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos“. Tarnyba, būdama pavaldi Aplinkos ministerijai institucija, negali nevykdyti steigėjo pavedimų. Korektūros rengimo darbai buvo sustabdyti, o ne nutraukti, todėl visi pareiškėjo išsakyti nuogąstavimai, kad dėl priimto skundžiamo įsakymo „nėra aišku, kiek laiko ( - ) teritorijos didžiojoje dalyje bus leidžiama vykdyti ne plynus miško kirtimus, organizuoti komercines medžiokles, taip naikinant saugomas buveines ir prisidedant prie saugomų rūšių išnykimo“, yra nepagrįsti ir atmestini.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija atsiliepimo į skundą nepateikė.

50Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundą jame išdėstytais argumentais, prašė skundą tenkinti.

51Atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

52Atsakovės Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.

53Trečiojo suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovai prašė skundą tenkinti.

54Teismas

konstatuoja:

55Skundas tenkintinas iš dalies.

56Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 12 d. pavedimo Nr. D18-29 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos“ ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. V-97 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo stabdymo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

57Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-233 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo ir planavimo darbu programos patvirtinimo“ (el. b. I t., b. l. 17):

581)Nustatyta pradėti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą;

592)Patvirtinta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo planavimo darbų programa (toliau – ir Programa).

603)Pavesta Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjai koordinuoti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo eigą.

61Programoje numatyta, jog planuojama teritorija – ( - ) gamtinis rezervatas ir ( - ) botaninis – zoologinis draustinis. Planavimo organizatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. 2017 m. lapkričio 15 d. Programos 7 p. aprašytas inicijuojamo Nemuno kilpų regioninio planavimo tikslai: Regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros sprendiniais numatoma apjungti Regioninio parko ( - ) gamtinį rezervatą ir ( - ) botaninį-zoologinį draustinį į vieną – ( - ) gamtinio rezervato teritoriją, tvarkymo plane išskirti griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonas, nustatyti apsaugos ir tvarkymo priemones, įvertinti ( - ) eglės ir ( - ) pušies genetinių medynų apsaugos ir tvarkymo ypatumus, taip pat esant poreikiui išskirti ekologinės apsaugos ir/ar rekreacinio (neurbanizuojamo) funkcinio prioriteto zonas, numatant pažintinio ir/ar rekreacinio turizmo ir kitas visuomenės gamtosauginiam švietimui pritaikytas veiklas, pateikti siūlymus dėl privačios nuosavybės (el. b. I t., b. l. 18 – 19).

622017 m. lapkričio 13 d. Tarnybos internetinėje svetainėje buvo paskelbtas pranešimas apie pradedamą Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo procedūrą (planuojama darbų trukmė nuo 2017m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. liepos 13 d.), nurodant, kad visiems suinteresuotiems asmenims galima susipažinti su planavimo dokumentais Tarnybos tinklalapyje ( - ) bei LR Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ( - ) (el. b. I t., b. l. 21).

632017 m. gruodžio 12 d. VĮ „Valstybės žemės fondas“ pagal VSTT užsakymą parengė Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros taikomąją esamos būklės analizę (toliau – Būklės vertinimas). Būklės vertinimo 12 p. konstatuota išvada, kad ( - ) dėl savo unikalaus sengirės bruožus išlaikiusio kraštovaizdžio, didelės ir koncentruotos buveinių, retų ir saugomų rūšių įvairovės yra vienas vertingiausių miškų, tačiau Lietuva neturi „normalaus“ rezervato mūsų zoniniam augalijos tipui – plačialapių ir mišriems miškams saugoti ir natūraliems procesams jame stebėti. Pagal Nemuno kilpų regioninio parko specialistų duomenis ( - ) auga 90 saugomų rūšių, kurioms reikia rezervatinio režimo (el. b. I t., b. l. 22 - 46).

642018 m. gegužės 21 d. Tarnybos internetinėje svetainėje buvo paskelbtas pranešimas dėl visuomenės kvietimo susipažinti su Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūra. Pranešime nurodyta, kad suinteresuoti asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūros sprendinių iki 2018 m. birželio 1 d. (el. b. I t., b. l. 49).

65Tarnyba internetinėje svetainėje taip pat paskelbė pranešimą, kuriuo visuomenė informuojama apie pratęsiamą susipažinimo su Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūros sprendiniais ir suinteresuotų asmenų teisę teikti pasiūlymus dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūros sprendinių iki 2018 m. birželio 15 d. (el. b. I t., b. l. 50).

66Tarnybos internetinėje svetainėje buvo paskelbtas pranešimas, kuriuo pranešta apie pakartotinį kvietimą susipažinti su parengtais Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūros sprendiniais, nurodant, kad suinteresuoti asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūros sprendinių iki 2019 m. liepos 2 d. (el. b. I t., b. l. 51).

672019 m. liepos 2 d. Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė Tarnybai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai raštą Nr. (3.19) K26-2041 „Dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros“, kuriuo prašoma keisti planavimo sprendinius pagal Alytaus rajono gyventojų interesus ir neplėsti ( - ) rezervato teritorijos (el. b. I t., b. l. 52-53).

682019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimu dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos Nr. D18-29 VSTT direktoriui pavesta stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros rengimą, atsižvelgiant į Alytaus rajono savivaldybės administracijos, vietos gyventojų argumentus ir alternatyvias galimybes siekti palankios, ( - ) botaniniame-zoologiniame draustinyje esančių gamtinių vertybių apsaugos (el. b. I t., b. l. 54).

692019 m. liepos 18 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo stabdymo“ buvo nuspręsta stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą (1 punktas) (el. b. I t., b. l. 55).

70Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavedimą parengė kompleksinį ( - ) teritorijos vertinimą ir nustatė būtinąsias priemones ( - ) gamtinių vertybių išsaugojimui. 2019 m. gruodžio 2 d. Tarnybos parengtas „Vietovės atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytos į sąrašą, skirtas pateikti Europos Komisijai, - „( - )“ apsaugos tikslų projektas“. Apsaugos projekto medžiagoje Tarnyba konstatavo, jog tinkama ( - ) gamtinių vertybių apsauga negali būti pasiekta vien teritorijos miškotvarkos planavimo sprendiniais, o būtinas kompleksinis gamtotvarkos planavimas.

71( - ) teritorija yra viena vertingiausių gamtinės ir biologinės įvairovės teritorijų Lietuvos Respublikoje. Remiantis 1992 m. gegužės 21d. Tarybos direktyva Nr. 92/43/EEB Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos („Buveinių direktyva“), ( - ) yra pripažintas buveinių apsaugai svarbi teritorija (toliau – ir BAST), priskiriama „Natūra 2000“ tinklui (LTALY0004). Šios BAST įsteigimo tikslas - išsaugoti Europos Sąjungos svarbos gamtinių vertybių gerą apsaugos būklę (( - ) saugomos raudonpilvės kūmutės, skiauterėtojo tritono, niūriaspalvio auksavabalio populiacijos bei 9 vertingos gamtinės buveinės: aliuvinių, griovų ir šlaitų, pelkėtų lapuočių, pelkinių, plačialapių ir mišrių miškų, skroblynų, vakarų taigos, žolių turtingų eglynų ir miškapievių buveinės).

72Pagal esamą reglamentavimą 457 ha ( - ) yra gamtinio rezervato teritorija, kurioje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, o kita likusi (didžioji) dalis - 2250 ha - yra botaninis- zoologinis draustinis, kuriame leidžiama vykdyti ūkinę veiklą, įskaitant visus (išskyrus pagrindinius plynus) kirtimus ir komercines medžiokles.

73Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ ( - ) botaninio –zoologinio draustinio teritorija priskiriama ekosistemų apsaugos miškų grupei.

74Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 4.1.9 dalyje nustatyta, kad pagrindinė ( - ) gamtinio draustinio paskirtis – natūralių miško ekosistemų su retomis bei nykstančiomis organizmo rūšimis ir buveinėms išsaugojimas ar atkūrimas.

75Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos (toliau - Direkcija) pateikiamoje informacijoje „( - ) vertė, dabartis ir perspektyvos“ nurodoma, kad dabartinis ( - ) botaninio-zoologinio draustinio statusas neužtikrina tik sengirei būdingo kraštovaizdžio ir gamtinių vertybių išsaugojimo vertingiausiame Lietuvos bei viename vertingiausių Europos miškų. Dėl galimų ne plynų pagrindinių ir plynų sanitarinių kirtimų vyksta buveinių degradacija, prastėja sąlygos retoms, nykstančioms ir specializuotoms rūšims gyventi, negrįžtamai prarandamas sengirei būdingas kraštovaizdis, botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje leidžiami neplynieji atvejiniai ir atrankiniai bei plynieji sanitariniai kirtimai negrįžtamai suniokoja unikalų sengirės kraštovaizdį, nebelieka svarbiausių natūralios miško ekosistemos elementų, sparčiai mažėja tik sengirei būdingų retųjų organizmų populiacijos.

76Pareiškėjos teigimu, ginčijamais Įsakymu ir Pavedimu buvo neteisėtai sustabdytas korektūros rengimas, sustabdant Nemuno kilpų regioninio parko ( - ) gamtinio rezervato ir ( - ) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į vieną - ( - ) gamtinio rezervato teritoriją.

77Dėl pareiškėjos teisės ginti viešąjį aplinkos apsaugos interesą

78Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

79Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog praktikoje, sprendžiant klausimą dėl visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą, ginčijant viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar veiksmus, ne kartą buvo nurodyta, kad organizaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas, t. y. pareiškėjas kreipdamasis į teismą gali ginti savo, kaip juridinio asmens, pažeistas teises ir interesus, viešąjį interesą ar administracinėje byloje dalyvauti kaip savo narių procesinis atstovas (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-610/2013, kt.).

80Nagrinėjamu atveju pareiškėja VšĮ ( - ) nurodo, jog kaip gamtosaugos organizacija, veiklą pradėjo ( - ) m. ir jau ( - ) metų aktyviai veikia įgyvendindama įvairias gamtosaugos iniciatyvas, projektus, dalyvaudama aplinkosaugos politikoje ir atstovaudama viešajam interesui. Pareiškėjos teigimu, skundą pareiškė, gindama viešąjį interesą, o teisę ginti viešąjį interesą grindžia Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi.

81ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (1 punktas), pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo (3 punktas). ABTĮ 56 straipsnio 1dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

82Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

83Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

841998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Siekdamos sudaryti galimybes ginti šią teisę ir vykdyti nustatytas pareigas, Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 straipsnis).Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti. Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Orhuso konvencijos įgyvendinimo gairėse yra nurodyta, kad nustatant, ar organizacija realiai veikė padedant spręsti aplinkosaugos problemas, vertinami įvairūs aspektai, tokie, kaip įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, subjekto įstatai bei veikla (The Aarhus Convention: An Implementation Guide, 2013, p. 48, prieiga per internetą: anglų k.).

85Įvertinus Orhuso konvencijos nuostatas, galima daryti išvadą, jog nevyriausybinė organizacija tam, kad ji būtų laikoma suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme, be kitų reikalavimų, taip pat turi padėti spręsti aplinkosaugos problemas, skatinti aplinkos apsaugą bei atitikti reikalavimus pagal nacionalinę teisę, veikti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus.

86LVAT yra nurodęs, jog sistemiškai analizuojant Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 2 dalies normas ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas yra akivaizdu, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą aplinkosaugos srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).

87Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų, neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ir procesinį teisėtumą. Suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu.Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (1 straipsnio 22 punktas).Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos; aplinkos apsauga –aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas,vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (2 punktas). kraštovaizdį.

88Pareiškėjos įstatų 1.2 punkte nurodoma, kad pareiškėjas yra ne pelno organizacija, veikianti aplinkos apsaugos, švietimo, socialinėje ir mokslo srityse bei teikia šias paslaugas visuomenei. Įstatų 2.1.6 punktas numato, jog organizacija atstovauja viešajam interesui įvairiose institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Įstatų 1.2 punkte nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas veikia, be kita ko, aplinkos apsaugos srityje yra konkretizuota, todėl suteikia pagrindo daryti išvadą, jog šiuo atveju viešasis interesas apima ir kraštotvarkos problemų sprendimą bei aplinkos apsaugos skatinimą. Taigi, pareiškėja įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka ir veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, kad pareiškėja kreipimosi su skundu į teismą metu realiai veikė, skatindama aplinkos apsaugą, padėdama spręsti kraštotvarkos problemas, todėl pareiškėja VšĮ ( - ) laikytina tinkamu subjektu kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėja realiai veikia aplinkos apsaugos ar kraštotvarkos srityje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėja yra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą dėl ( - ) kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos išsaugojimo, nagrinėjamu atveju siekiant panaikinti ginčijamus Įsakymą ir Pavedimą.

89Dėl Pavedimo ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

90Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamu Įsakymu ir Pavedimu buvo neteisėtai sustabdytas korektūros rengimas, sustabdant Nemuno kilpų regioninio parko ( - ) gamtinio rezervato ir ( - ) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į vieną - ( - ) gamtinio rezervato teritoriją ir taip pažeidžiant viešąjį visuomenės interesą į ( - ) buveinių padidintą ir tinkamą gamtos apsaugos lygmens nustatymą ir užtikrinimą, kuris buvo inicijuotas Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-233 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“.

91Tarnyba savo procesiniame dokumente nurodė, jog poreikis priimti minėtą 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą iškilo, nes dabartinis teisinis veiklos reglamentavimas draustiniuose nepakankamai riboja natūraliai miško ekosistemai žalingą veiklą, todėl 2017 m. buvo imtasi veiksmų išsaugoti ( - ) su jame esančiomis gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis, pirmykščių girių bruožus išlaikiusį kraštovaizdį, sustabdant buveinių degradaciją ir rūšių nykimą, sustiprinant miško ekologines ir socialines funkcijas, vykdant mokslinius tyrimus ir plėtojant pažintinį turizmą, inicijuojant draustinio statuso pakeitimą į reguliuojamos apsaugos rezervato zoną.

92Atsakovės Tarnybos teigimu, Tarnyba ginčijamą Įsakymą priėmė vykdydama aplinkos ministro Pavedimą, kadangi Tarnyba, būdama pavaldi institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, privalėjo vykdyti steigėjo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jai atstovaujančio ministro Pavedimą.

93Regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūra rengiama vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DI-24, Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 996 bei kitais teisės aktais, susijusiais su specialiuoju saugomų teritorijų planavimu.

94Pagal Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką, be kitų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos srityje ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą (7.2 p.); formuoja saugomų teritorijų sistemą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybinių rezervatų, rezervatinių apyrubių, valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos rezervatų, gamtos paminklų, kitų saugomų teritorijų steigimo projektus, pasiūlymus dėl saugomų teritorijų įrašymo į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus, nustato saugomų teritorijų steigimo kriterijus, pagal kompetenciją atsako už apsaugos, priežiūros ir tvarkymo organizavimą saugomose teritorijose (8.1.3 p.); reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose teritorijose (8.1.4 p.); rengia teisės aktų projektus, planavimo dokumentus įvairiais klausimais, įskaitant saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo, gausinimo ir apsaugos, teritorijų planavimo ir priežiūros klausimais, dalyvauja juos rengiant (8.2.1 p.).

95Aplinkos ministerijos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-275 (toliau – ir ministerijos darbo Reglamentas) nustatyta, kad pavedimai gali būti duodami ministro įsakymais, rezoliucijomis, viceministrų rezoliucijomis, ministerijos kanclerio potvarkiais, rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma (68 p.); ministras turi teisę duoti pavedimus viceministrams, ministerijos kancleriui, ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos ar ministerijos reguliavimo sričiai priskirtu įstaigų vadovams, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams (69.1 p.). Ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos ir ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovai ir už pavedimų vykdymą atsakingi valstybės tarnautojai, darbuotojai atsako už tai, kad deramai ir laiku būtų įvykdomi jiems paskirti vykdyti ministro, viceministrų, ministerijos kanclerio pavedimai (70 p.).

96Tarnybos nuostatų, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 377, 11.4 papunktyje nustatyta, kad Tarnyba vykdo aplinkos ministro, aplinkos viceministro, Aplinkos ministerijos kanclerio pavedimus, kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas. Taip pat Tarnyba padeda ministrui įgyvendinti valstybės politiką jam pavestose valdymo srityse ir ją formuoti bei įgyvendinti aptarnavimą (20 p.).

97Kaip minėta, Tarnyba, vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, jog būdama pavaldi institucija ministerijai (ministrui) privalėjo vykdyti aukštesnės institucijos pavedimą. Tarnyba yra planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo įstatymas apibrėžia teritorijų planavimo organizatoriaus sąvoką. Teritorijų planavimo organizatoriai, tai Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymai, reglamentuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą ir viešinimo procedūras, t. y. veikiantys konkrečioje srityje nenumato tokio dokumento kaip ministro Pavedimas pateikimo ir jo privalomo vykdymo planavimo organizatoriui. Tai negali nustatyti ir žemesnės galios teisės aktai.

98Pažymėtina, jog ministras turi dvejopo pobūdžio funkcijas. Viena vertus, jo konstitucinis statusas suponuoja, jog jis įgyvendina valstybinės valdžios funkcijas. Kita vertus, jis veikia kaip viešojo administravimo subjektas, sukurdamas, pakeisdamas, panaikindamas viešojo administravimo santykius. Ministerijos darbo Reglamentas yra bendro pobūdžio norminis aktas, be kita ko, ir ministro veiksmams įgyvendinti. Teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą, kurie laikyti aukštesnės galios teisės aktais nei ministerijos darbo Reglamentas, ministrui, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikia įgaliojimų duoti pavedimus institucijoms, įgyvendinančioms teritorijų planavimą. Pažymėtina, jog pats ministras, kaip viešojo administravimo subjektas, nedalyvauja teritorijų planavimo procese.

99ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) ir kitus ginčus. Taigi, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-101/2013).

100Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

101Taigi, teismas nevertina Pavedimo politinio tikslingumo požiūriu, todėl teismas dėl Pavedimo politinių motyvų nepasisako, kas leidžia daryti išvadą, jog Pavedimas kaip administracinis aktas nevertintinas administracinio teismo, todėl byla dalyje dėl Pavedimo panaikinimo nutrauktina.

102Tarnybos skundžiamame Įsakyme nurodoma, jog Įsakymas priimamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 12 d. pavedimą Nr. D18-29 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos“, ir vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatomis, patvirtintomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 377 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 27 d.; toliau - ir Tarnybos nuostatai) 10.2.1 punktu.

103Tarnybos nuostatų 10 punktas reglamentuoja Tarnybos funkcijas. Minėtų nuostatų 10.2.1 punktas numato, jog Tarnyba atlieka, organizuoja ir koordinuoja Saugomų teritorijų specialiųjų planų, gamtotvarkos planų ir projektų, tvarkymo ir techninių projektų, kitų strateginio ir teritorijų planavimo dokumentų bei projektų rengimą ir jų įgyvendinimą.

104Pažymėtina, jog nors Tarnyba pagal ministerijos darbo Reglamentą privalo vykdyti ministro pavedimus, tačiau nagrinėjamu atveju, vykdant teritorijų planavimo procedūrą, Tarnyba privalo vadovautis teritorijų (saugomų teritorijų) planavimo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, kurie, kaip minėta, pagal savo pobūdį yra aukštesnės galios teisės aktai, nei ministerijos darbo Reglamentas. Ministras, būdamas viešojo administravimo subjektu, turi teisę, kaip ir visi kiti viešojo administravimo subjektai (ar suinteresuoti asmenys), dalyvauti teritorijų planavimo procese, pateikiant pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto sprendinių (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnis). Tokio pobūdžio pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti bei vertinti ar pasiūlymai pateikti savalaikiai. Taigi, Tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, kaip planavimo organizatorius, neturėjo pagrindo vykdyti ministro Pavedimą, nes tokio pobūdžio aktas nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese.

105Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-206/2013). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

106Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).

107Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013).

108Todėl teismas, daro išvadą, jog Tarnyba, vykdydama ministro Pavedimą, priėmė nemotyvuotą, teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą. Byloje nėra kitų duomenų, kad Tarnyba būtų turėjusi pagrindą priimti tokio pobūdžio ginčijamą Įsakymą. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo Įsakymo 1 punktas naikintinas dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

109Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

110Dėl bylinėjimosi išlaidų

111Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

112Pareiškėja nurodo, jog viso pareiškėja patyrė 6 890,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato bei advokato padėjėjui apmokėti pagalbai apmokėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai - teismų praktika tiek teritorijų planavimo procese, tiek dėl teisės ginti viešąjį interesą (pagal Orhuso konvenciją) yra susiformavusi, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių kiekį (du) ir laiką (viso du teismo posėdžiai truko apie 3,5 val.), kiekvienos iš šalių paruoštų procesinių dokumentų kiekį (pareiškėjas teikė skundą bei patikslintą skundą, rašytinius paaiškinimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės patikslinto skundo pagrindas išliko nepakitęs, teismas nesivadovavo pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais), bylos apimtį (trys tomai) bei vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2, 8.18, 8.19 punktais, bei teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės ir mažintinos iki 3 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjos atstovų dalis nurodomų turėtų išlaidų nėra susiję su šia nagrinėjama byla, pavyzdžiui, pareiškėjos atstovai į Detalią darbų ataskaitą įtraukia: 3 val. pasiruošimą ir dalyvavimą ( - ) spaudos konferencijoje, 4 val. dėl peticijos dėl ( - ) teksto redagavimą, aiškinamojo rašto rengimą, 2 val. komentaro ir teisminio proceso aprašymo spaudos konferencijai ir kt. Taigi, viso pareiškėjui iš atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

113Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. 132 str. 1 d., 133 str.,

Nutarė

114Pareiškėjos viešosios įstaigos ( - ) skundą tenkinti iš dalies.

115Panaikinti atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. V-97 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo stabdymo“ 1 punktą.

116Bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 12 d. pavedimo Nr. D18-29 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos“ nutraukti.

117Priteisti iš atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjo viešosios įstaigos ( - ) naudai 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

118Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjos Violeta Petkevičienė

119Rasa Ragulskytė-Markovienė

120Eglė Žulytė-Janulionienė

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ( - ) kreipėsi į teismą... 5. Pareiškėja nurodo, jog 2017m. lapkričio 15 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu... 6. 2019 m. liepos 2 d. Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė... 7. 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimu dėl Nemuno kilpų regioninio... 8. Pareiškėja pažymi, kad aplinkos ministro sprendimą nulėmę Alytaus rajono... 9. 2019 m. liepos 18 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 „Dėl Nemuno... 10. Pareiškėjos nuomone, Įsakymu ir Pavedimu buvo nepagrįstai ir neteisėtai... 11. Pareiškėja akcentuoja, jog ji veikia, kaip suinteresuota organizacija... 12. Nurodo, jog ( - ) teritorija yra viena vertingiausių gamtinės ir biologinės... 13. Esamame ( - ) gamtiniame rezervate (šiaurės rytinė šilo dalis) kiekviename... 14. Pareiškėja pažymi, kad dėl visuotinai žinomo ir gamtininkų pripažįstamo... 15. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek skunde nurodyti pareiškėjo argumentai ir... 16. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba Apsaugos projektu nustatė, jog 69 procentai... 17. Skundžiamu Įsakymu ir skundžiamu Pavedimu sustabdžius Nemuno kilpų... 18. Tarnyba Apsaugos projektu nustatė, kad ( - ) draustinio teritorijos vertingų... 19. Tarnyba konstatavo, kad tam, jog būtų užtikrinta vertingųjų buveinių ir... 20. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba Apsaugos projektu tik dar kartą pripažino... 21. Paskutinę Tarnybos nustatyto papildomo laiko susipažinti su ( - ) teritorijos... 22. Įsakymas ir Pavedimas buvo priimti be jokios pagrįstos priežasties, vien tik... 23. Pareiškėja pabrėžia, kad sprendimas dėl ( - ) gamtinio rezervato ir ( - )... 24. Sprendiniai buvo priimti derinant tiek aplinkosaugos tiek suinteresuotų... 25. Pareiškėja nenustatė ir nėra atskleista jokių aplinkybių ir/ar... 26. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į... 27. Nurodo, kad pirminiu skundu pareiškėja apskundė Įsakymą. Pareiškėja... 28. Atsakovės teigimu, pareiškėjos skundo argumentai, kad ginčijamais Įsakymu... 29. Valstybinių parkų planavimo schemos koregavimo procedūrą reglamentuoja,... 30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija teikti Lietuvos... 31. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos veiklą... 32. Mano, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Pavedimas priimtas... 33. Pamini, kad Pavedime nurodyta, jog jis priimamas įvertinus Alytaus rajono... 34. Minėtas Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštas gautas... 35. Atsakovė mano, kad ji pagrįstai įvertino Alytaus rajono savivaldybės... 36. Aplinkos ministras, siekdamas geriau subalansuoti socialinius, aplinkosauginius... 37. Aplinkos ministerija Tarnybai pavedė iki 2019 m. gruodžio 1 d. peržiūrėti... 38. Pareiškėja patikslintame skunde ginčijamų aktų neteisėtumą ir viešojo... 39. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos skundo teiginiai dėl galimo viešojo... 40. Aplinkos ministerija abejoja, ar ginčijami sprendimai turi įtakos... 41. Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos... 42. Nurodo, jog Tarnyba, vykdydama aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 7 d.... 43. Tarnyba atsakė Aplinkos ministerijai 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. (4)-V3-48... 44. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 2 d. pateikė... 45. Vienas iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytų... 46. Teritorijų planavimo įstatyme ir Saugomų teritorijų specialiųjų planų... 47. Taigi, esant dabartinei situacijai (Alytaus rajono savivaldybės nesutikimui ir... 48. Tarnyba pabrėžia, kad skundžiamas Tarnybos Įsakymas buvo priimtas vykdant... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija... 50. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundą jame... 51. Atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė prašė skundą... 52. Atsakovės Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos... 53. Trečiojo suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos... 54. Teismas... 55. Skundas tenkintinas iš dalies.... 56. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos... 57. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. Tarnybos... 58. 1)Nustatyta pradėti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir... 59. 2)Patvirtinta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir... 60. 3)Pavesta Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjai koordinuoti Nemuno kilpų... 61. Programoje numatyta, jog planuojama teritorija – ( - ) gamtinis rezervatas ir... 62. 2017 m. lapkričio 13 d. Tarnybos internetinėje svetainėje buvo paskelbtas... 63. 2017 m. gruodžio 12 d. VĮ „Valstybės žemės fondas“ pagal VSTT... 64. 2018 m. gegužės 21 d. Tarnybos internetinėje svetainėje buvo paskelbtas... 65. Tarnyba internetinėje svetainėje taip pat paskelbė pranešimą, kuriuo... 66. Tarnybos internetinėje svetainėje buvo paskelbtas pranešimas, kuriuo... 67. 2019 m. liepos 2 d. Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė... 68. 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimu dėl Nemuno kilpų regioninio... 69. 2019 m. liepos 18 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 „Dėl Nemuno... 70. Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavedimą parengė... 71. ( - ) teritorija yra viena vertingiausių gamtinės ir biologinės įvairovės... 72. Pagal esamą reglamentavimą 457 ha ( - ) yra gamtinio rezervato teritorija,... 73. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu... 74. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnyje, Lietuvos... 75. Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos (toliau - Direkcija) pateikiamoje... 76. Pareiškėjos teigimu, ginčijamais Įsakymu ir Pavedimu buvo neteisėtai... 77. Dėl pareiškėjos teisės ginti viešąjį aplinkos apsaugos interesą... 78. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 79. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė... 80. Nagrinėjamu atveju pareiškėja VšĮ ( - ) nurodo, jog kaip gamtosaugos... 81. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti... 82. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog... 83. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešuoju... 84. 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti... 85. Įvertinus Orhuso konvencijos nuostatas, galima daryti išvadą, jog... 86. LVAT yra nurodęs, jog sistemiškai analizuojant Orhuso konvencijos 2... 87. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje... 88. Pareiškėjos įstatų 1.2 punkte nurodoma, kad pareiškėjas yra ne pelno... 89. Dėl Pavedimo ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo... 90. Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamu Įsakymu ir Pavedimu buvo neteisėtai... 91. Tarnyba savo procesiniame dokumente nurodė, jog poreikis priimti minėtą 2017... 92. Atsakovės Tarnybos teigimu, Tarnyba ginčijamą Įsakymą priėmė vykdydama... 93. Regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūra... 94. Pagal Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos... 95. Aplinkos ministerijos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos... 96. Tarnybos nuostatų, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m.... 97. Kaip minėta, Tarnyba, vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu... 98. Pažymėtina, jog ministras turi dvejopo pobūdžio funkcijas. Viena vertus, jo... 99. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia... 100. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas nevertina ginčijamo... 101. Taigi, teismas nevertina Pavedimo politinio tikslingumo požiūriu, todėl... 102. Tarnybos skundžiamame Įsakyme nurodoma, jog Įsakymas priimamas įgyvendinant... 103. Tarnybos nuostatų 10 punktas reglamentuoja Tarnybos funkcijas. Minėtų... 104. Pažymėtina, jog nors Tarnyba pagal ministerijos darbo Reglamentą privalo... 105. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ)... 106. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs,... 107. Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo... 108. Todėl teismas, daro išvadą, jog Tarnyba, vykdydama ministro Pavedimą,... 109. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų,... 110. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 111. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1... 112. Pareiškėja nurodo, jog viso pareiškėja patyrė 6 890,95 Eur bylinėjimosi... 113. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 114. Pareiškėjos viešosios įstaigos ( - ) skundą tenkinti iš dalies.... 115. Panaikinti atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos... 116. Bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 12 d.... 117. Priteisti iš atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 118. Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo... 119. Rasa Ragulskytė-Markovienė... 120. Eglė Žulytė-Janulionienė...