Byla 2A-979-485/2012
Dėl servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10029-894/2011 pagal ieškovės J. D. patikslintą ieškinį atsakovams V. N., S. S., A. J. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl servituto nustatymo.

2Kolegija

Nustatė

3ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 160-163) prašė žemės sklype ( - ) (unikalus Nr. ( - )), priklausančiame V. N. ir S. S. bei A. J. S., nustatyti 50 kv. m. ploto ir 3 m. pločio, 16,96 m.-16,54 m. ilgio kelio servitutą tarp koordinačių 8: x-7875.47, y-9055.67; 22: x -7877.04, y-9058.23; 9: x-7889.58, y-9047.04; 21: x-7891.50, y-9049.38, skirtą antžeminėmis transporto priemonėmis patekti prie ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų: ūkio pastatų 3Ilp (unikalus Nr. ( - )), 4Ilp (unikalus Nr. ( - )), esančių žemės sklype ( - ) (unikalus Nr. ( - )); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, jog 2002 m. kovo 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3717 nuosavybėn įsigijo 0,1829 ha žemės sklypą ( - ), kuriame 1992 m. buvo pastatytas garažas 2Glp. Ūkio pastatus 3Ilp, 4I1p, buvusius adresu ( - ), pastatytus pusės metro atstumu nuo atsakovų naudoto žemės sklypo ribos, 1993 m. birželio 19 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 3-3377 pirko iš R. M. R. M. įsigijo juos iš A. M. 1992 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-4205. A. M. pagal 1982 m. kovo 31 d. sutartį Nr. 12 su S. N. susitarė, jog įvažiavimu į kiemą naudosis bendrai. Ieškovė laiko, jog turi teisę patekti prie pastatų tokiomis sąlygomis ir tvarka, kokiomis patekdavo buvę ūkinių pastatų savininkai – A. M., o vėliau R. M.. Anksčiau prie šių pastatų nuo jų įsigijimo momento patekdavo iš ( - ) įvažiuodama lygiagrečiai jos sklypo 48 metrų ilgio bendru pravažiavimu, buvusiu tarp žemės sklypų ( - ) ir ( - ). Šiuo metu šis žemės plotas patenka į žemės sklypą ( - ), nes atsakovai prieš privatizaciją užtvėrė bendrą pravažiavimą tvora ir taip pasiplatino savo žemes sklypą 3 metrais. Ieškovė dėl bendro pravažiavimo atitvėrimo iš ( - ) pusės neprieštaravo, nes į ūkio pastatus 2Glp, 3Ilp, 4Ilp patekdavo važiuodama savo žemės sklypu. Ūkinių pastatų 3Ilp, 4Ilp durys yra nukreiptos į žemės sklypo, ( - ), pusę. Atsakovui V. N. užtvėrus tvorą ties savo sklypo riba, ieškovė negali pėsčiomis ir transporto priemonėmis patekti prie ūkinių pastatų 3I1p, 4I1p. Ieškovė nurodo, jog normaliomis sąlygomis negali naudotis pastatais, turėtų užpilti kūdrą, užmūryti esamas duris ir įstatyti kitas, iškirsti įvažiavimo duris iš ūkinio pastato 2G1p į ūkinį pastatą 3I1p. Tai sąlygotų dideles išlaidas, pablogintų minėtų pastatų būklę, sumažintų naudingą plotą. Nenustačius servituto, nebūtų įmanoma ūkinių pastatų naudoti pagal paskirtį.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (t. 3, b. l. 64-70) ieškinį atmetė, priteisė ieškovės J. D. atsakovui V. N. iš 2 263 Lt bylinėjimosi išlaidų, S. S. – 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, A. J. S. – 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 122,61 Lt pašto išlaidų.

6Teismas nurodė, ieškovė savo reikalavimą grindžia 1982 m. kovo 31 d. sutartimi Nr. 2-2637, kuria S. N. pardavė A. M. 56/100 gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, buvusio adresu ( - ) (dabartinis adresas –( - )). Sutarties 4 punktu buvo susitarta, kad pirkėjas A. M. ir bendraturtė A. N. bendrai naudosis įvažiavimu į kiemą ir kiemo įrenginiais. J. D. tik 1993 m. birželio 17 d. iš R. M. nupirko 26/100 dalis gyvenamojo namo, ūkio pastatus 3Jl/p ir 4Jl/p, buvusius adresu ( - ), ( - ) (dabartinis adresas – ( - )). Todėl teismas sprendė, kad 1982 m. kovo 31 d. sutartis Nr. 2-2637 neįrodo ieškovės reikalavimo teisės, kadangi sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo ginčo pastatų, esančių žemės sklype ( - ), savininkė. Be to, ir patys pastatai dar nebuvo pastatyti. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 1996 m. kovo 19 d. gyvenamojo namo, ir pastatų 2G1p, 3Jl/p ir 4Jl/p, adresu ( - ), priėmimo naudoti aktas. 1992 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-4205 R. M. iš A. M. įgijo 26/100 dalis gyvenamojo namo 1A1/p, ūkio pastatus 3Jl/p ir 4Jl/p, o J. D. – 74/100 dalis gyvenamojo namo 1A1/p, garažą 2G1/p. 1993 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-3377 ieškovė iš R. M. įsigijo 26/100 dalis gyvenamojo namo, ūkio pastatus 3Jl/p ir 4Jl/p. Įvertinęs paminėtų sutarčių turinį, teismas sprendė, jog J. D. jų pagrindu neįgijo teisės naudotis dalimi kaimyninio žemės sklypo, adresu ( - ), t.y. neįgijo teisės per šį sklypą privažiuoti prie savo ūkio pastatų 3Jl/p ir 4Jl/p. 2002 m. kovo 13 d. ieškovė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3717 įsigijo 0,1829 ha žemės sklypą, esantį ( - ). A. N. (atsakovo motina) 2004 m. kovo 3 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr.1465 įsigijo dalį žemės sklypo (0,0601 ha), esančio( - ). Atsakovas V. N. 2007 m. gegužės 24 d. žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-5517 įsigijo žemės sklypo, ( - ), dalį – 0,0601 ha. 2003 m. lapkričio 20 d. atsakovė S. S. žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4VJ-20686 įsigijo žemės sklypo ( - ), dalį – 0,0766 ha. Byloje esančiame 2002 m. liepos 22 d. Žemės sklypo (( - )) ribų paženklinimo akto 4 punkte, be kita ko, įrašyta, jog nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesta dalyvauti gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Nurodyta, jog kviesta dalyvauti J. D.. Šio akto 5 punkte, skirtame kviestųjų asmenų suderinimams prie J. D. pavardės yra pasirašyta, pastabų ar įrašo apie atsisakymą suderinti žemės sklypo ribas nėra įrašyta. Akto 10.2 punkte nurodyta, jog žemės sklypui nėra nustatyta servitutų. Akto 10.3 punkte nurodyta, jog nėra sudarytų raštiškų susitarimų su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žemės nuosavybės naudojimo sąlygų. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog šis Žemės sklypo (( - )) ribų paženklinimo aktas ar jame esantis J. D. suderinimas teisės aktų nustatyta tvarka yra nuginčytas. Todėl teismas sprendė, jog jis yra galiojantis. Atsakovams iš valstybės perkant žemės sklypą, ieškovė jo ribų neginčijo, servituto nustatyti neprašė. Aplinkybė, kad atsakovai ilgą laiką geranoriškai leido ieškovei privažiuoti prie jai priklausančių ūkio pastatų per atsakovų naudotą, o 2003 m. lapkričio 20 d. ir 2004 m. kovo 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis nuosavybėn įsigytą žemės sklypą, pati savaime, nesukuria teisinio pagrindo ieškovei reikalauti kelio servituto nustatymo. Įsigydama ūkio pastatus 3Jl/p ir 4Jl/p ieškovė matė ir žinojo, kad pastatų durys yra nukreiptos į kaimyninį sklypą. Teismo nuomone, ieškovė turėjo numatyti, kad pastatų, kurie stovi apie 1 metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, durims esant nukreiptoms į kaimyninį sklypą, jų naudojimas gali būti apsunkintas, todėl privalėjo pasirūpinti jų naudojimu, neribojant kitų savininkų teisių. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad tiek formuojant ir išperkant jai priklausantį žemės sklypą, tiek derinant kaimyninio (( - )) sklypo ribas, ji būtų ėmusis priemonių teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti ūkio pastatų 3Jl/p ir 4Jl/p naudojimo klausimą.

7Ieškovės argumentą, kad privažiuoti prie ūkio pastatų savo sklypu ji negali, kadangi žemės sklypo plotis nuo kūdros iki ūkio pastatų nesudaro 4 m., teismas atmetė kaip nepagrįstą. 2009 m. lapkričio 28 d. surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog mažiausias atstumas nuo ūkio pastato 3Jl/p iki kūdros – 3,90 m. Teismas darė išvadą, jog ieškovė turi objektyvią galimybę įsirengti privažiavimą prie ūkio pastatų savo sklype. 2007 m. vasario 14 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kūdra priskiriama dirbtiniams nepratekamiems paviršiniams vandens telkiniams. Ieškovės sklype esančios kūdros plotas yra 310 kv. m., dėl to ieškovės argumentą, kad savo sklype negali įsirengti pravažiavimo dėl paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, teismas atmetė kaip nepagrįstą. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – Išrašas) 2.3 ir 2.4 punktuose ūkio pastatų, pažymėtų plane 3Jl/p ir 4Jl/p, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta – pagalbinio ūkio. Nors šių pagalbinio ūkio pastatų paskirtis nedetalizuota, kaip tai numato 2003 m. birželio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17 punktas, teismas sprendė, kad tai nėra garažai, kadangi Išrašo 2.2 punkte nurodyto pagalbinio ūkio pastato 2G1p paskirtis nurodyta – garažas. Įvertinus aplinkybę, kad pastatai 3Jl/p ir 4Jl/p nėra garažai, skirti transporto priemonėms saugoti, kurių nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, neturint galimybės į juos įvažiuoti, teismo nuomone, nenustačius prašomo kelio servituto, nebūtų apsunkintas ūkio pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį. Servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai nenustačius servituto daikto neįmanoma naudoti. Tuo tarpu, ieškovės prašymas pagrįstas siekiu naudoti ūkio pastatus patogiau, nors ji iki kreipimosi dėl servituto nustatymo neišnaudojo visų techninių galimybių, kad būtų pašalintos kliūtys patekti į ūkio pastatus, neribojant kaimyninio sklypo savininkų teisių. Ieškovei nėra kliūčių naudotis garažu 2G1p pagal tiesioginę jo paskirtį. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendė, jog servituto nustatymas lemtų ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį suteikimą, o tik ieškovės didesnį patogumą naudotis jai priklausančiais ūkio pastatais. Teismas sprendė, jog ieškovei norint savo sklype įsirengti privažiavimą prie ūkio pastatų 3Jl/p ir 4Jl/p, ūkio pastatų durų perkėlimas ir grunto šalia kūdros sutvirtinimas nepareikalautų iš ieškovės nenormalių sąnaudų. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė ieškovei naudotis ūkio pastatais pagal savo poreikius, neapribojant gretimo sklypo savininkų nuosavybės teisių. Iš pateiktų įrodymų (2 t., 5-10 b.l.) teismas taip pat sprendė, jog yra techninė galimybė, išardžius ūkio pastatų vidines pertvaras, įvažiuoti į ūkio pastatus pro ūkio pastato 2G1p vartus asfaltuotu įvažiavimu iš gatvės pusės. Tokiu atveju nereikėtų nei perkelti durų, nei tvirtinti grunto šalia kūdros. Įvertinus aplinkybę, jog nuosavybės teisė gali būti ribojama tik išimtinais atvejais bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendė, kad ieškovė turi objektyvią galimybę normaliomis sąnaudomis įsirengti privažiavimą prie ūkio pastatų jai priklausančiame sklype. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokio dydžio sąnaudos reikalingos įrengti privažiavimą prie ūkio pastatų 3Jl/p ir 4Jl/p ieškovės sklype. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į atsakovų žemės sklypo plotą (0,1367 ha) ir servituto turinį, teismas laikė, jog servituto nustatymas ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teises labiau, nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti. Tokiu būdu būtų pažeisti proporcingumo ir turto savininkų interesų derinimo principai. Ieškovė neįrodė, jog nenustačius servituto, ji objektyviai negali naudotis ūkio pastatais 3Jl/p ir 4Jl/p. Ji taip pat neįrodė, kad kliūčių naudotis ūkio pastatais pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis jais naudotis.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. papildomu sprendimu (t. 3, b. l. 79) priteisė atsakovui V. N. iš ieškovės J. D. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nurodė, jog byloje yra pateikta atsakovo ir advokatės S. Ž. pasirašyta atstovavimo sutartis, 2009-01-12 pinigų priėmimo kvitas. Advokatė byloje parengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose, todėl teismas vertino, jog 1 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos.

10Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 96-99) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir 2011 m. gruodžio 27 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

  1. teismas netinkamai išaiškino 1982-03-31 sutarties Nr. 2-2637 ir 1993-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-3377 turinį, kadangi notarinėmis sutartimis įgytos teisės yra tęstinės, jos išlieka ir pasikeitus turto savininkams, t.y. naujieji savininkai perima tokio turinio teises ir pareigas, kokio turinio turėjo jų pirmtakai. A. M. 1982-03-31 notarine sutartimi įgijo teisę naudotis įvažiavimu į kiemą ( - ), kuriuo naudojosi ir A. N. - V. N. motina. Taigi, R. M. iš A. M. perėmė tęstinę teisę naudotis bendru pravažiavimu, kuris privatizuojant žemės sklypą ( - ), pateko į šio žemės sklypo ribas. Iš byloje pateiktų planų matyti, jog per bendrą pravažiavimą ( - ), buvo patenkama į žemės sklypą ( - ), kur ir buvo R. M. pastatyti ūkiniai pastatai, kuriuos ji perleido J. D.. R. M., perėmusi iš A. M. teisę kartu su A. N. naudotis bendru pravažiavimu, t.y. per sklypą ( - ), patekti į sklypą ( - ), kur buvo pastatyti jos ūkiniai pastatai, papildomai neaptarinėjo su bendratute A. N. teisės patekti prie ūkinių pastatų, nes ji buvo perėmusi iš A. M. teisę naudotis bendru pravažiavimu. Pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad žemės sklype ( - ), buvę pastatai patenka į žemės sklypą ( - ). Tai reiškia, kad žemės sklypas ( - ) buvo prijungtas prie žemės sklypo ( - ), priklausančio J. D.. J. D., įgydama iš R. M. ūkinius pastatus, su jos turėta, iš A. M. perimta teise naudotis bendru pravažiavimu, realiai įgijo servituto teisę, per žemės sklypą ( - ), patekti prie pastatų, buvusių ( - ), dabar ( - ), todėl byloje ji ir argumentavo, kad neprašo nieko naujo, prašo dalies to, ką turėjo - ką buvo perėmusi iš pirmtakų. J. D. tęstinė teisė naudotis bendru pravažiavimu kildinama iš šalių pirmtakų sudarytų notarinių sutarčių, kuriomis buvo nustatytos tam tikro turinio teisės. Teismas, priimdamas sprendimą, neišaiškino pagal notarines sutartis atsiradusio teisių perėmimo ir perimtų teisių turinio, todėl netinkamai pritaikė įstatymą dėl servituto nustatymo;
  2. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą pasisakė, kad sudaryti sandoriai yra svarbus faktas, sprendžiant su žemės teisiniais santykiais susijusius klausimus (2003-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089/2003, 2004-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2004). Teismas argumentavo, kad aplinkybė, jog atsakovai ilgą laiką geranoriškai leido ieškovei privažiuoti priėjai priklausančio ūkinio pastato nesukuria teisinio pagrindo ieškovei reikalauti kelio servituto nustatymo. 2007-06-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-234/2007 konstatuota, kad ta aplinkybė, jog ilgą laiką leista naudotis pravažiavimu yra svarbi vertintinų aplinkybių visumoje;
  3. teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė gali įsirengti pravažiavimą per savo sklypą. Galėjimą įsirengti pravažiavimą per sklypą sąlygoja ne tik atstumas tarp kūdros ir ūkio pastatų, bet ir aplinkybė ar tam atlikti sklypo gruntas yra tinkamas. Teismas be pagrindo suabsoliutino aplinkybę, jog atstumas tarp pastatų ir kūdros leidžia įsirengti pravažiavimą, nes apsauginės juostos reikalavimai netaikomi;
  4. teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ūkiniai pastatai nėra garažai, skirti transporto priemonėms laikyti. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog pastatai yra ūkiniai pastatai, pagrindinė tikslinį naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio. 2002-04-20 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nurodyta, jog negyvenami pastatai - pagalbinio ūkio- tai sodybų ūkio, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės ir kt.). Analogiškai pagalbinio ūkio pastatus, kas tai yra, detalizuoja ir nuo 2011-10-19 galiojančių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo 2.17 p. Teismo išvadą, jog ūkio pastatai nelaikytini garažais, paneigia minėtos teisės normos. Tai įrodo, jog teismas be pagrindo savo išvadą grindė 2003-06-11Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289. Nenustačius servituto ne tik kad pasunkėja, bet tampa neįmanoma naudoti ūkinius pastatus, kaip garažus. Ūkinio pastato 3Jlp durys remianti į V. N. užtvertą tvorą, jis stovi už ( - ) žemės sklypo ribos ( sklypų koordinatė Nr. 9) , todėl į jį patekti būtų neįmanoma, net įsirengus pravažiavimą;
  5. teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, kurios neįrodinėjo nei viena šalis, t.y. jog ieškovei norint savo sklype įsirengti pravažiavimą prie ūkio pastatų 3Jip ir 4Jip, ūkio pastatų durų perkėlimas ir grunto šalia kūdros sutvirtinimas nepareikalautų ieškovės nenormalių sąnaudų. Dėl šių aplinkybių ieškovė teikia naujus įrodymus - pažymą apie ieškovės pajamas, kurios yra 805 Lt per mėnesį ir UAB „AVA statyba“ komercinį pasiūlymą įrengti pravažiavimą, padaryti kitus teismo nurodytus, kaip reikalingus, darbus už 23 759 Lt. Ieškovė teigia, jog pagal jos materialines galimybes įvažiavimo įrengimas yra neįmanomas;
  6. teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog išardžius vidines pastatų pertvaras, ieškovė gali patekti į kitus pastatus per garažą 2Glp. Ūkiniai pastatai nėra pravažiavimo tunelis. Tai yra ūkiniai pastatai, kuriais ieškovė turi teisę naudotis, juos įgijus iš pirmtakų, kaip kad jie įrengė patekimo į pastatus angas ir pastatų duris. Iš pastatų padarius pravažiavimo tunelius, jie netektų savo funkcinės reikšmės. Tai būtų kita (ūkio) paskirtis (LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo 2.19 p.)- vienas angaras, iš trijų garažų. Teismas pažymėjo, jog atsakovų sklype įrengti servitutinį pravažiavimą taip pat reikalingos investicijos. Iš atsakovo V. N. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dar prasidėjus ginčui, teisme buvo pravažiavimas, tačiau jis panaikintas ginčo teisme nagrinėjimo metu. Taigi, atsakovai ginčo nagrinėjimo metu sąmoningai prisiėmė sau riziką dėl galimų investicijų, atstatant pravažiavimą, kuriuo ieškovės pirmtakai naudojosi notarinės sutarties pagrindu;
  7. teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovai prašytų atlygintinio servituto, nors atsakovai priešieškinio nereiškė. Notarine sutartimi dėl naudojimosi tvarkos, kurio teisės atsiradus privačiai žemės nuosavybei transformuojasi į servituto teises, nebuvo susitarta dėl naudojimosi atlygintinumo;
  8. ieškovė prašo priteisti jai 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

12Atsakovas V. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 111 - 113) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 sprendimą palikti nepakeistą.

13Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

  1. apeliantė nepagrįstai nurodo, jog įgijo teisę naudotis bendru įvažiavimu, numatytu sutarties 4 p., privažiuoti prie jos ūkinių pastatų 311/p ir 4Ilp. A. M. 1982-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo teisę naudotis bendru įvažiavimu į kiemą ir kiemo įrenginiais, esančiais tik žemės sklype adresu ( - ). Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neįgijo teisės per šį sklypą privažiuoti prie savo ūkinių pastatų 311 p ir 411 p. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsirado ne bendras įvažiavimas į kiemą ( - ), o pravažiavimas į žemės sklypą ( - ) per žemės sklypą ( - ). Į žemės sklypą ( - ) (buvęs Nr. ( - )) yra tiesioginis įvažiavimas iš ( - );
  2. iš byloje esančių įrodymų matyti, kad net ir patenkinus ieškovės reikalavimą dėl servituto, jai reikėtų papildomų sąnaudų dirbamoje žemėje įsirengiant privažiavimo kelią, ką patvirtina antstolio M. Petrovskio 2009-11-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-09-114. Teismas teisingai nusprendė, kad yra techninė galimybė, išardžius ūkio pastatų vidines pertvaras, įvažiuoti į ūkio pastatus pro ūkio pastato 2Glp vartus esamu asfaltuotu įvažiavimu iš ( - ). Ieškovei tokiu atveju nereikėtų įsirenginėti nei naujo privažiavimo, nei perkėlinėti durų;
  3. ieškovė pateikė su apeliaciniu skundu 2011 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 520230 ir 2011 m. sausio 26 d. - kvitą Nr. 520233 bendrai 2 500 Lt sumai. Ieškovė tvirtina, kad susitarimas apima ir šio apeliacinio skundo surašymą. Atstovavimo sutartis, kuria advokatei R. P. suteikti įgalinimai surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą, su ieškove sudaryta 2012 m. sausio 27 d. Pinigų priėmimo kvitai į bylą teikiami datuoti 2011 m. sausio 17 ir 26 d. Taigi, teismas neturėtų ieškovei priteisti šių bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

14Atsakovai S. S. ir A. J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 119-122) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

  1. šios bylos nagrinėjimo eigoje buvo pateikti dokumentai patvirtinantys, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-02-06 nutartimi civ. byloje Nr.2-293-584/2008 patvirtino taikos sutartį, kuria S. S. ir V. N. nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taigi S. S. ir V. N. tapo atitinkamos žemės sklypo dalies valdytojai įregistravus naudojimosi tvarką viešame registre (CK 4.27 str.). Sutinkamai su CPK 19 str., įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybės institucijoms tarnautojams ar pareigūnams fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovė pareiškė ieškinį prašydama nustatyti kelio servitutą žemės sklypo dalyje, kurios valdytojas (naudotojas) yra atsakovas V. N.. Atsakovams S. S. ir A. J. S. joks reikalavimas dėl naudojimosi jiems nustatyta naudotis žemės sklypo dalimi nėra pareikštas, todėl sutinkamai su CPK 45 str. 1 dalimi ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti;
  2. 1982 m. kovo 31 d. sutartimi Nr.12 sudaryta tarp S. N. ir A. M. buvo nustatyta A. M. ir A. N. bendrai naudotis įvažiavimu į sklypo ( - ), kiemą, kuriuo buvo privažiuojama prie bendro naudojimo ūkinių pastatų pažymėtų indeksais 4Jlp ir 5Jlp. 1991 m. kovo mėnesio 26 dienos pirkimo pardavimo sutartimi patvirtinta Kauno rajono notarinės kontoros notarės R. S., M. R. pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvei A. N. 0,56 dalis mūrinio ūkinio pastato 4Jlp ir 5Jlp medinio ūkinio pastato, o E. R. (iš kurios vėliau nupirko S. S.) 56/100 dalis vieno aukšto gyvenamojo namo unikalus Nr.52/977-0094-01-4 su priklausiniais adresu ( - ). Taigi M. R. teisė naudotis bendru įvažiavimu pasibaigė perleidus nuosavybe turėtą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalį ir ši teisė niekaip negalėjo pereiti ieškovei nupirkusiai statinius žemės sklype ( - ). Ieškovės ūkinių pastatų 2Glp, 3Ilp, 4Ilp žemės sklype ( - ) tuo metu dar nebuvo ir negalėjo būti nustatytas jiems joks privažiavimas. Nurodyti ieškovės ūkiniai pastatai buvo pastatyti daug vėliau ir savavališkai pažeidžiant statybos norminių aktų reikalavimus. Todėl neatitinka tikrovės ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pagal 1982 m. kovo 31 d. sutartį Nr.12 A. M. su S. N. susitarė, jog įvažiavimu į kiemą naudosis bendrai, todėl ieškovė įgijo teisę patekti prie pastatų tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kokiomis sąlygomis prie jų patekdavo buvę ūkinių pastatų savininkai A. M., vėliau R. M.;
  3. apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neteisingai nustatė ūkinių pastatų paskirtį. Ieškovė ginčo valdoje negyvena ir nesinaudoja apskritai ginčo pastatais. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodyta kokiam tikslui ieškovei reikalingi trys garažai. Dėl nurodytos aplinkybės nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad įrengti į ūkinius pastatus duris iš nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo ieškovei reikės daug lėšų, kurių ji neturi;
  4. apeliantė nurodo, jog ūkiniai pastatai laikytini garažais nes LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nurodyta, kad ūkiniai pastatai t.y. tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės ir kt. Statiniai klasifikuojami ne pagal LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, o vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį. Šio reglamento 1 dalyje nurodyta Reglamento paskirtis - nustato statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatomas statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams). Šio Reglamento 3 punkte nustatyta, jog Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams ir kt. Reglamento 8.17 p. nurodyta, kad „pagalbinio ūkio paskirties pastatai -tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos sklype, <...> ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes“ bei pateikta pagalbinio ūkio paskirties pastatų klasifikacija: 8.17.1. sandėlis (8.9. p. nurodo, kad sandėliavimo paskirties pastatai - pastatai, kurių tiesioginė paskirtis - ką nors laikyti (sandėliuoti). 8.17.2 garažas - pastatas, skirtas automobiliams. traktoriams, motociklams ir jų priekaboms laikyti ir t.t. Pagal ieškovės atstovės pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovės namų valdoje yra trys pagalbinio ūkio pastatai- 2 ūkiniai pastatai ir garažas. Jų ne tik, kad skirtingi indeksai, bet kaip nurodyta STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį, skiriasi ir paskirtis. Ieškovei pageidaujant ūkio pastatus eksploatuoti kaip garažus, pirmiausia reikėtų pakeisti paskirtį. Dėl nurodytų motyvų visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo išvada, jog ūkio pastatai nelaikytini garažais be pagrindo grindžiama LR Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr.289, kuriuo buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“;
  5. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nustatęs jog ieškovė turi galimybę įsirengti privažiavimą iki ūkio pastatų savo žemės sklype, priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų, ir todėl atsirado būtinybė pateikti naujus įrodymus. Prie apeliacinio skundo pateiktas komercinis pasiūlymas ir darbų sąmata, tam kad ją patikrinti reikalauja specialių žinių, todėl šioje proceso stadijoje tam nėra galimybės nei patikrinti, nei tinkamai atsikirsti. Sąnaudos įsirengti duris iš ieškovės sklypo pusės neviršytų reikalaujamo iš atsakovo servitutui žemės sklypo dalies vertės. Nustačius servitutą taip pat reikėtų įvertinti ir likusios žemės sklypo dalies nuvertėjimą bei galimus ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp V. N. ir S. S.. Kadangi ieškovė savo ūkiniais pastatais gali naudotis privažiuodama prie jų per savo žemės sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinį atmetė;
  6. apeliaciniame skunde ieškovė remiasi eile Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, tačiau pagrindo remtis nėra. Iš LAT 2003 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-1089/2003 ir 2004 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2004 aiškiai matyti, kad šių bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos ginčo aplinkybėms, t.y. tose bylose ginčo šalys buvo bendraturčiai. Kai konkrečių LAT išnagrinėtų bylų aplinkybės nėra analogiškos ginčo faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo remtis konkrečia LAT teismine praktika. 2005 m. balandžio 4 d. LAT nutartyje nurodytos civilinės bylos Nr.3K-3-246/2005 aplinkybės, kad ginčo šalis neturėjo privažiavimo prie žemės sklypo ir priklausančios namų valdos. 2007 m. birželio 11 d. LAT nutartyje taip pat nurodytos civilinės bylos Nr.3K-3-34/2007 faktinės aplinkybės, kad ginčo šalis neturėjo privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo. Minėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, kad viena iš ginčo šalių neturi privažiavimo prie žemės sklypo, suponuoja išvadą, kad tokio privažiavimo įrengimas daug kainuotų. Tuo tarpu ginčo byloje ieškovė turi privažiavimą, tik jai reikia perkelti pastato (garažo) duris ir gi galės nekliudoma naudotis namų valda. Šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra priešingos ginčo faktinėms aplinkybėms, todėl nėra pagrindo remtis nurodytomis LAT nutartimis.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-12-19 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės J. D. patikslintą ieškinį atsakovams V. N., S. S., A. J. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovės J. D. taip pat priteista 2263 Lt atsakovui V. N., po 500 Lt atsakovams S. S. ir A. J. S. bylinėjimosi išlaidų bei 122,61 Lt pašto išlaidų valstybei ( t. 3, b. l. 64-70 ). 2011-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo papildomu sprendimu iš ieškovės J. D. buvo priteista 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. N. ( t. 3, b. l. 79 ).

19Apeliantė ( ieškovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomu sprendimu nesutinka. Prašo juos panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

20Bylos duomenimis nustatyta, 1982 m. kovo 31 d. sutartimi Nr. 2-2637 S. N. pardavė A. M. 56/100 gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, buvusio adresu ( - ) (dabartinis adresas – ( - )). Šios sutarties 4 punktu buvo susitarta, kad pirkėjas A. M. ir bendraturtė A. N. bendrai naudosis įvažiavimu į kiemą ir kiemo įrenginiais ( t. 1, b. l. 94-96 ).

21Taip pat nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-4205 R. M. iš A. M. įgijo 26/100 dalis gyvenamojo namo 1A1/p, ūkio pastatus 3Jl/p ir 4Jl/p, o J. D. – 74/100 dalis gyvenamojo namo 1A1/p, garažą 2G1/p ( t. 1, b. l. 91-93, priedo prie civilinės bylos – Namų valdos, adresu ( - ), namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 13091 (27251) b. l. 22 ). 1993 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-3377 ieškovė J. D. iš R. M. įsigijo 26/100 dalis gyvenamojo namo, ūkio pastatus 3Jl/p ir 4Jl/p, buvusius ( - ) (dabartinis adresas – ( - )) t. 1, b. l. 97-98 )).

222002 m. kovo 13 d. ieškovė J. D. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3717 įsigijo 0,1829 ha žemės sklypą, esantį ( - ) ( t. 1, b. l. 8, 11-14 ). A. N. (atsakovo V. N. motina) 2004 m. kovo 3 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1465 įsigijo dalį žemės sklypo (0,0601 ha), esančio ( - ) ( t. 1, b. l. 21-22 ). Atsakovas V. N. 2007 m. gegužės 24 d. žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-5517 įsigijo žemės sklypo, ( - ) ,dalį–0,0601ha( t.1,b.l.16-18).

232003 m. lapkričio 20 d. atsakovė S. S. žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4VJ-20686 įsigijo žemės sklypo ( - ), dalį – 0,0766 ha ( t. 1, b. l. 16-18).

24Kaip matyti, tarp ieškovės ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype nustatymo. Ieškovė J. D. prašė nustatyti kelio servitutą, kurio ribos yra pažymėtos 2009 m. vasario 27 d. parengtame žemės sklypo plane ( t. 1, b. l. 102 ).

25CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

27Kaip matyti, ieškovė J. D. savo reikalavimą nustatyti servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype grindžia jau minėta 1982 m. kovo 31 d. sutartimi Nr. 2-2637. Šia sutartimi S. N. pardavė A. M. 56/100 gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, buvusio adresu ( - ) (dabartinis adresas – ( - )). Sutarties 4 punktu buvo susitarta, kad pirkėjas A. M. ir bendraturtė A. N. bendrai naudosis įvažiavimu į kiemą ir kiemo įrenginiais ( t. 1, b. l. 94-96 ). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarčių turinį. Nėra ginčo, kad A. M. teises perėmė R. M., o pastarosios – ieškovė J. D.. Apeliantė nurodo, kad notarinėmis sutartimis įgytos teisės yra tęstinės, jos išlieka ir pasikeitus turto savininkams, t. y. naujieji savininkai perima tokio turinio teises ir pareigas, kokio turinio turėjo jų pirmtakai.

28Kaip matyti iš jau minėtų 1992 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-4205 ir 1993 m. birželio 17 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-3377, jose teisė naudotis bendru įvažiavimu į kiemą nėra numatyta. Taip pat nustatyta, kad ieškovė J. D. tik 1993 m. birželio 17 d. iš R. M. nupirko 26/100 dalis gyvenamojo namo, ūkio pastatus 3Jl/p ir 4Jl/p, buvusius adresu ( - ) (dabartinis adresas –( - )) Taigi, jau minėtos 1982-03-31 sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo ginčo pastatų, esančių žemės sklype ( - ) savininkė. Be to, ir patys pastatai dar nebuvo pastatyti (t. 1, b. l. 9-10 ). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 1996 m. kovo 19 d. gyvenamojo namo, ir pastatų 2G1p, 3Jl/p ir 4Jl/p, adresu ( - ), priėmimo naudoti aktas (t. 1, b. l. 99 ).

29Be to, iš byloje esančio 2002 m. liepos 22 d. Žemės sklypo (( - )) ribų paženklinimo akto 4 punkto matyti jog nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesta dalyvauti gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Nurodyta, jog kviesta dalyvauti J. D.. Šio akto 5 punkte, skirtame kviestųjų asmenų suderinimams prie J. D. pavardės yra pasirašyta, pastabų ar įrašo apie atsisakymą suderinti žemės sklypo ribas nėra įrašyta ( t. 1, b. l. 44 ). Šio akto 10.2 punkte nurodyta, jog žemės sklypui nėra nustatyta servitutų. Akto 10.3 punkte nurodyta, jog nėra sudarytų raštiškų susitarimų su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žemės nuosavybės naudojimo sąlygų. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog šis Žemės sklypo (( - )) ribų paženklinimo aktas ar jame esantis J. D. suderinimas teisės aktų nustatyta tvarka yra nuginčytas. Iš to darytina išvada, jog jis yra galiojantis. Atsakovams iš valstybės perkant žemės sklypą, ieškovė jo ribų neginčijo, servituto nustatyti neprašė.

30Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovai kurį tai laiką geranoriškai leido ieškovei privažiuoti prie jai priklausančių ūkio pastatų per atsakovų naudotą, o 2003 m. lapkričio 20 d. ir 2004 m. kovo 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis nuosavybėn įsigytą žemės sklypą, pati savaime, nesukuria teisinio pagrindo ieškovei reikalauti kelio servituto nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, įsigydama ūkio pastatus 3Jl/p ir 4Jl/p matė ir žinojo, jog pastatų durys yra nukreiptos į kaimyninį sklypą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė turėjo numatyti, kad jų naudojimas gali būti apsunkintas, todėl ji privalėjo pasirūpinti jų naudojimu, neribojant kitų savininkų teisių. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tiek formuojant ir išperkant jai priklausantį žemės sklypą, tiek derinant kaimyninio (( - )) sklypo ribas, ji būtų ėmusis priemonių teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti ūkio pastatų 3Jl/p ir 4Jl/p naudojimo klausimą.

31Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes anksčiau paminėti apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.

32Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ūkinių pastatų paskirtį, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantė teigia, kad pastatai, plane pažymėti indeksais 2G1p, 3JI/p ir 4JI/p pagal savo paskirtį yra garažai.

33Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad garažas yra tik pastatas, plane pažymėtas indeksu 2G1p, o pastatai, plane pažymėti indeksais 3JIp ir 4JIp yra ūkio paskirties pastatai.

34Statiniai klasifikuojami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09 : 2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Šio Reglamento 1 dalyje yra nurodyta Reglamento paskirtis – nustato statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes ( pogrupius ) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms ( pogrupiams ). Šio Reglamento 3 punkte numatyta, kad Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams ir kt. Reglamento 8.17 punkte nurodyta, kad „pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes“ bei pateikta pagalbinio ūkio paskirties pastatų klasifikacija : 8.17.1 sandėlis ( 8.9 p. nurodyta, kad sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – ką nors laikyti ( sandėliuoti ), 8.17.2 garažas – pastatas, skirtas automobiliams, traktoriams, motociklams ir jų priekaboms laikyti ir t. t. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ „ Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ieškovės J. D. namų valdoje yra trys pagalbinio ūkio pastatai, t. y. du ūkiniai pastatai ir garažas. Ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais 3JI/p ir 4JI/p nurodyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio ( t. 1, b. l. 8-10 ). Iš viso to seka, kad apeliantės teiginys, jog visi jau anksčiau paminėti pastai pagal savo paskirtį yra garažai visiškai nepagrįstas.

35Taip pat nustatyta, kad ieškovė į garažą, plane pažymėtą indeksu 2G1p gali patekti tiesiogiai per jai priklausantį žemės sklypą ir šiuo garažu naudotis tiesiogiai pagal jo paskirtį. Dėl jau anksčiau minėtų ūkio pastatų, tai ieškovei reikėtų įsirengti privažiavimą prie jų, perkelti šių pastatų duris bei sutvirtinti gruntą šalia kūdros. Apeliantė kartu su savo apeliaciniu skundu teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. pažymą apie tai, kad ji yra senatvės pensininkė ir gauna 805,21 Lt dydžio senatvės pensiją bei UAB „ AVA statyba“ komercinį pasiūlymą dėl ūkinio pastato vartų perkėlimo ir privažiavimo kelio įrengimo ( - ), iš kurio matyti, kad nurodyti darbai kainuotų 23 756,01 Lt ( t. 3, b. l. 101-105 ). Remdamasi šiais įrodymais apeliantė nurodo, kad minėti darbai pareikalautų nenormalių sąnaudų, Teisėjų kolegijos nuomone, nepateikus papildomų įrodymų ( t. y. apie tai, ar ieškovė negauna papildomų pajamų, ar turi ar ne kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi ar neturi santaupų ir kokio dydžio) negalima spręsti apie jos turtinę padėtį. Nesant tokių duomenų teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ir pateiktos pažymos dėl nurodytų darbų kainos. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovė turi objektyvią galimybę normaliomis sąnaudomis įsirengti privažiavimą prie ūkio pastatų per jai priklausantį žemės sklypą.

36Kaip jau minėta, nuosavybės teisė gali būti ribojama tik išimtinais atvejais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jos nuosavybės teisę į ūkio pastatus būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių. Taip pat nenustatyta tokių svarbių priežasčių, kurios pateisintų kito savininko teisių ribojimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės patikslintą ieškinį dėl servituto nustatymo.

37Dėl papildomo teismo sprendimo.

38Kaip jau minėta, 2011-12-27 Kauno miesto apylinkės teismas papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės J. D. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. N. naudai ( t. 3, b. l. 79 ). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovą V. N. atstovavo ir advokatė S. Ž. ( t. 1, b. l. 48 ). Iš 2009-01-12 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 500471 matyti, kad atsakovas V. N. advokatei už paslaugas sumokėjo 1000 Lt ( t. 2, b. l. 20 ). Pirmosios instancijos teismas išsprendęs bylą iš esmės ir atmetęs ieškovės patikslintą ieškinį neišsprendė šios dalies bylinėjimosi išlaidų.

39Įstatymas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo ( CPK 277 str. 1 d. 3 p. ). Kaip matyti, advokatė parengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose ( t. 1, b. l. 46-47, 656, 121, 139 ). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sumokėta 1000 Lt už advokato paslaugas suma atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimaliam dydžiui, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą.

40Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimą ir papildomą sprendimą. Todėl jų naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

41Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliktini nepakeistais ( CPK 326 str. 1 d. 1 p. ).

42Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovas V. N. – 1000 Lt, o atsakovė S. S. – 600 Lt ( t. 3, b. l. 115, 117, 124 ). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl minėtos bylinėjimosi priteistinos atsakovams iš ieškovės ( CPK 98 str. ).

43Be to, atsakovas V. N. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, priežasčių tam nenurodė. Atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas ( CPK 322 straipsnis ). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus dėl visų bylos aplinkybių. Pats atsakovas visus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo bei apeliacinio skundo galėjo išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą ( ką jis ir padarė ). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45apeliacinį skundą atmesti.

46Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus

47Priteisti J. D. ( a. k. ( - ) ) 1000 Lt ( vieną tūkstantį litų ) V. N. ( a. k. ( - ) ) ir 600 Lt ( šešis šimtus litų ) S. S. ( a. k. ( - ) ) naudai išlaidų už advokato pagalbą, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija... 3. ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 160-163) prašė žemės sklype (... 4. Ieškovė nurodė, jog 2002 m. kovo 13 d. Valstybinės žemės sklypo... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (t. 3, b. l.... 6. Teismas nurodė, ieškovė savo reikalavimą grindžia 1982 m. kovo 31 d.... 7. Ieškovės argumentą, kad privažiuoti prie ūkio pastatų savo sklypu ji... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. papildomu sprendimu (t.... 9. Teismas nurodė, jog byloje yra pateikta atsakovo ir advokatės S. Ž.... 10. Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 96-99) prašo Kauno miesto apylinkės... 11. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
    12. Atsakovas V. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 111 - 113)... 13. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
      14. Atsakovai S. S. ir A. J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l.... 15. Atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
        16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-12-19 Kauno miesto... 19. Apeliantė ( ieškovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir... 20. Bylos duomenimis nustatyta, 1982 m. kovo 31 d. sutartimi Nr. 2-2637 S. N.... 21. Taip pat nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartimi Nr.... 22. 2002 m. kovo 13 d. ieškovė J. D. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo... 23. 2003 m. lapkričio 20 d. atsakovė S. S. žemės pirkimo pardavimo sutartimi... 24. Kaip matyti, tarp ieškovės ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl servituto... 25. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant su servituto... 27. Kaip matyti, ieškovė J. D. savo reikalavimą nustatyti servitutą atsakovams... 28. Kaip matyti iš jau minėtų 1992 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutarties Nr.... 29. Be to, iš byloje esančio 2002 m. liepos 22 d. Žemės sklypo (( - )) ribų... 30. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovai kurį tai... 31. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes anksčiau paminėti apeliantės... 32. Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad garažas yra tik... 34. Statiniai klasifikuojami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR... 35. Taip pat nustatyta, kad ieškovė į garažą, plane pažymėtą indeksu 2G1p... 36. Kaip jau minėta, nuosavybės teisė gali būti ribojama tik išimtinais... 37. Dėl papildomo teismo sprendimo.... 38. Kaip jau minėta, 2011-12-27 Kauno miesto apylinkės teismas papildomu... 39. Įstatymas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių... 40. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro... 41. Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo... 42. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai apeliacinės instancijos... 43. Be to, atsakovas V. N. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1... 45. apeliacinį skundą atmesti.... 46. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Kauno... 47. Priteisti J. D. ( a. k. ( - ) ) 1000 Lt ( vieną tūkstantį litų ) V. N. ( a....