Byla e2S-1119-826/2017
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas perduoti civilinę bylą kitam teismui, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ieškinį atsakovei Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovė Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, prašė perduoti civilinę bylą kitam teismui.
  2. Prašyme atsakovė nurodė, jog byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, nes ieškinio suma yra didesnė kaip 43 500 Eur. Atsakovė mano, jog šis ginčas yra turtinis, nes tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatyta, jog nuomos vienam mėnesiui įkainis yra 5 415,95 Eur su PVM, todėl išmokų už 3 metus suma viršija 43 500 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos prašymą atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas žyminį mokestį sumokėjo kaip už neturtinį ieškinį, be to, ieškinio patenkinimo atveju šalių turtinė padėtis nepasikeistų, nes sutartimi nustatyti keltuvo nuomos mėnesiniai įkainiai liktų tokio paties dydžio. Teismas pažymėjo, jog teismo sprendimas šio ginčo atveju nesukurs turtinių pasekmių, kurios apibrėžtos ieškinio reikalavimais (t. y. nuomos suma), todėl reikalavimas negali būti įvardytas turtiniu.
  3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-595/2012, taip pat pažymėjo, jog šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos įtvirtina naują žyminio mokesčio dydžio taisyklę – sutarčių modifikavimas nebelaikomas turtiniu ginču (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  4. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo ieškinį atsakovui, paduotą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1102-479/2017, atsisakė priimti išaiškindamas, kad ieškinys gali būti pateikiamas Tauragės rajono apylinkės teismui, o ginčai dėl teismingumo tarp teismų negalimi.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Teisme dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties gautas atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – apeliantė) atskirasis skundas. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tai, kad teismas ieškinį priskyrė ieškiniams dėl sutarčių modifikavimo, nereiškia, kad jis nėra turtinis.
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad ieškinio tenkinimo atveju šalių turtinė padėtis nepasikeistų ir kad teismo sprendimas šio ginčo atveju nesukurs turtinių pasekmių. Apeliantė pažymi, jog ieškovas siekia atkurti sau teisę gauti iš apeliantės nuomos mokestį ir apeliantei prievolę jį mokėti, todėl ieškinio tenkinimas sukurtų šalims turtines pasekmes.
    3. Ieškiniai, pareikšti Klaipėdos apygardos teismui ir Tauragės rajono apylinkės teismui, nebuvo tapatūs. Ieškinys Klaipėdos apygardos teismui buvo reiškiamas dėl termino nuomojamam daiktui pateikti pakeitimo, o Tauragės rajono apylinkės teismui buvo pareikštas ieškinys dėl apeliantės įpareigojimo vykdyti nuomininko (apeliantės) nutrauktą nuomos sutartį. Kadangi teismas sprendė dėl skirtingų ieškinių, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog bylos perdavimas teismui būtų ginčas tarp teismų.
    4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010, išaiškinta, kad ginčas dėl prievolinės nuomos sutarties nutraukimo vertintinas kaip turtinis.
  2. Teisme taip pat gautas ieškovo atsiliepimas į atskirąjį skundą, ieškovas prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti ir priteisti iš apeliantės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atskirasis skundas apeliantės vardu paduotas neįgalioto ar netinkamai įgalioto asmens. Vadovaujantis CPK 56 straipsnio 2 dalimi, atskirąjį skundą pasirašęs A. S. yra ne Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojas, o Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir Teisės taikymo skyriaus patarėjas. Be to, įsakymas, kuriuo Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas A. S. įgaliojo atstovauti apeliantei šiame teisminiame procese, yra neteisėtas, nes Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato tokių įgalinimų, nes apeliantė yra pavaldi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o šis – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.
    2. Ieškinys nėra turtinis, t. y. ieškinyje nėra reikalavimų, kurie galėtų būti išreikšti konkrečia pinigų suma, o ieškinį tenkinus šalių turtinė padėtis nepasikeistų, nes ieškovas ginčija patį vienašališko sutarties nutraukimo, t. y. teisinių santykių pasibaigimo, teisėtumą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Apeliacinis procesas nutrauktinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą perduoti civilinę bylą kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normose, kurių reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliacinio apskundimo objektas gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
  4. Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 4 dalis nustato, jog atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytus atvejus, taigi atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas perduoti civilinę bylą kitam teismui, padavimo CPK nenumato. Taip pat pažymėtina, jog nutartis, kuria atmestas prašymas perduoti civilinę bylą kitam teismui, niekaip neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
  5. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir tokios nutarties apskundimas tiesiogiai nenumatytas Civilinio proceso kodekse, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteko prasmės (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
  6. Kadangi anksčiau nurodytos aplinkybės paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
  7. Iš dalies sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog atskirojo skundo padavimo metu Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir departamento Teisėkūros ir Teisės taikymo skyriaus patarėjas A. S. nebuvo tinkamas Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas, nes atskirojo skundo padavimo metu galiojusi CPK 56 straipsnio redakcija nenumatė galimybės juridiniam asmeniui teisme atstovauti kito juridinio asmens darbuotojui ar valstybės tarnautojui, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, tačiau pažymėtina, jog šiuo metu galiojanti CPK 56 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija numato, jog juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, jog Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba yra pavaldi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris yra pavaldus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, vadovaujantis šiuo metu galiojančia CPK 56 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija, laikytinas tinkamu apeliantės atstovu teisme.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

6nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties.

Proceso dalyviai
Ryšiai