Byla 2A-112-794/2016
Dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys – V. Ž., J. Ž., L. Ž., V. Z., R. L.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys – V. Ž., J. Ž., L. Ž., V. Z., R. L.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 24754,59 Lt skolą, 6863,15 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, jog tiekia centralizuotą šilumą daugiabučiam namui, esančiam ( - ), kurio 37 butas buvo K. K., mirusios 1995 m. balandžio 8 d., nuosavybė, po kurios mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas iki 2012 m. rugsėjo 3 d. Po savininkės mirties už komunalines paslaugas mokėjo mirusios sesuo P. Z., po jos mirties 2002 m. sausio 10 d., mokėjo jos dukra V. Ž., tačiau nei viena iš jų palikimo nepriėmė. Vilniaus m. 32-asis notarų biuras 2012 m. rugsėjo 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu įformino K. K. buto pavedėjimą Lietuvos Respublikos valstybei, 2012 m. rugsėjo 5 d. turto priėmimo-perdavimo aktu Valstybinė mokesčių inspekcija perėmė jai perduodamą turtą ir pareigas. K. K. nepaliko neapmokėtų skolų, klausimas kyla dėl įsiskolinimų, susidariusių po palikėjos mirties. Prašoma priteisti skola yra už šildymą, karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti už laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Mokėjimai už šilumos energiją nepriklauso nuo faktinio bute gyvenusių asmenų skaičiaus, o mokėjimai už karštą vandenį paskaičiuoti pagal normatyvą pagal bute gyvenusių asmenų skaičių. Bendras 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi ieškinys pareikštas 2010 m. lapkričio 2 d., o 2001 m. spalio mėnesį P. Z. dar atliko mokėjimą, nutraukusį ieškinio senaties terminą. Jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas pradinei ieškovo reikalavimo daliai yra praleistas, ieškovas prašė terminą atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tik 2002 m. balandžio 1 d. perėmęs iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dokumentaciją ir susirašinėjimus, nedelsiant ir nuosekliai dirbo su besiformuojančia skola: kreipėsi į notarų biurus, rašė pranešimus atsakovui. 6863,15 Lt palūkanos už laiku nesumokėtą šilumos energiją paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2014 m. balandžio 9 d.

4Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimu prašė atsakovais į bylą įtraukti V. Z., V. Ž., J. Ž., L. Ž., o ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neteikė inspekcijai apskaitos dokumentų už suteiktas laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. paslaugas ir apie skolą neinformavo. Atsakovo sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo teikiamos faktiškai bute gyvenusiems asmenims, todėl jie ir privalo atsiskaityti su ieškovu. Faktiniai buto gyventojai piktavališkai ilgą laiką jos nemokėjo, todėl ieškovas pats prisiėmė riziką ir turėtų atsakyti, o ne reikalauti iš valstybės sumokėti skolą. Atsakovas nesutiko, kad bute faktiškai gyvenusiems asmenims atliekant dalinius mokėjimus už butui tiekiamą šilumos energiją nutrūko senaties terminas. Senaties terminas CK 1.130 str. pagrindu nutrūko ne 2010 m. lapkričio 2 d., o 2012 m. liepos 4 d. pateikus patikslintą ieškinį, kuriame buvo pakeistas atsakovas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 13732,65 Lt skolą, 5720,40 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19453,05 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 706,24 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilniaus energija“; kitų ieškovo reikalavimų netenkino. Nustatė, kad butas, esantis ( - ), nuo 1992 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. priklausė K. K., kuri mirė 1995 m. balandžio 8 d. Apie buto savininkės mirtį ieškovas inspekcijai pranešė 2008 m. birželio 16 d., o 2009 m. vasario 5 d. pranešė, kad skola už butui tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. yra 29112,90 Lt ir prašė skolą įtraukti į turto apyrašą bei ją apmokėti. Inspekcija į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po K. K. mirties kreipėsi 2012 m. gegužės 24 d., o 2012 m. rugsėjo 3 d. valstybei išduotas palikimo perėmimo liudijimas, 2012 m. rugsėjo 5 d. perdavimo-priėmimo aktu inspekcija priėmė butą. Teismas konstatavo, jog palikimo priėmimo teisiniai padariniai valstybei kilo nuo palikimo atsiradimo dienos (1995 m. balandžio 8 d.). Dėl ieškinio senaties nutraukimo (CK 1.130 str. 1 d.) teismas nurodė, jog ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik dėl to asmens, kuris byloje patrauktas atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiniame teisiniame santykyje su ieškovu, t. y. dėl tinkamo atsakovo, o ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia. Jeigu bylos eigoje vienas atsakovas pakeičiamas kitu arba jeigu į bylą ieškovo pareiškimu įtraukiamas antrasis arba dar daugiau atsakovų, tai dėl naujų tinkamų atsakovų ieškinio senaties terminas nutraukiamas nuo tos dienos, kada ieškovas pareiškė prašymą patraukti byloje atsakovais naujus asmenis. Pradinis ieškinys buvo pareikštas atsakovei V. Ž. 2010 m. lapkričio 2 d., tuo tarpu patikslintas ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities VMI – 2012 m. liepos 4 d. Teismas padarė išvadą, jog ieškinio pareiškimas 2010 m. nenutraukė ieškinio senaties termino eigos, nes ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Todėl teismas ieškiniui, kuriame atsakovu nurodyta valstybe taikė 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.), o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, skola priteisė už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 4 d. iki 2012 m. liepos 4 d. Nors ieškovas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą dėl skolos (už laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2002 m. liepos 4 d.) priteisimo kreipėsi tik 2010 m., kad ieškovo teiginiai, jog, jis perėmęs dokumentaciją ir susirašinėjimus, nedelsiant ir nuosekliai dirbo su besiformuojančia skola, yra deklaratyvūs, nes dėl skolos ir bešeimininkio turto į VMI buvo kreiptasi tik 2008/2009 m., kad nuo paskutinio mokėjimo 2001 m. spalio 13 d. už ginčo butą nebuvo gauta jokių įmokų, padarė išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai, todėl ieškovo prašymo dėl senaties termino atnaujinamo netenkino ir ieškinio reikalavimą dalyje dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2002 m. liepos 4 d. atmetė (1964 m. CK 84 str., Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., CK 1.125 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas yra iš dalies kaltas dėl atsakovo prievolės neįvykdymo, nes į atsakovą kreipėsi tik 2008 m., nors paskutinį mokėjimą už paslaugas gavo 2001 m. Tačiau ir atsakovas, 2008 m. gavęs duomenų apie paveldėtiną turtą, iki 2012 m. delsė priimti palikimą. Todėl teismas atsakovą atleido iš dalies nuo skolos mokėjimo už laikotarpį iki 2008 m. birželio mėn. (CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 6.259 str.). Tarp šalių ginčo dėl ieškovo atliktų skolos paskaičiavimų nekilo, todėl ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 13732,65 Lt skolą (24754,59 Lt - 11021,94 Lt). Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 6863,15 Lt dydžio 5 proc. palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2014 m. balandžio 9 d., teismas atsakovo prašymu taikė penkerių metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 9 d.). Nurodė, jog ieškinio senatis šiam reikalavimui nutrūko taip pat 2012 m. liepos 4 d. pareiškus ieškinį, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo galėtų būti tenkinamas nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. Tačiau pripažinus atsakovo pareigą mokėti skolą po 2008 m. birželio mėnesio, todėl ir 5720,40 Lt dydžio palūkanos priteistos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2014 m. balandžio 9 d. Procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 24754,59 Lt skolą, 6863,15 Lt materialiųjų palūkanų bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad teismas neanalizavo ir nesigilino, kodėl daugiau nei 17 metų, turėdama informacijos apie atsiradusį bešeimininkį turtą, netvarkė ir neformino jo. Ieškovas anksčiau negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, nes atsakovas nepateisinamai ilgai delsė priimti palikimą. Teisės aktai nenumato pagrindo vienašališkai perkelti veiksmų rizikos dėl vartotojų nemokumo ūkio subjektams, nes tai prieštarauja ir pagrindiniams teisės principams. Be to, pareiga operatyviai aiškintis dėl turto paveldėjimo kyla atsakovui, o ne ieškovui. Ieškovas aptarnauja 200 tūkst. klientų, todėl objektyviai neįmanoma sužiūrėti pradelstų atvejų. Valstybinė mokesčių inspekcija daugiau nei 10 metų nesiėmė pareigos iškelti iš bešeimininkio buto jame gyvenusius asocialius asmenis, dėl kurių elgesio ir veiksmų policijai skundėsi namo bendraturčiai. Nesuprantama, kaip rinkdama, analizuodama viešą informaciją ir VĮ „Registrų centras“ duomenis, kad butas areštuotas nuo 1994 m. kovo 21 d. baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteistos V. Ž. ir P. Z., inspekcija 2010 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui adresuotame rašte nurodė dėl susiformavusių skolų kreiptis į galimą paveldėtoją V. Ž. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1994 m. spalio 18 d. nuosprendžiu P. Z. buvo nuteista už tai, kad ji su savo dukra V. Ž., turėdama tikslą užvaldyti visuomeninį turtą gavo iš K. K. (P. Z. sesers) jos pasą ir dokumentus, liudijančius pastarosios nuosavybės teisę į butą ( - ) ir suklastojusi parašą K. K. vardu, įkeitusi jos vardu butą, gavo paskolą banke. Inspekcija 2013 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. T-492-119/2013 prašė panaikinti areštą butui ( - ) tam, jog galėtų jį realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais. Taigi inspekcija viešuose teismo dokumentuose pripažino įsiskolinimą už komunalines (įskaitant ir šilumos energijos) paslaugas. Ieškovas negalėjo nutraukti šilumos energijos tiekimo ginčo butui, kadangi atjungti šilumos tiekimą patalpų šildymui vienam butui daugiabučiame name ieškovui nėra galimybių (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d., 2 d., 3 d., 14 str. 1 d.). Teismas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties dešimties metų laikotarpį (CPK 1.125 str.) nuo 2002 m. liepos 4 d. iki 2012 m. liepos 4 d. – ieškinys teismui pareikštas 2010 m. lapkričio 2 d., todėl terminas skaičiuotinas nuo 2000 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d. P. Z. 2001 m. spalio mėn. atliko mokėjimą, nutraukusi dešimties metų ieškinio senaties terminą. Be to, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Skolos susidarymas, mokesčių už šilumos energiją nemokėjimas buvo tęstinis veiksmas, tęsėsi iki 2010 m. lapkričio 2 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Po ieškinio pateikimo 2010 m. lapkričio 2 d. prašomoms priteisti sumoms senatis nutrūko ir kitu pagrindu, t. y. pateikus ieškinį ir tai buvo konstatuota 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendime, kuris papildomu sprendimu priteisė įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Pirminio ieškinio pareiškimo metu butas atsakovui dar nebuvo perduotas ir nebuvo ruošiamasis tai daryti. V. Ž. 2011 m. gegužės 20 d. parašė, jog neturi pretenzijų į butą. 2011 m. birželio 23 d. pradėjo rinkti dokumentus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Todėl teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškovas iki 2008 m. birželio 16 d. žinojo, kad po K. K. mirties niekas nepriėmė palikimo ir apie tai informavo inspekciją, tačiau ieškinį pareiškė ne tam atsakovui. Ši byla 2011 m. gegužės 20 d. buvo net sustabdyta iki paaiškės paveldėtojas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti turto išlaikymo išlaidas. Šiuo atveju teismas nepagrįstai taikė CK 6.64 str. 1 d. 1 p. (kreditoriaus kaltė nebendradarbiaujant su skolininku), nes ieškovas tiek neteisminiu, tiek teisminiu keliu reikalavo, kad skolininkas įvykdytų prievolę. Ieškovas vykdė tarp šalių 2006 m. birželio 15 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį dėl duomenų apie paveldėtas skolas pateikimo ir skolų apmokėjimo, pagal kurią kreditorius savo pareigą informuoti VMI apie jam žinomas mirusių butų ar kito nekilnojamo turto savininkų skolas už šilumos energiją sąžiningai atliko, o VMI į savo priešpriešinę pareigą – taip pat informuoti kreditorių apie VMI paveldimą turtą ir apmokėti įsiskolinimą iki paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos žiūrėjo nepateisinamai aplaidžiai ir piktybiškai delsė. Nors sprendime konstatuotas atsakovo kaip turto paveldėtojo nepateisinamas elgesys ir tai, kad atsakovas nesiėmė veiksmu besikaupiančiai objektyviai skolai sumažinti, tačiau ženklias teisines pasekmes pritaiko ieškovui. Dėl išdėstytų aplinkybių materialiosios palūkanos taip pat sumažintos nepagrįstai.

9Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad inspekcija niekada nepripažino valstybės pareigos apmokėti įsiskolinimą už butui tiektą šilumos energiją, kadangi ieškovas neatliko teisės aktuose bei 2006 m. birželio 5 d. tarp ieškovo ir Vilniaus AVMI sudarytoje sutartyje dėl duomenų apie paveldėtas skolas pateikimo ir skolų apmokėjimo Nr. (5.6)-57-397/63 nustatytos pareigos laiku informuoti apie skolą ir tokiu savo neveikimu didino įsiskolinimą. 2012 m. rugsėjo 3 d., kuomet inspekcijai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kiekvieną mėnesį inspekcija gaudavo komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitas dėl apmokėjimo už butui teikiamas komunalines paslaugas, todėl ir buvo kreiptasi į teismą dėl arešto butui panaikinimo. Realizavus butą buvo atsiskaityta su visais kreditoriais už butui teiktas paslaugas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. Apeliantas prieštarauja pats sau nurodydamas, jog inspekcija 17 metų nesiėmė veiksmų perimant paveldėtą butą, tuo pačiu nurodydamas, jog ieškovas eilę metų dėjo visas pastangas išsiaiškinti K. K. įpėdinius. Tokiais savo teiginiais ieškovas tarsi suponuoja išvadą, jog byloje turėtų būti taikomi dvejopi elgesio standartai – ieškovas nuo 1995 metų nesirūpino nuolat augančia skola, iki pat 2008 m. birželio 16 d. neinformavo inspekcijos kaip galimo įpėdinių, tačiau tokį aplaidų savo neveikimą pateisina objektyviomis priežastimis bei negalėjimu laiku pareikšti ieškinio teisme, nes nebuvo aišku kas priima jos vardu turtą. Tačiau ieškovas tų pačių priežasčių netaiko inspekcijai. Atsakovas sąmoningai nepaminėjo fakto, kad V. Ž. yra palikėjos penktos eilės įpėdinė – dukterėčia (CK 5.11 str. 1 d.), todėl jos 2008 m. spalio 30 d. paaiškinimas inspekcijai, jog ketina perimti turtą, buvo pagrįsta priežastis sustabdyti paveldėjimo veiksmus valstybės vardu. Be to, ieškovas pradinį ieškinį 2010 m. lapkričio 2 d. ir reiškė V. Ž., kuri tik 2011 m. gegužės 20 d. atsisakė pretenzijų į butą. Todėl iki pat minėtos datos butas negalėjo būti laikomas bešeimininkiu turtu. Inspekcija iki 2008 m. birželio 16 d. nieko nežinojo apie butą, kaip galimai bešeimininkį turtą, kadangi nebuvo gavusi jokios informacijos iš kitų kreditorių, o ieškovas, nepaisant nuolat augančių įsiskolinimų už butui teikiamas šildymo paslaugas, pranešė inspekcijai apie butą tik 2008 metais, t. y. neįvykdė tarp šalių sudarytos sutarties dėl tarpusavio informavimo. Ieškovas, daugybę metų nereikšdamas bute faktiškai gyvenusiems asmenims finansinių reikalavimų ar nesiimdamas kitų savo teisių gynimo būdų ir laiku neinformavęs inspekcijos pats prisiėmė visą riziką ir turėtų už tai atsakyti.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose.

12Byloje kilo ginčas dėl valstybės, perėmusios mirusiojo asmens turtą, pareigos mokėti už paveldėtam butui tiektą šilumos energiją po palikėjos mirties.

13Byloje nustatyta, kad buto, esančio ( - ), savininkė buvo K. K., kuri mirė 1995 m. balandžio 8 d. Remiantis Vilniaus m. 5 notarų biuro 1999 m. lapkričio 16 d. pranešimu specialios paskirties akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus m. 32 notarų biuro 2008 m. sausio 24 d. ir 2010 m. spalio 18 d. pranešimais ieškovei UAB „Vilniaus energija“, kuri 2002 m. balandžio 1 d. įgijo reikalavimo teises į SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skolininkus, po K. K. mirties, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka dėl palikimo priėmimo ir/ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Vilniaus m. 32-ąjį notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Paskutinį mokėjimą už šilumos energiją 2001 m. spalio mėn. atliko P. Z. Ieškovas konkrečių veiksmų dėl skolos išieškojimo ėmėsi tik 2008 m. birželio 16 d., kai kreipėsi į inspekciją pranešdamas apie buto savininkės mirtį ir su paklausimu ar valstybei perėjo butas. 2009 m. vasario 5 d. ieškovas rašte nurodė, kad skola už butui tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 31 d. yra 29112,90 Lt ir prašė šią skolą įtraukti į turto apyrašą bei ją apmokėti. Ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš V. Ž., kuri įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2012 m. liepos 4 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos, pareikšdamas reikalavimą už butui patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 iki 2012 m. gegužės 31 d. Inspekcija į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi tik 2012 m. gegužės 24 d., kuris buvo išduotas 2012 m. rugsėjo 3 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 13732,65 Lt skolą už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Skolos daliai už laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2002 m. liepos 4 d. teismas, atsakovo prašymu ir netenkinęs ieškovo prašymo dėl termino atnaujinimo, taikė 10 metų ieškinio senatį. Teismas konstatavo, jog ieškovas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas, nebendradarbiavo su atsakovu, dėl ko išaugo įsiskolinimas už šilumos energiją, todėl atleido atsakovą iš dalies nuo prievolės sumokėti skolą už laikotarpį iki 2008 m. birželio mėn.

14Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka, jog yra iš dalies kaltas dėl skolos susidarymo, nurodydamas, jog dėl to yra kaltas tik atsakovas, kuris pasyviai atliko jam nustatytas pareigas paveldint mirusio asmens turtą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, jog kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Įstatymas numato, jog vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.). Nors ginčo atveju tarp šalių rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl remiantis kasacinio teismo praktika laikytina, jog tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2012). Šalių bendradarbiavimo principas reikšmingas vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, ar nebuvo pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra ir ar viena šalis iš šio sandorio negavo nepagrįstos naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-121/2014). Byloje nustatyta, jog ieškovas negaudamas apmokėjimo už butui patiektą šilumos energiją nuo 2001 m. spalio mėn. į atsakovą kreipėsi tik 2008 m. birželio mėn., kai skola jau siekė 3455,38 Eur, tuo tarpu atsakovas galutinai paveldėjimo klausimus išsprendė tik 2012 m. rugsėjo mėn. Kolegijos vertinimu, ieškovas negaudamas periodinių mėnesinių įmokų, turėjo būti atidus ir rūpestingas dėl savo pažeistų teisių bei informuoti atsakovą kaip galima anksčiau apie susidariusią skolą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė kreditoriaus ir skolininko dalinės kaltės institutą. Akivaizdu, jog po buto savininkės mirties nuo 2001 m. spalio mėn. niekam nemokant už suvartotą šilumos energiją, ieškovas galėjo ieškinį pareikšti žymiai anksčiau nei 2010 metais (pradinei atsakovei V. Ž.). Ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla ir veikiantis savo rizika, todėl turėjo žinoti apie didėjančias skolas ir laiku imtis priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti. Kiti apelianto argumentai dėl atsakovės kaltės vengiant perimti butą iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi kaip matyti iš Vilniaus m. 5 notarų biuro 1999 m. lapkričio 16 d. pranešimo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, iš kurios ieškovas 2002 m. vasario 1 d. perėmė teises į debitorines skolas, jau 1999 m. lapkričio 16 d. buvo aišku, jog buto niekas nepaveldėjo. Taigi ieškovui perėmus iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Vilniaus miesto šilumos ūkį, ieškovui atsirado ir pareiga bendradarbiauti su skolininkais. Byloje nėra kitų duomenų, jog atsakovui apie paveldėtiną butą tapo žinoma anksčiau nei į atsakovą 2008 m. birželio mėn. kreipėsi ieškovas. Vadinasi iki ieškovo kreipimosi atsakovui nebuvo jokio pagrindo domėtis, kas ir kokiu teisiniu pagrindu gyvena bute ir kodėl nemokama už tiekiamą šilumos energiją. Teisėjų kolegija laiko reikšminga aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta jokių duomenų, jog atsakovas apie bešeimininkį butą būtų informuotas nuo pat buto savininkės mirties 1995 metais iki ieškovo kreipimosi 2008 metais, t. y. net 13 metų laikotarpį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skola iš esmės kaupėsi dėl to, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas kaip šilumos energijos tiekėjas, todėl yra iš dalies kaltas dėl atsakovo prievolės sumokėti skolą neįvykdymo.

15Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas klaidingai skaičiavo CK 1.125 str. nustatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą nuo 2002 m. liepos 4 d. iki 2012 m. liepos 4 d., nors turėjo skaičiuoti nuo 2000 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d. (pradinio ieškinio priėmimo diena), neįvertino, jog 2001 m. spalio mėn. buvo atliktas mokėjimas už paslaugas, taip pat galėjo atnaujinti terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.

16Ieškinio senaties instituto paskirtis yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų įgytos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Tačiau ieškinio senaties instituto, kaip ir bet kurio kito teisės instituto, taikymas turi atitikti jo paskirtį bei nepažeisti kitų bendrųjų teisės principų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nutrūko 2012 m. liepos 4 d., kai ieškovas atsakovu, vietoje pradinės atsakovės V. Ž., įtraukė Valstybę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu senaties termino skaičiavimu sutinka ir pažymi, kad ieškinio senaties termino eigą gali nutraukti tik tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas (CK 1.130 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik dėl to asmens, kuris byloje patrauktas atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiniame teisiniame santykyje su ieškovu, t. y. dėl tinkamo atsakovo. Jeigu bylos eigoje vienas atsakovas pakeičiamas kitu arba jeigu į bylą ieškovo pareiškimu įtraukiamas antrasis arba dar daugiau atsakovų, tai dėl naujų tinkamų atsakovų ieškinio senaties terminas nutraukiamas nuo tos dienos, kada ieškovas pareiškė prašymą patraukti byloje atsakovais naujus asmenis. Šiuo atveju ieškovas Valstybę atsakovu įtraukė (pakeitė pradinį atsakovą) 2012 m. liepos 4 d. pateikdamas patikslintą ieškinį, todėl bendras 10 metų ieškinio senaties terminas pagrįstai buvo skaičiuotas nuo 2002 m. liepos 4 d. iki 2012 m. liepos 4 d. Atitinkamai teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl ieškinio senaties termino už laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2002 m. liepos 4 d. neatnaujinimo. Apelianto nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, atsižvelgiant į tai, jog jau 2002 m. vasario 1 d. perėmęs dokumentaciją iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, turėjo žinoti apie bešeimininkį butą, tačiau į atsakovą kreipėsi tik 2008 m. metais, į teismą kreipėsi 2010 m. lapkričio 2 d. (pareiškė ieškinį ne tam atsakovui), o teisme atsakovu Valstybę patraukė tik 2012 m. liepos 4 d., yra deklaratyvaus pobūdžio ir, kaip teisingai nurodė bylą išnagrinėjęs teismas, nelaikytinos svarbiomis ir pakankamomis ieškinio senaties termino atnaujinimui (CK 1.131 str. 2 d.).

17Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai