Byla 2A-1286-622/2012
Dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Devynios mylios“ ir atsakovo R. D. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Devynios mylios“ ieškinį atsakovui R. D., tretiesiems asmenims R. L. ir D. T. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo,

Nustatė

2ieškovas UAB „Devynios mylios“ kreipdamasis į teismą prašė priteisti iš atsakovo 12320 Lt už automobilio BMW 316, valst. Nr. ( - ) priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-03-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš R. D. 2000 Lt išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 60 Lt žyminio mokesčio bei 1600 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti UAB „Devynios mylios“ naudai; priteisė iš R. D. 2000 Lt išlaidų už advokatės padėjėjos G. B. teisinę pagalbą R. L.; priteisė iš R. D. 50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad R. D. automobilio pardavimo kitam asmeniui sandorio neįrodė, todėl jis laikytinas automobilio BMW 316, valst. Nr. ( - ) savininku. Policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovo automobilį ieškovui, kuris automobilį saugojo, t.y. atliko CK 6.229 str. numatytą prievolę – kito asmens reikalų tvarkymą, todėl jo patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Pažymėjo, kad asmuo pažeidimo metu vairavęs automobilį BMW nenustatytas, automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas privalo atlyginti jo savininkas - atsakovas R. D.. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas tik po kurio laiko pastebėjo, kad automobilio BMW savininkas jo neieško. Ieškovas laikė transporto priemonę aikštelėje, didindamas su automobilio saugojimu susijusias išlaidas, todėl yra pagrindo manyti, kad ieškovo pasyvus elgesys ginant savo interesus rodo jo siekį praturtėti atsakovo sąskaita.

4Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Devynios mylios“ ieškinys atsakovui R. D. dėl 10 320 Lt priteisimo, pakeisti. Tą ieškinio dalį tenkinti ir ieškovui priteisti iš atsakovo 10 320 Lt ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 310 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 310 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas mokestis už mėnesį, todėl turėjo būti taikomas vienos paros tarifas. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra aiškiai per maža, nes minimalios vieno automobilio saugojimo išlaidos per parą sudaro 15 Lt. Taip pat nurodė, kad apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą jos savininkui privalo pranešti ne ieškovas, bet policijos pareigūnai.

5Atsakovas R. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jokie įstatymai nenumato privalomos automobilio pirkimo–pardavimo sandorio registracijos. Atsakovo teigimu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neišviešinimas transporto priemonių registre yra nereikšminga aplinkybė nustatinėjant transporto priemonės savininką. Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo D. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 133.1 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nes būdamas transporto priemonės savininku nenurodė asmens padariusio pažeidimą.

6Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų automobilio savininkui nustatyti. Pažymėjo, jog automobilio vertė saugojimo metu negalėjo būti didesnė nei 3 000 Lt, todėl ilgalaikis automobilio saugojimas yra naudingas tik saugojimo paslaugas teikiančiam ūkio subjektui. Taip pat nurodė, kad atsakovas su ieškovu nesudarė jokios automobilio saugojimo sutarties, o 20 Lt mokestis per parą yra neprotingai didelis, todėl joks žmogus savo noru nelaikytų automobilio tokioje aikštelėje ilgą laiką.

7Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas įrodė, jog automobilį pirko, tačiau neįrodė, jog minėtą automobilį pardavė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra automobilio savininkas ir privalo atlyginti saugojimo išlaidas. Trečiojo asmens teigimu, ta aplinkybė, jog D. T. draudė automobilį privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neįrodo, jog automobilio savininku buvo D. T..

8Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimą dėl tos dalies, kur buvo patenkintas ieškovo ieškinys, palikti nepakeistą bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepaisant teisinės registracijos, R. D. yra automobilio savininku pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Aplinkybės, jog R. D. automobilį pardavė D. T., apeliantas neįrodė.

9Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11Apibendrinant šalių reikalavimus galima teigti, jog ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų dydį, teigdamas, jog patirtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos yra žymiai didesnės. Tuo tarpu atsakovas ginčija teismo sprendimą, teigdamas, jog jis nėra automobilio savininkas, todėl neprivalo atlyginti ieškovo patirtų išlaidų. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisių įgijimo momento automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bei dėl ieškovo patirtų išlaidų dydžio už suteiktas automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą, yra tikslinga pasisakyti šiais klausimais.

12Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties teisinės galios

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Taip pat darytina išvada, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Kolegija pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos automobilio pirkėjui ar pardavėjui viešajame registre įregistruoti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, todėl pagrįstai galima teigti, jog sprendžiant klausimą dėl automobilio priklausomumo nuosavybės teise, duomenys viešajame registre turi būti vertinami kritiškai ir jais turi būti vadovaujamasi tik tokiu atveju, jeigu byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių nuosavybės teisių. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog trečiasis asmuo R. L. 2006 m. automobilį BMW 316, valst. Nr. ( - ) pardavė atsakovui R. D. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 26-27). Nors atsakovas teigia, jog minėta automobilį pardavė kitam asmeniui, tačiau šių teiginių niekaip nepagrindė. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi atsakovas nurodydamas bylai reikšmingas aplinkybes privalo jas pagrįsti ir įrodyti. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pardavė BMW markės automobilį kitam asmeniui, atsakovas nepateikė, t.y. šios aplinkybės neįrodė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį nuosavybės teisių įgijimo reglamentavimą, kolegija konstatuoja, jog automobilis BMW 316, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovui R. D..

14Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog asmuo pažeidimo metu vairavęs automobilį BMW yra nenustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas privalo atlyginti jo savininkas - atsakovas R. D..

15Dėl ieškovo patirtų automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžio

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Taigi sprendžiant klausimą dėl patirtų išlaidų dydžio svarbu ne tik formaliai vertinti saugojimo aikštelės įkainius, tačiau atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: savininko ar valdytojo elgesį, pareigūnų ir saugotojo veiksmus (neveikimą). Iš transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto matyti, kad automobilis BMW 316, valst. Nr. ( - ) buvo priimtas saugoti 2009-10-14 (t. 1, b. l. 17) ir buvo saugomas iki 2011-06-01, t.y. 603 dienas. Pažymėtina, jog pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalį policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Tačiau duomenų, patvirtinančių, jog iškart po transporto priemonės priverstinio nuvežimo buvo pranešta transporto priemonės savininkui, byloje nėra. Nei saugotojas, nei policijos pareigūnai tinkamai automobilio savininko neinformavo, todėl automobilis nepagrįstai buvo saugomas net 603 dienas. Tokie atsakovo ir policijos pareigūnų veiksmai neatitinka rūpestingo atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio principų. Pažymėtina ir tai, jog priverstinai nutemptas automobilis yra 20 m. senumo, 2006 m. jo rinkos vertė, sprendžiant iš pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos, siekė 6 000 Lt. Šios faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog automobilio dabartinė rinkos kaina yra neabejotinai mažesnė nei saugojimo išlaidos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, bei sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priteisė proporcingo dydžio sumą patirtoms išlaidoms atlyginti.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

18Ieškovas pateikdamas apeliacinį skundą bei atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo surašymą apmokėti siekia 847 Lt (t. 1, b. l. 204-205). Kolegija pažymi, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi civilinio proceso įstatymas įtvirtina principą, kuris reiškia, jog pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai išreikšti apeliaciniame skunde nėra tenkinami ir skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

19Trečiasis asmuo R. L. pateikdamas atsiliepimus į apeliacinius skundus, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos G. B. teisinei pagalbai apmokėti ir pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. 1, 195-197). Reikalaujama suma iš viso – 900 Lt. Kolegija pažymi, jog pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Pažymėtina, jog atstovavimas teismuose pasireiškia ne tik atstovavimu teismo posėdyje, tačiau ir procesinių dokumentų ruošimu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismuose didžiąją dalį bylos nagrinėjimo procesų sudaro rašytiniai procesai, todėl suprantant atstovavimo sampratą siaurąja prasme, advokato padėjėjas galėtų atstovauti ir kasacinėje instancijoje, kurioje teismo procesas taip pat vyksta rašytine tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas nenumato galimybės advokato padėjėjui atstovauti kliento interesus apeliacinės instancijos teismuose, trečiojo asmens R. L. prašymas netenkintinas ir bylinėjimosi išlaidos, skirtos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, nepriteistinos.

20Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su nuosavybės teisės įgijimu bei patirtų išlaidų dydžio apskaičiavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jis paliktinas nepakeistas.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB „Devynios mylios“ kreipdamasis į teismą prašė priteisti... 3. Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-03-13 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šilalės rajono... 5. Atsakovas R. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. L. prašo... 7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. L. prašo... 8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 9. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 11. Apibendrinant šalių reikalavimus galima teigti, jog ieškovas ginčija... 12. Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties teisinės galios... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog automobilio... 14. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį... 15. Dėl ieškovo patirtų automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžio... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tuo... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 18. Ieškovas pateikdamas apeliacinį skundą bei atsiliepimą į atsakovo... 19. Trečiasis asmuo R. L. pateikdamas atsiliepimus į apeliacinius skundus, taip... 20. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 22. Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimą palikti nepakeistą....