Byla 2A-203-267/2013
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dovanojimo sutarties panaikinimo, nuosavybės teisių į paveldėtą turtą pripažinimo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės ir Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. G. ieškinį atsakovams J. G. ir O. K., tretiesiems asmenims M. G., VĮ Registrų centras Šiaulių filialui, Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. B., B. J., V. G., S. Š., M. G., A. G., M. G. ir G. G. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dovanojimo sutarties panaikinimo, nuosavybės teisių į paveldėtą turtą pripažinimo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Z. G. teismui pateikė ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio papildymo, kuriais prašė pripažinti, kad jis po motinos J. G. mirties ( - ) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turtą, pripažinti negaliojančia J. G. 1993 m. lapkričio 10 d. įregistruoto Kelmės rajono notarų biure pareiškimo dėl ( - ) mirusios J. G. palikimo priėmimo dalį „Kiti įpėdiniai: Kitų įpėdinių nėra“, panaikinti Kelmės rajono notarų biuro 1993 m. gruodžio 29 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro Nr. II-2439) ir 2006 m. rugpjūčio 29 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro Nr. 7473) dalį dėl J. G. ¼ dalies turto paveldėjimo. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis 2010 m. kovo 17 d. J. G. dovanojimo O. K. sutarčių, registro Nr. 1005 ir Nr. 1006 dalis dėl ¼ dalies padovanojimo 10,7900 ha dydžio žemės sklypo, esančio ( - ), ¼ dalies gyvenamojo namo, klėties, tvarto, daržinės ir kiemo statinių, esančių ( - ), ¼ dalies 3,9500 ha miško, esančio ( - ), pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 2 d. J. G. dovanojimo O. K. sutarties Nr. 1287 dalį dėl padovanojimo ¼ dalies 2,4000 ha miško sklypo, esančio ( - ). Be to, prašė pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ¼ dalį turto: 10,7900 ha dydžio žemės sklypo, esančio ( - ), gyvenamojo namo, klėties, daržinės ir kiemo statinių, esančių ( - ), 3,9500 ha miško, esančio ( - ), 2,4000 ha miško sklypo, esančio ( - ), taip pat atnaujinti įstatymu nustatytą terminą paveldėjimo teisės ginčijimui, praleistą dėl svarbių priežasčių, bei priteisti iš atsakovių visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ( - ) mirus mamai J. G., visi vaikai – Z. G., J. G., P. G., S. G., M. G., susitarė kaip pasidalinti palikimą: J. G. už mamos santaupas, laikytas namuose, karšino mamą iki jos mirties, brolis S. faktiškai valdė mamos gyvenamąjį namą iki 2007 m., o ieškovas ir P. G. valdė ir tvarkė mamos paliktą 8 ha žemės sklypą, mamos vardu mokėjo mokesčius. 2011 m. pavasarį ieškovas išsiaiškino, kad atsakovė J. G. apgaulės būdu užvaldė visą mamos palikimą bei tapo savininke ir tos žemės dalies, kurią iki šios dienos faktiškai ieškovas valdo ir tvarko. Be to, 2012 m. balandžio 4 d. J. G., turtą neteisėtai perleido (dovanojo) savo dukrai O. K.. Nurodė, kad faktiškai apie tai, jog sesuo viena susitvarkė paveldėjimo dokumentus, jis sužinojo tik 2011 metais, jo advokatei gavus iš Šiaulių archyvo paveldėjimo bylos kopijas, todėl mano, kad terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti yra praleidęs dėl svarčių priežasčių ir prašė jį atnaujinti.

6Atsakovė J. G. teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad mirus mamai, broliai M. G., S. G., P. G. ir Z. G. pritarė ir palaikė mamos J. G., jai dar gyvai esant, išreikštą jos valią, kad po jos mirties palikimą priimtų dukra (atsakovė), kad ji visapusiškai iki mirties rūpintųsi savo broliu S. G., o jai (atsakovei) įsisirgus ar mirus, jos prisiimtus įsipareigojimus vykdytų anūkė O. K.. Nurodo, kad ji 1993 m. palikimą priėmė ir visą turtą valdė bei tvarkė, rūpinosi žemės sklypo ir miškų įregistravimu.

7Atsakovė O. K. teismui taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad jos mama J. G., paveldėdama nekilnojamąjį turtą, jį įgijo teisėtai, kadangi tokia buvo močiutės valia ir noras. Visi mamos broliai tai žinojo ir jokių pretenzijų neturėjo, tarp mamos ir brolių jokių konfliktų nebuvo.

8Tretieji asmenys V. G. ir B. J. su ieškiniu sutiko. B. J. nurodė, kad nebuvo jokių susitarimų nei prieš Povilo ir J. G. mirtis, nei po jų mirties, broliai pasitikėjo seserimi J. G., kad ši sutvarkys miško bei žemės dokumentus ir po to draugiškai pasidalins.

9Trečiasis asmuo Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. B. atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po J. G. mirties palikimą priėmė, paduodama pareiškimą notarų biurui per įstatymo nustatytą terminą palikėjos dukra J. G.. Paveldėtoja, priimdama palikimą, kitų įpėdinių nenurodė. Daugiau asmenų, norinčių ir galinčių pagal įstatymą ar testamentą priimti palikimą po J. G. mirties neatsirado, todėl buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas palikėjos dukrai.

10Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepime prašė sprendimą dėl pareikšto ieškinio priimti teismo nuožiūra.

11Trečiasis asmuo M. G. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad visi broliai, atsižvelgdami į tai, kad sesuo J. G., 1980 m. prieš mirtį slaugė tėvą P. G., taip pat daugiau nei 10 metų savo namuose slaugė ir karšino motiną J. G., pritarė ir palaikė dar gyvos motinos norui ir valiai, kad po jos mirties palikimą priims, valdys bei tvarkys duktė J. G., todėl į palikimą nepretendavo. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

12Trečiasis asmuo G. G. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu sutiko.

13II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

14Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai yra prieštaringi ir nepakankami pripažinti, kad ieškovas disponavo paveldėtu turtu kaip savu. Nors ieškovas pateikė kvitus apie mokesčių už motinai priklausantį žemės sklypą sumokėjimą, tačiau mokėjimo kvitų pateikta tik keli (už 1999 ir 2000 metus), nors, ieškovo teigimu, valdymo laikotarpis prasidėjo nuo 1993 metų, nei viename iš pateiktų kvitų nėra informacijos, vienaip ar kitaip patvirtinančios, kad mokesčius mokėjo būtent ieškovas, priešingai vienas kvitas pasirašytas atsakovės J. G. sutuoktinio A. G., kuris, apklausiamas liudytoju, atpažino savo parašą ir teigė sumokėjęs mokestį. Nors byloje apklausti ieškovo liudytojai paaiškino, kad Z. G. po savo motinos mirties valdė jos žemę, tačiau apie ieškovo žemės sklypo valdymo aplinkybes mažai ką galėjo pasakyti. Byloje apklausti atsakovių liudytojai tvirtino, kad J. G. palikimu (pastatais, mišku) rūpinosi dukra J. G.. Tretieji asmenys paaiškino, kad J. G. priklausiusia žeme naudojosi jos vaikai Z. G., P. G.. Tretysis asmuo M. G. paaiškino, kad motinos žemę po jos mirties prižiūrėjo tie iš vaikų, kurie „arčiau tos žemės gyveno“, kad „vieno nuolatinio žemės tvarkytojo nebuvo“. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą J. G. atstatytos po jos mirties, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo suinteresuotas nuosavybės atkūrimu ir atliko kokius nors veiksmus.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

16Ieškovas Z. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 270 str., nes pakomentavo M. G., kitų trečiųjų asmenų trumpą atsiliepimų turinį, o ką jie aiškino teisme nekomentavo, nors jie ieškinį pripažino pagrįstu. Be to, teismas neargumentavo, kodėl besąlygiškai tiki atsakovių paaiškinimais, kurie byloje esantys įrodymai patvirtina jų paaiškinimus, kodėl netiki pačių atsakovių prašymu įtrauktų trečiųjų asmenų paaiškinimais apie J. G. palikimo faktinį valdymą, naudojimą, tvarkymą, mokesčių mokėjimą.
  2. Mano, kad teismas šališkai vertino dalį byloje esančių įrodymų, dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė, nepagrįstai pateisino atsakovės J. G. apgaulingą pareiškimą notarų biurui apie tai, kad J. G. neturėjo kitų įpėdinių.
  3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo palikimo priėmimo momento iki J. G. 2008 metais uždraudė naudotis mamos palikta žeme, o paskirus pateiktus įrodymus (deklaracijos, mokesčių kvitai) teismas atsiejo nuo ieškovo faktinio palikimo pradėjimo valdyti pradžios. Ieškovas nurodo, kad buvo 5 vaikai, po mamos mirties iš karto apsisprendę dėl jos palikimo priėmimo geranoriškai. Atkreipia teismo dėmesį, kad tarp visų vaikų iš karto po mamos mirties nebuvo jokio ginčo dėl paveldėto turto pasidalinimo, nes visi žinojo, kas kokią dalį paveldėjo. Sesuo J. G. pradėjo apeliantą varyti nuo jo paveldėtos mamos žemės tik po 15 metų.
  4. Nurodo, kad 2009-01-05 ( - ) seniūno pažyma yra oficialus dokumentas, nieko bendro neturintis, su kita, to paties seniūno 2010-10-05 pažyma, kurioje rašoma apie visai kitas juridines aplinkybes. Tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius pradėtos mokėti tik nuo 1999 m. 1993 m. – 1999 m. Lietuvoje nebuvo teisinių normų, numatančių pasėlių deklaracijas ir tiesioginių išmokų gavimą. Mamos J. G. žemę ieškovas nurodo valdęs su broliu P. G. nuo jos mirties momento, todėl, atsiradus teisei į pasėlių deklaraciją, ieškovo ir brolio šeimos deklaravo dirbamus pasėlius (J. G. žemę). Apie pasėlių deklaravimą patvirtino ( - ) seniūnas, jo pažyma yra oficialus dokumentas, turintis įrodomąją galią.
  5. Taip pat nurodo, kad atsakovė O. K. sutiko padėti tvarkyti žemės dokumentus ir buvo prižadėjusi, kad kai dokumentai bus baigti tvarkyti, tada visi vyks pas notarą tvarkytis paveldėjimo dokumentų. Po mamos mirties ieškovas ir brolis P. mokėjo žemės mokesčius už dirbamą žemę savo pinigais, mirusiosios mamos vardu, nes žemės dokumentai buvo nesutvarkyti. Nebuvo jokių piktumų dėl palikimo pasidalinimo, todėl pinigus už žemės mokesčius sumokėti paduodavo šeimos nariui ar vienam iš įpėdinių, t. y. tam, kuriam patogiau būdavo sumokėti Taupomoje kasoje. Apmokėję mokesčius, kvitus grąžindavo tam, kieno pinigais buvo sumokėtas žemės mokestis, todėl ieškovas juos ir išsaugojo.
  6. Apeliantas nurodo, kad paraiškas ( - ) seniūnijos žemėtvarkos skyriuose pildydavo tik faktiniai žemės sklypų valdytojai. Mamos sklypas šioje paraiškoje yra nurodytas, ir ieškovo šeima gavo tiesiogines išmokas už mamos palikimo dalį – dirbamą žemės sklypą kaip teisėti valdytojai.
  7. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų M. G., S. Š., A. G., J. A., A. M., M. G. parodymus teismo posėdžiuose, nes šie liudijimai neprieštarauja trečiųjų asmenų paaiškinimams, byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams.
  8. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CPK ir apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo praktikos formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos specifiką ir bylų dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ypatumus, CK 1.5 str. numatytą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, nevertino visos byloje surinktos medžiagos kaip visumos, nevertino jos pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės J. G. ir O. K. su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad jis turi būti atmestas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, įrodymų ar motyvų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų naikinti ar keisti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. G. su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Mano, kad Kelmės rajono apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, neįvertino visų byloje esančių įrodymų kaip visumos, neatsižvelgė į trečiųjų asmenų aiškinimus posėdžių metu apie mamos J. G. palikimo tvarkymą tuoj po jos mirties, mokesčių mokėjimą už žemę ir kt.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. G. su apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad teismas turėtų priimti naują sprendimą.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. J. su ieškovo apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepime nurodo, kad teismas nepagrįstai pateisino atsakovės apgaulingą pareiškimą notarų biurui, kad J. G. neturėjo kitų įpėdinių.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. G. su apeliaciniu skundu taip pat sutinka, mano, kad apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Nagrinėjamoje byloje ieškovas Z. G. ieškininės teisenos tvarka kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos J. G., mirusios ( - ), palikimą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, ir ginčydamas sandorio, t. y. sesers J. G. 1993-11-10 pareiškimo Kelmės rajono notarų biurui dėl J. G. palikimo priėmimo, dalį, kurioje nurodyta, kad kitų įpėdinių nėra, taip pat prašydamas pripažinti iš dalies negaliojančiais J. G. 1993-12-29 ir 2006-08-29 išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į mirusios J. G. palikimą bei 2010-03-17 J. G. sudarytas dovanojimo sutartis Nr. 1005 ir Nr.1006, kuriomis atsakovei O. K. buvo perleistas visas J. G., mirusios ( - ), palikimas. Bylą išnagrinėjęs pirmosios teismas ieškovo pateiktus įrodymus įvertino kaip nepakankamus prašomam juridinę reikšmę turinčiam – palikimo priėmimo, faktui nustatyti, todėl atmetė visus byloje pareikštus ieškinio reikalavimus.

24A. Z. G. pateiktame apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

25Teisėjų kolegija pasisako dėl visų apeliacinio skundo argumentų juos sugrupavusi:

26Dėl palikimo priėmimo pradedant turtą faktiškai valdyti ir palikimą priėmusių įpėdinių tarpusavio santykių

27Palikimo priėmimą reglamentuojančiose teisės normose, kurios yra aktualios byloje kilusiam ginčui spręsti, t. y. 1964 m. CK nuostatose įtvirtinta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (587 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiški palikimo priėmimo būdai, papildant juos palikimo priėmimu kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, nustatyti ir 2000 m. CK 5.50 straipsnyje. Visi nurodyti palikimo priėmimo būdai sukelia tuos pačius teisinius padarinius, t. y. įpėdiniai, pasinaudoję bet kuriuo iš jų, tampa palikimą priėmusiais asmenimis – turto savininkais.

28Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004 m. sausio 7 d. Nr. 3K-3-8/2004, 2004 m. lapkričio 29 d. Nr. 3K-3-649/2004, 2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 3K-3-468/2009, 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. 3K-3-484-2011).

30Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. A. J. ir k., bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

31Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės bei pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

32Kelmės rajono apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog apeliantas po motinos mirties naudojosi žemės sklypu, teisiškai nereikšmingos, nes palikimo atsiradimo metu dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypą nebuvo, tačiau buvo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri, kaip turtinė teisė, yra paveldima. Įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti.

33Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

34Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad po motinos J. G. mirties, jos vaikai Z. G., P. G., S. G. ir J. G. dirbo ir prižiūrėjo 10,7900 ha, 3,9500 ha ir 2,40 ha žemės ir miško sklypus, esančius ( - ), į kuriuos 1994-09-09 Valdybos sprendimu, 1996-10-04 apskrities valdytojo sprendimais palikėjos J. G. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi atsakovės. Palikimą priėmę vaikai mokėjo žemės mokesčius, Z. ir P. G. šeimos 2004-2006 metais ne tik rūpinosi paveldėtais žemės sklypais, bet ir teikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas, gavo išmokas. Palikėjos sūnus S. G., miręs ( - ), po motinos J. G. mirties liko gyventi tėvų name, rūpinosi palikimu, paveldėtame name su S. G. kurį laiką gyveno ir kito palikėjos sūnaus, P. G., anūkas, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis A. G.. Iki 2011 metų tarp palikėjos vaikų jokių ginčų dėl palikimo pasidalinimo nebuvo. Šias bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina teismui pateiktos 2009-01-15 ir 2010-10-05 Kelmės rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūno išduotos pažymos Nr. PŽ-08 ir Nr. PŽ-132 (1 t., 29, 30 b. l.), žemės mokesčio kvitai, deklaracijos, paraiška tiesioginėms išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti (1 t., 31–35, 39–44 b. l.), ieškovo Z. G., trečiųjų asmenų M. G., A. G., S. Š. paaiškinimai teisme, liudytojų J. A., A. M., M. G., L. K., V. J. parodymai (2 t., 135–152 b. l.).

35Vertindama ( - ) seniūno išduotų pažymų įrodomąją reikšmę teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tai skirtingas faktines aplinkybes patvirtinantys rašytiniai dokumentai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas juose esančių duomenų įvertinimas kaip prieštaringų ir nepatikimų, pažeidžia CPK 185 nuostatas ir neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.

36Byloje nustatyta, kad atsakovės įstatyminė įpėdinė J. G., priėmusi motinos palikimą, ir jos dukra O. K. rūpinosi ir aktyviai domėjosi palikėjos J. G. nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, tačiau tai neįrodo, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai, jų tarpe ir ieškovas Z. G., atsisakė palikimo ar jo nepriėmė. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis, vertintinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-420/2007).

37Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad apeliantas Z. G. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti į paveldėtą motinos turtą nuosavybės teises ir elgėsi su paveldėtu turtu kaip su savu, t. y. priėmė J. G. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Ieškovo teisę į motinos palikimo dalį teisminio nagrinėjimo metu iš dalies pripažino ir atsakovės, siūlydamos išmokėti jam piniginę kompensaciją.

38Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantas nepriėmė palikimo po motinos J. G. mirties, be kita ko, rėmėsi tuo, jog visą mirusios motinos palikimą priėmė jos dukra atsakovė J. G., kuri nustatytu terminu padavė pareiškimą notarui ir jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Įstatyme nenustatyta, kad palikimo priėmimo pagrindu atsirandančios įpėdinio nuosavybės teisės perėjimo momentas priklausytų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo teisinės registracijos. CK 587 straipsnio 5 dalyje nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas nustatytas kaip palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007; 2012 m. gegužės 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-251/2012).

39Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės J. G. pasirinkto palikimo priėmimo būdo (paduodant pareiškimą notarui) įgyvendinimas nepanaikino apelianto Z. G. ir kitų įstatyminių palikėjos J. G. įpėdinių teisių priimti palikimą kitu būdu, t. y. pradedant faktiškai valdyti turtą.

40Kadangi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas naikinamas ir dėl šios ieškinio reikalavimo dalies priimamas naujas sprendimas, kuriuo Z. G. ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkinamas (1964 m. CK 587 str., CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

41Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

42Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, visiškai neanalizavo ginčo šalių pateiktų įrodymų, susijusių su byloje pareikštu prašymu dėl termino paveldėjimo teisės ginčijimui atnaujinimo, reikalavimais dėl J. G. 1993-11-10 pareiškimo priimti palikimą, paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą nustatymo. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl šių ieškovo Z. G. pareikštų reikalavimų iš esmės yra be motyvų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teisme dėl minėtų ieškinio reikalavimų nebuvo atskleista bylos esmė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to, iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovo Z. G. prašymas dėl termino paveldėjimo teisės ginčijimui atnaujinimo, reikalavimai dėl J. G. 1993-11-10 pareiškimo priimti palikimą, paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei prašymas dėl nuosavybės teisių į paveldėtą turtą nustatymo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

43Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad byloje kilęs ginčas dėl J. G. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu ir paveldėtojų nuosavybės teisių į paveldėtą turtą nustatymo gali būti teisingai išspręstas tik nustačius bylai reikšmingas aplinkybes – ar visi penki palikėjos J. G. vaikai, taip pat ir S. G. bei P. G., po motinos mirties priėmė palikimą, ar tik apeliantas Z. G. ir atsakovė J. G.. Ieškovo pareikštame ieškinyje, trečiųjų asmenų pateiktuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad po J. G. mirties jos palikimą priėmė visi penki palikėjos vaikai, trečiasis asmuo M. G. teismo posėdyje nurodė, kad motinos palikimą priėmė 3 broliai ir sesuo, o jis pats nepriėmė palikimo (2 t., 148 b. l.). Nuo šių bylai reikšmingų aplinkybių priklauso paveldėtojams priklausančio turto dalys. Spręsdamas ginčą pakartotinai teismas turėtų pašalinti byloje esančius prieštaravimus, susijusius su ieškovui tenkančia palikimo dalimi, įvertinant, kad palikimo negalima priimti dalimis, o palikėjos vaikai paveldi lygiomis dalimis.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Atsižvelgiant į tai, kad dalis teismo sprendimo naikinama ir byla toje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo, teismo sprendimo dalys dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei taip pat naikintinos. Pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą, atitinkamai nuo bylos galutinės baigties turės būti priteistos (paskirstytos) ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

Nutarė

47Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo Z. G. ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo buvo atmestas ir priimti dėl šio reikalavimo naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

48Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas Z. G., a. k. ( - ) gyv. ( - ), priėmė savo motinos J. G., gimusios ( - ), gyvenusios ( - ), mirusios ( - ), ( - ) (mirties liudijimo Nr. ( - )), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

49Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl priimto palikimo įregistravimo Viešajame registre.

50Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Kelmės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Z. G. teismui pateikė ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio... 6. Atsakovė J. G. teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė... 7. Atsakovė O. K. teismui taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu... 8. Tretieji asmenys V. G. ir B. J. su ieškiniu sutiko. B. J. nurodė, kad nebuvo... 9. Trečiasis asmuo Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. B. atsiliepimu... 10. Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas... 11. Trečiasis asmuo M. G. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu... 12. Trečiasis asmuo G. G. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu sutiko.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė... 14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 16. Ieškovas Z. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės J. G. ir O. K. su pareikštu... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. G. su apeliaciniu skundu... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. G. su apeliaciniu skundu... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. J. su ieškovo... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. G. su apeliaciniu skundu... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Z. G. ieškininės teisenos tvarka kreipėsi į... 24. A. Z. G. pateiktame apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas panaikinti... 25. Teisėjų kolegija pasisako dėl visų apeliacinio skundo argumentų juos... 26. Dėl palikimo priėmimo pradedant turtą faktiškai valdyti ir palikimą... 27. Palikimo priėmimą reglamentuojančiose teisės normose, kurios yra aktualios... 28. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad... 30. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar... 31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai... 32. Kelmės rajono apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu... 33. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia... 34. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad po motinos J. G.... 35. Vertindama ( - ) seniūno išduotų pažymų įrodomąją reikšmę teisėjų... 36. Byloje nustatyta, kad atsakovės įstatyminė įpėdinė J. G., priėmusi... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybių visuma sudaro pakankamą... 38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantas nepriėmė palikimo... 39. Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Kadangi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, spręsdama tarp šalių... 41. Dėl kitų ieškinio reikalavimų.... 42. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo... 43. Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad byloje... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Atsižvelgiant į tai, kad dalis teismo sprendimo naikinama ir byla toje dalyje... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo... 48. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas Z. G., a. k. ( - )... 49. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl priimto palikimo... 50. Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Kelmės rajono...