Byla e2A-995-603/2019
Dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys: J. S., D. S., G. K., J. K., A. D., V. D., V. G., E. G., D. Š., G. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Žilvino Terebeizos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „KMT STATYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT STATYBA“ ieškinį atsakovei J. V. dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys: J. S., D. S., G. K., J. K., A. D., V. D., V. G., E. G., D. Š., G. S.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KMT STATYBA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinus prašė priteisti iš atsakovės 2 055,63 Eur kompensaciją. Nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo ( - ) bendrasavininkė. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei (buvusi savininkė V. B.) priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ). Ieškovė, įgijusi minėtą žemės sklypą, atliko žemės sklypo matavimus ir nustatė, jog atsakovei priklausanti ir atsakovės žemės sklypą juosianti dekoratyvinių plytų mūro tvora įsikiša į ieškovei, kartu su trečiaisiais asmenimis priklausantį žemės sklypą. Minėta dekoratyvinių plytų mūro tvora ties žemės sklypo kampu, esančiu arčiau ( - ) gatvės yra 0,18 m įsikišusi į ieškovei priklausantį sklypą, o ties žemės sklypo kampu, esančiu toliau nuo ( - ) gatvės, pastatyta tvora į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra įsikišusi 0,60 m.

72.

8Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktu išrašu neabejotinai įrodyta, jog žemės sklypas, esantis ( - ) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Taip pat, remiantis ieškovės pateikiamu žemės sklypo planu, laikytina, jog ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios ir lengvai nustatomos. Būtent remiantis plane nurodytomis žemės sklypų ribomis, atsakovė pastatė minėtą tvorą, kuri įsikiša į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tokiu būdu pažeisdama ieškovės, o taip pat ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties, minėtas ieškovės teisių pažeidimas turi būti ištaisytas. Patikslintu ieškiniu nebeprašė nugriauti atsakovės pastatytą tvorą, kur ji įsikiša į ieškovei priklausantį žemės sklypą, o prašė priteisti 2 055,63 Eur kompensaciją už 17 kv. m, apskaičiuotą pagal žemės sklypo įsigijimo kainą.

93.

10Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovės mama, V. B., pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, adresu ( - ). Atsakovės mamos ir tėvo vardu išduotas statybos leidimas statyti žemės sklype gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą. Statybos leidimu patvirtinta statybos projektinė dokumentacija. Atsakovės mama 2002 m. pradėjo gyvenamojo namo, ūkio pastato ir tvoros statybą ir 2004 m. ją baigė (kadastro duomenų byla sudaryta 2004 m. gegužės 26 d.), ką patvirtina ieškovės į bylą pateiktas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto ir kadastro duomenų išrašas. Ieškovė 2016 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą ir statinius, adresu ( - ). Ieškovės žemės sklypo, gretimo su atsakovės žemės sklypu, įsigijimo metu atsakovės žemės sklype jau nuo 2004 m. stovėjo pastatyti visi statiniai, įskaitant tvorą. 2017 m. vasario 13 d. atsakovės mama mirė, atitinkamai atsakovė Vilniaus m. 29-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl motinos palikimo priėmimo. Šiai dienai paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, žemės sklypas ir jame esantys statiniai, tame tarpe ir tvora, VĮ Registrų centre registruoti mirusiosios vardu.

114.

12Ieškovė savo ieškinyje kaip materialinį teisinį pagrindą ieškinio tenkinimui nurodo negatorinį ieškinį, tuo tarpu savo, kaip savininko, teisių pažeidimą grindžia vien tik tuo, jog tvora įsiterpia į ieškovės žemės sklypą. Tvoros įsiterpimas į gretimo žemės sklypo dalį pripažintinas ne kuo kitu, kaip neteisėtos statybos padarinys. Atsakovė pažymėjo, jog tvora pastatyta statybos laikotarpiu laikantis visų tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų (jų nepažeidžiant) ir ne įsiterpiant į ieškovės žemės sklypą. Šiuo atveju ieškovė, šiai aukščiau nurodytai aplinkybei dėl tvoros įsikišimo įrodyti, pateikė UAB „Geomanai“ planą, kuris nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu šį faktą, kadangi: 1) sudarant šį brėžinį ar atliekant matavimus, atsakovė nebuvo pakviesta dalyvauti; 2) šis brėžinys (planas) kelia abejonių dėl atliktų matavimų teisingumo, jų atitikimo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams, naudotų brėžinių ir kitos kartografinės medžiagos; 3) neaišku, kokiu matavimų atlikimo būdu buvo naudojamasi: GPS (valstybinė geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistema), LitPOS (globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo) ar nuo su valstybiniu geodeziniu pagrindu susietų kitų globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo; 4) neaišku, kokiais matavimų prietaisais buvo naudojamasi (ar GPS, ar elektroniniu tacheometru).

135.

14Atsakovės nuomone, toks brėžinys nelaikytinas įrodymu įsiterpimo į ieškovės žemės sklypą faktui konstatuoti, atitinkamai darytina išvada, jog ieškovė neįvykdė savo procesinės pareigos ir ieškinio pagrįstumas yra neįrodytas. Tačiau net nustačius aplinkybę, jog tvora įsiterpia į ieškovės žemės sklypą, ši aplinkybė nereiškia, jog tvoros įsiterpimas į gretimą žemės sklypą yra atliktas kaip tvoros statybos darbų rezultatas, o ne kaip statybos laikotarpiu galiojusių ieškovės ir (ar) atsakovės žemės sklypo planų, buvusių vienoje koordinačių sistemoje (pvz., sąlyginėje), vėlesnis pakeitimas į valstybinę ar vietinę koordinačių sistemą, ko pasekoje atsakovės sklypo ribose pastatyta tvora pasislinko ir įsiterpė į gretimą žemės sklypą. Kitaip tariant, byloje būtina nustatyti, ar net tuo atveju, jeigu tvora yra įsikišusi į ieškovės žemės sklypą, ar šis įsikišimas yra kaip tvoros statybų peržengiant atsakovės žemės sklypo ribas pasekmė, ar kaip ieškovės ir (ar) atsakovės žemės sklypų ribų pasikeitimo, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, pasekmė.

156.

16Nagrinėjamu klausimu svarbu yra tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus, yra leistina 10 cm paklaida (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. papunktis: kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro). Iš nurodyto darytina išvada, jog ties žemės sklypo vienu kampu išsikišimas galimai yra viso labo tik 8 cm. Ieškinys yra atmestinas ne tik nesant materialiniam teisiniam pagrindui, bet taip pat ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą.

177.

18Kaip minėta, tvoros statyba, kaip ir visų sklype esančių statinių, buvo baigta 2004 m. Kadangi ieškovė yra gretimo žemės sklypo savininkė, ji apie savo teisių pažeidimą žinojo (galėjo žinoti) nuo pat tvoros statybos pradžios ir vėliausiai kada tikrai žinojo, tai 2004 m., kuomet tvora ir kiti statiniai buvo pastatyti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Įvertinus tai, jog tvora pastatyta 2004 m., ieškininės senaties terminas pasibaigė 2014 m. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 23 d., pripažintina, kad yra suėjęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 1 d. nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Todėl CK 1.126 str. 2 d. pagrindu atsakovė prašė byloje taikyti ieškinio senatį. Ieškovei 2016 m. liepos 27 d. įgijus žemės sklypą, ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs ir negalėjo nutrūkti ar būti skaičiuojamas iš naujo.

198.

20Pažymėjo, jog ieškovė prašo priteisti piniginę kompensaciją, kuri yra grindžiama ieškovės žemės sklypo įsigijimo verte. Pagal ieškinio reikalavimo (dalyko) turinį, koks jis yra pateiktas patikslintu ieškiniu, galima daryti išvadą, jog ieškovė perleidžia atsakovei nuosavybės teise pastarosios tvora užimamą žemės sklypo dalį. Tačiau tuo pačiu pažymi, jog ieškovė patikslintu ieškiniu tokio reikalavimo teismui mainais į prašomą priteisti piniginę kompensaciją (įsigijimo kainą) perleisti nuosavybės teisę į 17 kv. m žemės sklypo dalį – neteikė. Iš nurodyto darytina išvada, jog pats ieškinio reikalavimas per se (pats savaime) yra ydingas, kas sudaro atskirą ieškinio atmetimo pagrindą.

219.

22Atsakovė pažymėjo, jog aukščiau pateiktų teisės aktais įtvirtintų leidžiamų paklaidų vertinimas duoda pagrindo išvadai, jog ieškovės pateiktas 17 kv. m plotas negali būti laikomas teisingu, atitinkamai ir prašoma priteisti piniginė kompensacija už būtent tokį plotą nepagrįsta. Net tuo atveju, jeigu teismas pripažintų pagrįstais ieškovės pradiniame ieškinyje nurodytus ieškinio tenkinimo pagrindus, ieškinio reikalavimas turėtų būti mažinamas įsiterpusio žemės sklypo plotą mažinant atitinkamai teisės aktais leidžiama 10 cm paklaida (17 kv. m - 4,26 kv. m = 12,74 kv. m x 120,92 Eur = 1 540,52 Eur). Priešingu atveju, ieškovei priteista kompensacija 2 055,63 Eur už 17 kv. m būtų pripažintina kaip ieškovės nepagrįstas praturtėjimas atsakovės sąskaita.

23II.

24Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2510.

26Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 68,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

2711.

28Iš byloje esančių duomenų nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio ( - ) bendrasavininkė, įgijusi jį 2013 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Šis sklypas ribojasi su atsakovės paveldėtu žemės sklypu, esančiu ( - ). Ieškovė, įgijusi žemės sklypą atliko matavimus ir nustatė, kad atsakovei priklausanti jos sklypą juosianti dekoratyvinių plytų mūro tvora įsikiša į ieškovei kartu su trečiaisiais asmenimis priklausantį žemės sklypą, ( - )– viename kampe 0,18 m, kitame kampe – 0,60 m. Ieškovė gindama savo galimai pažeistas daiktines teises reiškia negatorinį ieškinį, įrodinėja byloje negatorinio ieškinio sąlygas ir prašo priteisti kompensaciją.

2912.

30Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu nebeprašė atsakovės pašalinti tvorą patenkančią į svetimą gretą esantį sklypą ir tokiu būdu atkurti buvusią padėtį, bet prašė priteisti piniginę kompensaciją iš atsakovės, kadangi toks teisių gynimo būdas, anot ieškovės, atitiktų proporcingumo principus.

3113.

32Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiškiamą ieškovės patikslintą reikalavimą priteisti kompensaciją už atsakovės tvoros įsikišimą į gretimą sklypą, teismas sprendė, kad toks pareikštas reikalavimas neatitinka negatorinio ieškinio ypatumų ir negatoriniu ieškiniu siekiamų tikslų. Negatoriniu ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu ir reiškiamu reikalavimus siekiam atkurti pažeistą subjektinę teisę, nutraukti subjektinės teisės pažeidimus. Reikalavimas priteisti kompensaciją neapgins savininko teisės naudotis, disponuoti daiktu, t. y. priklausančiu žemės sklypu. Todėl negatorinio ieškinio įrodinėtinos sąlygos (ieškovė – turto savininkė; turto savininkės teisės yra pažeistos) nagrinėjamu atveju netenka aktualumo.

3314.

34Pažymėta, kad pagal bendrąją taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo. Teismas nagrinėja bylą asmens suformuluoto ieškinio (skundo) dalyko ir pagrindo ribose.

3515.

36Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją (kitaip tariant žalą) už atsakovės įsikišusią tvorą į jo ir kitų bendraturčių nuosavybės teise valdomą sklypą pagal 2016 m. rugpjūčio 117 d. atliktus UAB „Geomanai“ kadastrinius matavimus, neįrodinėjo ir nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, reiškiant tokio pobūdžio patikslintą reikalavimą, argumentuojant, kad pažeistos teisės ginamos negatoriniu ieškiniu, kuris įpareigoja įrodyti tik dvi sąlygas – ieškovei esant turto savininke bei turto savininko teisių pažeidimą. Kaip minėta, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareikštas reikalavimas neatitinka negatorinio ieškinio pobūdžio. Kilusį ginčą, reiškiant reikalavimą dėl kompensacijos (žalos) priteisimo, turėtų spręsti remiantis CK 6 knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakovės deliktinę atsakomybę ir jos sąlygas.

3716.

38Galimai pažeistas teises ieškovė gina, būdama žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkė, ką patvirtina ir į bylą paties ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas. Kaip matyti minėtas žemės sklypas, į kurį patenka atsakovei priklausantis statinys (tvora), nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovei, bet ir kitiems bendrasavininkiams, patrauktiems į bylą trečiaisiais asmenimis, tarp kurių yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu – tvarka. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl kompensacijos už į bendraturčių sklypą, esantį ( - ), įsiterpusią atsakovės tvoros dalį ir tokiu būdu galimai sumažinus sklypą, nepagrindė, kad jis turi teisę atstovauti ir kitų bendraturčių interesus, reikšdama ieškinį dėl kompensacijos priteisimo už viso sklypo sumažėjimą, kai ieškovei priklauso tik 435/7535 žemės sklypo dalis, o žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne vienai ieškovei, o keletui subjektų (ir tretiesiems asmenims).

3917.

40Nesant žemės sklypo (( - )) atidalijimo tarp bendraturčių ir nežinant, kokia dalimi kiekvienas žemės sklypo bendraturtis naudojasi, visiškai byloje nepagrįsta ir neįrodyta, ar iš viso ieškovės teisės, kaip žemės sklypo bendraturtės, yra pažeistos, atsakovės tvorai įsikišus vienoje žemės sklypo (( - )) kraštinėje.

4118.

42Kaip matyti iš ieškovės pradinio ir patikslinto ieškinio ir ieškovės atstovo argumentų, išdėstytų teismo posėdžio metu, ieškovė esminį savo teisių pažeidimą, kurį ir siekia ginti reiškiamu patikslintu ieškiniu, įžvelgia tame, kad įsigijo vieno ploto žemės sklypą ir už jį sumokėjo atitinkamą kainą, ką patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, o gali naudotis kitu žemės sklypo plotu, atsakovei nepagrįstai naudojantis jo dalimi – stovint jos pastatytai tvorai. Viena vertus, manant, kad buvęs žemės sklypo, esančio ( - ), savininkas pardavė ne to ploto žemės sklypą, pirkėjas turi teisę reikšti ieškinį buvusio pardavėjo atžvilgiu ir tokiu būdu prašyti kompensacijos. Kita vertus, pati ieškovė, įgijusi žemės sklypą ir jame pastačiusi kotedžus, o vėliau žemės sklypo dalis kartu su nekilnojamuoju turtu perleidusi kitiems asmenims, nepagrindė ieškovės teisių pažeidimo dėl jai tenkančios galimybės naudotis mažesniu 17 kv. m žemės sklypu, kadangi, kaip minėta, ieškovei šiai dienai priklauso tik 435/7535 žemės sklypo dalys, kurios nėra atidalytos, o tik nustatyta bendraturčių naudojimosi tvarka.

4319.

44Remiantis išdėstytu, ieškovės negatorinis ieškinys atmestas kaip netinkamas savo teisių gynimo būdas, byloje neįrodinėjus atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų kompensacijai (žalai) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti. Ieškinį atmetus, dėl atsakovės prašomos taikyti ieškinio senaties teismas išsamiau nebepasisakė.

45III.

46Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

4720.

48Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas sprendime neturi siekti „nustebinti“ šalis netikėtu posūkiu byloje, o matydamas tiek materialinio, tiek procesinio pobūdžio bylai reikšmingas aplinkybes, į kurias šalys neatkreipė dėmesio, pirmiausia turėtų išdėstyti savo poziciją ir sudaryti šalims sąlygas pateikti savo argumentus bei įrodymus šiai pozicijai patvirtinti arba paneigti.

4921.

50Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ir pradiniame ieškinyje reikalavo įpareigoti nugriauti atsakovės tvorą, pažeidžiančią ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypo dalį. Tačiau atsakovei ginantis nuo tokio ieškinio be kita ko ir tuo, jog toks reikalavimas ir teismo sprendimas būtų neproporcingas, turint galvoje pažeidimo mastą, senumą ir kt. aplinkybes, ieškovė iš esmės sutikdama dėl tokio reikalavimo galimo neproporcingumo, pakeitė savo reikalavimo dalyką ir pareikalavo priteisti atitinkamą piniginę kompensaciją, tačiau nekeisdama savo reikalavimo teisinio pagrindo.

5122.

52Atsakovė, gindamasi nuo naujo reikalavimo, taip pat nepastebėjo, jog ieškovės naujas reikalavimas galimai turėtų būti reiškiamas visai kitu teisiniu pagrindu (ne kaip negatorinis ieškinys, bet kaip ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, t. y. reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę), kas reiškia visiškai kitą įrodinėjimo dalyką (ne tai, kad ieškovė yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos, bet visas civilinės atsakomybės sąlygas). Atsakovė nesigynė nuo naujo reikalavimo tuo, jog ieškovė neįrodinėjo ir / arba neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, bet gynėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir nuo pradinio ieškinio (statinio teisėtumu, senatimi, reikalavimo neproporcingumu). Šalys teismo siūlymu mėgino išnaudoti visas galimybes ir išspręsti bylą taikiai tuo būdu, kad atsakovė sumokėtų būtent ieškovės reikalaujamą kompensaciją ir, tik šalims nesusitarus dėl jos dydžio, bylą teko nagrinėti iš esmės. Tai taip pat rodo, jog ir atsakovė iš esmės pareikšto reikalavimo nelaikė ydingu teisinio pagrindo prasme.

5323.

54Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat neatkreipė šalių dėmesio ir neįspėjo, kad šioje byloje teisinis pagrindas ir įrodinėjimo dalykas yra visiškai kitas, nei abi šalys nurodo ir ginčijasi. Iš to apeliantė daro prielaidą, jog ir pats teismas tik išėjęs į pasitarimų kambarį ir pradėjęs rašyti sprendimą, suprato, jog šiuo atveju ieškinys turėjo būti įrodinėjamas kitomis priemonėmis ir visai kitu teisiniu pagrindu, nei tai darė ieškovė. Todėl skundžiamas teismo sprendimas yra siurprizinis tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Toks sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes juo pažeidžiama ieškovės teisė į teisingą teismą, pažeidžiamas rungtyniškumo principas ta prasme, jog ieškovei tik iš pirmosios instancijos teismo sprendimo sužinojus, kad šiuo atveju ji privalėjo įrodinėti visiškai kitas aplinkybes, nei tai padarė, atimama galimybė tas aplinkybes įrodyti, turint omenyje, jog įrodymų pateikimas apeliacijoje yra ribotas.

5524.

56Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog šiuo atveju teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo. Tiksliau sakant, pats teiginys yra teisingas, tačiau jis šiuo atveju netinkamai pritaikytas, kadangi nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pasirinko iš esmės ydingą savo teisių gynimo būdą – reikalavimą priteisti kompensaciją (nuostolius). Pats reikalavimas yra tinkamas, tačiau jo teisinis pagrindas, anot teismo, parinktas netinkamai, todėl įrodinėjimo priemonės buvo ne tos, kurios turėjo būti taikomos. Net ir įvertinus principą, jog „teisę taiko teismas“, ši teismo diskrecija neturėtų būti suprantama, kaip teismo teisė, matant, jog abi šalys klysta dėl bylai nagrinėti svarbių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, tylėti ir tik teismo sprendime į tai nurodyti. Toks procesas, apeliantės nuomone, pažeistų šalių teisę į teisingą teismą, kaip yra ir šiuo atveju.

5725.

58Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs, jog šiuo atveju ieškinio reikalavimo teisinis pagrindas bei įrodinėjimo dalykas yra visiškai kitas, nei nurodė šalys, privalėjo ne tik konstatuoti, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, tačiau turėjo aiškintis, ar visos civilinės atsakomybės sąlygos byloje yra įrodytos ar ne. Nes net ir klaidingai įvertinusi teisinį pagrindą bei įrodinėjimo dalyką, ieškovė visgi tam tikrus įrodymus, kurie gali būti vertinami ir civilinės atsakomybės sąlygų prasme, teikė į bylą (pvz., nuostolių faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus, neteisėtus atsakovės veiksmus pagrindžia pats atsakovės tvoros įsikišimo į ieškovo sklypą faktas, priežastinis ryšys taip pat akivaizdus – ieškovas savo sklypo dalimi negali naudotis būtent dėl atsakovės tvoros ir pan.). Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių byloje esančių įrodymų nepasisakė, jų netyrė ir nenagrinėjo skundžiamame sprendime, t. y. iš esmės neatskleidė bylos esmės.

5926.

60Galiausiai, dėl tokio teismo sprendimo susiklosto situacija, kuomet ieškovės teisės lieka neapgintos – atsakovės tvora ir toliau apriboja ieškovės patekimą į jai priklausančio sklypo dalį, kuria ieškovė neturi galimybės naudotis, nors privalo mokėti žemės mokestį už tą sklypo dalį, kuria faktiškai ir be teisinio pagrindo naudojasi atsakovė. Ir atvirkščiai, atsakovė lieka faktine tos sklypo dalies naudotoja be pareigos kokia nors forma kompensuoti už iš esmės nusavintą sklypo dalį.

6127.

62Apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6328.

64Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl neva pirmosios instancijos teismo atlikto rungtyniškumo ar teisės į teisingą teismą principų pažeidimo. Atsakovė taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ginčo santykiui ir ieškovės reikalavimams išspręsti pritaikė materialinės teises normas.

6529.

66Ieškovė nuo pat civilinės bylos iniciavimo buvo atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato. Ieškovė savo ieškinyje (tiek pradiniame, tiek patikslintame, kuris ir buvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjamas) kaip materialinį teisinį pagrindą ieškinio tenkinimui nurodė negatorinį ieškinį, o ieškinio reikalavimą atitinkamai formulavo kaip prašymą priteisti piniginę kompensaciją, kas vertintina kaip reikalavimas atlyginti nuostolius.

6730.

68Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė, nes tokio pobūdžio negatoriniu ieškiniu ir jo pagrindimu, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl nuostolių ar piniginės kompensacijos, kaip ją nurodė ieškovas, priteisimo.

6931.

70Nors apeliantė apeliaciniame skunde ir nenurodo argumento, jog teismo nesaisto ieškovės ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, kokias teisės normas, nagrinėjant ginčą pagal ieškovės faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, taikyti, tačiau atsakovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimu ieškinį atmetė ir dėl to, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nepagrindė, kad ieškovė turi teisę atstovauti ir kitų bendraturčių interesus, reikšdama ieškinį dėl kompensacijos priteisimo už viso sklypo sumažėjimą, kai ieškovui priklauso tik 435/7535 žemės sklypo dalys.

7132.

72Pirmosios instancijos teismas sprendimu neapsiribojo vien ieškovės nurodytos ieškiniui pagrįsti CK 4.98 straipsnio nuostatos taikymu, tačiau vertino ir sprendė, ar ieškovė turi teisę į ieškinio tenkinimą ir kitų materialinės teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu.

7333.

74Atsiliepime prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

75IV.

76Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

7734.

78Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7935.

80Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8136.

82Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo atliktu CPK nuostatų pažeidimu, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neatkreipė šalių dėmesio ir neįspėjo, kad šioje byloje teisinis pagrindas ir įrodinėjimo dalykas yra kitas, nei abi šalys nurodo ir ginčijasi. Sprendimas yra siurprizinis, nes tik teismui priėmus sprendimą, apeliantei tapo žinoma, jog ji privalėjo įrodinėti kitas aplinkybes, tuo atimant galimybę tas aplinkybes įrodyti. Matant, jog abi šalys klysta dėl bylai nagrinėti svarbių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, teismas negalėjo tylėti ir tik teismo sprendime į tai nurodyti.

8337.

84Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiškiamą ieškovės patikslintą reikalavimą priteisti kompensaciją už atsakovės tvoros įsikišimą į gretimą sklypą, spręstina, kad toks pareikštas reikalavimas neatitinka negatorinio ieškinio ypatumų ir negatoriniu ieškiniu siekiamų tikslų. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją neįrodinėjo ir nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovės negatorinis ieškinys atmestas kaip netinkamas savo teisių gynimo būdas, byloje neįrodinėjus atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų kompensacijai (žalai) iš atsakovės priteisti.

8538.

86CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo nurodyti, suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti.

8739.

88Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą (CK 1.137 str. 1 d., CPK 5 str.), pasirinkdami bet kurį CK 1.38 straipsnyje nurodomą civilinių teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad proceso įstatyme įtvirtinta pareiga ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis reiškiamas materialusis reikalavimas, ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p.. 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo įvardintų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, ir, ginčą išnagrinėjęs, sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).

8940.

90Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015; kt.).

9141.

92CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

9342.

94Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

9543.

96Šalys dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų kompensacijai (žalai) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti neturėjo galimybės pasisakyti (patvirtinti ginčui reikšmingų duomenų tikrumą, turinį, reikšmę), o tai leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme pagal susiklosčiusią situaciją turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją. Be to, pažymėtina ir tai, kad bylos šalys, nesutikdamos su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų ginčo aplinkybių, kurios gali turėti esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

9744.

98Pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, jog kilusį ginčą, reiškiant reikalavimą dėl kompensacijos (žalos) priteisimo, reikia spręsti remiantis CK 6 knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakovės deliktinę atsakomybę ir jos sąlygas, tačiau teismas šių sąlygų neanalizavo, šalims pasisakyti dėl šių sąlygų egzistavimo galimybės pasisakyti nesudarė, nenustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmę teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui, šalys neturėjo galimybės įrodinėti ir pasisakyti dėl bylos baigtį lemiančių aplinkybių, o tai vertintina kaip procesinės kliūtys, užkertančios kelią bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, dėl ko byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9945.

100Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminių įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, svarbių vertinant ginčo esmę, neatskleidė bylos esmės, ginčui teisingai išspręsti įrodinėtinos aplinkybės šalims paaiškėjo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, o šalys neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį šių klausimų negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10146.

102Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą.

103Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

104Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4499-994/2018 panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KMT STATYBA“... 7. 2.... 8. Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktu išrašu neabejotinai įrodyta, jog... 9. 3.... 10. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovės mama,... 11. 4.... 12. Ieškovė savo ieškinyje kaip materialinį teisinį pagrindą ieškinio... 13. 5.... 14. Atsakovės nuomone, toks brėžinys nelaikytinas įrodymu įsiterpimo į... 15. 6.... 16. Nagrinėjamu klausimu svarbu yra tai, kad pagal galiojantį teisinį... 17. 7.... 18. Kaip minėta, tvoros statyba, kaip ir visų sklype esančių statinių, buvo... 19. 8.... 20. Pažymėjo, jog ieškovė prašo priteisti piniginę kompensaciją, kuri yra... 21. 9.... 22. Atsakovė pažymėjo, jog aukščiau pateiktų teisės aktais įtvirtintų... 23. II.... 24. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 10.... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį... 27. 11.... 28. Iš byloje esančių duomenų nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro... 29. 12.... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu nebeprašė atsakovės... 31. 13.... 32. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiškiamą ieškovės... 33. 14.... 34. Pažymėta, kad pagal bendrąją taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje... 35. 15.... 36. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją (kitaip... 37. 16.... 38. Galimai pažeistas teises ieškovė gina, būdama žemės sklypo, esančio ( -... 39. 17.... 40. Nesant žemės sklypo (( - )) atidalijimo tarp bendraturčių ir nežinant,... 41. 18.... 42. Kaip matyti iš ieškovės pradinio ir patikslinto ieškinio ir ieškovės... 43. 19.... 44. Remiantis išdėstytu, ieškovės negatorinis ieškinys atmestas kaip... 45. III.... 46. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 47. 20.... 48. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas sprendime... 49. 21.... 50. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ir... 51. 22.... 52. Atsakovė, gindamasi nuo naujo reikalavimo, taip pat nepastebėjo, jog... 53. 23.... 54. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat neatkreipė... 55. 24.... 56. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog šiuo atveju... 57. 25.... 58. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs, jog šiuo atveju... 59. 26.... 60. Galiausiai, dėl tokio teismo sprendimo susiklosto situacija, kuomet ieškovės... 61. 27.... 62. Apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018... 63. 28.... 64. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad... 65. 29.... 66. Ieškovė nuo pat civilinės bylos iniciavimo buvo atstovaujama profesionalaus... 67. 30.... 68. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pagrįstai ir teisėtai... 69. 31.... 70. Nors apeliantė apeliaciniame skunde ir nenurodo argumento, jog teismo nesaisto... 71. 32.... 72. Pirmosios instancijos teismas sprendimu neapsiribojo vien ieškovės nurodytos... 73. 33.... 74. Atsiliepime prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto... 75. IV.... 76. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 77. 34.... 78. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 79. 35.... 80. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių... 81. 36.... 82. Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo atliktu CPK... 83. 37.... 84. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įvertinus... 85. 38.... 86. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be... 87. 39.... 88. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir... 89. 40.... 90. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija,... 91. 41.... 92. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 93. 42.... 94. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 95. 43.... 96. Šalys dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų kompensacijai (žalai)... 97. 44.... 98. Pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, jog kilusį ginčą, reiškiant... 99. 45.... 100. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 101. 46.... 102. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta... 103. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 104. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje...