Byla 2-72-644/2011
Dėl sandoriu pripažinimo negaliojanciais, nuosavybes teises pripažinimo

1

2Prienu rajono apylinkes teismas, pirmininkaujant teisejui A. G., sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovei advokatei V. N., atsakovei V. L., jos atstovui advokatui G. K., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves A. M. ieškini atsakovei V. L., su treciaisiais asmenimis Prienu rajono 2-ojo notaru biuro notare R. D. ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, del sandoriu pripažinimo negaliojanciais, nuosavybes teises pripažinimo.

3Teismas, išnagrinejes byla,

4n u s t a t e :

5Ieškove A. M. patikslinta ieškini palaike ir praše: 1) pripažinti negaliojanciu 1986-02-12 paveldejimo teises liudijima, reg. Nr. 338, išduota notares V. B., po P. M. mirties; 2) panaikinti nekilnojamojo turto - medinio gyvenamojo namo, 48 kv.m. ploto, pastatu - kleties, tvarto, malkines, esanciu Prienu rajone, Šilavoto apylinkeje, Naujasodžio kaime teisine registracija P. S. M. vardu; 3) pripažinti negaliojanciu 2010-01-19 A. M. sudaryta vienašali sandori, not. reg. Nr. 207; 4) dalinai, (dalyje del ½ dalies turto) pripažinti negaliojancia 2010-01-19 žemes sklypo ir pastatu dovanojimo sutarti not. reg. Nr. 197; 5) pripažinti ieškovei A. M. nuosavybes teise i ½ dali nekilnojamojo turto – ½ dali (566/579 dalies) 5.8900 ha žemes sklypo, miško 0,8000 ha, esancio Prienu rajone, Naujasodžio kaime, unik. Nr. 6958-0001-0093, kadastrinis Nr. 6958/0001:93; ½ dali pastato - gyvenamojo namo, plane pažymeto indeksu IA/lm, unik. Nr. 6989-0002-6012, kuriame yra 55,09 kv.m. bendro ploto; ½ dali ukio pastato, plane pažymeto indeksu 2Ilm, unik. Nr. 4400-1977-8840; ½ dali ukio pastato, plane pažymeto indeksu 3I1 m, unik. Nr. 4400-1977-8908; ½ dali ukio pastato, plane pažymeto indeksu 4Ilm, unik. Nr. 4400-1977-8940; ½ dali ukio pastato, plane pažymeto indeksu 5Ilm, unik. Nr. 4400-1977-8973; ½ dali ukio pastato, plane pažymeto indeksu 6Ilm, unik. Nr. 4400-1977-9005; ½ dali ukio pastato, plane pažymeto indeksu 7Ilm, unik. Nr. 4400-1977-9052; ½ dali ukio pastato, plane pažymeto indeksu 8Ilm, unik. Nr. 4400-1977-9092; ½ dali ukio pastato, plane pažymeto 9Ilp, unik. Nr. 4400-1977-9149; ½ dali priklausiniu - kitu statiniu - kiemo statiniu, unik. Nr. 4400-1977-9181, paskirtis kiti statiniai, 1/1 priklauso pastatui Nr. 6989-0002-6012, esanciu Naujasodžio kaime, Prienu rajone (t. 1 b.l. 99-104). Ieškove paaiškino, kad 1972-01-15 ji susituoke su P. S. M. ir po santuokos sudarymo apsigyveno jos vyro P. S. M. tevams priklausiusiame gyvenamajame name su priklausiniais, esanciame Naujasodžio kaime, Prienu rajone. Santuokos metu abu vyro tevai mire, po tevo P. M. mirties 1986-02-12, jos vyrui P. S. M. buvo išduotas paveldejimo teises liudijimas pagal istatyma, kuriuo jis paveldejo medini gyvenamaji nama ir ukio pastatus, esancius Prienu rajone, Šilavoto apylinkeje, Naujasodžio kaime. Nurodo, kad realiai iki šio paveldejimo teises liudijimo išdavimo, gyvendami santuokoje, ji kartu su sutuoktiniu visiškai perstate vyro tevu gyvenamaji nama - nugriove dali namo ir ji sutrumpino, pakeite senus sienu rastus, tam nupirko sena tvarta, kurio rastus naudojo namo remontui. Remontuodami nama, išliejo namo pamatus, pati nama apmurijo, pakeite langus, iškase 2 rusius, sudejo namo medines grindis, iškale sienas plokštemis, perdenge stoga, pastate prie namo dvi verandas. Visus šiuos darbus atliko apie 1972 - 1986 metus, iš bendru lešu, savo darbu ir daugiausia giminiu pagalba. Ji su vyru dirbo kolukyje darbininkais, visus uždirbtus pinigus idedavo i gyvenamojo namo remonta, bendrai pirko statybines medžiagas, mokedavo už darba. Be to iš savo lešu naujai pastate tvarta, perdenge svirno stoga ir dar prie jo pastate kluona. Visa laika gyveno gyvenamajame name, su ukio pastatais ir priklausiniais, esanciame Naujasodžio kaime, Prienu rajone. Nors iki paveldejimo liudijimo išdavimo turtas formaliai buvo iregistruotas vyro tevo P. M. vardu, taciau realiai visas turtas buvo jos ir sutuoktinio bendroji jungtine santuokine nuosavybe, nes jis buvo sukurtas jos ir jos sutuoktinio bendru darbu ir santuokinemis lešomis. Šis turtas buvo sukurtas galiojant LR SŠK (1969 metu redakcija) normoms, todel šis turtas, igytas ju santuokos metu, laikytinas jos ir jos sutuoktinio P. S. M. bendraja jungtine nuosavybe (SŠK 21 str.). Ji, kaip P. S. M. sutuoktine, jau tuo metu 1986 metais, išduodant paveldejimo teises liudijima, turejo teise i ½ dali šio turto. 1986-02-12 jos vyrui P. S. M. gavus paveldejimo teises liudijima pagal istatyma, ji neturedama teisinio išprusimo, visa laika mane, kad jos kartu su sutuoktiniu perstatytas gyvenamasis namas su ukio pastatais ir priklausiniais yra jos ir sutuoktinio P. S. M. bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, priklausanti kiekvienam po ½ dali, todel išduoto paveldejimo liudijimo negincijo. Nuo pat santuokos iregistravimo dienos iki vyro mirties, ji kartu su vyru gyveno šiame turte, ji prižiurejo, bendrai išlaike. Apie tai, kad ji neturi jokiu teisiu i ši turta, sužinojo tik po vyro mirties, 2010 metais, kai nuejo pas notare gauti informacijos del paveldejimo bylos, todel mano, kad nuo šios datos turi buti skaiciuojamas ieškinio senaties terminas jos pažeistai teisei ginti ir ji jo nera praleidusi. Atsakovei prašant jos reikalavimui del 1986-02-12 paveldejimo teises liudijimo, pripažinimo negaliojanciu taikyti ieškinio senati, prašo ši termina atnaujinti, pripažistant, kad jis yra praleistas del svarbiu priežasciu. Tokiomis priežastimis prašo laikyti aplinkybes, kad turtas buvo iregistruotas vieno iš sutuoktiniu - P. S. M. vardu jiems esant santuokoje, todel ji nesuvoke tokios registracijos teisiniu pasekmiu, visada mane, kad esant turtui iregistruotam jos sutuoktinio vardu, jis priklauso jiems abiems lygiomis dalimis, turtu nuo santuokos iregistravimo pradžios jie naudojosi bendrai, sutuoktinis niekada jos teisiu i ši turta negincijo, kas tik patvirtino jos isitikinima, kad jie abu yra šio turto savininkai. Del 2010-01-19 sudaryto vienašalio sandorio ir ta pacia diena sudarytos dovanojimo sutarties, paaiškino, kad 2010-01-19 ji su vyru ir atsakove nuvyko i Prienus. Jos sutuoktinis ir atsakove vyko pas notara, o ji ejo apsipirkti. Jai bevaikštant, paskambino atsakove ir liepe ateiti i Prienu rajono 2 -aji notaru biura. Nuejus pas notare R. D., ja pakviete i notares kabineta ir pasirašymui atsakove pateike kažkoki pareiškima (kaip veliau paaiškejo tai buvo vienašalis sandoris), nurodydama, kad tevui blogai, reikia pasirašyti. Ji nieko nesuprasdama, ši pareiškima pasiraše, kadangi pasitikejo atsakove ir visai nesigilino i pasirašomo dokumento turini, o pasirašyto dokumento nuorašo jai niekas nedave, todel net namuose ji negalejo pasirašyto dokumento pasiskaityti ir suvokti, ka pasiraše. Del kokiu priežasciu reikejo pasirašyti toki dokumenta, jai niekas nepaaiškino, kokios jo pasirašymo teisines pasekmes, jai taip pat niekas nepaaiškino, sandorio sudarymo pasekmiu nesuprato. Po jos vyro P. S. M. mirties 2010-02-02, nuvykusi pas notare informacijos apie paveldeta turta, sužinojo, kad ji nepaveldejo jokio nekilnojamojo turto, nes 2010-01-19 ji pasiraše vienašali sandori, kuriuo patvirtino, kad jos ir sutuoktinio P. S. Matusevciaus bendrai užgyventas turtas yra vyro asmenine nuosavybe ir santuokos metu nebuvo pagerintas nei bendromis, nei jos asmeninemis lešomis, todel turtas yra padovanotas atsakovei, o jai priklauso tik dalis likusio kilnojamojo turto. Taip pat notare paaiškino, kad jos vyras ta pacia diena – 2010-01-19, kai ji buvo pas notare, sudare žemes sklypo ir pastatu dovanojimo sutarti, kuria dukrai atsakovei V. L. padovanojo jam asmenines nuosavybes teise priklausiusi turta. Jai apie ši sandori nieko nebuvo žinoma, ji sudarant ji nedalyvavo. Po vyro mirties ji toliau liko gyventi atsakovei padovanotame turte, taciau atsakove jau dabar uždraude jai naudotis tam tikrais kambariais, juos užrakindama, ji neturi i ši turta jokiu teisiu, todel atsakove bet kuriuo metu gali ja iškeldinti ir ji liktu be gyvenamosios vietos. Pateikus jai pasirašyti 2010-01-19 vienašali sandori, ji atsakoves buvo suklaidinta ir apgauta, jai nebuvo paaiškintos šio sandorio sudarymo teisines pasekmes, nebuvo pagarsintas sandorio turinys, ji nesuprato jo sudarymo teisiniu pasekmiu, todel sudare ši sandori suklydimo itakoje. Suvokdama, kad vienašaliu sandoriu ji praranda bet kokias teises i savo santuokos metu igyta turto dali, teise i paskutini busta, ji tokio sandorio jokiu budu nebutu sudariusi.

6A. V. L. su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti. Atsakove paaiškino, kad ieškove kelia visiškai nepagrista ir neteiseta reikalavima pripažinti negaliojanciu 1986-02-12 paveldejimo teises liudijima išduota notares V. B. po P. M. mirties. Ieškove nurodo, jog ji buvo P. S. M. sutuoktine, kuri už jo ištekejo 1972-01-15 ir apsigyveno Petro bei M. M. namuose, kuriuos veliau, t.y. 1986-02-12, P.S. M. paveldejo pagal istatyma. Ieškove grindžia ieškini tuo, kad neva ji ir P.S. M. perstate ir suremontavo sodyba. Šie teiginiai yra išgalvoti ir visiškai neatitinka tikroves, nes nei ieškove, nei jos sutuoktinis neinvestavo jokiu lešu i sodybos remonta, juo labiau i naujas statybas. Ginco sodyba savo lešomis suremontavo ir prižiurejo Petras bei M. M.. P. M. dirbo kolukio statybu brigadoje ir pats savo jegomis suremontavo namus. Visi remontai ir perstatymai buvo atlikti apie 1972-1974 metus. Tuo metu ieškove ir jos sutuoktinis P. S. M. buvo ka tik susituoke ir neturejo lešu remontams ar statyboms, patys glaudesi pas tevus, nes neturejo kur gyventi. Po senelio P. M. mirties sodyba paveldejo atsakoves tevas P. S. M., taciau nei jis, nei ieškove i ja nieko neinvestavo, sodyba yra apleista ir griuvanti. Ieškoves teiginiai, jog ji ir jos sutuoktinis perstate tevu namus ir taip sukure bendra santuokine nuosavybe laikytini absurdiškais. Jei net ieškove butu pagerinus tevu namus, ji neturejo jokio rašytinio savininko t.y. P. M. sutikimo atlikineti kokius nors pagerinimus. Laikytina, kad ieškove su sutuoktiniu P.S. M. senelio P. M. sodyboje gyveno, kaip nuomininkai (ar panaudos gavejai). t.y. jie neturejo jokiu nuosavybes teisiu i turta. Sodybos savininkas buvo P.S. M., todel jam esant gyvam, niekas negalejo igyti nuosavybes i jo turta, net ir jei ji gerino savo rizika. Ieškove nurode neva statybos vyko 1972-1986 m. t.y. butent tuo metu kai buvo gyvas žemes ir pastatu savininkas P. M., todel niekam kitam, kaip jam sodyba ir priklause. Todel paveldejimo teises liudijimas P.S. M. yra išduotas pagristai ir teisetai ir nera faktinio ar juridinio pagrindo jo naikinti. Be to, ieškove gincija paveldejimo teises liudijima, kuris buvo išduotas 1986-02-12, t.y. prieš 25 metus, apie kuri ji žinojo nuo jo išdavimo momento ir šias aplinkybes patvirtina, jos pacios argumentai, jog ji visa laika, neturedama teisinio išprusimo mane, kad pagal ši paveldejimo teises liudijima igyta sodyba yra jos ir vyro P.S. M. bendroji jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant i šias aplinkybes yra praleisti visi ieškinio senaties terminai (numatyti 1969 m CK - 3 metai ir/ar LR CK 5.8 str., numatytas 1 metu terminas) šiam dokumentui gincyti. Del ko prašo taikyti ieškinio senati ir atmesti ieškoves ši reikalavima. Ieškove nenurode nei vienos svarbios priežasties del ko, per 25 m. negincijo mineto paveldejimo teises liudijimo. Jos nurodytas istatymu nežinojimas nera svarbi priežastis atnaujinti termina, kadangi kaip rupestingas ir atidus žmogus per ketvirti amžiaus turejo pasidometi ir/ar pasikonsultuoti su teisininku apie savo teises i ginco turta. Be to faktines aplinkybes liudija, jog ji suvoke ir suprato tikraja reikalu padeti ir su ja sutiko, nesieme jokiu veiksmu jai pakeisti, todel jos prašymas atnaujinti senaties taikymo termina, atmestinas. Del antro reikalavimo - panaikinti nekilnojamojo turto - medinio gyvenamojo namo, pastatu - kleties, tvarto, malkines, esanciu Prienu rajone, Šilavoto apylinkeje, Naujasodžio kaime teisine registracija P. S. M. vardu, paaiškino, kad šis reikalavimas nera pagristas ir nelogiškas, kadangi dabar galiojanti teisine registracija yra atsakoves vardu, todel nelabai suvokiamas šio reikalavimo butinumas. Mano, jog šis reikalavimas yra nepagristas, todel atmestinas visa apimtimi. Del trecio ir ketvirto reikalavimu paaiškino, kad jie yra nepagristi ir atmestini visa apimtimi. Visos ieškoves nurodytos faktines sandoriu sudarymo aplinkybes yra melagingos ir išgalvotos. Ieškove pati ne karta ragino atsakove su tevu persirašyti sodyba atsakoves vardu. Pati ne karta skambino ir sake, jog tevas ir ji nori padovanoti sodyba. Ieškove pati su tevu užsake notara. Liepe atvykti iš vakaro i sodyba. Ji nuvyko i sodyba 2010-01-18, o kita diena visi trise nuvyko pas notare R. D., kur notare aiškiai ir išsamiai ieškovei išaiškino jos vienašalio sandorio esme, perskaite jo teksta, pati ieškove perskaite sandori ir ji pasiraše, jam neprieštaravo. Tada ji su tevu ieškoves akivaizdoje pasiraše dovanojimo sutarti, kuria taip pat notare išaiškino ieškovei girdint. Ieškove šiems sandoriams neprieštaravo ir netgi pati buvo iniciatore, todel nesuprantama, kodel ji taip kardinaliai pakeite savo nuomone. Pažymetina, jog ir ieškove, ir P.S. M. buvo visiškai samoningi, pilnai suprato sandoriu esme, be to, notare detaliai ir nuosekliai išaiškino sandoriu esme ir tai, kad po šiu sandoriu sudarymo ji taps sodybos savininke. Nurode, kad ieškoves, ir P.S. M. valia palikti atsakovei ginco sodyba jau buvo išreikšta 2002 metais. 2002-05-16 P.S. M. ir ieškove buvo nuvyke i notarine kontora, kur P.S. M. sudare testamenta, kuriuo visa savo turta po mirties norejo palikti atsakovei, ieškove apie ši testamenta žinojo visa laika, nes dalyvavo ji sudarant, taciau jo negincijo. Šie veiksmai patvirtina, jog ieškove nepagristai kelia patikslinta ieškini ir klaidina teisma. Atmestini ir ieškoves argumentai nurodant, jog ji buvo apgauta ir suklaidinta, nežinojo savo sudaromo sandorio esmes, todel šis sandoris negali buti naikintinas LR CK 1.90 str. pagrindu. Šiuo atveju ieškovei buvo puikiai žinoma, koki ji sandori nori sudaryti, be to, ji pati su P.S. M. užsake laika pas notare, sandorio sudarymo metu notare ieškovei detaliai išaiškino šio sandorio sudarymo teisines pasekmes ir isitikinusi ieškoves valia, ši sandori patvirtino. Be to ieškove sandoriuose pas notare dalyvavo ne pirma karta, ji po savo motinos mirties notarine tvarka atsisake palikimo dalies brolio G. J. naudai. Teigti, jog ji nežinojo ar suklydo, koki sandori sudare 2010-01-19, nera jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Del paskutinio reikalavimo, paaiškino, kad šis reikalavimas taip pat niekuo nepagristas, kadangi tevas P.S. M. padovanojo atsakovei asmenines nuosavybes teise valdoma sklypa ir jokiu teisiu i ji ieškove neturi ir negali tureti.

7Treciasis asmuo Prienu rajono 2-ojo notaru biuro notare R. D. su ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti. Notare paaiškino, kad 2010-01-19 A. M. sudaryto vienašalio sandorio bei 2010-01-19 žemes sklypo ir pastatu dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes atsimena labai gerai, kadangi kaimynysteje su Matuseviciais ji turi sodyba ir juos gerai pažista. Nurode, kad 2010-01-19 pas ja i notarine kontora atvyko atsakove V. L. su savo tevu P.S. M.. Tada ji papraše, kad atvyktu ir A. M.. Atejusi A. M. iš karto pasake, kad ko jai cia reikia, kadangi pastatai yra vyro ir ji niekuo prie ju pagerinimo neprisidejo. A. M. jau ateidama žinojo kokie sandoriai bus sudaromi, kadangi ji pati prieš tai buvo užsakiusi pažymas, reikalingas šio sandorio sudarymui. Sudarius sandorius, ji viska perskaite ir paaiškino sandoriu sudarymo pasekmes dalyvaujantiems asmenims, o šie pasiraše. Be to pas A. M. dar paklause ar nekils kokiu problemu su kitais vaikais, i ka ieškove atsake, jog pykciu nebus. Ieškove dalyvavo sudarant abu sandorius ir ju esme puikiai suprato, kadangi pati to norejo ir aiškino, jog visas turtas yra jos sutuoktinio asmenine nuosavybe ir ji del jo neturi jokiu pretenziju. Be to ieškove pasake, jog ji nori, kad jau dabar V. L. valdytu visa turta. Taip pat paaiškino, kad 2010-01-19 A. M. sudarytas vienašalis sandoris pagal istatymus iš vis nebuvo butinas, nes P.S. M. dovanojo jam asmenines nuosavybes teise priklausanti turta, taciau notare ji sudare, noredama apsidrausti save, kadangi žino, jog veliau gali pasikeisti žmoniu nuomone, kas šiuo atveju ir atsitiko.

8Treciasis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti. Atsiliepimu nurode, kad vienas iš ieškoves reikalavimu yra panaikinti 1986-02-12 paveldejimo pagal istatyma liudijima Nr. 338, kuris buvo išduotas po P. M. mirties, ir vadovaujantis kuriuo palikejo turta - gyvenamaji nama su priklausiniais paveldejo sunus P. S. M.. Pastarasis ši turta 2010-01-19 dovanojimo sutartimi Nr. 197 padovanojo V. L.. Mineta reikalavima ieškove grindžia 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau -SŠK) nuostatomis. Pažymetina, kad CK treciosios knygos normos, susijusios su sutuoktiniu turto pagal istatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas igytas iki šio kodekso isigaliojimo, ar jam isigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo (2000 m. liepos 18 d. istatymo Nr. VIII-1864 redakcija 25 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu byla teisme nagrinejama isigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi buti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK treciosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo CK normas retroaktyviai (iki jo isigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendruju civiliniu teisiniu santykiu principu, tarp ju - teisinio apibrežtumo ir teisetu lukesciu apsaugos, butina atsižvelgti ir i faktinio turto igijimo metu buvusia teismu praktika (Lietuvos A. T. Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužes 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2008 m. gegužes 13 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-208/2008). Taciau tiek pagal SŠK, tiek pagal CK treciosios knygos antrojo skyriaus normas (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) itvirtinta asmenine sutuoktiniu nuosavybe, turto priklausymo asmenines nuosavybes teise vienam iš sutuoktiniu. Iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamaji nama su ukiniais pastatais P. S. M. igijo asmenines nuosavybes teise, t. y. paveldejo po tevo mirties (SŠK 22 straipsnio 1 dalis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškove nurodo, jog ginco statiniai sukurti jai gyvenant santuokoje su P. S. M., taciau tai nepagrindžia jokiais irodymais (( - ) straipsnis). Ieškove nepateike irodomu, kad statinio projektine dokumentacija, statybos procesas vyko jai dalyvaujant. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, jog ginco turtas niekada nebuvo ieškoves bendroji jungtine nuosavybe, nes iki dovanojimo jis asmenines nuosavybes teise priklause atsakoves tevui. Irodymu, paneigianciu šia aplinkybe, nepateikta. Atkreiptinas demesys i tai, kad CK 3.90 straipsnyje nustatytas pagrindas pripažinti bendraja jungtine nuosavybe ne bet koki turta, o priklausanti vienam iš sutuoktiniu asmenines nuosavybes teise, iš esmes pagerinta bendromis sutuoktiniu lešomis (CK 3.90 straipsnio 1 dalis) arba turta, skirta vieno ju asmeniniams poreikiams tenkinti, jei ji isigyjant panaudotos bendros lešos (CK 3.90 straipsnio 2 dalis). Taciau, kaip nurode ieškove, gyvenamasis namas ir ukiniai pastatai buvo remontuoti ir taip pagerinti iki sutuoktinio tevo mirties. Tuo metu minetas turtas priklause jos sutuoktinio tevui. Todel nera jokio pagrindo pripažinti ginco turta bendraja jungtine nuosavybe. Mano, kad valstybine notare V. B. pagristai išdave mirusiojo sunui P. S. M. 1986-02-12 paveldejimo teises liudijima i paveldima turta. Pagal galiojusius istatymus ieškove negalejo pagal istatyma paveldeti mirusiojo sutuoktinio tevo turta. Tai, jog ieškove iki sutuoktinio tevo mirties remontavo jo turta, savaime nera pagrindu pripažinti jos nuosavybes teises i ta turta arba jo dali. Ieškoves teiginius apie iš bendru sutuoktiniu lešu pagerinta turta paneigia pacios ieškoves 2010-01-19 vienašalis sandoris. Minetas sandoris patvirtina, jog ginco turtas santuokos metu su P.S. M. iš esmes nei bendromis, nei asmeninemis lešomis ir (ar) darbu, nebuvo pagerintas. Del ieškinio senaties nurode, kad - ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, butina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikruju praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, imanoma tik nustacius tikslu momenta, nuo kurio prasidejo šio termino eiga. 1964 m. CK 86 straipsnyje, galiojancio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje itvirtinta bendroji taisykle, kad ieškinio senatis prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Taigi teises i ieškini atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvuji kriteriju - subjektines teises turetojo suvokima, kad jo teise pažeista, tiek objektyvuji kriteriju - turejima sužinoti apie savo teises pažeidima. Iš ieškinio matyti, kad ieškove žinojo apie palikimo atsiradimo momenta. Ta aplinkybe, kad ieškove nežinojo apie palikimo turini (ipediniu paveldimas turtas ir turtines teises) bei apie testamenta nera pagrindas naikinti paveldejimo pagal istatyma teises liudijima. Vien tai, kad ieškove visa laika pagristai tikejosi, kad sutuoktinio tevo namo dalis, po pastarojo mirties priklauso ir jai, nera pagrindu naikinti 1986-02-12 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima. Todel senaties termino eiga prasidejo ne nuo sužinojimo apie paveldejimo teises liudijimo turini, o nuo paveldejimo teises liudijimo išdavimo ipediniui pagal istatyma, t. y. nuo 1986-02-12. Taigi, senaties terminas baigesi 1989-02-12 (CK 84 straipsnis, 1964 m.). Ieškove nenurode jokiu aplinkybiu, kurios galetu buti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios laiku rupintis pažeistu teisiu gynimu, del ko prašo ieškini atmesti suejus ieškinio senaties terminui arba ieškini atmesti kaip nepagrista (t. 2 b.l. 72-74).

9Ieškinys atmestinas.

10Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad ieškove A. M. su P. S. M. susituoke 1972-01-15 (t. 1 b.l. 9). 1986-02-12 po P. M. mirties (1985-05-06) buvo išduotas paveldejimo teises liudijimas, reg. Nr. 338, iš kurio matyti, jog mirusiojo turta: medini gyvenamaji nama ir ukinius pastatus, esancius Prienu rajono Šilavoto apylinkeje Naujasodžio kaime, paveldi sunus P. S. M. (t. 1 b.l. 8). 2010-01-19 vienašaliu sandoriu A. M. sutiko, kad jos sutuoktinis P. S. M. dovanotu dukteriai V. L., jam asmenines nuosavybes teisemis priklausanti žemes sklypa ir jame esanti pastata – gyvenamaji nama su priklausiniais, esancius Prienu rajono savivaldybes Naujasodžio kaime. Tuo paciu sandoriu A. M. pareiške, kad minetas turtas santuokos metu nebuvo iš esmes pagerintas nei bendromis lešomis, nei jos asmeninemis lešomis ar darbu (t. 1 b.l. 13). 2010-01-19 žemes sklypo ir pastatu dovanojimo sutartimi P. S. M. asmenines nuosavybes teise valdoma, dukteriai V. L. asmeninen nuosavyben dovanojo: 566/579 5.8900 ha žemes sklypo, miško 0,8000 ha, esancio Prienu rajone, Naujasodžio kaime, pastata - gyvenamaji nama, plane pažymeta indeksu IA/lm, unik. Nr. 6989-0002-6012, kuriame yra 55,09 kv.m. bendro ploto; ukio pastata, plane pažymeta indeksu 2Ilm, unik. Nr. 4400-1977-8840; ukio pastata, plane pažymeta indeksu 3I1 m, unik. Nr. 4400-1977-8908; ukio pastata, plane pažymeta indeksu 4Ilm, unik. Nr. 4400-1977-8940; ukio pastata, plane pažymeta indeksu 5Ilm, unik. Nr. 4400-1977-8973; ukio pastata, plane pažymeta indeksu 6Ilm, unik. Nr. 4400-1977-9005; ukio pastata, plane pažymeta indeksu 7Ilm, unik. Nr. 4400-1977-9052; ukio pastata, plane pažymeta indeksu 8Ilm, unik. Nr. 4400-1977-9092; ukio pastata, plane pažymeta 9Ilp, unik. Nr. 4400-1977-9149; priklausini - kitus statinius - kiemo statinius, unik. Nr. 4400-1977-9181, paskirtis kiti statiniai, 1/1 priklauso pastatui Nr. 6989-0002-6012, esancius Naujasodžio kaime, Prienu rajone (t. 1 b.l. 14-17). Išvardintas turtas nekilnojamojo turto registre nuosavybes teise iregistruotas V. L. vardu (t. 1 b.l. 21-24).

11Ieškove, prašydama pripažinti negaliojanciu 1986-02-12 paveldejimo teises liudijima, išduota notares V. B., po P. M. mirties, savo reikalavima grindžia tuo, kad nors iki paveldejimo liudijimo išdavimo turtas formaliai buvo iregistruotas vyro tevo P. M. vardu, taciau realiai visas turtas buvo jos ir sutuoktinio bendroji jungtine santuokine nuosavybe, nes jis buvo sukurtas jos ir jos sutuoktinio bendru darbu ir santuokinemis lešomis. Mineta reikalavima ieškove grindžia 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) nuostatomis. Pažymetina, kad CK treciosios knygos normos, susijusios su sutuoktiniu turto pagal istatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas igytas iki šio kodekso isigaliojimo, ar jam isigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo (2000 m. liepos 18 d. istatymo Nr. VIII-1864 redakcija 25 straipsnio 1 dalis). Taciau tiek pagal SŠK, tiek pagal CK treciosios knygos antrojo skyriaus normas (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) buvo ir yra itvirtinta asmenine sutuoktiniu nuosavybe, išvardinant atvejus, kada turtas pripažistamas asmenine sutuoktiniu nuosavybe. P. S. M. gyvenamaji nama su ukiniais pastatais igijo asmenines nuosavybes teise, t. y. paveldejo po tevo mirties (SŠK 22 straipsnio 1 dalis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškove nurode, jog ginco statiniai sukurti jai gyvenant santuokoje su P.S. M., jos ir jos sutuoktinio bendru darbu ir santuokinemis lešomis, taciau tai nepagrinde jokiais objektyviais irodymais. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, jog ginco turtas niekada nebuvo ieškoves ir jos sutuoktinio P.S. M. bendroji jungtine nuosavybe, nes iki dovanojimo jis asmenines nuosavybes teise priklause atsakoves tevui. Irodymu, paneigianciu šia aplinkybe, nepateikta. Ieškoves pateiktuose P.S. M. ukio irašu kopijose, tai pat konstatuota, kad 1980-1985 metais P.S. M. su šeima, t.y. ieškove A. M. ir dukra V. M. (atsakove) gyvena pas P. M. ir tik nuo 1986 metu ukio knygos kopijoje nurodyta, kad P.S. M. su šeima gyvena ginco pastatuose, kuriuos paveldejo iš tevo P. M. (t. 2 b.l. 77). Šie irodymai akivaizdžiai paneigia ieškoves nurodytas aplinkybes, kad šiuos ginco pastatus ji su sutuoktiniu valde bendrosios jungtines nuosavybes teisemis. Pažymetina, kad CK 3.90 straipsnyje nustatytas pagrindas pripažinti bendraja jungtine nuosavybe ne bet koki turta, o priklausanti vienam iš sutuoktiniu asmenines nuosavybes teise, iš esmes pagerinta bendromis sutuoktiniu lešomis arba kito sutuoktinio lešomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) arba turta, skirta vieno ju asmeniniams poreikiams tenkinti, jei ji isigyjant panaudotos bendros lešos. Taciau, kaip nurode ieškove, gyvenamasis namas ir ukiniai pastatai buvo remontuoti ir taip pagerinti iki sutuoktinio tevo mirties. Tuo metu minetas turtas priklause jos sutuoktinio tevui, todel nera jokio pagrindo pripažinti ginco turta bendraja jungtine nuosavybe. Del šiu priežasciu valstybine notare V. B. pagristai išdave mirusiojo sunui P. S. M. 1986-02-12 paveldejimo teises liudijima i paveldima turta, kadangi pagal galiojusius istatymus ieškove negalejo pagal istatyma paveldeti mirusiojo sutuoktinio tevo turta. Tai, jog ieškove iki sutuoktinio tevo mirties remontavo jo turta, savaime nera pagrindu pripažinti jos nuosavybes teises i ta turta arba jo dali, kadangi esant gyvam turto savininkui P.S. M., niekas negalejo igyti nuosavybes i jo turta, net jei ji ir gerino savo rizika. Byloje apklausti liudytojai, teige, kad ieškove su sutuoktiniu remontavo ir tvarke ginco pastatus savo lešomis, didesnes reikšmes bylos išsprendimui neturi del prieš tai minetu priežasciu. Ivertinus, kas išdestyta, ieškoves reikalavimas - pripažinti negaliojanciu 1986-02-12 paveldejimo teises liudijima, reg. Nr. 338, išduota notares V. B., po P. M. mirties, atmestinas kaip visiškai nepagristas.

12Be to atsakove ir treciasis asmuo del šio reikalavimo praše taikyti ieškinio senati.

13Ieškinio senatis – tai istatyme nustatytas terminas, per kuri galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškini teisme. Ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, butina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikruju praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, imanoma tik nustacius tikslu momenta, nuo kurio prasidejo šio termino eiga. 1964 m. CK 86 straipsnyje, galiojancio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje itvirtinta bendroji taisykle, kad ieškinio senatis prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Taigi teises i ieškini atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvuji kriteriju – subjektines teises turetojo suvokima, kad jo teise pažeista, tiek objektyvuji kriteriju – turejima sužinoti apie savo teises pažeidima (Lietuvos A. T. Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-180/2010).

14Iš bylos medžiagos ir ieškoves paaiškinimu matyti, kad ieškove žinojo apie palikimo atsiradimo momenta. Ta aplinkybe, kad ieškove nežinojo apie palikimo turini (ipediniu paveldimas turtas ir turtines teises) bei apie testamenta nera pagrindas naikinti paveldejimo pagal istatyma teises liudijima. Vien tai, kad ieškove visa laika tikejosi, kad sutuoktinio tevo namo dalis, po pastarojo mirties priklauso ir jai, nera pagrindu naikinti 1986-02-12 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima. Todel senaties termino eiga prasidejo ne nuo sužinojimo apie paveldejimo teises liudijimo turini, o nuo paveldejimo teises liudijimo išdavimo ipediniui pagal istatyma, t.y. nuo 1986-02-12. Taigi, senaties terminas baigesi 1989-02-12 (CK 84 straipsnis, 1964 m.). I teisma ieškove kreipesi tik 2010 m. rugpjucio 31 d. Vadinasi, ieškinio senaties terminas yra praleistas žymiai. Atsakove prašo taikyti ieškinio senati. Ieškove nenurode jokiu aplinkybiu, kurios galetu buti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios laiku rupintis pažeistu teisiu gynimu. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškini (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalis), del ko ieškinys šioje dalyje atmestinas ir del suejusio ieškinio senaties termino.

15Kitas ieškoves reikalavimas: panaikinti nekilnojamojo turto - medinio gyvenamojo namo, 48 kv.m. ploto, pastatu - kleties, tvarto, malkines, esanciu Prienu rajone, Šilavoto apylinkeje, Naujasodžio kaime teisine registracija P. S. M. vardu yra tiesiogiai susijes su pirmo reikalavimo patenkinimu, todel taip pat atmestinas.

16Kitu reikalavimu ieškove prašo: pripažinti negaliojanciu 2010-01-19 A. M. sudaryta vienašali sandori, not. reg. Nr. 207. Ši reikalavima ieškove grindžia tuo, kad ji atsakoves buvo suklaidinta ir apgauta, jai nebuvo paaiškintos vienašalio sandorio sudarymo teisines pasekmes, nebuvo pagarsintas sandorio turinys, ji nesuprato jo sudarymo teisiniu pasekmiu, todel sudare ši sandori suklydimo itakoje.

17Ieškoves reikalavimu faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybes del ieškoves esminio suklydimo jai pasirašant vienašali sandori, del to nustatant ši sandoriu negaliojimo viena iš pagrindu, svarbu ivertinti, ar vienašalis sandoris, jo pasirašymo metu savo išraiška galejo atitikti tikraja ieškoves valia, ir, jei buvo nukrypta nuo ieškoves valios, kokios priežastys leme toki neatitikima. Sandorio nugincijimui teisiškai reikšminga yra tai, ar konkrecioje situacijoje sudarantis sandori asmuo pagal savo individualias savybes veikia pakankamai apdairiai, rupestingai ir suklysta del pateisinamu priežasciu, ar, priešingai, galedamas suvokti ir numatyti realia rizika suklysti asmuo del tokio sandorio neapgalvotai prisiima didele rizika patirti nenaudingas pasekmes del sudaromo sandorio. Taigi del suklydimo sandori pripažinti negaliojanciu gali inicijuoti tik sažiningai klydusi sandorio sudarymo metu šalis.

18CK 1.90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Šios normos prasme pateisinama asmens suklydima gali lemti del klaidingo vidinio suvokimo arba, tretiesiems asmenims darant itaka, susiformavusius ir iš esmes neatitinkancius šio asmens tikrajai valiai sandorio sudarymo veiksmus. Vertinant, ar asmuo sažiningai klydo sudarydamas sandori, svarbu išsiaiškinti ir tai, kokiomis salygomis formavosi asmens valia sudaryti toki sandori, taip pat ar paties galimai klydusio asmens veiksmai leme jo tikrosios vidines valios neatitikima sandoryje išreikštajai valiai, ar tokiam asmens valios neatitikimui padare poveiki kita sandorio šalis. Jei iš esamu aplinkybiu matyti, kad galimai klydusio asmens valia sudaryti sandori formavosi nuosekliai, asmuo pats savo noru ketino sudaryti toki sandori, nesant kitu asmenu spaudimo jo valios susiformavimui, o toks sandoris yra logiška asmens valios išraiška, laikytina, kad asmens valia sudaryti sandori formavosi tinkamai. Nagrinejamos bylos faktines aplinkybes rodo, kad 2010-01-19 i notarine kontora atvykusi ieškove A. M. iš karto pasake, kad „ko jai cia reikia, kadangi pastatai yra vyro ir ji niekuo prie ju pagerinimo neprisidejo“. A. M. jau ateidama žinojo kokie sandoriai bus sudaromi, kadangi ji pati prieš tai buvo užsakiusi pažymas, reikalingas šio sandorio sudarymui. Tai patvirtino ne tik atsakove, bet ir sandori tvirtinusi notare. Sudarius sandorius, notare viska perskaite ir paaiškino sandoriu sudarymo pasekmes dalyvaujantiems asmenims, o šie pasiraše. Be to notare pas A. M. dar paklause ar nekils kokiu problemu su kitais vaikais, i ka ieškove atsake, jog pykciu nebus. Visos šios aplinkybes patvirtina, kad ieškove sudarant abu sandorius, ju esme puikiai suprato, kadangi pati to norejo ir aiškino, jog visas turtas yra jos sutuoktinio asmenine nuosavybe ir ji del jo neturi jokiu pretenziju. Be to ieškove pasake, jog ji nori, kad jau dabar V. L. valdytu visa turta. Teismas nepripažista aplinkybiu, kad vienašali sandori ieškove sudare budama paveikta atsakoves ir kad tai nebuvo jos tikrosios vidines valios išraiška. Teismas neturi jokiu duomenu, kad sudarytas vienašalis sandoris, neatitiko ieškoves interesu bei neišreiške jos valios, kadangi net ir teisminio nagrinejimo metu ieškove iš esmes patvirtino, kad ieškini pareiške, bijodama, jog ja atsakove gali išvyti iš namu, nes jau šiuo metu kai kurias patalpas užrakino ir neleidžia jomis naudotis. Be to teismas atkreipia demesi i tai, kad ieškoves vienašalio sandorio sudarymas, pagal istatymus nebuvo butinas, kadangi ieškoves sutuoktinis P. S. M. jam priklausanti asmenini turta (ginco pastatus ir žeme) galejo padovanoti atsakovei ir nesant ieškoves sutikimui (vienašaliam sandoriui). Del išvardintu priežasciu, pripažinti negaliojanciu 2010-01-19 A. M. sudaryta vienašali sandori, nera jokio pagrindo, del ko ieškinys ir šioje dalyje atmestinas.

19Kiti ieškoves reikalavimai: dalinai, (dalyje del ½ dalies turto) pripažinti negaliojancia 2010-01-19 žemes sklypo ir pastatu dovanojimo sutarti not. reg. Nr. 197 bei pripažinti ieškovei A. M. nuosavybes teise i ½ dali ginco turto yra tiesiogiai susije su ankstesniu reikalavimu patenkinimu, todel taip pat atmestini.

20Byloje yra pateikti dokumentai, pagrindžiantys atsakoves turetas 4000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmoketi (t. 1 b. l. 47,48,118,119,t. 2 b.l. 78,79). CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padejejo pagalba, atsižvelgiant i konkrecios bylos sudetinguma ir advokato ar advokato padejejo darbo ir laiko sanaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose del užmokescio dydžio.

21Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio nustato civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalu dydi (1 punktas). Šiu rekomendaciju 7 punktas reglamentuoja, jog rekomenduojami priteistini užmokescio už advokato civilinese bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydžiai apskaiciuojami taikant nustatytus koeficientus, kuriu pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta minimali menesine alga. Už viena atstovavimo valanda teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokescio dydis yra 0.15 (8.18 punktas). Atstovavimo laikas skaiciuojamas nuo faktinio bylos nagrinejimo pradžios iki pabaigos, neiskaitant pertrauku, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisiniu paslaugu teikimo laiko suma skaiciuojama su minutemis, ji apvalinama: iki 30 minuciu atmetama, 30 ir daugiau minuciu laikoma kaip valanda (9 punktas).

22Atsakoves atstovas viso klientui atstovavo 8 valandas, todel atsakovei iš ieškoves negali buti priteista daugiau kaip 960 Lt išlaidu advokato teisinei pagalbai apmoketi už atstovavima teisme. P. R. 8.2. p. rekomenduojama už ieškini, atsiliepima i ieškini priteisti 3 koeficienta nuo Vyriausybes patvirtintos minimalios menesines algos, kas sudarytu – 2400 Lt. Atsakoves atstovas suraše du atsiliepimus, taciau surašant antra atsiliepima i patikslinta ieškini, kuriame atsirado tik vienas papildomas reikalavimas, atstovui nereikejo užtrukti ilga laika bei nepareikalavo iš jo dideliu laiko sanaudu, be to nagrinejama byla nera didele pagal savo apimti, taip pat nera sudetinga pagal pareikštus reikalavimus, todel teismas vertina, kad bendra suma, kuri gali buti priteista iš ieškoves už atsakovei suteikta advokato pagalba, sudaro 3000 Lt.

23Iš ieškoves valstybei priteistina 42,60 Lt. pašto išlaidu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 268 str. teismas

Nutarė

25Ieškini atmesti.

26Priteisti iš ieškoves A. M., a/k ( - ) atsakovei V. L., a/k ( - ) 3000 Lt. ir valstybei 42,60 Lt. bylinejimosi išlaidu.

27Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti apskustas Kauno apygardos teismui per Prienu rajono apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Prienu rajono apylinkes teismas, pirmininkaujant teisejui 3. Teismas, išnagrinejes byla,... 4. n u s t a t e :... 5. Ieškove A. M. patikslinta ieškini palaike ir praše: 1)... 6. A. V. L. su ieškiniu nesutiko,... 7. Treciasis asmuo Prienu rajono 2-ojo notaru biuro notare... 8. Treciasis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad ieškove A. M. su... 11. Ieškove, prašydama pripažinti negaliojanciu 1986-02-12 paveldejimo teises... 12. Be to atsakove ir treciasis asmuo del šio reikalavimo praše taikyti ieškinio... 13. Ieškinio senatis – tai istatyme nustatytas terminas, per kuri galima ginti... 14. Iš bylos medžiagos ir ieškoves paaiškinimu matyti, kad ieškove žinojo... 15. Kitas ieškoves reikalavimas: panaikinti nekilnojamojo turto - medinio... 16. Kitu reikalavimu ieškove prašo: pripažinti negaliojanciu 2010-01-19 17. Ieškoves reikalavimu faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybes del ieškoves... 18. CK 1.90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga... 19. Kiti ieškoves reikalavimai: dalinai, (dalyje del ½ dalies turto) pripažinti... 20. Byloje yra pateikti dokumentai, pagrindžiantys atsakoves turetas 4000 Lt... 21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr.... 22. Atsakoves atstovas viso klientui atstovavo 8 valandas, todel atsakovei iš... 23. Iš ieškoves valstybei priteistina 42,60 Lt. pašto išlaidu (CPK 88 str. 1 d.... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 268 str.... 25. Ieškini atmesti.... 26. Priteisti iš ieškoves A. M., a/k ( -... 27. Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti apskustas Kauno apygardos...