Byla I-4106-624/2014
Dėl neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant atsakovių Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovėms Jurgai Traknytei ir Tamarai Jančienei, nedalyvaujant pareiškėjui Z. L., atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. L. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dėl neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas Z. L. skunde prašo teismo priteisti iš atsakovų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009-11-24 įsakymu Nr. 9FB-49-(4.46) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Radviliškio r. skyriaus vedėjo sprendimais paskirtos ir neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos ir senatvės pensijos dalis ir įpareigoti atsakovus kas mėnesį mokėti paskirtą valstybinę ir senatvės pensijas. Nurodo, kad Nacionalinės teismų administracijos 2009-11-24 direktoriaus įsakymu Nr. 9FB-49-(4.46) jam buvo paskirta 2 219,92 Lt teisėjų valstybinė pensija, kuri buvo ribojama taikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. nuostatas, o nuo 2010-01-01 jam mokama tik 499,14 Lt dydžio valstybinė teisėjų pensija. VSDFV Radviliškio skyriaus (dabar Šiaulių skyrius) 2009-07-13 sprendimu Nr. p11-3527 pareiškėjui nuo 2009-07-01 buvo paskirta 1503,56 Lt dydžio senatvės pensija, tačiau nuo 2010-01-01 mokama tik 615 Lt dydžio valstybinė pensija. Kadangi jis yra dirbantis pensininkas, jam taikomi teisės aktai, numatantys pensijų mažinimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Pareiškėjas mano, kad negalima nustatyti tokio gaunamos pensijos mažinimo teisinio mechanizmo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija dėl to būtų mažinama didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Priešingu atveju, taip pat nenustačius sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo, yra pažeidžiami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. reikalavimai (diskriminacijos uždraudimas), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostata - nuosavybė yra neliečiama. Konstitucinis teismas 2010-06-29 nutarime pripažino, kad toks teisėjų valstybinių pensijų mažinimas prieštarauja Konstitucijai ir Konstituciniam teisinės valstybės principui, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuriame nenumatytas pensijų kompensavimo mechanizmas, prieštarauja Lietuvos Respublikos konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokiu būdu yra pažeidžiami teisingumo, proporcingumo, teisinių lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, socialinės garantijos principai (I tomas, b. l. 1-2).

3Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

4Pateiktame atsiliepime atsakovės Nacionalinė teismų administracija (toliau – ir NTA) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja NTA, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009-11-24 įsakymu Nr. 9FB-49(4.46) nuo 2009-11-06 buvo paskirta 2 219,92 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Nuo 2010-10-01 teisėjų valstybinė pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių socialinio draudimo senatvės ir ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, mokamą asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, apskaičiavimo formulę. Šis pensijos skaičiavimo reguliavimas nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 16 str. 4 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Oficialiai 2010-11-16 paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, atsakovė neturi teisinių galimybių kompensuoti, skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokios valstybinės pensijos, kuri atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Paskirta teisėjo valstybinė pensija pareiškėjui bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai (I tomas, b. l. 55-57)

5Teismo posėdyje atsakovių atstovės su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2014 m. mokama visa paskirto dydžio teisėjų valstybinė pensija, todėl pareiškėjo skundas priteisti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką turėtų būti tenkinamas iš dalies, o reikalavimas įpareigoti mokėti visą paskirto dydžio valstybinę pensiją atmestas.

6Pateiktame atsiliepime atsakovė VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui nuo 2009-07-01 paskirta 1503,56 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija viršijo ribinį 650 Lt pensijos dydį, todėl vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinojo įstatymo) nuostatomis nuo 2010-01-01 pareiškėjui perskaičiuota pensija yra 1342,10 Lt dydžio. Pareiškėjas nuo 2010 m. sausio mėnesio yra draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, kadangi pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p. vykdo individualią advokato veiklą. Todėl, vadovaujantis minėta Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nuostata, jam nuo 2010-01-01 yra mokama 615,60 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (432 Lt - pagrindinė pensijos dalis + 183,60 Lt - priedas už 17 metų stažą, viršijantį 30 m.). Sprendimų dėl pareiškėjui paskirtos pensijos sumažinimo priėmimo metu atsakovė vadovavosi galiojančias teisės aktais, todėl jos veiksmai vykdant tinkamai paskelbtą galiojantį įstatymą, buvo teisėti, tenkinti pareiškėjo reikalavimų nėra pagrindo (I tomas, b. l. 71-74).

7Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

8Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Radviliškio skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui senatvės pensija paskirta ir mokama vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, jų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios taikomos nuo 2010-01-01. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime nėra konstatavęs, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios taikomos perskaičiuojant pareiškėjui senatvės pensiją, prieštarauja Konstitucijai, todėl nevykdyti įstatymo ir mokėti pareiškėjui visą paskirtą senatvės pensiją neturi teisinio pagrindo (I tomas, b. l. 90-91).

9Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant

10Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija nurodė, kad ši byla su jos teisėmis ir pareigomis nėra susijusi ir bylos išsprendimas neturės jokios įtakos ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (I tomas, b. l. 61-62).

11Skundas tenkinamas iš dalies.

12Atsakovių atstovių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui VSDFV Radviliškio skyriaus 2009-07-26 sprendimu nuo 2009-07-01 paskirta 1503,56 Lt dydžio senatvės pensija (I tomas, b. l. 4). Nacionalinės teismų administracijos 2009-11-24 įsakymu Nr. 9FB-49-(4.46) nuo 2009-11-06 paskirta 2219,92 Lt teisėjų valstybinė pensija (I tomas, b. l. 58). Pareiškėjas 2011-05-23 su prašymu kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją dėl sumažintos teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo, nurodydamas, kad jo gaunama teisėjų pensija sudaro 529,01 Lt (I tomas, b. l. 59). Nacionalinė teismų administracija 2011-06-15 raštu pareiškėją informavo, kad valstybinė teisėjų pensija jam yra sumažinta remiantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pagrindu, kadangi pareiškėjas tuo laikotarpiu turėjo draudžiamų pajamų (I tomas, b. l. 60). Pareiškėjas 2011-05-23 su prašymu kreipėsi į VSDFV Radviliškio skyrių dėl senatvės pensijos sumažinimo, kuris 2011-05-27 rašte Nr. (5.62)S-3163 pareiškėjui paaiškino, kad jo senatvės pensija perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo, kuris galioja iki 2011-12-31, nuostatomis ir perskaičiuota pensija yra 615,60 Lt. Nesant nustatytos kompensavimo tvarkos, išmokėti susidariusio skirtumo neturi pagrindo (I tomas, b. l. 25). Pareiškėjas 2011-06-02 su skundu kreipėsi į VSDFV dėl jam paskirtos senatvės pensijos sumažinimo (I tomas, b. l. 67). VSDFV 2011-06-30 rašte Nr. (6.5)I-4157 pareiškėjui nurodė, kad jam paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir grąžinti neišmokėtos pensijos dalį nėra teisinio pagrindo (I tomas, b. l. 23-24).

13Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtų valstybinės teisėjų pensijos ir senatvės pensijos dydžių apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo bei jos ribojimo.

14Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Teisėjų pensijų įstatymas), Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.

15Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

16Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

17Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

18Pareiškėjui buvo paskirta 1503,56 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Kadangi pareiškėjo pensija viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, ji buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta tvarka. Po pensijos paskyrimo draudžiamų pajamų turintiems asmenims pensijų skaičiavimo tvarką nustato Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), t. y. taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui remiantis šio įstatymo 8 str. 1 d., taip pat buvo perskaičiuota ir sumažinta senatvės pensija, atsižvelgiant į jo gautas draudžiamąsias pajamas, kadangi pareiškėjas per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 vykdė individualią veiklą (I tomas, b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, per minėtą laikotarpį pareiškėjui susidarė senatvės pensijos nepriemoka – iš viso 17 436 Lt (I tomas, b. l. 126-127, 164-165). Nuo 2012-01-01 pareiškėjui mokama viso dydžio paskirta senatvės pensija (I tomas, b. l. 178-180).

19Minėta, kad VSDFV Radviliškio skyrius pareiškėjo valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. bei 8 str. 1 d.

20Konstitucinis Teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas), atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas negalėjo būti perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios neviršijo ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio – 650 Lt, o šį dydį viršijusios senatvės pensijos jas perskaičiuojant negalėjo būti mažinamos daugiau nei iki 650 Lt. Taigi Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad šio įstatymo taikymui Vyriausybė turi patvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (kurį ji sumažino nuo 1 488 Lt iki 1 170 Lt), naudojamą senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, buvo nustatyta senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka, kuria sudarytos prielaidos sumažinti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas senatvės pensijas visiems jas gaunantiems asmenims, išskyrus tuos, kurių gaunamos pensijos neviršijo 650 Lt. Konstatuota, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. visiems taikant tą patį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, senatvės pensijos papildoma dalis, kartu ir visa senatvės pensija, buvo mažinama proporcingai, tolygiai ir vienodai visiems, išskyrus tuos asmenis, kurių gaunamos senatvės pensijos neviršijo nustatytos 650 Lt ribos, ir tuos, kurių gaunamos senatvės pensijos po perskaičiavimo tapo mažesnės nei 650 Lt (jiems senatvės pensijos sumažintos mažiau). Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taip pat į tai, kad jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, be to, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, konstatuota, kad nėra konstitucinių argumentų teigti, jog toks reguliavimas prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

21Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

22Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.

23Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai, pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. galėjo būti perskaičiuojama.

24Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

25Aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, t. y. laikotarpiu, kai jis turėjo draudžiamųjų pajamų, nepagrįstai buvo neišmokėta senatvės pensijos dalis, kuri, kaip nurodyta VSDFV Radviliškio skyriaus pažymose, yra 17 436 Lt (I tomas, b. l. 126-127, 164-165), todėl ji priteisiama iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus (Radviliškio skyriaus teisių perėmėjo).

26Pareiškėjas taip pat prašo priteisti susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31.

27Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (2002-07-02 redakcija Nr. IX-1011) 6 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.

28Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 5 p. inter alia numatytas ir teisėjų valstybinės pensijos mokėjimas. Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013 redakcija, galiojanti nuo 2003-01-01) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

29Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 įstatymo Nr. XI-531 redakcija, galiojanti nuo 2010-01-01, ir 2010-11-12 įstatymo Nr. XI-1124 redakcija, galiojanti nuo 2010-11- 27)) nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

302009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą <...>. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010-07-01 parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

31Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad: 1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d. ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010-11-16.

32Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, inter alia 2011-10-25 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nurodė, kad iš Konstitucijos kyla draudimas, jog Seimo aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

33Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010-11-16, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi.

34Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, ši garantija yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 str., bet ir pagal 52 str. Priešingu atveju, būtų paneigta teisėjų valstybinės pensijos, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, nutrūkus jo įgaliojimams, esmė, paskirtis ir taip būtų sudarytos prielaidos nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 str. 2 d., konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų. Nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc. Priešingu atveju būtų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į valstybinę pensiją. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjui pensijos netaikant ribojimų, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas.

35Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija buvo mažinama ir taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 2 d. nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime inter alia konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

36Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11 ir 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims.

37Taigi, dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui išmokėta nebuvo. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu.

38Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimas).

39Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 yra pažymėjusi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai vystydamas savo praktiką, yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje tinkamą pareiškėjo pažeistų teisių atstatymą užtikrintų tik visos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. jam susidariusios teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimas. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tiek perskaičiuojant pareiškėjo pensiją taikytą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778), numatančią 1,3 dydžio ribojimą, tiek ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), numatančią 1,5 dydžio ribojimą, todėl išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, apskaičiuojant pareiškėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nė vienas iš paminėtų ribojimų, t. y. pareiškėjo pensijos dydis neribotinas. Kadangi pareiškėjas yra nepraleidęs termino kreiptis į teismą dėl ginčo laikotarpiu pažeistų teisių gynybos, jam turi būti priteista visa nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. neteisėtai dėl paminėtų antikonstitucinių nuostatų taikymo neišmokėta pensijos suma. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas.

40Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjui pensijos dalis buvo neišmokėta pagrįstai. Visų pirma, Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarime Konstitucinis Teismas nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu (numatančiu, jog Laikinojo įstatymo nuostatos taikytinos inter alia ir teisėjų valstybines pensijas gaunantiems asmenims). Be to, 2012-02-06 nutarimu Konstitucinis Teismas neprieštaraujančia Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas (t. y. perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje įprastai pripažįsta Laikinojo įstatymo 1 priedo formulės taikymą apskaičiuojant valstybinių pensijų dydį teisėtu ir pagrįstu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013, 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-417/2013, 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-576/2013).

41Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant pensijos dydžio ribojimo (nei pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą), negalėjo būti taikoma ir Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d., tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., t. y. perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę.

42Kaip matyti iš byloje pateiktos Nacionalinės teismų administracijos 2014-02-04 pažymos Nr. 3R-225 ir pažymos Nr. 226, taikant ribojimus pareiškėjui susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012 m. gruodžio mėn. iš viso yra 41 380,35 Lt (už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-11-15 – 10 554,17 Lt, už laikotarpį nuo 2010-11-16 iki 2012 m. gruodžio mėn. – 30 826,18 Lt) (II tomas, b. l. 46-47, 48-49).

43Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 pažymėjo, kad pensijos nepriemoka, susidariusi tiek dėl 1,3 dydžio ribojimo taikymo iki 2010 m. lapkričio 16 d., nebuvo nulemta Nacionalinės teismų administracijos neteisėtų veiksmų, nes ši institucija taikė galiojusias įstatymų normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Ši teisėjų valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta pareiškėjui dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Taigi pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog būtent Lietuvos valstybė netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Kitaip sakant, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos valstybinių pensijų mokėjimą reglamentavusių įstatymų nuostatos. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, jog, kaip nustatyta Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnyje, teisėjų valstybinė pensija yra mokama būtent iš valstybės biudžeto.

44Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog ir po 2010 m. lapkričio 16 d., t. y. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo, pareiškėjui išmokama teisėjų valstybinė pensija buvo mažinama taikant anksčiau minėtus 1,3 (iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) ir 1,5 dydžio (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) apribojimus. Šiame kontekste reikia priminti, kad pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai tam tikras valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančias nuostatas, Seimas dėl netinkamai sureglamentuotų teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo klausimų susidariusios teisės spragos neužpildė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent siekiant išvengti teisinio vakuumo po Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo atsiradimo, Konstitucinis Teismas nusprendė, jog 2010 m. birželio 29 d. nutarimas oficialiai skelbtinas 2010 m. lapkričio 16 d. Nepaisant pakankamai ilgo laikotarpio tarp Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir jo oficialaus paskelbimo ir įsigaliojimo, iki 2010 m. lapkričio 16 d. jokie reikalingi teisinio reguliavimo pakeitimai atlikti nebuvo, t. y. valstybinių pensijų mokėjimo sritį reglamentuojantys teisės aktai nebuvo suderinti su Konstitucijos imperatyvais. Nors 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275), tačiau Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nėra pakeistos iki šiol. Taigi pareiškėjui mokamos pensijos dydis nebuvo skaičiuojamas, atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, būtent dėl to, jog valstybė nesukūrė tinkamo mechanizmo tokiems skaičiavimams atlikti. Nacionalinė teismų administracija, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju susidūrė su situacija, kai dėl įstatymo leidėjo neveiklumo jai teko taikyti antikonstitucinį reguliavimą. Tiek Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, tiek Nuostatų 25 punktas nustato, kad teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka. Taigi Nacionalinė teismų administracija valstybinės pensijos nepriemoką išmoka tik tais atvejais, kai pensija yra neišmokama būtent dėl jos kaltės. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos, kurią priteisti nagrinėjamoje byloje prašo pareiškėjas, atsiradimas tiek iki minėtų bylai aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimo, tiek ir po jo, yra objektyviai nulemtas ne Nacionalinės teismų administracijos veiksmų, bet valstybės, t. y. netinkamo teisinio reguliavimo nustatymo.

45Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

46Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjui nuo 2012-01-01 mokama viso dydžio paskirta senatvės pensija (I tomas, b. l. 178-180). Atsakovių Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės atstovės teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2014 m. pareiškėjui taip pat mokama visa paskirto dydžio teisėjų valstybinė pensija ir ji nėra ribojama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovus mokėti paskirtų dydžių senatvės ir teisėjų valstybinę pensijas.

47Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo nėra pareikštas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (ABTĮ 851 str., CPK 284 str. 1 d.).

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

49Pareiškėjo Z. L. skundą tenkinti iš dalies.

50Priteisti pareiškėjui Z. L. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 17 436 Lt (septyniolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt šešis litus) valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

51Priteisti pareiškėjui Z. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 41 380,35 Lt (keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt litų 35 ct) teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31.

52Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

53Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas Z. L. skunde prašo teismo priteisti iš atsakovų Nacionalinės... 3. Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta... 4. Pateiktame atsiliepime atsakovės Nacionalinė teismų administracija (toliau... 5. Teismo posėdyje atsakovių atstovės su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies.... 6. Pateiktame atsiliepime atsakovė VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir... 7. Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam... 8. Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Radviliškio skyrius su pareiškėjo... 9. Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam... 10. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija... 11. Skundas tenkinamas iš dalies.... 12. Atsakovių atstovių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais... 13. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtų valstybinės teisėjų... 14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių... 15. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jo 6 str. 1 d. nustatyta,... 16. Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija)... 17. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo... 18. Pareiškėjui buvo paskirta 1503,56 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo... 19. Minėta, kad VSDFV Radviliškio skyrius pareiškėjo valstybinę socialinio... 20. Konstitucinis Teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek joje... 21. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą... 22. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“... 23. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos... 25. Aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės... 26. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti susidariusią teisėjų valstybinės... 27. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (2002-07-02 redakcija Nr. IX-1011) 6... 28. Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 5 p. inter alia numatytas ir teisėjų... 29. Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 įstatymo Nr. XI-531... 30. 2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo... 31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad:... 32. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, inter alia 2011-10-25 nutarime „Dėl... 33. Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos... 34. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įstatymų leidėjas... 35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija buvo... 36. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog Konstitucijai... 37. Taigi, dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo... 38. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose... 39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 40. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog pensijos mažinimas... 41. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo... 42. Kaip matyti iš byloje pateiktos Nacionalinės teismų administracijos... 43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 44. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog... 45. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-01-01... 46. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjui nuo 2012-01-01 mokama viso... 47. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo nėra pareikštas,... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 49. Pareiškėjo Z. L. skundą tenkinti iš dalies.... 50. Priteisti pareiškėjui Z. L. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo... 51. Priteisti pareiškėjui Z. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 52. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 53. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...