Byla 2-17561-1012/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant ieškovo Ramūno Stanulionio įmonės atstovei Vilijai Stanulionienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Ramūno Stanulionio įmonės ieškinį atsakovui Ž. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas Ramūno Stanulionio įmonė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Ž. B. 131, 23 Eur turtinę ir 200, 00 Eur neturtinę žalą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas paaiškino, kad 2016 m. vasario 5 d. į ieškovo valdomą kavinę, esančią Antakalnio g. 39, Vilniuje, atėjo atsakovas Ž. B., kuris kavinėje buvo aptarnautas. Ieškovas nurodo, kad atsakovui nuėjus į kavinės tualetą pasigirdo stiprus garsas, panašus į dužimo. Po įvykio atsakovas paaiškino kavinės darbuotojai, kad jam tualete iškrito viskio butelis, kuris klozete išmušė skylę. Kavinės darbuotoja, apžiūrėjusi klozetą, pastebėjo, kad klozete išmušta skylė, naudotis juo nebuvo galima. Į įvykio vieta buvo iškviesta policija, tačiau 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi negauta duomenų, kad turtas sugadintas dėl tyčinių veiksmų.

5Ieškovas pažymi, kad atsakovo veiksmuose yra deliktinės civilinės atsakomybės požymiai, t. y. neteisėti atsakovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad atsakovas tualete elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir taip išmetė butelį bei sudaužė klozetą, o atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovas prašo atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes įmonei buvo padaryti dideli nepatogumai, pablogėjo kavinės reputacija, kavinė po įvykio turėjo užsidaryti, kitą dieną taip pat nedirbo, nes be tualeto dirbti kavinė negalėjo, dėl to buvo prarasti lankytojai, klientai susidarė nuomonę, kad kavinėje lankosi klientai, kurie geria užsidarę tualete. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 200, 00 Eur.

6Procesiniai dokumentai atsakovui Ž. B. įteikti tinkamai 2016 m. liepos 4 d. viešo paskelbimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Vilija Stanulionienė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti.

8Atsakovas Ž. B. į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas tinkamai 2016 m. rugpjūčio 23 d. viešo paskelbimo būdu.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 5 d. į ieškovo valdomą kavinę, esančią Antakalnio g. 39, Vilniuje, atėjo atsakovas Ž. B. (c. b. l. 4-6). Remiantis ieškovo atstovės paaiškinimais, atsakovui nuėjus į kavinės tualetą pasigirdo stiprus garsas, panašus į dužimo. Po įvykio atsakovas atsiprašė kavinės darbuotojos L. G., kad tualete sudaužė klozetą. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, pareigūnai apieškoję atsakovą rado tuščią alkoholio butelį, kuriuo įtariama buvo sudaužytas klozetas. Klozetas prieš įvykį buvo tinkamas naudoti, nes kavinė be tualeto negali veikti. Klientui išėjus iš tualeto barmenė apžiūrėjo tualetą ir pastebėjo, kad klozete išmušta skylė, patalpoje buvo vandens, naudotis klozetu jau nebuvo galima (c. b. l. 9-12; 2016-09-28 teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:50 min. iki 13:46 min.). 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Ž. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi negauta duomenų, kad turtas sugadintas dėl tyčinių veiksmų (c. b. l. 4-5). Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė 131, 23 Eur turtinę žalą ir 200, 00 Eur neturtinę žalą.

11Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

13CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėti veiksmai yra įstatyme nustatytos pareigos nevykdymas arba tokie veiksmai, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (generalinis deliktas). Nagrinėjamu atveju pats žalos padarymo faktas suponuoja neteisėtumo prielaidą, kadangi bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai reiškia ne ką kitą kaip įstatymo nustatytą draudimą nedaryti žalos kitiems. Civilinės atsakomybės požiūriu neteisėtu pripažintinas bet koks žalos padarymo atvejis, jeigu žalos padarymas negali būti pateisinamas. Iš byloje esančių įrodymų (ieškovo atstovės Vilijos Stanulionienės paaiškinimų (2016-09-28 teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:50 min. iki 13:46 min.), byloje esančio barmenės L. G. paaiškinimo (c. b. l. 9), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio užfiksuotų aplinkybių (c. b. l. 4-7) darytina išvada, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, išmetant turėtą alkoholio butelį ant kavinės klozeto ir taip jį sugadinant, atsirado žala. Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai, kurie pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, taip sugadinant ieškovui priklausantį klozetą, yra nustatyti atsižvelgiant į pirmiau nurodytus byloje surinktus įrodymus.

14CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir kt). Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus, t. y. jei atsakovas nebūtų sudaužęs ieškovui priklausančio klozeto, ieškovui nebūtų reikėję įsigyti naujo klozeto ir dėl to patirti išlaidų.

15CK 6.248 straipsnio 3 dalyje pateikiama kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos samprata. Kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, preziumuojama, todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti. Nesant kaltės privalo įrodyti atsakovas, nors įstatymas gali numatyti šios bendrosios taisyklės išimtis. Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama, todėl konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma (pvz., CK 6.253 straipsnis). Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti, bei tai, kad atsakovas neįrodė bent vieno įstatyme numatyto pagrindo, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma, daro išvadą, kad atsakovo kaltė yra nustatyta.

16Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

17Dėl žalos dydžio

18CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos bei negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kai susiduriama su poreikiu atlyginti žalą nukentėjusio turtui, nukentėjęs asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, tesimo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės esmę sudaro padarytos žalos kompensavimas, tai gali būti padaryta dviem būdais – natūra arba kompensuojant pinigais (CK 6.281 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.

19Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų turėjo keisti kavinės tualeto klozetą nauju, dėl ko patyrė iš viso 131, 23 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 76, 93 Eur naujo klozeto įsigijimo išlaidos, 45, 00 Eur klozeto nuėmimo ir statymo, montavimo darbų išlaidos, 14, 20 Eur medžiagų įsigijimo išlaidos, ir prašo ją atlyginti. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pagrįstomis laikytina tik 76, 93 Eur išlaidų naujo klozeto įsigijimui (c. b. l. 8). Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, prašomas priteisti klozeto nuėmimo, statymo, montavimo darbų bei medžiagų įsigijimo išlaidas, todėl teismas laiko šią turtinės žalos dalį neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

20Ieškovas taip pat nurodo, kad patyrė 200, 00 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl sugadinto klozeto kavinei teko tuoj užsidaryti, kavinė negalėjo dirbti ir kitą dieną, dėl to buvo prarasti lankytojai, pablogėjo kavinės klientų nuomonė apie kavinę. Teismo vertinimu, nors ieškovas prašomą priteisti 200, 00 Eur žalą įvardija neturtine žala, atsižvelgiant į reikalavimo ir jį pagrindžiančių aplinkybių visumą, ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas priteisti 200, 00 Eur negautų pajamų, t. y. netiesioginių nuostolių (turtinės žalos). Teismas pažymi, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 3K-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-6/2011 ir kt.). Ieškovas teismui pateikė įrodymus (fiskalines ataskaitas užlaikotarpį nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 10 d. ir už 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. birželio 2 ir 4 d., 2016 m. liepos 22 d. (c. b. l. 42-45), kad laikotarpiu po klozeto sudaužymo kavinė generavo žymiai mažesnes pajamas negu įprastai uždirba, tačiau ieškovas nepateikė konkrečių skaičiavimų bei šių skaičiavimų nepagrindė įrodymais, koks yra prarastas grynojo pelno dydis (iš pajamų atmėtus turėtas veiklos sąnaudas), todėl ieškovo reikalavimas dėl 200, 00 Eur negautų pajamų priteisimo laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

21Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 76, 93 Eur turtinės žalos. Dėl kitų patirtų nuostolių - 45, 00 Eur klozeto nuėmimo ir statymo, montavimo darbams, 14, 20 Eur medžiagoms įsigyti, bei 200, 00 Eur negautų pajamų teismas vertina, kad ieškovas nepateikė teismui pakankamų įrodymų, patvirtinančių šiuos nuostolius, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

22Ieškinio dalį patenkinus, ieškovui iš atsakovo Ž. B. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 76, 93 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (23, 23 proc.) ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4, 65 Eur žyminio mokesčio.

25Byloje iš viso patirta 5, 22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atitinkamai iš ieškovo valstybės naudai priteistina 4,01 Eur pašto išlaidų (5,22 Eur * 23,23 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš atsakovo (1, 21 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, o yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92 straipsnis).

26Vadovaudamasis CPK 260, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

28Priteisti ieškovui Ramūno Stanulionio įmonei (j. a. k. 125497575) iš atsakovo Ž. B. (a. k. ( - ) 76, 93 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 93 ct) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (76, 93 Eur) sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 4, 65 Eur (keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

29Kitą ieškinio dalį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo Ramūno Stanulionio įmonės (j. a. k. 125497575) valstybės naudai 4,01 Eur (keturis eurus ir 1 ct.) pašto išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Įrodymai apie šios sumos sumokėjimą turi būti pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

31Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo... 3. ieškovas Ramūno Stanulionio įmonė kreipėsi į teismą, prašydamas... 4. Ieškovas paaiškino, kad 2016 m. vasario 5 d. į ieškovo valdomą kavinę,... 5. Ieškovas pažymi, kad atsakovo veiksmuose yra deliktinės civilinės... 6. Procesiniai dokumentai atsakovui Ž. B. įteikti tinkamai 2016 m. liepos 4 d.... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Vilija Stanulionienė palaikė... 8. Atsakovas Ž. B. į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas į teismo posėdį... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 5 d. į ieškovo valdomą... 11. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4... 13. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėti veiksmai yra įstatyme... 14. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 15. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje pateikiama kaltės kaip civilinės atsakomybės... 16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos... 17. Dėl žalos dydžio... 18. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar... 19. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų turėjo keisti... 20. Ieškovas taip pat nurodo, kad patyrė 200, 00 Eur neturtinę žalą, kadangi... 21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas iš... 22. Ieškinio dalį patenkinus, ieškovui iš atsakovo Ž. B. priteisiamos 5... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio... 25. Byloje iš viso patirta 5, 22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 26. Vadovaudamasis CPK 260, 265, 270 straipsniais, teismas... 27. ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Priteisti ieškovui Ramūno Stanulionio įmonei (j. a. k. 125497575) iš... 29. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo Ramūno Stanulionio įmonės (j. a. k. 125497575)... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...