Byla 2A-399-117/2015

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinio sprendimo ir 2010 m. birželio 22 d. preliminaraus sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ (teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Edvantus“) ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Inkaso“ (teisių perėmėjas – UAB „Edvantus“) prašė priteisti iš atsakovo V. B. 300 003 Lt skolos, 10 800,11 Lt delspinigių, 9328,86 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų.

6Rangovas UAB „Stiklo briauna“ ir atsakovas V. B. 2008 m. rugpjūčio 15 d. sudarė Statybos rangos sutartį dėl ventiliuojamų fasadų darbų vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atlikimo (toliau – Rangos sutartis). Atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir per 21 dieną nuo Baigiamojo darbų atlikimo akto pateikimo pasirašyti arba motyvuotai atsisakyti jį pasirašyti (su išlygomis), už darbus sumokėti sutartą kainą, t. y. 300 003 Lt. Kadangi atsakovas atliktų darbų nepriėmė, akto nepasirašė, tai rangovas 2009 m. rugpjūčio 17 d. Baigiamąjį darbų atlikimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę pasirašė pats ir per antstolį 2009 m. rugsėjo 2 d. įteikė užsakovui V. B.. Ieškovas UAB „Inkaso“, perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Stiklo briauna“, pareiškė ieškinį.

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Inkaso“ iš atsakovo 300 003 Lt skolos, 10 800,11 Lt delspinigių, 9328,86 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3600,66 Lt žyminio mokesčio.

8Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodydamas, kad pateikė UAB „Stiklo briauna“ pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau įmonė 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu atsisakė šį reikalavimą tenkinti. 2009 m. spalio 15 d. atsakovas raštu pakartotinai pareikalavo UAB „Stiklo briauna“ atlyginti 360 000 Lt nuostolių. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad jau yra sumokėjęs UAB „Stiklo briauna“ 181 000 Lt, pabrėžė, kad nuostolių atlyginimo terminas yra suėjęs 2009 m. rugsėjo 1 d.; kad 2009 m. spalio 19 d. įskaitė skolą UAB „Stiklo briauna“ – 119 003 Lt – į priešpriešinę jos prievolę atlyginti atsakovo patirtus nuostolius (360 000 Lt), todėl UAB „Stiklo briauna“ liko skolinga atsakovui 240 997 Lt.

9Byloje nustatyta, kad UAB „Statybų palydovas“ reikalavimo teisę atsakovui įgijo iš UAB „Stiklo briauna“ pagal 2009 m. lapkričio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/09. 2009 m. lapkričio 18 d. UAB „Edvantus“ reikalavimo teisę į atsakovą įgijo sudarydamas su UAB „Statybų palydovas“ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/18-4. 2009 m. lapkričio 20 d. UAB „Edvantus“ perleido UAB „Inkaso“ reikalavimo teisę į atsakovą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/20-4; ši sutartis 2010 m. gruodžio 20 d. šalių susitarimu nutraukta. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovą UAB „Inkaso“ pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Edvantus“.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. galutiniu sprendimu paliko Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. preliminarų sprendimą nepakeistą.

12Teismas, nustatęs, kad atsakovas nesilaikė bendradarbiavimo principo – vengė priimti atliktus darbus, nepateikė įrodymų apie Rangos sutarties 7 punkte nustatytą atsiskaitymo būdą ir prievolės tinkamą įvykdymą, o jo pateikti pakvitavimai, pasirašyti A. N., nepatvirtina ir neįrodo jokio ryšio su Rangos sutartimi, sprendė, kad ieškinio reikalavimai tenkintini.

13Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas savo reikalavimą grindė patirtais nuostoliais dėl vėlavusių statybos rangos darbų, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų realių nuostolių atsiradimo faktą, iš esmės nereiškė jokių pretenzijų rangovui sutarties galiojimo laikotarpiu, atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atkreipęs dėmesį, kad darbų trūkumų nenurodymas priėmimo–perdavimo akte eliminuoja užsakovo teisę remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu vėliau, teismas padarė išvadą, kad atsakovo įskaitymas yra nepagrįstas.

14Atsakovo argumentą dėl neteisėto reikalavimo perleidimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad ieškovas (naujasis kreditorius) atsakovą informavo apie reikalavimo perleidimo faktą.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Atsakovas V. B. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. preliminarų sprendimą ir 2010 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos arguemntus:

171. Teismas nevertino ir nepagrįstai atmetė apelianto pateiktus įrodymus, pažeisdamas objektyvaus įrodymų vertinimo ir rungimosi principus, o taip pat materialinės teisės normas. Apelianto teigimu, jis sumokėjo UAB „Stiklo briauna“ atsakingam darbuotojui 181 000 Lt, t. y. prievolės dalis baigėsi tinkamu įvykdymu. Ieškovas nepaneigė įrodymais fakto, kad dalis apelianto prievolės sumokėti rangovui baigėsi tinkamu įvykdymu (CPK 178 str.).

182. Teismo išvados atmesti apelianto pateiktus įrodymus dėl atsiskaitymo pagal Rangos sutartį yra nemotyvuotos (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai rėmėsi vien ieškovo teiginiais, nepasiūlydamas šalims pateikti dėl to įrodymų, tuo pažeidė tinkamo proceso bei įrodinėjimo taisykles. Tokiu būdu byloje liko nenustatytos ir nepatikrintos esminės aplinkybės.

193. UAB „Stiklo briauna“, o ne apeliantas atsakingas dėl atsiskaitymo fakto tinkamo įforminimo, įrodinėjimo pareiga neteisėtai perkelta apeliantui.

204. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, t. y. A. N., UAB „Stiklo briauna“, UAB „Statybų palydovas“, UAB „Edvantus“, dėl to egzistuoja ir antrasis absoliutus ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

215. Atsakovo nuomone, ieškinys pagal pateiktus įrodymus negalėjo būti tenkinamas, teismas privalėjo priimti nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 428 str. 7 d.). UAB „Stiklo briauna“ neturėjo perleistinos reikalavimo teisės į atsakovą, nes sandoris – Baigiamasis aktas, kuriuo grindžiama ši teisė, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d., 6.662 str. 1 d.).

226. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė CK 1.80 straipsnio 1 dalį, 6.101 straipsnio 1 dalį, 6.109, 6.130 ir 6.131 straipsnius. Tariama UAB „Stiklo briauna“ reikalavimo teisė perleista tretiesiems asmenims, piktnaudžiaujant šia teise ir pažeidžiant imperatyvias įstatymines nuostatas, todėl reikalavimo perleidimo sutartį pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo pripažinti niekine ir negaliojančia, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., 6.101 str. 1 d., 6.109 str., 6.130 str., 6.131 str.). Anot apelianto, tarpinės reikalavimo perleidimo sutartys teismo ex officio taip pat pripažintinos niekinėmis, nes sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (CK 1.80 str. 1 d., 1.86 str.).

23Ieškovas BUAB „Inkaso“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą ir 2010 m. birželio 22 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

241. Apeliantas neturi teisės remtis aplinkybe, jog darbai, numatyti rangos sutartyje, atlikti vėliau, nei šalys susitarė, nes darbų atlikimas užsitęsė tik dėl netinkamo užsakovo darbų koordinavimo ir netinkamo darbų fronto perdavimo. Be to, apeliantas nereiškė jokių pretenzijų dėl rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo kitais terminais, nei ginčo šalys susitarė raštu, o svarbiausia, vienašališkai pasirašytas baigiamasis atliktų darbų aktas nėra pripažintas negaliojančiu, o tai reiškia, kad jis turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, t. y. laikoma, kad rangovas darbus perdavė, o apeliantas juos priėmė. Todėl apelianto reiškiamos pretenzijos dėl ne laiku atliktų darbų yra niekinės.

252. Ieškovo manymu, teismas pagrįstai vertino, jog apelianto pateikti pakvitavimai, pasirašyti A. N., nepatvirtina ir neįrodo jokio ryšio su rangos sutartimi. Apeliantas tinkamai neįvykdė savo piniginės prievolės, todėl jis turi pareigą ieškovui sumokėti visą rangos sutarties kainą.

263. Ieškovo teigimu, savo įrodinėjimo pareigą jis atliko tinkamai ir įrodė tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu. Apeliantas, priešingai, savo atsikirtimų neįrodė, be to, apeliaciniu skundu nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti ieškovui. Ieškovo manymu, pareigą įrodyti, kad už atliktus darbus buvo atsiskaityta tinkamai, turi užsakovas. Taigi teismas pagrįstai nusprendė, jog iš atsakovo ieškovui priteistina nesumokėta rangos sutarties kaina.

274. Teismas tinkamai taikė CPK nustatytas įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles ir jų nepažeidė, vertindamas šioje byloje surinktus faktinius duomenis, vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Įrodymų visuma leido padaryti pagrįstą išvadą, jog už darbus pagal rangos sutartį atsakovas su užsakovu neatsiskaitė, ir šios teismo išvados yra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis.

285. Apelianto teiginiai, jog galutiniu teismo sprendimu nuspręsta dėl A. N., UAB „Stiklo briauna“, UAB „Statybų palydovas“ ir UAB „Edvantus“ teisių ir pareigų, yra visiškai nepagrįsti, prieštarauja protingumo ir logikos kriterijams. Neegzistuoja jokių teisinių ir / ar faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad teismo sprendimu buvo pripažintos, pakeistos ar panaikintos šių asmenų teisės ir pareigos. Todėl apelianto argumentai, kad teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

296. Teismas neturėjo teisinio pagrindo bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o tai reiškia, kad galutinis sprendimas negali būti panaikintas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

307. Ieškovo manymu, reikalavimo perleidimo sandoriai yra sudaryti teisėtai, jie nepažeidžia apelianto teisių ir pareigų, neriboja jo galimų teisių gynimo būdų ir nėra jokio pagrindo cesijos sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis.

318. Apeliantas naujai teikiamus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas neįrodė, kad projektų vadovo ir statybų aikštelės saugojimo paslaugos buvo būtinos. Tikėtina, kad naujai pateikti įrodymai yra fiktyvūs, nes minėtas paslaugas teikusios UAB „ŽVC“ vienintelis akcininkas tuo metu buvo pats apeliantas.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovo ieškovui 140 003 Lt skolos, 5040,41 Lt delspinigių, 4353,78 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinis sprendimas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą skolą iki 140 003 Lt, delspinigius – iki 5040,41 Lt, palūkanas – iki 4353,78 Lt, ir bylą dėl šios dalies perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama grąžintą bylos dalį, 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą – priteisė UAB „Edvantus“ iš atsakovo 220 003 Lt skolos, 7920,11 Lt delspinigių, 6841,19 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po kasacijos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalies nuostata, vadovaujasi šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais.

38Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi yra konstatavusi, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, jog su rangovu UAB ,,Stiklo briauna“ už atliktus darbus pagal Rangos sutartį nebuvo atsiskaityta. Minėta kasacinio teismo nutartimi bylos dalis, kuria buvo pakeistas pirmosios instancijos sprendimas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistinas skolos ir kitų išvestinių reikalavimų sumas, buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo patirtų nuostolių dydį, nes spręsdamas dėl nuostolių be pakankamo pagrindo pripažino, kad: atsakovas visus juos patyrė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, nesant pakankamai įrodymų, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje numatytos paslaugos buvo teikiamos išimtinai tik dėl ginčo rangos sutarties darbų; apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą keltų pagrįstų abejonių dėl atsakovui teiktų atlygintinų paslaugų būtinumo, jų kainos, apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų įrodymų patikimumo, netyrė ir nepatikrino jo nurodytų duomenų.

39Antrą kartą šią bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė kasacinio teismo nurodytų įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimų, sprendimo dėl atsakovo patirtų nuotolių fakto ir dydžio nepagrindė tinkamai ištirtais įrodymais. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kasacinis teismas pakartotinai nurodė ištirti ir įvertinti ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą (1 t., 229 b. l.) pateiktus prieštaravimus dėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priimtinumo ir patikimumo, atsakovui teiktų atlygintinų paslaugų būtinumo, jų kainos, paslaugų teikimo realumo.

40Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, byloje spręstina dėl atsakovo įrodinėjamų nuostolių fakto ir dydžio pagrįstumo, priežastinio ryšio tarp šių nuostolių ir ieškovo neteisėtų veiksmų egzistavimo. Taikant civilinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

41Šioje byloje kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas UAB „Stiklo briauna“ pažeidė darbų įvykdymo terminą. Pagal Rangos sutartį darbai turėjo būti baigti 2008 m. gruodžio 15 d., tačiau faktiškai atliktų darbų rezultatas užsakovui V. B. (apeliantui) buvo perduotas 2009 m. rugpjūčio 17 d. Dėl šio sutarties pažeidimo apeliantas nurodė patyręs 360 000 Lt nuostolių, į kuriuos įskaitė ieškovui mokėtiną sumą. Apelianto teigimu, rangovui vėluojant vykdyti darbus, jis buvo priverstas ilgiau samdyti apsaugą statybvietei (tai jam kainavo iš viso 80 000 Lt) ir projekto vadovą (tai jam taip pat kainavo iš viso 80 000 Lt) bei patyrė ne mažiau kaip 200 000 Lt nuostolių parduodant senąjį namą dėl jo nuvertėjimo (1 t., 102 b. l.).

42Siekdamas pagrįsti patirtas išlaidas dėl rangovo padaryto sutarties pažeidimo, apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus. Iš apelianto pateiktos Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, sudarytos 2008 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „ŽVC“ ir V. B. (1 t., 191-192 b. l.), turinio matyti, jog šia sutartimi paslaugų teikėjas (UAB „ŽVC“) įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu (sutartis įsigaliojo 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir pradinis jos galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2008 m. gruodžio 15 d. (sutarties 7.1. p.), kada buvo numatyta statybos rangos darbų pabaiga) teikti klientui (V. B.) atlygintinas paslaugas, nurodytas šios sutarties priede Nr. 1, o klientas įsipareigojo sumokėti paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas (sutarties 1.1. p.). Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta, jog paslaugų teikėjas klientui (apeliantui) teikia projektų vadovo paslaugas, atliekant statybos rangos darbus vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (1 punkto, 1 papunktis), bei statybos aikštelės, kurioje vykdomi ventiliuojamų fasadų įrengimo darbai vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) apsaugos paslaugas (1 punkto 2 papunktis); šio priedo 1 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimo kaina – 10 000 Lt per mėnesį kiekvienai paslaugai (1 t., 193 b. l.). Byloje esančiame 2008 m. gruodžio 16 d. priede Nr. 2 prie 2008 m. rugpjūčio 1 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nurodyta, kad dėl nebaigtų statybos rangos darbų pagal 2008 m. rugpjūčio 15 d. statybos rangos sutartį Nr. SB-08/15 (toliau priede vadinama – Rangos sutartis) UAB „ŽVC“ (paslaugų teikėjas) ir V. B. (klientas, nagrinėjamu atveju – apeliantas) susitarė pratęsti 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties galiojimą iki dienos, kai darbų baigimo aktu bus patvirtinta statybos rangos darbų pagal Rangos sutartį pabaiga (1 t., 194 b. l.). Apeliantas byloje taip pat pateikė tarp jo ir paslaugų teikėjo UAB „ŽVC“ 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. sausio 30 d., 2009 m. vasario 27 d., 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 30 d., 2009 m. gegužės 29 d., 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 31 d. bei 2009 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytus priėmimo–perdavimo aktus prie 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, kuriais šalys priėmė/perdavė darbus (1 t., 195-203 b. l.). Pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą apeliantas paslaugų teikėjui už 9 mėnesius teiktas projekto vadovo bei apsaugos paslaugas turėjo sumokėti 180 000 Lt (1 t., 204 b. l.). Šios sumos sumokėjimui patvirtinti apeliantas pateikė UAB „ŽVC“ kasos pajamų orderį bei kvitą (1 t., 205-206 b. l.).

43Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti naujus įrodymus, nes apeliantas juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu, tačiau pažymi, kad byla buvo pradėta nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, o atsakovui pateikus prieštaravimus, kurie be kita ko buvo grindžiami ieškovui pareikšta pretenzija dėl nuostolių atlyginimo ir pranešimu apie įskaitymą (1 t., 102, 108 b. l.), pirmosios instancijos teismas, pereidamas į bylos nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka ir skirdamas teismo posėdį, nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 str. 1 d.). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą pirmąjį kartą, priėmė apelianto pateiktus naujus įrodymus ir juos vertino, taip pat šiuos įrodymus vertino ir kasacinis teismas, todėl iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas nebegali atsisakyti priimti šiuos įrodymus.

44Ieškovas taip pat ginčijo apelianto pateiktus rašytinius įrodymus kaip tikėtinai fiktyvius, pateikdamas duomenis, kad Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties su UAB „ŽVC“ momentu apeliantas buvo šios bendrovės vienintelis akcininkas (1 t., 251 b. l.). Ieškovo teigimu, UAB „ŽVC“ viešai skelbiasi užsiimanti komercinio nekilnojamojo turto valdymu, administravimu bei nuoma (1 t., 255 b. l.), o ne minėtų paslaugų teikimu; apelianto pateiktoje Atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje nėra sąlygų, kurios paprastai būna tokio pobūdžio sutartyse; apeliantas jam už suteiktas paslaugas išrašytą PVM sąskaitą faktūrą didelei sumai apmokėjo ne bankiniu pavedimu, o grynaisiais pinigais į UAB „ŽVC“ kasą. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus šioje byloje dėl ieškovo iškeltų abejonių, susijusių su apelianto pateiktų įrodymų patikimumu ir paslaugų teikimo realumu, įvertinimo, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo apeliantą pateikti papildomus duomenis (4 t., 1-3 b. l.). Apeliantas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, ieškovas atsikirsdamas pateikė savo papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus priima ir vertina (CPK 314 str.).

45Apeliantas byloje pateikė iš UAB „ŽVC“ gautus duomenis, kad projekto vadovo paslaugas ginčo objekte teikė M. Š., kuris UAB „ŽVC“ dirbo iki 2009 m. vasario mėn., o po to dirbo kitoje UAB „ŽVC“ grupės įmonėje UAB „Asset Management Company“ ir toliau teikė projekto vadovo paslaugas ginčo objekte pagal 2009 m. vasario 2 d. tarp šių įmonių sudarytą priežiūros ir valdymo paslaugų sutartį (4 t., 15 b. l.). Taip pat pateiktos šio asmens darbo sutartys bei minėta 2009 m. vasario 2 d. priežiūros ir valdymo paslaugų sutartis, inžinerinį išsilavinimą patvirtinantis diplomas (4 t., 19-26 b. l.). Apelianto teigimu, tai, kad rangovas UAB „Stiklo briauna“ žinojo apie statinio projekto vadovo paskyrimą, patvirtina šios įmonės komercijos direktoriaus A. N. 2013 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis objekte bendravo su Mantu, kuris prižiūrėjo apelianto namo statybą (2 t., 72 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikti duomenys nepašalina visų abejonių, kad minėtas asmuo teikė apeliantui statinio projekto vadovo paslaugas, kaip jos apibrėžtos tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 44 dalyje, ir kad tokios paslaugos apskritai buvo būtinos dėl rangovo UAB „Stiklo briauna“ atliekamų darbų. Pirma, apeliantas pats patvirtino, kad projekto vadovo paslaugos iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo jam nebuvo teikiamos. Tai reiškia, kad statinio projekto vadovo paslaugos nebuvo teikiamos viso namo statybos proceso metu. Antra, apelianto pateikto pastato, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.1 punkte nurodyta, kad pastatas įregistruotas 2009 m. birželio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu (4 t., 17 b. l.). Šiame akte, kurį ieškovas išsireikalavo iš registro tvarkytojo ir pateikė apeliacinės instancijos teismui, nurodytas projektuotojo UAB „Arches“ projekto vadovas E. N., o jokių duomenų apie M. Š. kaip projekto vadovą nenurodyta. Trečia, pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties 2.1 punktą paslaugų teikėjas įsipareigojo paslaugas teikti pats. Tai reiškia, kad M. Š. nuo 2009 m. vasario 2 d., kai perėjo dirbti į UAB „Asset Management Company“, nebegalėjo teikti apeliantui statinio projekto vadovo paslaugų UAB „ŽVC“ vardu.

46Apelianto pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai apie statybvietės apsaugos paslaugas taip pat nepašalina visų abejonių dėl tokių paslaugų realumo ir jų poreikio vien dėl užsitęsusių rangovo UAB „Stiklo briauna“ darbų atlikimo. Apeliantas nurodė, kad UAB „ŽVC“ teikė fizinę, tačiau nelicencijuojamą pagal Asmens ir turto saugos įstatymą statybvietės apsaugą, nes paslaugų teikėjas neturėjo teisės panaudoti fizinės prievartos, dujinius ginklus ar kitas specialiąsias priemones. Šių paslaugų tikslas, pasak apelianto, buvo užtikrinti, kad rangos darbus atliekantys darbuotojai ar kiti pašaliniai asmenys nevogtų brangių statybinių medžiagų, susijusių su namo ventiliuojamų fasadų įrengimo darbais. Apeliantas pateikė iš UAB „ŽVC“ gautus duomenis, kad statybos aikštelę prižiūrėjo du kiemsargiai, kuriems pagal darbo sutartis buvo mokamas minimalus darbo užmokestis (4 t., 27-30 b. l.). Be to, UAB „ŽVC“ nurodė, kad papildomai apsaugai pasamdė UAB „Apsaugos komanda“, kuri teikė fizinės apsaugos paslaugas už apytiksliai 8000 Lt (be PVM) per mėnesį (4 t., 15-16 b. l.). Šie argumentai kelia pagrįstų abejonių, nes visų pirma, kaip minėta, pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį UAB „ŽVC“ įsipareigojo teikti paslaugas betarpiškai. Antra, apeliantas nepateikė sutarties, sudarytos tarp UAB „ŽVC“ ir UAB „Apsaugos komanda“ dėl apelianto statybvietės apsaugos, todėl neįrodė, kad šios paslaugos buvo teikiamos būtent šiam objektui saugoti (CPK 185 str.). Šių aplinkybių nepatvirtina ir paslaugų teikėjo UAB „Apsaugos komanda“ pirkėjui UAB „ŽVC“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (4 t., 31-43), kadangi jose nėra konkrečiai nurodyta, už kokio objekto apsaugos paslaugas jos išrašytos. Trečia, pagal Rangos sutarties 3.2 punktą rangovas įsipareigojo darbus atlikti iš savo medžiagų ir naudodamas savo įrengimus, o pagal 9.1.9 punktą įsipareigojo įrengti objekto teritorijoje laikinas patalpas medžiagoms ir įrangai saugoti. Dėl to ieškovas pagrįstai teigia, kad už medžiagų ir įrangos apsaugą buvo atsakingas pats rangovas UAB „Stiklo briauna“. Apeliantas patvirtino, kad statant namą paskutinius darbus atliko UAB „Stiklo briauna“. Tai paneigia fizinės objekto apsaugos paslaugų būtinumą dėl užsitęsusio rangovo UAB „Stiklo briauna“ darbų atlikimo.

47Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad apelianto išlaidos, kurias jis įrodinėja kaip patirtus nuostolius dėl rangovo UAB „Stiklo briauna“ pažeisto sutarties įvykdymo termino, neatitinka protingumo ir racionalumo kriterijų. Atsižvelgiant į Rangos sutarties sąmatos vertę (300 003 Lt), vien dėl rangovo UAB „Stiklo briauna“ uždelstų darbų atlikimo statinio projekto vadovo ir statybvietės fizinės apsaugos samdymas už šias paslaugas mokant po 10 000 Lt su PVM per mėnesį nelaikytinas ekonomiškai pagrįstu ir racionaliu elgesiu. Apelianto kaip akcininko sąsajos su paslaugų teikėju UAB „ŽVC“ taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų paslaugų kainos, jos sumokėjimo realumo. Kaip minėta, apeliantas pateikė įrodymus, kad už 9 mėnesius teiktas projekto vadovo bei apsaugos paslaugas jis turėjo sumokėti UAB „ŽVC“ 180 000 Lt pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tokią sąlyginai didelę sumą apeliantas įrodinėja sumokėjęs grynaisiais į įmonės kasą, pateikdamas UAB „ŽVC“ išrašytą kasos pajamų orderį bei kvitą (1 t., 205-206 b. l.). Nors apeliantas ir UAB „ŽVC“ buvo įpareigoti pateikti teismui atitinkamus PVM sąskaitų faktūrų registro ir kasos knygos išrašus, tačiau apeliantas pateikė tik UAB „ŽVC“ apskaitą tvarkančios UAB „Asset Management Company“ įgalioto asmens vyr. buhalterės O. Š. pažymą, kuria ji patvirtino, kad sąskaita buvo apmokėta pagal kasos pajamų orderį ir minėti dokumentai yra apskaityti UAB „ŽVC“ buhalterinėje apskaitoje (4 t., 44 b. l.). Toks įrodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia visų abejonių dėl apelianto turėtų išlaidų realumo (CPK 185 str.). Apelianto argumentas, kad jis teismui pateikė tik tokius dokumentus, kokius gavo iš UAB „ŽVC“, nepateisina įrodymų nepateikimo, kadangi pirma, apeliantas galėjo prašyti išreikalauti tokius įrodymus arba išduoti teismo liudijimą gauti tuos įrodymus (CPK 199 str.); antra, pagal byloje esančius duomenis, apeliantas iki šiol yra susijęs su UAB „ŽVC“, kurios vienintelė akcininkė šiuo metu yra UAB „Indeco: Investment and Development“, o šios bendrovės vadovas ir visų akcijų savininkas yra apeliantas (3 t., 225-237 b. l.).

48Apeliantas be minėtų išlaidų nurodė, kad dėl rangovo UAB „Stiklo briauna“ uždelsimo atlikti darbus patyrė 200 000 Lt nuostolių parduodant senąjį namą, nes šis per tą laiką tiek nuvertėjo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą pirmąjį kartą, konstatavo, kad šių nuostolių apeliantas leistinomis priemonėmis neįrodė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-34/2013). Kasacinis teismas šioje dalyje apeliacinio teismo nutarties neteisėtumo nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2013). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, dėl apelianto 200 000 Lt nuostolių parduodant senąjį namą nepagrįstumo plačiau nepasisako.

49Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą bei abiejų šalių pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė patikimais ir objektyviais įrodymais, jog dėl rangovo UAB „Stiklo briauna“ neteisėtų veiksmų jis patyrė nuostolių. Ieškovas pateikė pagrįstų argumentų, keliančių pakankamai abejonių dėl apelianto pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamos patirtos išlaidos dėl rangovo UAB „Stiklo briauna“ darbų uždelsimo, patikimumo, šių išlaidų realumo ir būtinumo. Šių abejonių apelianto papildomai pateikti įrodymai nepašalino (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantas faktiškai patyrė rangovui pateiktoje pretenzijoje nurodytas išlaidas ir kad šios išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su rangovo neteisėtais veiksmais (CPK 185 str.). Konstatavus, kad apeliantas neįrodė patirtų nuostolių, darytina išvada, kad apeliantas neturėjo priešpriešinio reikalavimo rangovui UAB „Stiklo briauna“, todėl nepagrįstai atliko vienašalį įskaitymą ir neatsiskaitė už atliktus darbus pagal Rangos sutartį nei su pradiniu kreditoriumi UAB „Stiklo briauna“, nei su jo teisių perėmėju.

50Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

51Dėl prašymo sustabdyti bylą

52Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą sustabdyti šią bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-935-129/2015 pagal UAB „Pinus Mugo“ ieškinį dėl 2010 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „Edvantus“ ir UAB „Inkaso“ sudaryto susitarimo „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos“ pripažinimo negaliojančiu (3 t., 171 b. l.). Prašymą grindžia tuo, kad nurodytoje byloje patenkinus ieškinį, UAB „Edvantus“ nebeturėtų subjektinės teisės reikalauti iš apelianto sumokėti pinigus pagal Rangos sutartį, o pretenzijas apeliantui galėtų reikšti tik BUAB „Inkaso“.

53Pažymėtina, kad skolos, dėl kurios kilo šis ginčas, susidarymas grindžiamas apelianto neįvykdytomis prievolėmis pagal Rangos sutartį, sudarytą su UAB „Stiklo briauna“. Minėtoje byloje ginčijama reikalavimo teisės į apelianto skolą perleidimo sutartis, todėl nuo priimto teismo sprendimo priklausys tik tai, kuris iš kreditorių – BUAB „Inkaso“ ar UAB „Edvantus“ – turės reikalavimo teisę apelianto atžvilgiu. Taigi paties materialinio reikalavimo pagrįstumui ir teisėtumui minėto ginčo išsprendimas jokios įtakos neturės. Pagal LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-935-129/2015 dar nėra išnagrinėta. Jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų pripažinta negaliojančia tarp BUAB „Inkaso“ ar UAB „Edvantus“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, tokiu atveju būtų pagrindas spręsti dėl procesinio teisių perėmimo šioje byloje, pakeičiant išieškotoją vykdymo procese (CPK 596 str.).

54Apelianto nurodytoje kitoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo subjektiškumu, savaime nenulemtų šios bylos baigties, t. y. ieškinio tenkinimo ar atmetimo. Be to, formalus bylos sustabdymo pagrindų taikymas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.). Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamą bylą, kol bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-935-129/2015, todėl apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3600,66 Lt žyminis mokestis už ieškinį, 4415 Lt ir 2400 Lt žyminiai mokesčiai už kasacinius skundus, iš viso 10 415,66 Lt, t. y. 3016,58 Eur (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

57Iš apelianto taip pat priteistina 18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Apelianto V. B. prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

60Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. preliminarus sprendimas, palikti nepakeistą.

61Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. ( - ) 3016,58 Eur (trys tūkstančius šešiolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ teisių perėmėjui uždarajai akcinei bendrovei „Edvantus“ (į. k. 302457933).

62Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. ( - ) 18 Eur (aštuoniolika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.