Byla e2-2523-845/2016
Dėl skolos už negrąžintą kreditą, palūkanų, delspinigių priteisimo ir žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „( - )“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos už negrąžintą kreditą, palūkanų, delspinigių priteisimo ir žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovas UAB „( - )“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 500 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 199 EUR nesumokėto kredito mokesčio, 5,73 EUR kompensacinių palūkanų, 8,65 EUR delspinigių, 520 EUR žalos atlyginimą, 85,58 procentų sutartines palūkanas nuo 500 EUR kredito sumos nuo 2015 m. spalio 29 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

4Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka (e. b. l. 30, 37). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. gegužės 6 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19298 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 500 EUR kreditą 14 mėnesių terminui, o atsakovas šia sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (Sutarties 3.1.1 punktas). Paskutinė įmokos mokėjimo data – 2016 m. liepos 6 d. Sutarties 5.1 .ir 5.2. punktuose nustatyta, kad Sutartis gali būti sudaryta pasirašant sutartį Skyriuose arba elektroniniais kanalais 4.2 punkte nurodyta tvarka. A. S. 6.1 punktu įsipareigojo įmokas mokėti laikydamasi Sutartyje numatytos tvarkos. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsiant mokėti įmokas, ieškovas 2015 m. liepos 7 d. siuntė pretenziją, ragindamas atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą. Byloje duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, nėra. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas yra skolingas ieškovui 1233,38 EUR sumą, kurią sudaro 500 EUR kreditas, 199 EUR nesumokėta dalis paskolos kainos (palūkanos), 5,73 EUR kompensacinės palūkanos, 8,65 EUR delspinigiai, 520 EUR patirta žala.

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. grąžinti ieškovui kreditą dalimis Sutartyse nustatytomis sąlygomis ir terminais, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 500 EUR skola už negrąžintą kreditą bei 199 EUR nesumokėtos paskolos kainos dalis (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis, 6.881 straipsnis).

9Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5,73 EUR kompensacinių palūkanų bei 8,65 EUR delspinigių. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos skolos detalizacijos, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. spalio 6 d. nesumokėtas sumas. Tarp šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies sąlygose numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir palūkanos – 85,58 procentų metinės palūkanos nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, o kredito gavėjui laiku nesumokėjus palūkanų ar kitų mokėjimų pagal sutartį, kredito davėjo pareikalavus, jis privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną nuo laiku nesumokėtų sumų (Sutarties specialioji dalis, e. b. l. 21).

10Pažymėtina, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra didesni, todėl ieškovo apskaičiuotos kompensacinės palūkanos įskaitytinos į delspinigių dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistini 8,65 EUR delspinigiai, o ieškovo reikalavimas dėl 5,73 EUR kompensacinių palūkanų atmestinas.

11Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 520 EUR žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė UAB ,,( - )“ ieškovui pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. KRATP-2366, KRATP 2558, pagal kurias ieškovas įmonei UAB ,,( - )“ sumokėjo 520 EUR (e. b. l. 8, 9, 11, 20). Ieškovo patirta žala turi būti įrodyta, įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, jog ieškovui UAB „( - )“ teikė skolos administravimo paslaugas pagal sutartis. Teismas, spręsdamas dėl minėtų išlaidų pobūdžio, sprendžia, kad šios išlaidos yra patirtos kreipiantis į teismą dėl atsakovo skolos su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei teikiant ieškinį, todėl teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnis ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, išlaidos už įmonės suteiktą teisinę pagalbą – 520,00 EUR nepriteistinos.

13Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 85,58 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 500 EUR kredito sumos nuo 2015 m. spalio 29 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir atsakovas Sutartyje susitarė dėl 85,58 procentų metinių palūkanų (Sutarties specialiosios sąlygos, e. b. l. 21). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų (85,58 proc.) priteisti sutartinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog prašomos priteisti 85,58 proc. dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 proc. dydį per metus (0,05 proc.x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

14CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (707,65 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 28 EUR žyminį mokestį (e. b. l. 24). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 57 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15,96 EUR bylinėjimosi išlaidų (28 EUR x 57 proc./100 proc.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį patenkinti iš dalies.

18Priteisti iš atsakovo A. K., a. k.: ( - ) ieškovo UAB „( - )“, į. k.: ( - ), naudai 500 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 199 EUR nesumokėto kredito mokesčio, 8,65 EUR delspinigių, iš viso – 707,65 EUR (septynis šimtus septynis eurus šešiasdešimt penkis euro centus), 18,25 procento dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą kreditą (500 EUR), skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (707,65 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,96 EUR (penkiolika eurų devyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

19Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio... 2. ieškovas UAB „( - )“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio... 4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui adresuoti... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir... 7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. gegužės 6 d. šalys sudarė... 8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje... 9. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5,73 EUR kompensacinių... 10. Pažymėtina, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų... 11. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 520 EUR žalos atlyginimą.... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų,... 13. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 85,58 procentų dydžio... 14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu,... 17. ieškinį patenkinti iš dalies.... 18. Priteisti iš atsakovo A. K., a. k.: ( - ) ieškovo UAB „( - )“, į. k.: (... 19. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 20. Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti...