Byla 2K-272/2014

1Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam T. Ž., nuteistojo gynėjai advokatei A. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas išteisinamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendis ir T. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Iš nuteistojo T. Ž. nukentėjusiajai J. B. (buvusiai R.) priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 3500 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

2Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimo, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

3T. Ž. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 23 iki 24 val., Kaune, kambaryje, esančiame ( - ), pasinaudodamas dėl neblaivumo bejėgiška nukentėjusiosios būkle, ant lovos lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja J. B. (R.) prieš jos valią.

4Kasaciniu skundu nuteistasis T. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priimdama apkaltinamąjį nuosprendį, neįsigilino į bylos medžiagą, tik dalį bylos aplinkybių išsiaiškino išsamiai, neišdėstė pakankamai kaltę patvirtinančių įrodymų, kai kurių įrodymų apskritai nevertino, pažeidė BPK 44 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktą. Negavęs ir netyręs nė vieno naujo rašytinio ar žodinio įrodymo, po to, kai du teismai T. Ž. išteisino, apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai priešingas neišsamias ir nevisapusiškas išvadas, nuosprendį priėmė nesant nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – bejėgiškos nukentėjusiosios būklės, ir subjektyviojo požymio – kaltės, pasireiškiančios tiesiogine tyčia.

6Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui ir lytinis santykiavimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojus apie nukentėjusiosios neblaivumą, teismui ir proceso dalyviams kilo klausimų dėl jos galėjimo išreikšti savo valią ir nuteistojo galėjimo suvokti jos valios išreiškimą, todėl buvo paskirta kompleksinė psichologinė–psichiatrinė teismo ekspertizė. Tačiau, priimdamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas išskyrė tik vieną atliktos ekspertizės išvados punktą – kad J. B. (R.) įvykio metu galėjo būti vidutinio arba sunkaus girtumo laipsnio – ir juo grindė savo išvadas. Kasatorius nurodo, kad po įvykio J. B. (R.) alkoholio testas nebuvo atliktas, išvadoje konstatuotas jos girtumo laipsnis yra tik prielaida, konkretus buvusio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis nenustatytas, pašalinti šio neaiškumo, nesant objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti konkretų nukentėjusiosios apsvaigimo laipsnį, neįmanoma. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į kitas ekspertizės išvadas, kurios paneigia J. B. (R.) buvimą bejėgiškos būklės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, t. y. išvadas, kad pasipriešinti kaltinamojo atliekamam lytiniam aktui J. R. galėjo, jei jautė, kad tokie veiksmai su ja atliekami; J. R. dėl esamo neblaivumo galėjo sekti skausmą ir jį diferencijuoti nuo kitokiomis aplinkybėmis sukeliamų skausmų; būdama neblaivi J. R. galėjo parašyti ir išsiųsti reikiamam adresatui rišlią SMS žinutę su įvykio apibūdinimu; dėl esamo neblaivumo iškart po įvykio galėjo tvarkingai apsirengti, bendrauti su kitais, įvardyti galimą kaltininką, vaikščioti, laipioti laiptais, rūkyti, logiškai atsakinėti į klausimus; būdama neblaivi galėjo kalbėti, judinti rankas ir kojas. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl šių išvadų nevertino, taip pat neanalizavo ir nevertino byloje esančių duomenų (nuotraukų bei liudytojų S. Š., V. R. parodymų) apie tai, kad pobūvio metu J. B. (R.) rodė nuteistajam dėmesį, buvo jį apsikabinusi, jie šoko.

7Kasatoriaus teigimu, nukentėjusiosios buvimą bejėgiškos būklės apeliacinės instancijos teismas konstatavo remdamasis tik subjektyviais neblaivių liudytojų, kurie yra artimi J. B. (R.) draugai, parodymais, ignoruodamas vienareikšmę ir kategorišką teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertizės išvadą, jog J. B. pasipriešinti nuteistojo atliekamam lytiniam aktui galėjo, jei jautė, kad tokie veiksmai su ja atliekami. Be to, tai, kad suprato su ja atliekamų veiksmų esmę, patvirtina pačios J. B. (R.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, jog ji suprato, kad yra vedama ne į savo, o į 319 kambarį, tiksliai nurodė, kad buvo paguldyta ant laisvos antros nuo durų lovos, esančios dešinėje pusėje, kad ant lovos buvo užtiestas margas mėlynos spalvos užtiesalas, kad A. kambaryje su ja prabuvo apie 30 min., vėliau išėjo. Taigi, nukentėjusioji itin detaliai, sekundžių tikslumu fiksavo įvykio eigą ir savo pojūčius. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus vertino kaip neprieštaringus, nes ji juos proceso metu keitė, o bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė iš esmės, ėmusi tvirtinti, kad paguldyta į lovą ji iškart užmigo („smigo“), atsibudusi nuo skausmo, nesuprato, kas vyksta, ir t. t. Tokių nukentėjusiosios parodymų, pasak kasatoriaus, nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir akistatos metu J. B. (R.) duotų parodymų, kad atvesta į 319 kambarį ji galėjo kalbėti, judinti rankas ir kojas, o paklausta, kodėl pajutusi spaudimą, neprašė liautis, J. R. atsakė nežinanti. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, selektyviai vertindamas bylos aplinkybes, vienpusiškai vertindamas nukentėjusiosios parodymus, suteikdamas prioritetą daliai jos parodymų, nevertindamas nuteistąjį teisinančių duomenų, nepagrįstai suteikė privilegijas kaltinimui, taip pažeisdamas BPK 6 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

8Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog teismas rėmėsi tik dalimi liudytojų parodymų apie J. B. būklę, nevertino tos liudytojų O. P., R. M., E. S. parodymų dalies, kurioje buvo teigiama, kad J. B., atvesta į 319 kambarį, buvo sąmoninga, taip pat bendrabučio budėtojos liudytojos A. C. parodymų, kad nukentėjusioji iškart po įvykio logiškai atsakinėjo į klausimus, neatrodė labai apsvaigusi. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad lytinio akto atlikimo metu 319 kambaryje buvo tik nuteistasis T. Ž. ir nukentėjusioji J. B. (R.), todėl padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad liudytojų A. R., S. Š., V. R., R. M., O. P., E. Š., D. M., A. G., E. S. parodymai neabejotinai paneigia nuteistojo parodymus, jog iš J. B. elgesio ir atliktų veiksmų jis supratęs, kad ji nori lytinio akto. Paties akto liudytojai nematė, jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai nepaneigė tokios nuteistojo versijos. Nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio prieštarauja nuteistojo parodymams ir šių abejonių, išnaudojus visas leistinas priemones, negalima pašalinti, todėl, pasak kasatoriaus, pagal susiformavusią teismų praktiką jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pasak kasatoriaus, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kaltinimui prieštaraujantys duomenys nepaneigti.

9Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktus duomenis apie aplinkybes, buvusias iki paguldant J. R. į lovą ir jai gulint, į tai, kad, nukentėjusiajai galint išreikšti nesutikimą dėl lytinių santykių ir to jokiais veiksmais ar žodžiais neparodant, nuteistasis nesuvokė ir negalėjo suvokti lytinę aistrą tenkinantis prieš jos valią. Teismas neanalizavo to, kas vyko po lytinių santykių ir kokia buvo nukentėjusiosios reakcija į įvykį, nuosprendyje remdamasis tik jos civiliniame ieškinyje išdėstytais teiginiais, nekreipdamas dėmesio į fotomedžiagą, kurioje nukentėjusioji užfiksuota gerai nusiteikusi su draugėmis vartojanti alkoholinius gėrimus, žinutes socialiniame tinkle „Facebook“ apie pasilinksminimus, nevertino bylos duomenų apie tai, kad iškart po įvykio J. B. buvo aktyvi ir sąmoninga (tvarkingai apsirengė, apkaltino kasatorių ją išprievartavus, parašė A. R. rišlią SMS žinutę su įvykio apibūdinimu, vaikščiojo, laipiojo laiptais iš trečio aukšto į pirmą ir atgal, kalbėjo, rūkė, atsisakė kviesti policiją, logiškai atsakinėjo į klausimus), taip pat, kad netrukus po įvykio pradėjo intymiai bendrauti su vaikinu, pastojo, 2011 m. spalio mėn. ištekėjo ir 2012 m. pradžioje pagimdė kūdikį. Pasak kasatoriaus, teismas padarė neteisingą išvadą, kad 2010 m. balandžio 9 d. įvykis turėjo įtakos J. B. (R.) studijoms – tam įtakos turėjo nėštumas, gimdymas ir šeimos sukūrimas. Teismas neanalizavo duomenų apie nuteistojo elgesį prieš įvykį (įeidamas į kambarį duris paliko praviras, uždegė šviesą, kalbėjo su J. R.), po įvykio (nepasišalino iš įvykio vietos, kalbėjo su J. R.), jo reakcijos į įvykį (drebėjo, verkė, buvo ištiktas šoko ir streso, prašė kviesti policiją), neanalizavo ir nevertino liudytojų E. S., R. M., A. C., A. K. parodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, bei nevertino aplinkybės, kad vėliau kasatoriui buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, dėl kurio jis iki šiol lankosi pas gydytojus–psichiatrus, vartoja paskirtus vaistus.

10Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių materialinės teisės ir Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą sprendimą.

11Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Dėl įrodymų vertinimo ir BK 149 straipsnio 1 dalies taikymo

13Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatyta, kad T. Ž. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja J. R. prieš jos valią, pasinaudodamas jos dėl neblaivumo bejėgiška būkle. Kasatorius ginčija, viena vertus, nukentėjusiąją buvus bejėgiškumo būklės, kita vertus, kad jis tai suvokė. Šie teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

14Pažymėtina, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ar 150 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Tačiau, patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir t. t.

15Nagrinėjamoje byloje tai, kad nukentėjusioji, perdozavusi alkoholio, buvo bejėgiškos būklės ir neketino turėti lytinių santykių su nuteistuoju, nustatyta įvertinus pačios nukentėjusiosios J. B. (R.), liudytojų A. R., S. Š., V. R., R. M., O. P., E. Š., D. M., A. G., E. S. parodymus, teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-307, nuteistojo T. Ž. parodymų nenuoseklumą (iš pradžių neigė lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja, šį faktą pripažino tik po to, kai sužinojo DNR tyrimo rezultatus). Teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusioji ir nuteistasis buvo pažįstami tik iš matymo, ji nedavė jam jokio pagrindo tikėtis suartėjimo tą vakarą, nukentėjusioji anksčiau nebuvo turėjusi lytinių santykių, supratusi, kad su ja kažkas lytiškai santykiavo, aktyviai į tai sureagavo, skaudžiai dėl to išgyveno. Kita vertus, kol nesužinojo DNR tyrimo rezultatų, ji neskubėjo dėl to kaltinti T. Ž.. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji turėtų motyvą apkalbėti nuteistąjį. Gynybos pozicija dėl savanoriškų lytinių santykių teismo motyvuotai atmesta kaip nelogiška ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.

16Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismas nevertino gynybos pabrėžiamų ekspertizės išvadoje nurodytų aplinkybių, jog nukentėjusioji galėjo pasipriešinti kaltinamojo atliekamam lytiniam aktui, jei jautė, kad tokie veiksmai su ja atliekami; dėl esamo neblaivumo galėjo sekti skausmą ir jį diferencijuoti nuo kitokiomis aplinkybėmis sukeliamų skausmų; būdama neblaivi galėjo parašyti ir išsiųsti reikiamam adresatui rišlią SMS žinutę su įvykio apibūdinimu; dėl esamo neblaivumo iškart po įvykio galėjo tvarkingai apsirengti, bendrauti su kitais, įvardyti galimą kaltininką, vaikščioti, laipioti laiptais, rūkyti, logiškai atsakinėti į klausimus; būdama neblaivi galėjo kalbėti, judinti rankas ir kojas. Šios aplinkybės buvo vertinamos, tačiau teismas nelaikė jų tokiomis, kurios galėtų paneigti išvadą dėl nukentėjusiosios bejėgiškumo būklės lytinio akto metu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu. Nors kasaciniame skunde nuogąstaujama, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo foto medžiagos, kurioje nukentėjusioji užfiksuota gerai nusiteikusi su draugėmis, vartojanti alkoholinius gėrimus, taip pat jos žinučių socialiniame tinkle „Facebook“ apie pasilinksminimus, tačiau iš skundo neaišku, kokią įtaką tokia analizė galėtų turėti faktinių aplinkybių nustatymui.

17Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališkų bylos duomenų išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), pagal nustatytas aplinkybes tinkamai kvalifikavo padarytą veiką.

18Dėl paskirtos bausmės

19Nors kasaciniame skunde paskirtos bausmės rūšies ir dydžio klausimai nekeliami, tačiau bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad teismas neskyrė tam reikiamo dėmesio. Paskirdamas T. Ž. realią dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas apsiribojo trumpu konstatavimu, kad jis padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo studentas, anksčiau neteistas, duomenų apie administracines nuobaudas nėra, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad jokių pozicijų ir motyvų dėl bausmės proceso dalyviai neišdėstė, šis klausimas visiškai neaptartas (T. 3, b. l. 41). Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis ir kaltinamojo asmenybė leidžia daryti išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad šioje byloje to galima išvengti.

20Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija remiasi šiomis aplinkybėmis: T. Ž. veiksmai buvo nesmurtinio pobūdžio; lytinio akto, kaip nurodė ekspertas D. T., jis iki galo neatliko – varpa iki galo nebuvo įvesta į makštį, mergystės plėvė liko nepažeista; iš karto po įvykio nuteistasis ramino nukentėjusiąją, nesitikėjo iš jos neigiamos reakcijos, proceso metu, nors ir neprisipažino kaltu, bet gailėjosi dėl savo veiksmų; nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus (20 m.), neturėdamas bendravimo su merginomis patirties; aplinkinių apibūdinamas kaip draugiškas ir smurtauti nelinkęs asmuo; anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka; sunkiai išgyveno dėl to, kad apkaltintas išžaginimu, po šio įvykio jam pačiam prireikė psichiatro pagalbos, diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), adaptacijos sutrikimas (F43.2), vėliau – vidutinio sunkumo depresija (F32.10), buvo skiriamas stacionarus gydymas (T. 2, b. l. 71-72; T. 3, b. l. 74, 98); baudžiamasis procesas šioje byloje užtrūko (tęsiasi daugiau kaip ketverius metus) dėl teismų padarytų klaidų ir pakartotino bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Šiuo metu nuteistasis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (T. 3, b. l. 96).

21Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, T. Ž. skirtina dvejų metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, BK 54 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu.

Nutarė

23Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir vietoje dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo paskirti T. Ž. dvejų metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

24Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti... 2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko... 3. T. Ž. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 23 iki... 4. Kasaciniu skundu nuteistasis T. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 5. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką lytinis santykiavimas... 7. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusiosios buvimą bejėgiškos būklės... 8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog teismas... 9. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas nuosprendį, apeliacinės... 10. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių... 11. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 149 straipsnio 1 dalies taikymo... 13. Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas apeliacinės instancijos teismo... 14. Pažymėtina, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su... 15. Nagrinėjamoje byloje tai, kad nukentėjusioji, perdozavusi alkoholio, buvo... 16. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismas nevertino gynybos... 17. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines... 18. Dėl paskirtos bausmės... 19. Nors kasaciniame skunde paskirtos bausmės rūšies ir dydžio klausimai... 20. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija remiasi šiomis aplinkybėmis: T.... 21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, T.... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 23. Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 24. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....