Byla 2K-249-788/2015
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui, nuteistojo D. L. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nuteistojo T. G. gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio.

2Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu:

3A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų;

4T. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 213 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2010 m. spalio mėn.) – laisvės atėmimu ketveriems metams, 213 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2010 m. lapkričio mėn.) – laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų;

5D. L. nuteistas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2010 m. spalio mėn.) laisvės atėmimu šešeriems metams, 213 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2010 m. lapkričio mėn.) – laisvės atėmimu penkeriems metams, 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams; D. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendis pakeistas:

7Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis, kad A. K. 2010 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai išplatino 24,063 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2010 m. lapkričio 12 d. neteisėtai išplatino 4,616 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; T. G. 2010 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai išplatino 24,063 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2010 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtai išplatino 0,249 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir labai didelį kiekį – 111,143 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2010 m. lapkričio 12 d. neteisėtai išplatino 4,616 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 3 d. psichotropinę medžiagą – 4,668 g metamfetamino, ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. psichotropines medžiagas – 2,423 g metamfetamino, 0,011 g amfetamino, 15,586 g metamfetamino ir 0,036 g amfetamino neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens; D. L. ne vėliau kaip 2010 m. spalio 26 d. didelį kiekį – 200 vnt. netikrų 50 Eur nominalo banknotų, ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. didelį kiekį – 224 vnt. netikrų 50 Eur nominalo banknotų ir vieną netikrą 50 Eur vertės banknotą įgijo tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis;

8A. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies pagal 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams; A. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 2 dalies pagal 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams;

9T. G. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies pagal 260 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams; T. G. nusikalstamos veikos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį (padarytos 2010 m. spalio ir lapkričio mėn.) kvalifikuotos kaip tęstinė nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė T. G. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams;

10D. L. nusikalstamos veikos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį (padarytos 2010 m. spalio ir lapkričio mėnesiais) kvalifikuotos kaip tęstinė nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams penkiems mėnesiams.

11Kita Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, proceso dalyvių paaiškinimų,

Nustatė

13Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. K. ir T. G. nuteisti už tai, kad nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010 m. lapkričio 19 d. kartu neteisėtai disponavo A. K. dideliu, o T. G. labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, būtent:

14T. G. ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 3 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 3 d. neteisėtai perdavė A. K. 9,792 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 4,668 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o A. K. 2010 m. gegužės 3 d., apie 14.30 val., Kaune, ( - ), neteisėtai atgabeno ir už 170 Lt (49,24 Eur) pardavė šią psichotropinę medžiagą – metamfetaminą liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip neteisėtai išplatino 4,668 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

15Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 2 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai perdavė A. K. 50,447 g miltelių, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį – 24,063 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2010 m. rugpjūčio 2 d., apie 15.20 val., degalinėje „Vakoil“, esančioje Kaune, Ateities pl. 40B, iš liudytojo Nr. 068 už šios psichotropinės medžiagos neteisėtą pardavimą paėmė 600 Lt (173,77 Eur), o A. K. apie 15.30 val. prie degalinės „Vakoil“, esančios Kaune, Ateities pl. 40B, neteisėtai atgabeno ir perdavė šią psichotropinę medžiagą liudytojui Nr. 068, veikusiam pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip neteisėtai išplatino 24,063 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

16Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 20 d. iš nenustatyto asmens įgijo 249,200 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,249 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei labai didelį kiekį – 111,143 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.00 val., Kaune, ( - ), namo laiptinėje už 3000 Lt (868,86 Eur) neteisėtai pardavė šias psichotropines medžiagas liudytojui Nr. 068, veikusiam pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip neteisėtai išplatino 0,249 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir labai didelį kiekį – 111,143 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

17Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 12 d. iš nenustatyto asmens įgijo 9,758 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 4,616 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o A. K. 2010 m. lapkričio 12 d., apie 14.00 val., Kaune, ( - ), iš liudytojo Nr. 1 už šią psichotropinę medžiagą paėmus 170 Lt (49,24 Eur), T. G. apie 14.40 val. Kaune, ( - ), automobiliu ,,Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) neteisėtai atgabeno ir perdavė 9,758 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 4,616 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip neteisėtai išplatino 4,616 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

18Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. iš nenustatyto asmens įgijo ir ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. neteisėtai perdavė A. K. 5,279 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 2,423 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei 0,011 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, o A. K. perduotas psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė savo bute, Kaune, ( - ), iki 2010 m. lapkričio 19 d. 17.00 val., kai kratos metu šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.

19Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. iš nenustatyto asmens įgijo 36,239 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 15,586 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,036 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir šias psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė savo bute, Kaune, ( - ), iki 2010 m. lapkričio 19 d. 18.15 val., kai kratos metu jos buvo rastos ir paimtos.

20Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, be kita ko, padaryti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalies dėl A. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir T. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pakeitimai: pripažinus pareigūnų veiksmus buvus provokacinio pobūdžio ir kad pagal nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus valstybės sukurti trys – 2010 m. rugpjūčio 2 d., rugpjūčio 20 d. ir lapkričio 12 d. – psichotropinių medžiagų platinimo epizodai buvo leisti ir užfiksuoti turint tikslą tik pasunkinti kaltininkų atsakomybę, iš nuosprendžio pašalinta kaltinimo dalis dėl A. K. 2010 m. rugpjūčio 2 d., lapkričio 12 d. ir T. G. 2010 m. rugpjūčio 2 d., 20 d. ir lapkričio 12 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodai, taip pat pašalinta tai, kad T. G. ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 3 d. ir ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Dėl šių pakeitimų A. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies pagal 260 straipsnio 1 dalį, o T. G. nusikalstama veika – iš BK 260 straipsnio 3 dalies pagal 260 straipsnio 2 dalį.

21Taip pat šioje byloje (po Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio padarytų Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio pakeitimų) T. G. ir D. L. nuteisti už tai, kad kartu laikė ir realizavo didelį kiekį didelės vertės netikrų Europos Sąjungos valstybių apyvartoje esančių pinigų – 50 Eur nominalo banknotų, būtent:

22Turėdami tikslą realizuoti, 2010 m. spalio 26 d., apie 16.00 val., D. L. atgabeno didelį kiekį – 200 vnt. netikrų 50 Eur nominalo banknotų, kurių vertė 10 000 Eur (34 528 Lt), į automobilių stovėjimo aikštelę, Kaune, Savanorių pr. 95, prie baro „Veronka“, kur T. G. iš liudytojo Nr. 068 paėmė 3700 Eur (12 775,36 Lt) ir juos perdavė automobilyje ,,VW Golf“ (valst. Nr. ( - ) laukusiam D. L., o jis perdavė T. G. didelės vertės ir didelį kiekį netikrų euro banknotų, kuriuos šis perdavė liudytojui Nr. 068, veikusiam pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip realizavo didelį kiekį – 200 vnt. ir didelės 10 000 Eur (34 528 Lt) vertės netikrų 50 Eur nominalo banknotų.

23Be to, turėdami tikslą realizuoti, 2010 m. lapkričio 19 d. D. L. atgabeno didelį kiekį – 224 vnt. netikrų 50 Eur nominalo banknotų, kurių vertė 11 200 Eur (38 671,36 Lt), prie namo, esančio Kaune, Kuršių g. 4, kur T. G. iš liudytojo Nr. 068, veikusio pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, už realizuojamus netikrus euro banknotus paėmė 16 500 Lt (4778,73 Eur) ir juos nešė automobilyje ,,VW Golf“ (valst. Nr. ( - ) laukusiam bei didelį kiekį ir didelės vertės netikrų euro banknotų laikiusiam D. L., tačiau nusikalstamo sumanymo – realizuoti netikrus euro banknotus nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes juos sulaikė policijos pareigūnai.

24Be to, turėdami tikslą realizuoti, ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. D. L. perdavė T. G. vieną netikrą 50 Eur (172,64 Lt) vertės banknotą, o šis, iš D. L. įgijęs šį netikrą euro banknotą, laikė savo bute, Kaune, ( - ), iki 2010 m. lapkričio 19 d. 19.10 val., kai kratos metu šis netikras 50 Eur (172,64 Lt) vertės banknotas buvo rastas ir paimtas.

25Taip pat šioje byloje T. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, A. K. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, o D. L. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neapskųsta.

26Kasaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

27Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį paskirdamas jam šešerius metus penkis mėnesius laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys), todėl paskyrė neteisingą, prieštaraujančią proporcingumo, teisingumo principams, bausmės tikslams per griežtą bausmę.

28Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas tik formaliai nurodė už netikrų eurų realizavimą skiriantis kasatoriui mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę, nes paskyrė artimą bausmės vidurkiui, t. y. vienu mėnesiu mažesnę nei BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir paties teismo padarytoms išvadoms. Kasatorius pažymi, kad pasikėsinimas padaryti tęstinę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, yra mažiau pavojinga nusikalstama veika nei atitinkamai baigtas nusikaltimas ir nusikaltimų daugetas. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į šias ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – jis anksčiau neteistas, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pripažino savo kaltę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, žalos finansų sistemai nepadarymą (visais atvejais netikri eurai buvo realizuoti įslaptintam liudytojui, vykdžiusiam teisėsaugos užduotį) – pagrįstai galima teigti, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

29Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, skirdamas analogiškais kaip ir kasatoriui motyvais bausmę nuteistajam T. G., apeliacinės instancijos teismas jam paskyrė vieneriais metais mažesnę nei BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis bausmę. Taigi, nors teismas ir konstatavo, kad abiejų nuteistųjų vaidmenys padarant nusikalstamą veiką buvo lygiaverčiai, nusikalstamos veikos bendrininkams paskyrė skirtingas bausmes ir nenurodė jokių aplinkybių, kodėl kasatoriui skirtina griežtesnė bausmė. Tokiais veiksmais, kasatoriaus nuomone, teismas pažeidė teisingumo principą ir BPK 6 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą. Vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principais, teismas turėjo skirti vienodo dydžio bausmes, o paskyręs skirtingas, turėjo nurodyti motyvus, kodėl vienam iš bendrininkų, padariusių analogišką nusikalstamą veiką, esant tapačioms bausmės skyrimo aplinkybėms, skirtina griežtesnė bausmė.

30Be to, kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti Lietuvos BPK 44 straipsnio 5 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės apeliacinės instancijos teisme.

31Baudžiamasis procesas šioje byloje truko beveik ketverius metus (kasatorius sulaikytas 2010 m. lapkričio 19 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2012 m. birželio 22 d., o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis – 2014 m. spalio 24 d.), iš jų apeliacinės instancijos teisme – dvejus metus ir tris mėnesius (2012 m. liepos mėn. paduotas nuteistojo apeliacinis skundas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2014 m. spalio 24 d.). Teisė į greitą, kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą buvo pažeista būtent apeliacinio proceso metu.

32Kasatorius teigia, kad procesas apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai organizuotas, teismas nesiėmė visų tam reikalingų priemonių, todėl buvo nepagrįstai uždelstas ir truko ilgiau nei ikiteisminis tyrimas ir procesas pirmosios instancijos teisme kartu sudėjus (metus ir septynis mėnesius). Apeliacinės instancijos teisme buvo paskirti šeši teismo posėdžiai. Procesas užsitęsė, nes per pirmuosius tris posėdžius byla nebuvo nagrinėjama – posėdžiai (2013 m. sausio 30 d., gegužės 10 d.) buvo atidedami, nes valstybės institucijos neužtikrino greito įslaptintų liudytojų išslaptinimo procedūros. Tik per ketvirtą teismo posėdį, įvykusį 2013 m. lapkričio 29 d., t. y. po daugiau nei metų nuo proceso apeliacinėje instancijoje pradžios, buvo pradėtas bylos nagrinėjimas ir apklaustas vienas įslaptintas liudytojas.

33Taip pat pertraukos tarp posėdžių buvo nepateisinamai ilgos: trijų, šešių, devynių mėnesių (2013 m. sausio 30 d. ir gegužės 10 d., 2013 m. gegužės 10 d. ir lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžiai). Tai galima vertinti kaip tinkamo teismo proceso organizavimo trūkumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2001 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 33977/96 byloje Ilijkov prieš Bulgariją). Ilgų pertraukų tarp posėdžių metu nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai, o tai pagal EŽTT praktiką vertinama kaip sunkiausia procesinio delsimo forma (2003 m. byla Schumache prieš Liuksemburgą).

34Kasatorius teigia dėl pernelyg užsitęsusio baudžiamojo proceso patyręs ilgai trunkančią psichologinę įtampą ir išgyvenimus dėl nežinojimo apie savo likimą, be to, jam buvo taikytos griežčiausios prievartos priemonės – nuo suėmimo dienos suvaržyta jo laisvė. EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Kadangi procesas apeliacinės instancijos teisme užtruko dėl valstybės institucijų neveikimo, o nuteistieji ar jų gynėjai tam neturėjo jokios įtakos, kasatoriui paskirta bausmė šiuo pagrindu turi būti sumažinta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010, 2K-272/2014, 2K-327/2014). Kasatoriaus vertinimu, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, jam paskirta bausmė dėl pernelyg ilgo proceso turėtų būti sumažintina trečdaliu. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo jam paskirti penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kaip ir kitam šioje byloje nuteistajam T. G.), o atsižvelgiant į pernelyg ilgą procesą apeliacinės instancijos teisme ši bausmė turi būti dar mažintina trečdaliu.

35Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras T. Meškauskas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti: A. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą devyneriems metams (tokią pačią, kaip ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė), šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų; T. G. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dešimčiai metų metams (tokią pačią, kaip Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė), šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. G. paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų; kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

36Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl A. K. ir T. G. nusikalstamų veikų apimties neteisėtai disponuojant psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir skundžia šio teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaltinimo dalį dėl A. K. 2010 m. rugpjūčio 2 d. ir lapkričio 12 d. psichotropinės medžiagos platinimo ir jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal 260 straipsnio 1 dalį, taip pat kuria nuspręsta iš nuosprendžio pašalinti kaltinimo dalį dėl T. G. 2010 m. rugpjūčio 2 d., 20 d. ir lapkričio 12 d. psichotropinės medžiagos platinimo ir jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti pagal 260 straipsnio 2 dalį.

37Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, šalindamas nuteistiesiems inkriminuotus 2010 m. rugpjūčio 2 d., 20 d., lapkričio 12 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti epizodus, nepagrįstai pripažino teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus buvus provokacinio pobūdžio, siekiant tik pasunkinti nuteistųjų A. K. ir T. G. atsakomybę.

38Anot kasatoriaus, po pirmojo 2010 m. gegužės 3 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodo teisėsaugos pareigūnų veiksmai taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo teisėti. Apeliacinio teismo sprendimas pripažinti dalį užfiksuotų nusikalstamų veikų teisėsaugos institucijų atliktu ir kontroliuotu nusikalstamų veikų „tiražavimu“ yra nepagrįstas ir neteisingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš ikiteisminio tyrimo pradžią buvo gauti duomenys tik apie vieną potencialų neteisėtai psichotropinėmis medžiagomis disponuojantį asmenį – A. K., kiti reikšmingi duomenys nebuvo žinomi. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kurių teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino abiejų instancijų teismai ir kuriomis leista taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo siekiama nustatyti nusikalstamas veikas darančių asmenų ratą (A. K. bendrininkus), nusikalstamų veikų mechanizmą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų saugojimo vietas. Procesinių prievartos priemonių, iš jų – ir nusikalstamos veikos imitavimo, metu paaiškėjo A. K. bendrininkai, jų naudojama psichotropinių medžiagų platinimo schema, nusikalstamų veikų sistemingumas, kiti daromi nusikaltimai, buvo paimti labai dideli psichotropinių medžiagų ir netikrų pinigų kiekiai.

39Negalima pripažinti, kad procesinės prievartos veiksmų atlikimo laikotarpis buvo perteklinis, nes jis buvo optimalus, padėjo užkardyti sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, ir atskleisti kito sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnyje, atvejus. Anot kasatoriaus, šiuo atveju svarbi ikiteisminio tyrimo eigos ir jo metu užfiksuotų įvykių chronologijos analizė. Netikrų eurų platinimo požymiai paaiškėjo būtent po pirmojo psichotropinių medžiagų įgijimo imitavimo. Dar 2010 m. liepos 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo išplėstas nusikalstamos veikos imitavimas, įtraukiant ne tik psichotropinių medžiagų, bet ir netikrų pinigų įgijimą iš įtariamųjų. Pakankamai duomenų, leidžiančių teisiškai pagrįsti įtariamųjų kaltę dėl netikrų pinigų platinimo, buvo užfiksuota tik 2010 m. spalio 26 d. Iki tol įtariamieji nusikalstamą veiką imituojantiems asmenims dar du kartus, t. y. 2010 m. rugpjūčio 2 ir 20 d., neteisėtai pardavė didelį ir labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį. Išvengiant nurodytų psichotropinių medžiagų platinimo epizodų, būtų neįmanoma pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslų, kurie buvo bendri tiek dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tiek ir dėl netikrų pinigų realizavimo. Tai taikytina ir dėl 2010 m. lapkričio 12 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis bei 2010 m. lapkričio 19 d. netikrų eurų platinimo epizodų. Tuometinis įtariamųjų veikimas neleido ikiteisminio tyrimo pareigūnams selektyviai dalyvauti jų vykdomose nusikalstamose veikose prie jų prisijungiant.

40Pasak kasatoriaus, svarbu ir tai, kad po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. K. veiksmuose užfiksavo disponavimo didelio psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 2 dalis), o T. G. – disponavimo labai didelio psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) požymius, užfiksuotas dar vienas psichotropinių medžiagų platinimo epizodas 2010 m. lapkričio 12 d. visiškai neapsunkino kaltų asmenų baudžiamosios atsakomybės. Tai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad neteisėto psichotropinių medžiagų realizavimo epizodų fiksavimas po 2010 m. gegužės 3 d. buvo atliekamas siekiant tik pasunkinti kaltininkų atsakomybę, o ne naujoms bylos aplinkybėms nustatyti.

41Be to, tiek neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tiek netikrų eurų platinimo atveju kiti nuteistųjų bendrininkai nebuvo nustatyti, tačiau ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui, skirtingai nei sprendžiant dėl BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, nebuvo pripažinta teisėsaugos pareigūnų provokacinius veiksmus nulemiančiu veiksniu vertinant 2010 m. lapkričio 19 d. pasikėsinimo platinti netikrus eurus epizodą. Šios aplinkybės reikšmė abiejų – BK 213 straipsnyje ir 260 straipsnyje numatytų – nusikaltimų atvejais privalėjo būti vienoda vertinant teisėsaugos pareigūnų veiksmus. Šiuo požiūriu teismo nuosprendis yra prieštaringas, jame nevisiškai buvo įgyvendintas reikalavimas įrodymus vertinti kaip visetą, nes teismas nepagrįstai atribojo tų pačių reikšmingų duomenų vertinimą neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir netikrų pinigų platinimo atvejais, nors įrodymų gavimo teisėtumo ir leistinumo klausimas šiuo konkrečiu atveju yra neatskiriamas.

42Kasatoriaus manymu, ginčijamo klausimo nagrinėjimui svarbu ir tai, kad, nors nuteistųjų bendrininkas D. L. buvo išteisintas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tačiau tai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo metu kelti tikslai nebuvo pasiekti. D. L. išteisintas pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad nepakanka jo kaltės įrodymų, tačiau tai nereiškia, jog, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nebuvo gauti D. L. kaltumą galintys pagrįsti duomenys. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras laikė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog būtent D. L. buvo pagrindinis asmuo bendrininkų (organizuotoje) grupėje. Pats apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad po 2010 m. spalio 26 d. tęsiamas nusikalstamos veikos imitavimas siekiant nustatyti T. G. bendrininkus neteisėtai platinant eurus buvo teisėtas, pagrįstas ir reikalingas. To imitavimo rezultatas buvo D. L. sulaikymas įvykio vietoje 2010 m. lapkričio 19 d. Kaip žinoma, D. L. kartu buvo ir procesinių prievartos priemonių taikymo dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis subjektas.

43Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio selektyviai pašalindamas ginčijamus nuteistųjų A. K. ir T. G. padarytus neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodus, pripažino nuteistųjų kaltę dėl paskutinio 2010 m. lapkričio 19 d. epizodo. Tokio sprendimo priėmimą nulėmė tęstinės nusikalstamos veikos požymio konstatavimas, tačiau, kasatoriaus nuomone, tęstinės nusikalstamos veikos konstatavimas susiejant 2010 m. gegužės 3 d. ir lapkričio 19 d. epizodus būtų logiškas ir teisingas tik tuo atveju, jeigu 2010 m. lapkričio 19 d. epizodas būtų įvertintas kaip viso apeliacinės instancijos teismo panaikinto psichotropinių medžiagų platinimo laikotarpio seka. Nuteistųjų veiksmuose pripažinus tik pirmojo ir paskutiniojo, ilgą laiko tarpą vienas nuo kito nutolusių epizodų buvimą, negalima konstatuoti tiesioginio A. K. bei T. G. suvokimo dėl padarytų veiksmų bendrumo.

44Dėl visų pirmiau nurodytų argumentų, kasatorius daro išvadą, kad teismo nuteistųjų A. K. ir T. G. padarytų ir BK 260 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytų nusikaltimų perkvalifikavimas atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis negali būti pripažintas tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

45Nuteistojo D. L. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro T. Meškausko kasaciniai skundai atmestini.

46Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (BPK 159 straipsnis) teisėtumo

47Prokuroro kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaltinimo dalį dėl nuteistojo A. K. 2010 m. rugpjūčio 2 d., lapkričio 12 d., o dėl nuteistojo T. G. – 2010 m. rugpjūčio 2, 20 d. ir lapkričio 12 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareigūnų veiksmų provokuojamojo pobūdžio pernelyg ilgai užsitęsus NVIV, taip siekiant pasunkinti nuteistųjų teisinę padėtį, todėl nepagrįstai pašalino iš kaltinimo nurodytus neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodus.

48Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BPK 159 straipsnio nuostatas bei netinkamai vadovavosi teismų praktika šios kategorijos bylose.

49Baudžiamosios bylose, kuriose asmenys kaltinami padarę BK 259–264 straipsniuose, ypač BK 260 straipsnyje, numatytas nusikalstamas veikas, kai kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais imituojant nusikalstamą veiką, teismai privalo nustatyti nusikalstamos veikos imitavimo taikymo aplinkybes ir patikrinti, ar nusikalstamos veikos imitavimas (NVIM, NVIV) buvo taikomas teisėtai, t. y. ar buvo teisinis ir faktinis pagrindai jį taikyti, ar jis buvo įgyvendinamas teisėtai. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos imitavimą teisėtą daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų, bet ir jo vykdymo teisėtumas, kurio pagrindinis reikalavimas yra tai, kad negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2007, 2K-P-412/2007). Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką. Provokavimas konstatuojamas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių (teisėsaugos pareigūnų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų) įsiterpimo. Pagal teismų praktiką provokuojamasis poveikis gali būti konstatuojamas ir tais atvejais, kai nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių veiksmai, nors nebuvo pernelyg aktyvūs, tačiau vis dėl to iš esmės paskatino asmenį padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis neketino daryti, pvz., kai iš pareigūnų elgesio galima spręsti, kad ilgesnį laiką besitęsiantys jų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2012). BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybė gali imituoti nusikalstamus veiksmus su asmeniu, galinčiu daryti nusikalstamas veikas, t. y. nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimo pratęsimų skaičiaus, tačiau nusikalstamos veikos imitavimas negali tęstis neribotą laiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką, buvo tik dirbtinai pasunkinta kaltininkų baudžiamoji atsakomybė (pvz., padarytos kelios ar sunkesnės nusikalstamos veikos), o naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatyta, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėsaugos pareigūnų veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo neperaugo į provokaciją (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012).

50Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas patikrino tiek operatyvinio tyrimo metu taikyto NVIM, tiek pradėjus ikiteisminį tyrimą taikytų NVIV teisinio ir faktinio pagrindų buvimą, taip pat, ar įslaptinti liudytojai Nr. 1 ir 068, imituodami nusikalstamas veikas, neprovokavo nuteistųjų A. K., T. G. bei D. L. daryti nusikalstamų veikų, ir nustatė, kad NVIM, NVIV buvo sankcionuoti teisėtai, o nuteistųjų A. K. bei T. G. tyčia daryti nusikalstamas veikas buvo susiformavusi dar prieš nurodytų neviešo pobūdžio tyrimo metodų sankcionavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tokias bylos aplinkybes, kurios leido teismui manyti, jog dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo teisėsaugos institucijų ir jų pareigūnų teisėti veiksmai peraugo į provokuojančius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis, kurios paremtos bylos duomenų visuma bei atitinka BPK 159 straipsnio nuostatų turinį ir jų aiškinimą teismų praktikoje.

51Iš bylos medžiagos matyti, kad po NVIM taikymo pasitvirtinus operatyvinei informacijai, jog A. K. neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnis), 2010 m. balandžio 12 d. šioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2010 m. balandžio 14 d. prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 159 straipsniu, leista liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, trijų mėnesių laikotarpiu prieš A. K. ir jo bendrininkus atlikti BK 259, 260, 266 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką vykdančių asmenų ratą, veikos vykdymo mechanizmą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gavimo šaltinius, saugojimo vietas. 2010 m. gegužės 3 d. įslaptintas liudytojas Nr. 1 imitavo psichotropinės medžiagos pirkimą iš A. K. bei T. G. pagal NVIV ir įgijo 4,668 g metamfetamino, t. y. imitavo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal bylos medžiagą, turėdami duomenų apie 2010 m. gegužės 3 d. epizodą, valstybės pareigūnai ir toliau inicijavo bei organizavo dar tris analogiškas nusikalstamas veikas, tik priešingai nei pirmą kartą, be kita ko, imitavo didelio ir labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą: 2010 m. rugpjūčio 2 d. įgijo 24,063 g metamfetamino (BK 260 straipsnio 2 dalis), 2010 m. rugpjūčio 20 d. – 111,143 g metamfetamino (BK 260 straipsnio 3 dalis), 2010 m. lapkričio 12 d. – 4,616 g metamfetamino (BK 260 straipsnio 1 dalis). Nors ir laikantis BPK 159 straipsnyje nustatytos tvarkos, formaliai teisėtai ir pateisinamai atliekant NVIV buvo siekiama nustatyti naujus bendrininkus, išsiaiškinti disponavimo psichotropinėmis medžiagomis mechanizmą, aptikti šių medžiagų įgijimo ir laikymo vietas, tačiau, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, realiai kitų imituotų nusikalstamos veikos epizodų metu šie tikslai nebuvo pasiekti: buvo išaiškinti tie patys asmenys, analogišku būdu pardavę psichotropines medžiagas, tačiau neišaiškinta organizuotos grupės veikla, psichotropinių medžiagų tiekėjai, jų įgijimo būdai, saugojimo vietos. Taigi, nors byloje nustatyta, kad įslaptinti liudytojai, veikdami valstybės vardu pagal NVIV, tiesiogiai neprovokavo A. K. ir T. G. nusikalsti, tačiau valstybė, laiku neužkirsdama kelio daromiems nusikaltimams, tam tikra prasme skatino nuteistuosius įgyti ir platinti psichotropines medžiagas, t. y. daryti naujus nusikaltimus. Tęsiant pareigūnų veiksmus pagal NVIV, nesant provokacijos, dėl ilgalaikio asmenų, dėl kurių buvo vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, net kai pati iniciatyva kilo ne iš pareigūnų, o asmenų, dėl kurių buvo vykdomas tyrimas, susidarė situacija, kai formaliai teisėti valstybės veiksmai supanašėjo su provokacija ir tapo neteisėtais. Teisės principų požiūriu negali būti pateisinama situacija, kai ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas lemia asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, sunkesnę baudžiamąją atsakomybę. Kaip tik taip ir įvyko šioje byloje. Liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, pagalba buvo padaryti kiti nauji ir sunkesni nusikaltimai, kurie prisidėjo prie kaltininkų baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, taip dirbtinai išplečiant nusikalstamų veikų apimtį, o NVIV keliami tikslai nebuvo pasiekti.

52Priešingai nei teigiama prokuroro kasaciniame skunde, 2010 m. gegužės 3 d. nusikalstamos veikos imitavimo metu teisėsaugos institucijos turėjo duomenų apie A. K. ir T. G. daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, o po 2010 m. gegužės 3 d. naujų reikšmingų bylai aplinkybių nebuvo nustatyta. Negalima sutikti ir su skundo argumentu, kad netikrų eurų platinimo atvejais, kaip ir dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, kiti nuteistųjų bendrininkai nebuvo nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismas, šalindamas vienus nusikalstamų veikų epizodus (BK 260 straipsnyje numatytos veikos atveju), o kitus palikdamas (BK 213 straipsnyje numatytos veikos atveju), priėmė prieštaringą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje argumentuotai pagrįsti valstybės pareigūnų veiksmai po 2010 m. spalio 26 d. imituojant antrąjį netikrų eurų banknotų realizavimo epizodą 2010 m. lapkričio 19 d., kai buvo nustatytas netikrų eurų tiekėjas nuteistasis D. L. Pažymėtina ir tai, kad dėl to nepasunkėjo nuteistųjų teisinė padėtis nusikalstamos veikos kvalifikavimo prasme. Neteisingas ir tas skundo argumentas, kad, išvengiant teismo pašalintų psichotropinių medžiagų platinimo epizodų, būtų buvę neįmanoma pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslų, kurie buvo bendri tiek dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tiek ir dėl netikrų eurų banknotų realizavimo. Pačiame kasaciniame skunde pripažįstama, kad netikrų eurų platinimo požymiai paaiškėjo jau po pirmojo imituoto psichotropinių medžiagų įgijimo (2010 m. gegužės 3 d.). Taip pat nėra prielaidų manyti, kad dėl šio skirtingo pobūdžio veikų, numatytų BK 260 ir 213 straipsniuose, tyrimai negalėjo būti vykdomi savarankiškai, juolab kad dėl šių nusikalstamų veikų imitavimo veiksmus atlikto skirtingi liudytojai (Nr. 1 ir 068), kuriems buvo taikomas anonimiškumas. Priešingai nei teigiama prokuroro kasaciniame skunde, ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų A. K. ir T. G. tris iš penkių neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodus pripažino nepagrįstai sukurtus valstybės iniciatyva ir juos pašalino, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nei dėl nuteistųjų veikos vertinimo kaip tęstinės ar nusikaltimų daugeto, nei dėl nurodytų epizodų pašalinimo galimybės apskritai.

53Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje teisėsaugos institucijų veiksmai išaiškinant psichotropinių medžiagų platinimą prasidėjo teisėtai, bet dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius, todėl buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią naujiems nusikaltimams. Tokių procesinių veiksmų metu gautų duomenų legimitizavimas neatitiktų baudžiamojo proceso tikslų bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas pašalinti iš kaltinimo aptartus disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodus yra teisėtas ir pagrįstas.

54Dėl nuteistajam D. L. paskirtos bausmės

55Kasaciniame skunde nuteistasis D. L. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį jam paskirtos šešerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydžiu, teigdamas, kad teismas paskyrė per giežtą, prieštaraujančią proporcingumo, teisingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principams, todėl pažeidė BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 1, 2 dalis, be to, dėl pernelyg ilgai trukusio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista teisė į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą (BPK 44 straipsnio 5 dalies, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis). Šie argumentai nepagrįsti.

56Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės ribas (nuo trejų iki dešimties metų), vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino visas bausmės D. L. skyrimui reikšmingas aplinkybes (tai, kad jis pasikėsino padaryti vieną tęstinį sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, jo vaidmenį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį paskyrė šešerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad, kasatoriaus subjektyviu vertinimu, tokia laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, savaime nereiškia, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Kasaciniame skunde taip pat lyginami nuteistajam D. L. ir nuteistajam T. G. paskirtų bausmių dydžiai bei daroma išvada, kad kasatoriui turėjo būti paskirta tokia pat bausmė kaip ir jo bendrininkui T. G. (penkeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo), nes byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų lemti skirtingą jiems skirtinų bausmių dydį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę D. L. Nors, kaip teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų D. L. ir T. G. vaidmenis padarant nusikalstamą veiką įvertino kaip lygiaverčius, o kitos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios jų asmenybes ir padarytą veiką, buvo analogiškos, tačiau D. L. ir T. G., kaip bendrininkų, vaidmenys padarant nusikalstamą veiką nebuvo vienodi, nes D. L. buvo netikrų eurų tiekėjas, o T. G. juos realizuodavo. Vertinant konkrečius D. L. ir T. G. vaidmenis padarant BK 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be to, atsižvelgiant į nuteistųjų skirtingą indėlį išaiškinant padarytas nusikalstamas veikas (priešingai nei T. G., D. L. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir taip prisidėti prie nusikaltimo ištyrimo), laikytina, kad nuteistajam D. L. griežtesnės bausmės nei jo bendrininkui T. G. paskyrimas buvo pagrįstas.

57Nors iš esmės galima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad šešių ir devynių mėnesių pertraukos tarp apeliacinės instancijos teismo posėdžių buvo per ilgos atsižvelgiant į teismo atliktų veiksmų apimtį, be to, nuteistajam D. L. buvo taikyta griežčiausia procesinė prievartos priemonė – suėmimas, tačiau, vertinant bylos sudėtingumą, įrodymų kiekį, šios baudžiamosios bylos proceso trukmę ir atskirai bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laikotarpį, D. L. paskirtos bausmės dydį ir jį lėmusias aplinkybes, pripažinti buvus teisės į į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą pažeidimą ir dar labiau švelninti bausmės dydį nėra pagrindo.

58Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį šešerius metus ir penkis mėnesius laisvės atėmimo bausmę, tinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

60Nuteistojo D. L. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko kasacinius skundus atmesti

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu:... 3. A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 4. T. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai... 5. D. L. nuteistas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2010 m. spalio... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis, kad A. K.... 8. A. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies pagal... 9. T. G. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies pagal... 10. D. L. nusikalstamos veikos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 2... 11. Kita Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalis palikta... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, proceso... 13. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. K. ir T. G.... 14. T. G. ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 3 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai... 15. Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 2 d. iš nenustatyto asmens... 16. Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 20 d. iš nenustatyto asmens... 17. Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 12 d. iš nenustatyto asmens... 18. Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. iš nenustatyto asmens... 19. Be to, T. G. ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d. iš nenustatyto asmens... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 21. Taip pat šioje byloje (po Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų... 22. Turėdami tikslą realizuoti, 2010 m. spalio 26 d., apie 16.00 val., D. L.... 23. Be to, turėdami tikslą realizuoti, 2010 m. lapkričio 19 d. D. L. atgabeno... 24. Be to, turėdami tikslą realizuoti, ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 19 d.... 25. Taip pat šioje byloje T. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, A. K.... 26. Kasaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 27. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal BK 22 straipsnio... 28. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas tik formaliai... 29. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, skirdamas analogiškais... 30. Be to, kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos... 31. Baudžiamasis procesas šioje byloje truko beveik ketverius metus (kasatorius... 32. Kasatorius teigia, kad procesas apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai... 33. Taip pat pertraukos tarp posėdžių buvo nepateisinamai ilgos: trijų,... 34. Kasatorius teigia dėl pernelyg užsitęsusio baudžiamojo proceso patyręs... 35. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų... 36. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl A. K.... 37. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, šalindamas... 38. Anot kasatoriaus, po pirmojo 2010 m. gegužės 3 d. neteisėto disponavimo... 39. Negalima pripažinti, kad procesinės prievartos veiksmų atlikimo laikotarpis... 40. Pasak kasatoriaus, svarbu ir tai, kad po to, kai ikiteisminio tyrimo... 41. Be to, tiek neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tiek... 42. Kasatoriaus manymu, ginčijamo klausimo nagrinėjimui svarbu ir tai, kad, nors... 43. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos... 44. Dėl visų pirmiau nurodytų argumentų, kasatorius daro išvadą, kad teismo... 45. Nuteistojo D. L. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 46. Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (BPK 159 straipsnis)... 47. Prokuroro kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo... 48. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį... 49. Baudžiamosios bylose, kuriose asmenys kaltinami padarę BK 259–264... 50. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti,... 51. Iš bylos medžiagos matyti, kad po NVIM taikymo pasitvirtinus operatyvinei... 52. Priešingai nei teigiama prokuroro kasaciniame skunde, 2010 m. gegužės 3 d.... 53. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, sutiktina su apeliacinės instancijos... 54. Dėl nuteistajam D. L. paskirtos bausmės... 55. Kasaciniame skunde nuteistasis D. L. nesutinka su apeliacinės instancijos... 56. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 57. Nors iš esmės galima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad šešių ir... 58. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 60. Nuteistojo D. L. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros...