Byla 2A-1189-603/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. G., išvadas byloje teikiančios institucijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo A. G. (toliau – atsakovas) 221,43 Lt skolos (213,52 Lt už cirkuliaciją ir 7,91 Lt už karštą vandenį), 39,31 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, adresu ( - ) (toliau – Pastatas). Pastate suvartotą šilumos kiekį apskaičiuoja jo įvade įrengtas šilumos skaitiklis. Pastate esantis butas Nr. 28 priklauso atsakovui nuosavybės teise. Buto įrengimai prijungti prie Pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, todėl laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis. Šilumos energija Pastate skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis pastate nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, tai yra įvadinių šilumos skaitiklių parodymus. Įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-31. Ieškovas už nesavalaikį atsiskaitymą paskaičiavo 5 proc. materialiųjų metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2011-09-30, kurios sudaro 39,31 Lt.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pateikiamas karšto vandens sunaudojimo, sumokėjimo ar įsiskolinimo apskaičiavimas prieštarauja teisės aktų nustatytai tvarkai. Atsakovas yra deklaravęs ir sumokėjęs už ieškovo nurodytą kaip neapmokėtą karšto vandens kiekį. Ieškovas savo mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodo, jog 2011 m. liepos - rugpjūčio mėn. atsakovas sunaudojo karšto vandens nuo 506 m3 iki 510 m3 ir tuo grindžia savo patikslintą ieškinį, tačiau atsakovas ginčija 2 m3 suvartojimą kaip neįrodytą. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas yra nesumokėjęs ar nedeklaravęs 29 m3, taip pat su ieškovo pateiktu apskaičiavimu už šildymą ar šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo reikalavimu priteisti materialines palūkanas, kadangi ieškovas negali reikalauti iš atsakovo – vartotojo, priteisti palūkanas, nes atsakovas nesumokėjo visų sumų ieškovui dėl jo, kaip verslininko, pareigos pateikti aiškius ir teisingus mokėjimo nurodymus atsakovui nevykdymo.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, adresu ( - ). Butas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Tarp šalių nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui tiekia šilumos energiją. Byloje ginčas kilo dėl skolos už karštą vandenį ir už šilumos energiją, perduodamą per daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemą (cirkuliaciją), priteisimo iš atsakovo. Ieškovo teigimu, skola susidarė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-31, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, šalių teisiniai santykiai yra tęstiniai, šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia aplinkybėmis ir duomenimis, buvusiais iki 2010-01-01, sprendė, kad šalių ginčo laikotarpis yra nuo 2007-04-01 iki 2011-08-31. Ieškovo teigimu skola už karštą vandenį yra 7,91 Lt, nes atsakovas neteisingai deklaravo karšto vandens suvartojimą, o taip pat neatsižvelgdavo į keičiamus karšto vandens tarifus. Atsakovas nesutiko su ieškovo mokesčių pažymoje pateiktu karšto vandens apskaičiavimu. Teismo vertinimu, karšto vandens kiekis nustatomas pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens tiekėjai mokėjimus už suvartotą karštą vandenį apskaičiuoja pagal karšto vandens vartotojo pateikiamus duomenis apie atsiskaitymo laikotarpiu suvartotą karšto vandens kiekį, vadovaujantis matavimo prietaisų rodmenimis. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos bei Priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių už karštą vandenį lentelių, laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2011-08-31 atsakovui mokestis už karštą vandenį buvo paskaičiuotas pagal skaitiklio rodmenis nuo 354 m3 iki 510 m3, t.y. už 156 m3. Atsakovo teigimu, minėtu laikotarpiu jis suvartojo ir deklaravo karšto vandens nuo 366 m3 iki 508 m3, t. y. už 142 m3. Teismas nustatė, atsakovas ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį deklaravo suvartoto karšto vandens kiekį. Tai, jog atsakovas teisingai deklaruodavo karšto vandens kiekį, teismo nuomone patvirtina Karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad patikrinimo metu nustatyti skaitiklių rodmenys sutampa su atsakovo deklaruotais skaitiklių rodmenimis, taip pat minėti duomenys sutampa su ieškovo teismui pateiktais AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ duomenimis apie atsakovo deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis. Mokesčių paskaičiavimo pažymoje nepagrįstai nurodyta, jog 2010 m. sausio mėn. karšto vandens suvartota 29 m3 (t.y. suvartota nuo 430 m3 iki 459 m3). Ieškovas minėtą aplinkybę grindžia tuo, jog 2010 m. sausio 18 d. patikrinimo metu nustatyta, kad yra didelis skirtumas. Teismas iš patikrinimo akto nustatė, jog karšto vandens skaitiklių rodmenys patikrinimo dieną yra 459 m3, t.y., duomenys sutampa su atsakovo deklaruotais duomenimis. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 2007 m. balandžio mėn. skaitiklių patikrinimo iki 2010 m. sausio mėn. patikrinimo teisingai deklaravo suvartotą karšto vandens kiekį. Tai patvirtino ir byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, pateiktoje išvadoje. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ginčo laikotarpis yra iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., ieškovo Mokesčių paskaičiavimo lentelėje nurodyti duomenys, jog 2011 m. rugpjūčio mėn. karšto vandens suvartota iki 510 m3, laikytini nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas už 2011 m. rugpjūčio mėn. yra deklaravęs suvartoto karšto vandens iki 508 m3. Teismas nustatė, jog atsakovas, apmokėdamas už suvartotą karštą vandenį, ne visada taikė teisingus mokesčio už karštą vandenį tarifus, tačiau bylos nagrinėjimo metu susidariusi 290,52 Lt nepriemoka buvo apmokėta. Teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu atsakovas tinkamai deklaravo suvartotą karštą vandenį, o dėl neteisingai taikytų mokesčio už karštą vandenį tarifų visą susidariusią skolą apmokėjo bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas aplinkybę, jog atsakovas už cirkuliaciją yra skolingas 213,52 Lt, grindė Mokesčių paskaičiavimo pažyma, Priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių už šildymą ir cirkuliaciją lentelėmis. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, pateikė Paskaičiuotų ir sumokėtų sumų už šildymą lentelę. Teismas iš abiejų šalių pateiktų lentelių, Mokėjimų pranešimų bei atsiskaitymo knygelių išrašų nustatė, jog laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už šildymą ir cirkulaciją buvo susidariusi 33,77 Lt permoka. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų ieškovo atstovės paaiškinimų, nuo 2007 m. nedidelė permoka, kuri buvo užskaityta. Kadangi atsakovas atskirai mokėjo už karštą vandenį ir už šildymą, pateikiant sąskaitas atsakovui mokėjimai buvo išskiriami į atskirą eilutę, todėl ieškovo skolų užskaitymas laikytinas nepagrįstu. Remdamasis ieškovo pateikta lentele teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai įtraukė kaip skolą 47,30 Lt sumą už 2011 m. rugpjūčio mėn., kadangi šią sumą pagal pateiktus įrodymus atsakovas yra apmokėjęs. Kaip matyti iš Mokėjimų pranešimų bei atsiskaitymo knygelių išrašų, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. už šildymą ir cirkulaciją buvo susidariusi 166,22 Lt skola. Kadangi laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už šildymą ir cirkulaciją buvo susidariusi 33,77 Lt permoka, o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo susidariusi 166,22 Lt skola, atsakovas pagrįstai sumokėjo 132,45 Lt skolą bylos nagrinėjimo metu. Teismas konstatavo, kad ieškovo kaltė dėl prievolės pažeidimo pasireiškė jo nepakankamu bendradarbiavimu su atsakovu, kuris yra vartotojas, todėl atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą ir į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į tai, kad atsakovas visą skolą sumokėjo, teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 39,31 Lt palūkanų.

5Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo nurodytas laikotarpis nuo 2007-04-01 iki 2010-01-01 neapima ginčo laikotarpio, kadangi skolos iki 2010-01-01 nebuvo, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų. Atsakovui butas, esantis Lazdynų g. 14-28, Vilniuje, priklauso nuo 1992 m., todėl vadovaujantis teismo pasisakymais dėl tęstinio pobūdžio santykių, reikėtų revizuoti visus mokėjimus nuo 1992 m. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį deklaruodavo suvartotojo karšto vandens kiekį, tokios aplinkybės ieškovas neginčijo, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas suvartoto karšto vandens kiekį deklaruodavo teisingai, nes 2010-01-18 surašytame karšto vandens skaitiklių patikrinimo akte buvo užfiksuotas faktinis vandens suvartojimas ir nustatyta, kad atsakovo deklaruotas sunaudoto karšto vandens kiekis ženkliai neatitinka faktinei situacijai. 2010-01-18 patikrinimo aktas tvirtina, kad atsakovas ne tik taikė netinkamus karšto vandens tarifus, bet ir nesivadovavo matavimo prietaisų rodmenimis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, apmokėdamas už karštą vandenį, ne visada taikė teisingus mokesčio už karštą vandenį tarifus, tačiau bylos nagrinėjimo metu susidariusi nepriemoka buvo apmokėta. Atsakovo teigimu, nepriemoka buvo 462,95 Lt, o apmokėta buvo 455,04 Lt. 2010 m. sausio mėn. buvo užfiksuotas skirtumas tarp deklaruoto kiekio ir faktinio suvartojimo, nustatyti, kada įvyko faktinis suvartojimas, nėra galimybės. Jeigu teismas nusprendė padaryti permokėtos laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2009-12-31 sumos 33,77 Lt užskaitymą, tai šiai sumai turėjo padidėti atsakovo įsiskolinimas už karštą vandenį. Teismas priteisė pernelyg dideles išlaidas atsakovo atstovo advokato pagalbai apmokėti, nes ginčo pobūdis nereikalavo teisės normų analizės, įrodymų rinkimo, be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus, tai reiškia, iš dalies pripažino ieškinį.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas tiek su ieškiniu, tiek su patikslinti ieškiniu teikė įrodymus, kuriuose nurodytos aplinkybės egzistavo nuo 2007 m. balandžio mėn. Apelianto teiginys, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2010-01-01, nors jo pateikti įrodymai ir argumentai rodo, kad realiai ginčas kilo dėl neapmokėjimo už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn., neriboja teismo teisės, siekiant išspręsti ginčą teisingai, įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde iš esmės prašoma naujai įvertinti ieškovo argumentus, dėl kurių teismas pasisakė skundžiamame sprendime, tačiau nepateikiama jokių argumentų, kuriais ieškovas grįstų savo nesutikimą su apylinkės teismo išvadomis. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, vartotojas už karštą vandenį turi atsikaityti pagal karšto vandens prietaisų rodmenis, o ne pagal apelianto pažymas. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo sumažinti atsakovui priteistų advokato atstovavimo išlaidų, nes įvertinus tai, kad atsakovo atstovas parengė du atsiliepimus į ieškinį, rinko įrodymus, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra kelis kartus mažesnė nei numatyta 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Dispozityvumo principas lemia tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant jo ribų. Nurodytą principą sudaro du aspektai: apeliacinės instancijos teismas tikrina teisėtumą ir pagrįstumą tik tos sprendimo dalies, kurią skundžia apeliantas ir tik skundo faktinio bei teisinio pagrindo ribose.

9Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už karštą vandenį ir cirkuliacijai sunaudotą šilumos kiekį ieškovui. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį pripažino, jog atsakovas teisingai deklaravo suvartotą karšto vandens kiekį, už kurį nepriemoką, atsiradusią dėl neteisingo mokesčio už karštą vandenį tarifų taikymo, padengė bylos nagrinėjimo metu, atsakovas, mokėdamas už šildymą ir cirkuliaciją laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., permokėjo ieškovui 33,79 Lt, todėl neturi teisės reikalauti įsiskolinimo už cirkuliacijai sunaudotą šilumos kiekį, o kadangi atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą prašydamas išaiškinti, dėl ko susidarė įsiskolinimas ir kaip skaičiuojami mokesčiai, pastarajam pažeidus bendradarbiavimo principą ir nesilaikius pareigos pateikti aiškius ir teisingus mokėjimo nurodymus atsakovui, nepriklauso nuo nesumokėtos sumos skaičiuotinos materialiosios metinės palūkanos. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka žemiau išdėstytais motyvais.

10Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, t.y. nereikalaujama, kad teismas išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą padarytų tik tada, kai dėl jų neliktų absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos vien CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismas privalo vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik vidiniu įsitikinimu, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, remdamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.

11Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą sprendžia, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia jo patirtų nuostolių fakto ir dydžio. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas už karštą vandenį ir cirkuliacijai sunaudotą šilumos kiekį susidarė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-31, laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2010-01-01 atsakovo apmokėta už gautas paslaugas teisingai, tačiau 2010-01-18 surašytame karšto vandens skaitiklių patikrinimo akte užfiksuotas faktinis vandens suvartojimas ir nustatyta, kad atsakovo deklaruotas sunaudoto karšto vandens kiekis ženkliai (29 m3) neatitinka faktinei situacijai. Remdamasi šiais skundo teiginiais kolega atmeta apelianto poziciją, kad laikotarpis nuo 2007-04-01 iki 2010-01-01 neapima ginčo laikotarpio, nes jo paties teigimu 2010 m. sausio mėnesį nustatytas ir į mokesčių paskaičiavimo pažymą įtrauktas 29 m3 skirtumas, negalėjo susidaryti per vieną dieną ir apima ankstesnį atsakovo deklaravimo laikotarpį, prasidėjusį nuo paskutiniojo atsakovo karšto vandens skaitiklių patikrinimo dienos.

12Byloje esančiuose karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktuose nurodyta, jog atsakovo karšto vandens skaitiklių Nr. 14145163, 14145169 rodmenimis, 2007-04-13 karšto vandens suvartota 366 m3, 2010-01-18 - 495 m3, šių skaitiklių duomenų nei viena iš ginčo šalių neginčija. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tiek 2007-04-13, tiek 2010-01-18 patikrinimų metu nustatyti karšto vandens skaitiklių rodmenys sutapo su atsakovo deklaruotais duomenimis, todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nuo 2007-04-13 skaitiklių patikrinimo iki 2010-01-18 patikrinimo teisingai deklaravo suvartoto karšto vandens kiekį. Tokią išvadą pagrindžia atsakovo į bylą pateikti atsiskaitymo knygelės laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas 2007 m. balandžio mėnesį deklaravo karšto vandens skaitiklių rodmenis nuo 365 m3 iki 368 m3 ir už suvartotą karštą vandenį sumokėjo. Iš esmės atsakovas nuo 2007 m. balandžio mėn. skaitiklių patikrinimo iki 2010 m. sausio mėn. patikrinimo suvartotą karšto vandens kiekį deklaravo teisingai, 2010 m. sausio mėnesį karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaravo nuo 457 m3 iki 459 m3 ir už šį suvartoto karšto vandens kiekį sumokėjo (t.1, b.l. 89-141). Taigi, atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis nuosekliai mokėjo mokesčius pagal faktinius skaitiklių rodmenis, tačiau nuo 2007-07-01 iki 2010 m. balandžio mėn. taikė neteisingus mokesčio už karštą vandenį tarifus, dėl to susidarė 290,52 Lt nepriemoka, kurią atsakovas padengė bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b.l. 78, 89). Kolegijos vertinimu, ieškovo pozicija nebuvo nuosekli, teismo posėdyje ieškovo atstovė ne kartą nurodė, jog kadangi taikyti neteisingi tarifai, užfiksuotas 29 m3 skirtumas (t. I, b.l. 189, t. II, b.l. 82), - šių savo teiginių ieškovas nepaaiškino ir bylą nagrinėjant teisme ne tik neįrodė, bet ir nenurodė, kaip ir kada atsirado atsakovo įsiskolinimas už karštą vandenį, koks šio įsiskolinimo susiformavimo mechanizmas, už kokį laikotarpį jis iš tiesų susiformavo.

13Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai ištyręs byloje esančius ieškovo parengtus mokėjimo pranešimus ir atsakovo atsiskaitymo knygelės išrašus priėjo prie pagrįstos išvados, kad laikotarpiu nuo 2004-04-01 iki 2009-12-31 už šildymą ir cirkuliaciją buvo susidariusi 33,77 Lt permoka, o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-31 – 166,22 Lt skola. Tokiu būdu atsakovas pagrįstai sumokėjo 132,45 Lt dydžio skolą bylos nagrinėjimo metu (t. I, 81,84). Kadangi atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis apmokėjo visus mokesčius pagal ieškovo nurodymus, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrindo – atsakovo neatsiskaitymo už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliaciją).

14Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai įtraukė kaip skolą 47,30 Lt sumą už 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kadangi šią sumą atsakovas sumokėjo 2011-09-15. Ieškovas, sutikdamas su šia išvada, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 47,30 Lt skolos už cirkuliaciją priteisimo, šioje dalyje panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašymo dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies reikalavimo 47,30 Lt sumai turinys tvirtina, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pareikštas ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų normoms arba viešajam interesui neprieštarauja, todėl yra priimtinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas dalyje dėl 47,30 Lt įsiskolinimo už šilumos energiją naikintinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovui 75 procentai žyminio mokesčio negrąžintini (CPK 87 straipsnio 2 dalis), kadangi jis buvo sumokėjęs minimalų turtiniuose ginčuose mokėtiną žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris būtų mokėtinas ir už po ieškinio dalies atsisakymo likusius reikalavimus.

15Apeliaciniu skundu ieškovas kelia teismo priteistų atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo 2 541,00 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui. Byloje yra pateikti kvitai, kurie patvirtina, jog atsakovas yra sumokėjęs minėtą sumą atstovui už atstovavimą teisme šioje civilinėje byloje (t. 1, b.l. 147, 182; t. 2, b.l. 140). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo atstovas parengė du atsiliepimus į ieškinį (Rekomendacijų 8.2. punktas), kurie skyrėsi savo apimtimi bei mokesčių už karštą vandenį ir šilumą detalizavimu, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose (Rekomendacijų 8.18 punktas). Teismo iš ieškovo už atsakovo atstovo teisinę pagalbą priteistos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Nors ieškovas ieškinio atsisakė, išlaidas šiuo atveju atsakovas patyrė dėl ieškovo kaltės, nes ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas turėjo į jį atsikirsti, naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis ir dėl to patyrė išlaidų, o ieškinys dalyje dėl 47,30 Lt įsiskolinimo neišnagrinėjamas tik dėl to, kad ieškovas ieškinio šioje dalyje atsisakė, nors teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė. Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtis, jo darbo ir laiko sąnaudas bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus spręstina, jog atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, teisingo dydžio ir mažinti jas pagrindo nėra.

16Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui ir reikšmingų teisinių bei faktinių bylos aplinkybių nustatymui neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.

17Atsakovo prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 98 straipsnis).

18Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais,

Nutarė

19Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl 47,30 Lt mokesčio už šilumos energiją priteisimo panaikinti.

20Priimti ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-578-596/2012/2A-1189-603/2013, iškeltą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo, dalyje dėl 47,30 Lt mokesčio už šilumos energiją priteisimo nutraukti.

21Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti... 3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė... 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už karštą vandenį ir... 10. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad įrodymų pakankamumo... 11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą sprendžia, kad... 12. Byloje esančiuose karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo,... 13. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 14. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai įtraukė kaip skolą 47,30 Lt... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas kelia teismo priteistų atstovavimo išlaidų... 16. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisinių... 17. Atsakovo prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės... 18. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 19. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl... 20. Priimti ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinio atsisakymą ir civilinę... 21. Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo...