Byla 2A-102-467/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Dafri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui UAB „Dafri“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditorius UAB „Skolų departamentas“ 2012 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Dafri“ 147,50 Lt skolos, 5,31 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Dafri“ kreditoriui UAB „Skolų departamentas“ 147,50 Lt skolos, 5,31 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Skolininkui UAB „Dafri“ 2012 m. lapkričio 29 d. pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir teismui juos priėmus, teismas pasiūlė kreditoriui pareikšti ieškinį.

7Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ nustatytu terminu pateikė teismui ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dafri“ 152,80 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Dafri“ ir UAB „Horeca sprendimai“ 2006 m. birželio 7 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.026 dėl 3 kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų, kuriuose yra viešojo maitinimo atliekos, surinkimo paslaugų. Sutarties 8 punkte šalys nustatė, jog, atsakovui pridavus UAB „Horeca sprendimai“ mažiau kaip 24 kg/litrus šalutinių gyvūninės kilmės produktų arba mažiau kaip 30 litrų panaudoto augalinio aliejaus per mėnesį, bus taikomas 30 Lt ir 18 proc. PVM sutarties administravimo mokestis. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurios nebuvo apmokėtos. Pradinis kreditorius UAB „Horeca sprendimai“ ir ieškovas 2011 m. lapkričio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido visas priėmimo-perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties išvardintų dokumentų pagrindu kylančias pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises. Reikalavimo perleidimo sutarties bei priėmimo-perdavimo akto pagrindu ieškovas tapo naujuoju atsakovo kreditoriumi.

8Atsakovas UAB „Dafri“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pradinio kreditoriaus buhalterinėje apskaitoje nebuvo įtrauktas 2007 m. kovo 17 d. mokėjimas Nr.5 už sąskaitas-faktūras Nr.HS00000453 ir HS00000552 59 Lt sumai, o atsakovo buhalterinėje apskaitoje nebuvo nurodytos dvi sąskaitos-faktūros HS000933 ir HS0011402 bendrai 59 Lt sumai, nes visos sąskaitos-faktūros atsakovui buvo siunčiamos paštu, o minėtų sąskaitų-faktūrų atsakovas paštu ar kokiu kitu būdu negavo ir dėl to neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą. Sutartis su pradiniu kreditoriumi buvo nutraukta nuo 2008 m. liepos 1 d., apie tai jam pranešant elektroniniu paštu 2008 m. birželio 10 d. Išrašyta 2008 m. liepos 31 d. sąskaita-faktūra Nr. HS002562 už 2008 m. liepos mėnesį suteiktas paslaugas žodiniu susitarimu buvo atšaukta dėl 2008 m. liepos 1 d. sutarties nutraukimo ir nebuvo įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Skolų departamentas“ iš atsakovo UAB „Dafri“ 152,80 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovas neteigia, jog paslaugos jam nebuvo suteiktos ir neteikia apie tai įrodymų, todėl jam tenka pareiga pateiktas sąskaitas apmokėti. Ieškovas 2012 m. kovo 12 d. siuntė atsakovui pranešimą apmokėti skolą. Atsakovas į raginimą neatsiliepė, jokių argumentų ieškovui nenurodė, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Dafri“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakovas teismui teikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad sąskaitos-faktūros Nr. HS 002022, HS 002156, HS 002293, HS 002391 buvo apmokėtos. Įrodymų apie paslaugų gavimą pateikti neįmanoma, nes, tokiais įrodymais gali būti tik atliekų priėmimo-perdavimo aktai, kurių nei atsakovas, nei pradinis kreditorius pateikti negali, kadangi šios paslaugos atsakovui niekada nebuvo teikiamos. Apeliantas visą sutarties galiojimo laikotarpį mokėjo tik už sąskaitų-faktūrų administravimą. Pradinis kreditorius pripažino, kad atsakovo skolos suma yra mažesnė nei buvo pareikšta ieškinyje, t.y. 88,50 Lt. Atsakovo skolą sudaro 59 Lt dėl negautų ir neįtrauktų į buhalterinę apskaitą sąskaitų-faktūrų Nr. HS 000933, HS001402, t.y. iš pradinio kreditoriaus pareikštos sumos (88,50 Lt) atėmus neteisėtai išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. HS 002562 (29,50 Lt).

13Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Skolų departamentas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, jog teismui teikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad sąskaitos-faktūros HS002022, HS002293, HS002156, HS002391 yra apmokėtos. Ieškovas šių aplinkybių neginčija. Tačiau atsakovas yra neapmokėjęs sąskaitų-faktūrų Nr. HS00000390, HS00000836, HS000933, HS 001402, HS002562, kurių suma lygi 147,50 Lt. Atsakovas teismui įrodymų apie šių sąskaitų-faktūrų apmokėjimą nepateikė. Šalys sutarties 12 punkte numatė, kad sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, įspėjus apie tai kitą šalį raštu prieš 30 dienų. Taigi, net ir gavus pradiniam kreditoriui 2008 m. birželio 10 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, sutartis būtų laikoma nutraukta tik 2008 m. liepos 10 d. Todėl pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į liepos mėnesį suteiktas paslaugas atsakovui ir pagrįstai išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. HS 002562.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Dafri“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17Bylos duomenys tvirtina, kad UAB „Horeca sprendimai“ už suteiktas paslaugas – šalutinių gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą išrašė UAB „Dafri“ PVM sąskaitas-faktūras (b.l. 105) bendrai 147,50 Lt sumai. Reikalavimo perleidimo sutartimi ir skolos priėmimo-perdavimo aktu ieškovas UAB „Skolų departamentas“ perėmė iš UAB „Horeca sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Dafri“ 147,50 Lt skolą (b.l. 28-33). Ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo šią skolą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Nors apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti visą sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad dalį skolos pripažįsta, t.y. 59 Lt. Apelianto teigimu, PVM sąskaitos-faktūros Nr. HS 00093, HS 001402 buvo neįtrauktos į apelianto buhalterinę apskaitą, o PVM sąskaita-faktūra Nr. HS 002562 už 2008 m. liepos mėn. suteiktas paslaugas apskritai negalėjo būti pateikta apmokėjimui, kadangi atsakovas 2008 m. birželio 10 d. pranešė UAB „Horeca sprendimai“ apie sutarties nutraukimą. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo.

18Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad atsakovas yra neapmokėjęs PVM sąskaitų-faktūrų Nr. HS00000390, HS00000836, HS000933, HS 001402, HS002562. Atsakovas pateikė UAB „Horeca sprendimai“ sudarytą sąskaitų balansą (b.l. 105), iš kurio matyti, kad atsakovo skola UAB „Horeca sprendimai“ (dabartiniam kreditoriui - ieškovui) sudaro 147,50 Lt. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog nurodytas PVM sąskaitas-faktūras yra apmokėjęs. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl paslaugų suteikimo, už kurias atsiskaityti reikalauja ieškovas pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, jog jis su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad atsakovui šiuo atveju tenka pareiga pateiktas sąskaitas apmokėti.

19Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė mokėjimo nurodymų kopijas ir sąskaitos išrašų kopijas (b.l. 79-92), kuriomis grindė savo atsikirtimus, jog ieškovo nurodytą skolą yra apmokėjęs. Tačiau iš šių pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas šiais mokėjimo įrodymais apmokėjo kitas UAB „Horeca sprendimai“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. HS00000453, HS00000552, HS00000648, HS 00000730, Nr. 001089, 001487, 001761, 001889, 002022, 002156, 002293, 002391. Tačiau ieškovas atsakovo skolos fakto ir nekildina iš šių PVM sąskaitų-faktūrų, todėl jų apmokėjimas tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui įtakos neturi.

20Apeliantas nesutinka su ieškovo reikalaujama priteisti skolos suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. HS 002562, kuri išrašyta už 2008 m. liepos mėnesį suteiktas paslaugas. Atsakovo teigimu, jis 2008 m. birželio 10 d. el. paštu išsiuntė UAB „Horeca sprendimai“ pranešimą apie sutarties nutraukimą, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėti nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kadangi, kaip matyti iš 2006 m. birželio 7 d. paslaugų teikimo sutarties (b.l. 20-21), kurios pagrindu UAB „Horeca sprendimai“ teikė paslaugas ieškovui, 12 punkto, šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu, įspėjus apie tai kitą šalį raštu prieš 30 dienų. Taigi nagrinėjamu atveju sutartis tarp šalių galėjo būti nutraukta tik nuo 2008 m. liepos 10 d., tuo tarpu ginčijama PVM sąskaita-faktūra Nr. HS 002562 yra išrašyta už 2008 m. liepos mėnesį suteiktas paslaugas, todėl atsakovas turi pareigą ją apmokėti.

21Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

22Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

23Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Prie tokių išlaidų ieškovas priskiria 500 Lt, sumokėtų UAB „Algų profsąjunga“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b.l. 137-138), tačiau CPK 98 straipsnis nustato išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Priskirti prie tokių išlaidų UAB „Algų profsąjunga“ ieškovui suteiktas paslaugas negalima. Šių išlaidų taip pat nėra pagrindo priskirti prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), kadangi ieškovą nagrinėjamoje byloje atstovavo kvalifikuota teisininkė Ž. B. (b.l. 2, 5).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kreditorius UAB „Skolų departamentas“ 2012 m. lapkričio 14 d. kreipėsi... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu nutarė... 6. Skolininkui UAB „Dafri“ 2012 m. lapkričio 29 d. pareiškus prieštaravimus... 7. Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ nustatytu terminu pateikė teismui... 8. Atsakovas UAB „Dafri“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „Dafri“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir... 13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Skolų... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Bylos duomenys tvirtina, kad UAB „Horeca sprendimai“ už suteiktas... 18. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis... 19. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė mokėjimo nurodymų... 20. Apeliantas nesutinka su ieškovo reikalaujama priteisti skolos suma pagal PVM... 21. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 23. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovo... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti...