Byla e2S-725-653/2015
Dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo Valstybinio studijų fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6354-466/2014 pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 533,56 Lt skolą, 2 464,95 Lt palūkanas, 962,66 Lt delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovui išaiškino, kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

6Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia 2001 m. balandžio 17 d. paskolos sutartimi Nr. 01070001 (su 2002 m. gegužės 29 d. pakeitimu Nr. 1) bei 2003 m. spalio 27 d. paskolos sutartimi Nr. G030010682. Nurodo, kad paskolos sutartyje Nr. 01070001 šalys dėl sutartinio teismingumo susitarusios nebuvo, o šalių sudarytos paskolos sutarties Nr. G030010682 7.3 punktu susitarė, kad nepavykus tarp šalių kilusį ginčą išspręsti derybų būdu ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagal Fondo buveinę.

7Pagal šalių sudarytų sutarčių dalyką, šalių ypatumus, sudaryta sutartis – vartojimo sutartis (CK 6.886 straipsnis), o atsakovas – vartotojas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Sutarties sąlygos yra kreditoriaus iš anksto, nederinant su skolininku, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (CK 6.185 straipsnis). Standartine sąlyga yra ir sutarties Nr. G030010682 7.3 punkto nuostata, įtvirtinanti šalių susitarimą dėl sutartinio teismingumo sąlygos taikymo pagal ieškovo buveinę.

8Lietuvos Respublikai tapus E. S. nare nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų E. S. teisei ir Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai. Be to pažymėtina, jog LR teismų įstatymo 33 str. 3 d. numatyta, jog Teismai, nagrinėdami bylas, <...> vadovaujasi E. S. teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais E. S. teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais.

9Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-243/08, susijusį su 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais išaiškinimu, kuriuo nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės, o tokią sąlygą pripažindamas nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi tokią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. Nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.

10Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas ieškinį, ex officio vertina, kad Paskolos sutarties Nr. G030010682 7.3 punktas, kuriuo įtvirtintas sutartinis teismingumas, yra nesąžininga sutarties sąlyga ir jos netaiko. Vartotojas (šiuo atveju atsakovas), gaudamas paskolą, buvo priverstas sutikti su ieškovo iš anksto parengtomis sąlygomis, ir galimybės daryti įtaką šių sąlygų turiniui, taip pat ir sąlygai dėl sutartinio teismingumo, neturėjo. Be to, pažymėtina, kad ieškovas reikalavimą kildina iš dviejų paskolos sutarčių, iš kurių vienoje dėl sutartinio teismingumo apskritai susitarta nebuvo. Ieškovas nurodo, kad pranešimų įteikti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu ( - ), nepavyksta, tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nors atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta ir nurodyta minėtu adresu, tačiau, atsakovas vienoje 2014 m. nagrinėtoje civilinėje byloje pats savo gyvenamąją vietą turi nurodęs adresu ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Kaune, teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nepagrįstai apsunkintų atsakovo atvykimą į Vilnių, toks ginčo sprendimas kainuotų daugiau lėšų ir laiko, nei sprendimas atsakovo gyvenamosios vietos teisme, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodant ieškovui, jog su minėtu ieškiniu dėl reikalavimų pagal abi paskolos sutartis jis turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nesutinka, kad sudarytos paskolų sutartys laikytinos vartojimo sutartimis ir pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2013 m. gegužės 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-288/2013). Kvalifikuojant šalių sudarytą sutartį, būtina identifikuoti konkretaus sutartinio santykio subjektus. Fondas yra biudžetinė įstaiga, vykdanti Valstybinio studijų fondo nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540, nustatytas funkcijas. Fondo veiklos tikslas yra ne verslo poreikių tenkinimas ir komercinės veiklos vykdymas, o valstybės nustatytų rūšių finansinės paramos studentams teikimas. Pagal Fondo nuostatus, paskolų teikimas studentams valstybės lėšomis taip pat laikomas paramos rūšimi, nes šios paskolos, įvertinus jų riziką, teikiamos palankesnėmis, lyginant su verslo subjektais, sąlygomis. Be to, jos teikiamos tik specifinį (studento) statusą turintiems asmenims, paskolų gavėjams nustatytos palankios paskolų grąžinimo sąlygos, numatytos galimybės atidėti paskolų grąžinimo terminą dėl aplinkybių, susijusių su paties paskolos gavėjo asmeniu. Nustatydama itin palankias sąlygas, valstybė remia studento norą siekti aukštojo mokslo ir sudaro galimybę pasiskolinti šiam tikslui skirtų lėšų. Svarbu pažymėti ir tai, kad paskolų gavėjų grąžintos lėšos naudojamos ne verslo poreikių tenkinimui, o šių paskolų administravimui, valstybės įsipareigojimų pagal valstybės garantiją bei kitų įsipareigojimų vykdymui. Fondas neatitinka vartojimo sutarties apibrėžime įtvirtinto verslininko požymio, o pačios paskolų sutartys neatitinka vartojimo sutarčių požymių. Taigi, atsakovo ir Fondo sudarytoms sutartims neturi būti taikomos vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

13Vien aplinkybė, kad Fondo sudaromų paskolos sutarčių sąlygos nebuvo individualiai aptariamos su kiekvienu iš paskolos gavėjų, negali būti laikoma pagrindu laikyti šias sutartis vartojimo sutartimis. Tai, kad su kiekvienu iš paskolų gavėjų paskolų sutarčių sąlygos nebuvo individualiai aptariamos, nereiškia, kad šios sąlygos yra nepalankios jas pasirašantiems asmenims ir pažeidžia jų (sutarties šalies) interesus. Palankiomis šių sutarčių sąlygomis ir nuostatomis savaime užtikrinami ir ginami specifinį statusą turinčių šių sutarties šalių (studentų) interesai ir mažiau palankus režimas šiems asmenims nėra nustatomas. Paskolų sutarčių sąlygos yra aiškios ir išsamios, sudarytos atsižvelgiant į studento statusą, o bendras interesas – teikti paramą studentams – jomis yra užtikrinamas. Kaip ir kitos sutarties sąlygos, sąlyga dėl teismingumo (sutarties Nr.G030010682 7.3 punktas) buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, parengta atsižvelgiant į LR CPK 32 str. įtvirtintą galimybę rašytiniu šalių susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Prieš pasirašant sutartį, atsakovui buvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su visomis sutarties sąlygomis ir įvertinti, ar jos atsakovui priimtinos. Pasirašydamas sutartį atsakovas išreiškė savo valią ir sutikimą su sutarties Nr.G030010682 7.3 punkte esančia sąlyga, todėl ši sąlyga nelaikytina pažeidžiančia atsakovo teises ir turi būti taikoma.

14Teikiant paskolas studentams, naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taigi tinkamas įsipareigojimų pagal sutartis vykdymas kartu yra ir valstybės interesas. Dėl šios priežasties šiuose santykiuose privalo būti užtikrinta galimybių ir ribojimų pusiausvyra. Pagal ilgametę Fondo patirtį administruojant valstybės lėšomis suteiktas paskolas, ginčai tarp sutarčių šalių kyla ir sutarčių sąlyga dėl sutartinio teismingumo praktiškai taikoma tuo atveju, kai paskolų gavėjai nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartis (nemoka eilinių ketvirtinių įmokų sutartyse nustatytais terminais ir tvarka) ir kyla būtinybė išieškoti suteiktas paskolas teisminiu keliu.

15LR CPK 32 str. yra nustatyta šalių teisė rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Fondas ir atsakovas A. A. yra sudaręs dvi paskolos sutartis: 2001 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr.01070001 (ir jos 2002 m. gegužės 29 d. pakeitimas Nr.1) bei 2003 m. spalio 27 d. paskolos sutartį Nr.G030010682 . Paskolos sutarties Nr.G030010682 7.3 punkte buvo numatyta, kad jog nepavykus ginčų tarp šalių išspręsti derybų keliu, ginčai sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal Fondo buveinę. Fondo registruotos buveinės adresas yra ( - ) (duomenys apie juridinių asmenų registruotos buveinės adresą yra viešai skelbiami internete, VĮ Registrų centro interneto tinklalapyje adresu http://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php?, todėl papildomi įrodymai apie Fondo registruotos buveinės adresą nepateikiami), taigi reikalavimai, kylantys iš minėtos sutarties reikštini Vilniaus miesto apylinkės teisme.

16Fondas ir atsakovas paskolos sutartyje Nr.01070001 dėl sutartinio teismingumo nesusitarė, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad jog sutarčių dalykas iš esmės yra tas pats – skolos priteisimas, ginčo šalys yra tos pačios ir jų išskyrimas į dvi atskiras bylas bei nagrinėjimas skirtinguose teismuose pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, Fondas reikalavimą pagal abi paskolos sutartis pareiškė vadovaujantis paskolos sutarties Nr.G030010682 7.3 punktu pagal Fondo buvimo vietą.

17Jokia informacija apie pasikeitusį atsakovo gyvenamosios vietos adresą jam nėra ir nebuvo žinoma. Pagal paskolų sutarčių 3.4 punktą atsakovas įsipareigojo raštu pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Jokios informacijos iš atsakovo apie jo gyvenamosios, darbo vietos ar kontaktinių duomenų pasikeitimą Fondas nėra gavęs, todėl esant naujai atsakovo gyvenamajai vietai ir Fondui neturint tokios informacijos, manytina, kad atsakovas ir šios pareigos pagal sutartis nevykdo. Be to, galimybę naudotis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenis turi tik teismai.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas tenkintinas.

20Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

21Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį .

22Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visada patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.

23Vienas iš įstatyme nustatytų atvejų, kada teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, yra aplinkybė, kad byla neteisminga tam teismui, kuriam ieškinys pateiktas (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Bylų teismingumo taisyklės yra reglamentuotos CPK IV skyriuje, o CPK 32 straipsnyje įvirtinta galimybė šalims rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą ribojama tik įstatyminiu draudimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą. Šalims pasinaudojus įstatymo suteikta laisve susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei kad byla turėtų būti nagrinėjama nustačius pagal bendrąsias teismingumo taisykles, šis susitarimas, kuris yra privalomas ir jį sudariusioms šalims, jei tik jis nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, turėtų būti teismų pripažįstamas ir vykdomas.

24Kaip matyti iš su ieškiniu pateikiamų priedų, Fondas ir atsakovas A. A. yra sudaręs dvi paskolos sutartis: 2001 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr.01070001 (ir jos 2002 m. gegužės 29 d. pakeitimas Nr.1) bei 2003 m. spalio 27 d. paskolos sutartį Nr.G030010682. Fondas ir atsakovas 2001 m. balandžio 17 d.paskolos sutartyje Nr.01070001 dėl sutartinio teismingumo nesusitarė, tačiau 2003 m. spalio 27 d. Paskolos sutarties Nr.G030010682 7.3 punkte buvo numatyta, kad jog nepavykus ginčų tarp šalių išspręsti derybų keliu, ginčai sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal Fondo buveinę. Fondo registruotos buveinės adresas yra A. G. g. 12-407, Vilnius.

25Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sudaryta sutartis – vartojimo sutartis (CK 6.886 straipsnis), o atsakovas – vartotojas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.), todėl ex officio vertino, kad Paskolos sutarties Nr. G030010682 7.3 punktas, kuriuo įtvirtintas sutartinis teismingumas, yra nesąžininga sutarties sąlyga ir jos netaikė.

26Apelianto teigimu, Fondas neatitinka vartojimo sutarties apibrėžime įtvirtinto verslininko požymio, o pačios paskolų sutartys neatitinka vartojimo sutarčių požymių, todėl, atsakovo ir Fondo sudarytoms sutartims neturi būti taikomos vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

27Nagrinėjamu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 1 d. prasme, ieškovas nėra subjektas, leidžiantis kvalifikuoti sudarytas tarp šalių sutartis vartojimo sutartimis.

28Sutarčių sudarymo metu galiojusios Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 1 d. redakcijoje nustatyta, kad vartotojas - fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams. Aktualioje, šiuo metu galiojančioje Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d. redakcijoje nustatyta, kad vartojimo sutartis - prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

29Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Todėl sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo sudarydama sutartį siekia viena iš sutarties šalių - vartotojas.

30Nagrinėjamu atveju ieškovas – Valstybinis studijų fondas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Vadovaujantis Valstybinio studijų fondo nuostatų, patvirtintų LRV 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 (LRV 2009 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 874 redakcija), 5 punktu, Valstybinio studijų fondo veiklos tikslas - administruoti valstybės paskolas, valstybės remiamas paskolas, studijų stipendijas, socialines stipendijas, įgyvendinti kitas aukštojo mokslo kokybei ir prieinamumui užtikrinti skirtas priemones. Valstybinio studijų fondo veiklos uždaviniai - įgyvendinti mokslo ir studijų politiką, siekti aukštojo mokslo kokybės ir prieinamumo, administruojant šiam tikslui skirtus valstybės išteklius ( Nuostatų 6 p.).

31Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 str. 3 d. (aktuali redakcija) nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

32Vykdydamas savo funkcijas Valstybinis studijų fondas atlieka teisės aktų jam nustatytas funkcijas ir pagal šią nuomos sutartį neveikė kaip komercinių tikslų siekiantis paslaugų teikėjas, t. y. Valstybinis studijų fondas nėra verslininkas. Todėl darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutartys neatitinka trečiojo vartojimo sutarčių požymio, kad prekes ar paslaugas teikia verslininkas, tokioms sutartims nėra taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios specialiosios teisės normos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo normas ir nepagrįstai vertino, kad Paskolos sutarties Nr. G030010682 7.3 punktas, kuriuo įtvirtintas sutartinis teismingumas, yra nesąžininga sutarties sąlyga ir jos netaikė.

33Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui neturi, nes teismas sprendė dėl bylos teismingumo tik vartojimo sutarties aspektu, todėl, pripažinus šį teismo argumentą nepagrįstu, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui iš naujo.

34Pažymėtina ir tai, jog tais atvejais, kuomet ieškiniu prašoma priteisti skola pagal kelias analogiškas sutartis (analogiškas sutarčių dalykas) tarp tų pačių šalių, bet tik vienoje iš sutarčių esant sutartam ginčo teismingumui (CPK 32 str. 1 d.), teismai laikosi praktikos, jog būtina vadovautis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais (CPK 7 str.) ir ginčą nagrinėti tame teisme, kurį pasirinko ginčo šalys (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-1613-798/2013).

35Teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimus ir neįvertino visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Dėl šios priežasties skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

36Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinio atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 533,56 Lt... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė... 6. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia 2001 m. balandžio 17 d.... 7. Pagal šalių sudarytų sutarčių dalyką, šalių ypatumus, sudaryta sutartis... 8. Lietuvos Respublikai tapus E. S. nare nacionalinių teisės aktų nuostatos... 9. Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė prejudicinį... 10. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas ieškinį, ex officio vertina, kad... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą... 13. Vien aplinkybė, kad Fondo sudaromų paskolos sutarčių sąlygos nebuvo... 14. Teikiant paskolas studentams, naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taigi... 15. LR CPK 32 str. yra nustatyta šalių teisė rašytiniu susitarimu pakeisti... 16. Fondas ir atsakovas paskolos sutartyje Nr.01070001 dėl sutartinio teismingumo... 17. Jokia informacija apie pasikeitusį atsakovo gyvenamosios vietos adresą jam... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas tenkintinas.... 20. Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas,... 21. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 23. Vienas iš įstatyme nustatytų atvejų, kada teismas turi atsisakyti priimti... 24. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikiamų priedų, Fondas ir atsakovas A. A. yra... 25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sudaryta sutartis – vartojimo... 26. Apelianto teigimu, Fondas neatitinka vartojimo sutarties apibrėžime... 27. Nagrinėjamu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė... 28. Sutarčių sudarymo metu galiojusios Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2... 29. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog... 30. Nagrinėjamu atveju ieškovas – Valstybinis studijų fondas yra biudžetinė... 31. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 str. 3 d. (aktuali redakcija)... 32. Vykdydamas savo funkcijas Valstybinis studijų fondas atlieka teisės aktų jam... 33. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui... 34. Pažymėtina ir tai, jog tais atvejais, kuomet ieškiniu prašoma priteisti... 35. Teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus... 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti...