Byla 3K-3-288/2013
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir L. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir L. D. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių būsto kredito sutarties vykdymą ir nutraukimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovai A. B. ir L. D. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami pripažinti atsakovo AB „Swedbank“ (toliau – atsakovas) vienašališką 2007 m. spalio 9 d. kredito sutarties Nr. 07-113335-FA nutraukimą neteisėtu; įpareigoti atnaujinti sutarties galiojimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovai nurodė, kad 2007 m. spalio 9 d. su atsakovu sudarė Kredito sutartį Nr. 07-113335-FA (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią jiems suteiktas 102 815,11 euro kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kredito sutarties įvykdymas užtikrintas hipoteka bei būsto paskolos draudimu (trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2007 m. spalio 16 d. draudimo liudijimas). Ieškovai teigia, kad dėl finansinių sunkumų 2008 m. lapkričio–gruodžio mėn. vėlavo grąžinti kredito dalį, žodžiu kreipėsi į atsakovą prašydami atidėti kredito dalių grąžinimo terminus, tačiau šis prašymų netenkino ir 2009 m. sausio 5 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Ieškovai pažymėjo, kad jie negavo įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo, nurodo, jog 2009 m. sausio 12 d. sąskaitos papildymu, kurį atsakovas įskaitė, tikėjosi padengti skolą ir toliau vykdyti Kredito sutartį, todėl prašė teismo, sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, įpareigoti atnaujinti jos galiojimą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad ieškovai laiku nemokėjo kredito įmokų, tik 2009 m. sausio 12 d. kreipėsi į atsakovą prašydami atidėti paskolos grąžinimą, nors šis dar 2008 m. gruodžio 1 d. raštu siūlė ieškovams sumokėti skolą ir delspinigius bei nurodė, jog, nepašalinus Kredito sutarties pažeidimo per vieną mėnesį, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo raštas buvo siunčiamas ieškovų nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (faktą patvirtina žyma apie išsiųstą korespondenciją), pagal Kredito sutarties nuostatas paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais penktą kalendorinę dieną nuo jų išsiuntimo dienos (Kredito sutarties Bendrosios dalies 15.2 punktas), prievolė dėl bet kokių pranešimų pateikimo laikoma tinkamai įvykdyta, jei bankas pateikia juos tik vienam iš kredito gavėjų (Kredito sutarties Bendrosios dalies 15.3 punktas), atsakovas vykdė Kredito sutarties sąlygas, ieškovas nepranešė atsakovui apie gyvenamosios (deklaruotos) vietos pasikeitimą, teismas sprendė, jog informacija apie Kredito sutarties pažeidimą ir jo teisinius padarinius ieškovams pateikta laiku, atsakovui su jais bendradarbiaujant. Kadangi ieškovai žinojo, kad draudimo apsauga apima tik du Kredito sutarties pažeidimo mėnesius, tai teismas laikė, jog įmokų nemokėjimas ilgiau kaip du mėnesius laikytinas esminiu Kredito sutarties pažeidimu. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad kredito įmokos nebuvo mokamos laiku, ieškovai nepašalino Kredito sutarties pažeidimo per atsakovo nustatytą vieno mėnesio terminą, 4000 Lt įmoka buvo sumokėta po atsakovo sprendimo nutraukti Kredito sutartį 2009 m. sausio 5 d., patvirtino, jog ieškovai nesiekė būti aktyvūs, vengė bendradarbiauti su atsakovu, todėl šis įgijo teisę nutraukti Kredito sutartį prieš terminą. Pažymėjęs, kad Kredito sutarties sąlygos turi būti vertinamos atsižvelgiant į abiejų sutarties šalių elgesį, sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybes, teismas nenustatė, jog Kredito sutarties sąlygos būtų nesąžiningos ar suteiktų pranašumą kreditoriui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nutraukdamas Kredito sutartį atsakovas vadovavosi jos 11.2.1 punkto reikalavimais – priimdamas sprendimą informavo ieškovus apie įsipareigojimų nevykdymą, galimybes susisiekti su banku ir papildomai susitarti dėl prievolės pažeidimo pašalinimo būdo, o to nepadarius – Kredito sutarties nutraukimą. Teismas nurodė, kad Kredito sutarties nutraukimas suderintas su būsto paskolų draudimo sąlygomis, pagal kurias palūkanų mokėjimo draudimo apsauga apima du mėnesius trunkantį kredito sutarties pažeidimą.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų A. B. ir L. D. apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 4 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nevykdydami sutartinių prievolių ieškovai tinkamai bendradarbiavo su kredito davėju (atsakovu) Kredito sutarties 15.1–15.4 punktuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendė, kad aplinkybę, jog ieškovai laiku (iki vienašalio Kredito sutarties nutraukimo) nevykdė sutartinių prievolių, patvirtina ne tik atsakovo 2009 m. gegužės 6 d. informacija trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“, šio 2009 m sausio 27 d. Sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, bet ir tai, kad ieškovai gautą kreditą naudojo ne tik butui (duomenys neskelbtini), įsigyti, bet ir savo verslui, aptartam Kredito sutarties 3.2 punkte, plėtoti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir tai, jog atsakovui įkeistu turtu ieškovai laidavo už trečiųjų asmenų (UAB „Pramogų era“) įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sandorio nelaikė vartojimo sutartimi ir taikė ne CK 6.188 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet 6.874 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija atmetė ieškovų argumentus, kad, jiems 2009 m. sausio 12 d. ir 2009 m. vasario 5 d. atlikus mokėjimus, Kredito sutarties šalių valia sutartiniai santykiai tęsiami. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovų padarytas Kredito sutarties sąlygų pažeidimas buvo esminis, patvirtino ne tik Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytos aplinkybės, bet ir tai, jog nuo 2009 m. liepos 10 d. inicijuodami teismo procesus Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme ieškovai bandė perkelti Kredito sutarties nutraukimo atsakomybę kitiems proceso dalyviams, nesirūpindami operatyviu ginčo išsprendimu. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginį dėl to, jog Kredito sutarties vykdymas iš esmės buvo suvaržytas dėl atsakovo veiksmų bei ne nuo ieškovų valios priklausančių aplinkybių, pakeitusių šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, atsiradimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, tenkinant ieškovų prašymą atnaujinti Kredito sutarties galiojimą (iš esmės pakeisti Kredito sutarties sąlygas po jų pažeidimo ir sutarties nutraukimo), būtų neproporcingai pažeistos kitos sutarties šalies (atsakovo) teisės ir teisėti interesai, tai neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovai A. B. ir L. D. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį; priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą. Kasatoriai nurodo, kad atsakovo pateikti įrodymai (žyma apie siųstą korespondenciją) patvirtina faktą, jog pranešimai apie Kredito sutarties nutraukimą buvo išsiųsti, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie buvo įteikti ir kad kasatoriai faktiškai gavo pranešimus bei su jais susipažino. Skunde teigiama, kad Kredito sutarties nutraukimo metu kasatoriai adresu: (duomenys neskelbtini), negyveno, banko siųstų pranešimų negavo ir apie atsakovo ketinimus vienašališkai nutraukti Kredito sutartį nežinojo. Kadangi Kredito sutartyje kasatorės L. D. gyvenamoji vieta buvo nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini), tai kasatoriai teigia tikėjęsi, kad bet koks su Kredito sutarties vykdymu susijęs pranešimas bus siunčiamas ir L. D. gyvenamosios vietos adresu. Kasatorių įsitikinimu, atsakovas, būdamas stipresnioji Kredito sutarties šalis, neišnaudojo visų protingų galimybių informuoti juos apie galimą sutarties nutraukimą; kasatoriams nebuvo suteiktas papildomas terminas Kredito sutarčiai įvykdyti (pradelstoms įmokoms sumokėti) ir toliau bendradarbiauti su atsakovu. Kasatoriai pažymi, kad iš trečiojo asmens sužinoję, jog Kredito sutartis yra vienašališkai nutraukta, elgėsi aktyviai ir sumokėjo visas pradelstas mokėti įmokas, taip pašalindami sutarties pažeidimus, todėl ji negalėjo būti nutraukta.
  2. Dėl esminio Kredito sutarties pažeidimo. Kasatoriai teigia, kad, pripažindami, jog kredito dalies negrąžinimas nustatytu laiku yra esminis Kredito sutarties pažeidimas, teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatoriai ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, vienašališko Kredito sutarties nutraukimo nevertino sąžiningumo ar silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisių apsaugos aspektu, nesiaiškino aplinkybės, ar Kredito sutarties sąlyga, leidžianti atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, nepažeidžia vartotojo, sudariusio sutartį prisijungimo būdu ir negalėjusio daryti įtakos sutarties Bendrosios dalies sąlygoms, interesų. Kasatorių nuomone, teismai Kredito sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu privalėjo įvertinti ex officio. Kasatoriai pabrėžia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vienos ar dviejų kredito įmokų nesumokėjimas nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu; teismai turi įvertinti, kokią sutartinių prievolių dalį sudaro neįvykdyta dalis ir tik tuomet spręsti, ar sutarties pažeidimas buvo esminis ar ne (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-272/2011). Kasatoriai pažymi, kad pradelstas mokėjimas sudarė nedidelę (apie 0,002 proc.) visos Kredito sutarties sumos dalį, nagrinėjant bylą nenustatyta, jog, kasatoriams praleidus terminą, atsakovui būtų atsiradę neigiamų padarinių (žalos), todėl vien dėl formalaus Kredito sutarties nuostatų pažeidimo nebuvo pagrindo nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį.
  3. Dėl CK 6.209 straipsnio 3, 4 dalių aiškinimo ir taikymo. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. gruodžio 1 d. pranešime atsakovas nustatė terminą pažeidimams pašalinti (iki 2009 m. sausio 2 d.); kito papildomo termino nebuvo nustatyta, todėl, 2009 m. sausio 5 d. nutraukdamas Kredito sutartį, atsakovas pažeidė CK 6.209 straipsnio 3 dalį. Kasatorių manymu, CK 6.209 straipsnio 4 dalies nuostata, kad šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį, turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl atsakovo vienašališko Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo.
  4. Dėl įrodymų vertinimo. Kasaciniame skunde teigiama, kad spręsdami ginčą teismai įstatymų nustatyta tvarka neištyrė ir neįvertino įrodymų, neatsižvelgė į tai, jog Kredito sutartis sudaryta su vartotoju, į pažeidimo mastą, kasatorių elgesį po Kredito sutarties nutraukimo, aplinkybes, kaip atsakovas informavo kasatorius apie sutarties nutraukimą.
  5. Dėl nepilnamečio vaiko interesų. Kasatoriai nurodo, kad teismai neįvertino aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) gyvena kasatorių nepilnametis vaikas D. B., gim. (duomenys neskelbtini) (tai vienintelė jo gyvenamoji vieta). Teismai į bylą neįtraukė institucijos, teikiančios išvadą, nors buvo prašoma tai padaryti, nesvarstė, ar priimant sprendimą nebuvo pažeistos D. B. teisės ir teisėti interesai.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB „Swedbank“ prašo kasacinį skundą atmesti; Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą. Atsakovas nurodo, kad teismai nustatė faktą, jog pranešimas įteiktas vadovaujantis Kredito sutarties bei įstatymų nuostatomis – jis išsiųstas paskutiniu žinomu abiejų skolininkų adresu, laikantis lygiateisiškumo ir protingumo principus atitinkančio Kredito sutarties 15.2 punkto. Toks įteikimas, pasak atsakovo, atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas; sutarties šalys privalo bendradarbiauti; negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Atsakovas pažymi, kad kasatorei L. D. pranešimas nesiųstas pagrįstai, nes atsakovo atstovams buvo žinoma, jog ji gyvena ir tvarko bendrą ūkį su A. B. (duomenys neskelbtini) (šį faktą kasatorė patvirtino ir teismo posėdžio metu). Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad Kredito sutarties nutraukimo metu abu kasatoriai negyveno adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovo nuomone, yra nauji ir prieštarauja byloje nustatytiems faktams, kuriuos pirmosios instancijos teismui patvirtino patys kasatoriai.
  2. Dėl esminio Kredito sutarties pažeidimo. Atsakovas teigia, kad visi Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punkte nustatyti pagrindai, suteikiantys teisę reikalauti, jog kreditas būtų grąžintas prieš terminą, yra susiję su įstatymų nustatyta banko pareiga valdyti kredito riziką ir imtis priemonių jai mažinti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Kredito sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti kreditą prieš terminą atitinka imperatyviąsias kreditavimo veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 19 straipsnis), CK nuostatas (6.874 straipsnio 2 dalis), yra suderintas su būsto paskolų draudimo sąlygomis (sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai pažeidimas tęsiasi ilgiau negu būsto paskolos draudimo suteikiama palūkanų mokėjimo draudimo apsauga). Atsakovas mano, kad nesąžiningą sutarties nutraukimą įtvirtinantis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 6 punktas netaikytinas nagrinėjamoje byloje, nes, pirma, pagal Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punktą atsakovas negali bet kada nutraukti Kredito sutarties, o tik esant aiškiai apibrėžtiems įvykiams, nustatytiems 11.2.1 punkte; antra, vadovaujantis Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.1 punktu kasatoriai turėjo teisę bet kada nutraukti Kredito sutartį ir grąžinti kreditą prieš terminą. Kadangi kasatoriai nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, vengė bendradarbiauti su kreditoriumi ir taip buvo nesąžiningi, tai nuo 2009 m. sausio 6 d. jiems atsirado pareiga grąžinti visą kreditą prieš terminą. Atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybes, kad UAB „Pramogų era“, už kurią savo turtu laidavo kasatoriai, iškėlus bankroto bylą įmonės įsipareigojimai tapo pradelsti, atsirado asmeninės kasatorių prievolės dėl 240 527,67 Lt; kasatoriams neatkūrus savo mokumo, trečiasis asmuo 2009 m. sausio 30 d. išmokėjo atsakovui draudimo išmoką ir įgijo visas atsakovo teises kasatorių atžvilgiu. Atsiliepime pažymima, kad reikalaudami atnaujinti Kredito sutarties galiojimą kasatoriai nepaaiškino, kaip ketina vykdyti atnaujintos sutarties sąlygas.
  3. Dėl nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovo vertinimu, vaiko teisių apsaugos institucija pagrįstai neįtraukta į civilinę bylą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl kredito grąžinimo prieš terminą. Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl vaiko interesų apsaugos, tai teismui nekilo pareigos savo nuožiūra į bylą įtraukti išvadą teikiančią instituciją.

16Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą tinkamumo

20Kasatoriai ginčija žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus pripažinti tinkamu ir sukeliančiu jame nurodytus teisinius padarinius atsakovo pranešimą apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą, nurodydami, kad adresu: (duomenys neskelbtini) negyveno, atsakovo siųsto pranešimo negavo ir apie sutarties nutraukimą nežinojo, nes šis, būdamas stipresnioji Kredito sutarties šalis, neišnaudojo visų protingų galimybių informuoti kasatorius apie galimą sutarties nutraukimą.

21Sprendžiant klausimą, ar Kredito sutartis buvo nutraukta laikantis nustatytų reikalavimų, svarbu pažymėti, kad sutartys sudaromos ir vykdomos jų šalims bendradarbiaujant, kiekviena šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Net ir nutraukiant sutartį, jos šalims išlieka pareiga bendradarbiauti, elgtis sąžiningai, sutartis negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendra tvarka, nurodant, kad CK 6.217 straipsnyje išvardytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą) privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuoti pranešimo įteikimo būdai ir tvarka, šalims paliekama laisvė juos nustatyti sutartyje. Sudarydamos Kredito sutartį šalys susitarė, kad bankas (atsakovas) ne mažiau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus (kasatoriai) turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Kredito sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai iki Kredito sutarties nutraukimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai kartu arba bent kuris iš jų atskirai padaro bent vieną iš esminių Kredito sutarties pažeidimų (Kredito sutarties 11.2.1 punktas). Vadovaujantis Kredito sutarties nuostatomis, visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas vykdant sutartį įteikiami šaliai arba siunčiami paštu ar faksimiliniu ryšiu; paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais penktą kalendorinę dieną nuo jų išsiuntimo dienos (Kredito sutarties 15.2 punktas); Kredito sutartyje nustatyta banko prievolė dėl bet kokių pranešimų, dokumentų, informacijos kredito gavėjams pateikimo laikoma tinkamai įvykdyta, jei Kredito sutartyje nustatytą pranešimą, dokumentus ar informaciją bankas pateiks tik vienam iš kredito gavėjų, nes atitinkamą pranešimą gavęs kredito gavėjas įsipareigoja tinkamai pranešti apie tai kitam kredito gavėjui ir sudaryti jam sąlygas susipažinti su gautos korespondencijos turiniu (Kredito sutarties 15.3 punktas).

22Vertinant šių Kredito sutarties sąlygų laikymąsi (nesilaikymą), aktuali kasacinio teismo praktika, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai ši vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, CK 6.166 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012).

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2008 m. gruodžio 1 d. raštu informavo ieškovus, jog, per vieną mėnesį nesumokėjus skolos ir delspinigių, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta, šis raštas išsiųstas Kredito sutartyje nurodytu kasatoriaus adresu: (duomenys neskelbtini). Ginčą sprendę teismai laikė, kad, atsižvelgiant į Kredito sutarties nuostatas, pirmiau nurodytų aplinkybių pakanka pripažinti, jog kasatoriai buvo tinkamai informuoti apie Kredito sutarties pažeidimą ir jo teisinius padarinius, atsakovui su jais bendradarbiaujant. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šiomis teismų išvadomis. Priimdami procesinius sprendimus teismai įvertino Kredito sutarties sąlygas, įtvirtinančias informacijos keitimosi tarp šalių tvarką, ir nustatė, kad atsakovas jų laikėsi, pranešimą išsiuntė vieno iš kredito gavėjų Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodytu adresu. Pažymėtina, kad toks Kredito sutarties vykdymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, suformuotus sprendžiant ginčus dėl pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą reikšmės ir tinkamumo, kuriuose teismas pabrėžia šalių bendradarbiavimo pareigą, ne tik įpareigojančią vieną sutarties šalį tinkamai pateikti pranešimą, bet ir nustatančią kitos šalies pareigą suteikti visą reikalingą informaciją tam, jog pranešimas ją pasiektų, t. y. nurodyti savo adresą, pranešti apie jo pasikeitimą ir pan. Šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kasatoriai informavo atsakovą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (kaip to reikalaujama CK 2.17 straipsnio 3 dalyje, Kredito sutarties 10.5.1 punkte), ar įrodančių, jog pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą išsiuntimo metu jie gyveno kitur, priešingai, teismo posėdžio metu kasatoriai pripažino, kad gyveno (duomenys neskelbtini), kasaciniame skunde teigiama, jog (duomenys neskelbtini) gyvena kasatorių nepilnametis vaikas D. B. ir tai vienintelė jo gyvenamoji vieta. Vien kasatorių nurodomos aplinkybės, kad, siekdamas juos informuoti apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą, atsakovas nepasinaudojo kitomis priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu), sutartyje nesant įtvirtintos tokios pareigos, nėra pakankamos spręsti, jog atsakovas neįvykdė reikalavimo pranešti apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą. Dėl šių aplinkybių pirmasis kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai aiškino pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimą, jį nepagrįstai pripažindami tinkamu, atmestinas kaip nepagrįstas.

24Dėl Kredito sutarties kvalifikavimo ir jos pažeidimo pripažinimo esminiu

25Kasaciniame skunde taip pat keliamas Kredito sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu pagrįstumo klausimas, nurodant, kad Kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, todėl jos nutraukimas vertintinas sąžiningumo ar silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisių apsaugos aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors nutartyje konstatuota, jog atsakovas tinkamai pranešė kasatoriams apie Kredito sutarties nutraukimą (laikėsi sutartyje nustatytos informavimo tvarkos), svarbu įvertinti, ar sutarties nuostatos, kurių pagrindu ji vienašališkai nutraukta, atitinka teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Swedbank“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2012). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

27Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatoriai (fiziniai asmenys) sudarė Kredito sutartį su atsakovu AB „Swedbank“, pagal kurią kasatoriams suteiktas kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto (įsigyto buto) hipoteka ir apdraustas trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo liudijimu. Nepaisant kasatorių ieškinyje nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo Kredito sutarties vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų kontekste, nevertino, ar ji atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus vartojimo sutarties požymius. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Kredito sutartis nepripažintina vartojimo sutartimi, nes kasatoriai gautą kreditą naudojo ne vien butui esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, bet ir savo komercinio pobūdžio veiklai, nurodytai Kredito sutarties 3.2 punkte, plėsti, atsakovui įkeistu turtu laidavo už trečiųjų asmenų (UAB „Pramogų era“) kreditorių įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą teismas padarė nepateikdamas ją pagrindžiančių argumentų, byloje nesant ir teismui nenustačius duomenų, kurie patvirtintų, kad nurodytos aplinkybės egzistavo, kad verslui panaudotos kredito, o ne asmeninės ar pagal kitą sutartį pasiskolintos lėšos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kredito sutarties specialiojoje dalyje kasatorius savo gyvenamąją vietą nurodė adresu: (duomenys neskelbtini), joje susitarta, kad kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Nors ši nuostata nepakankama spręsti, kad sudaryta sutartis vertintina kaip vartojimo, nurodytos sutarties sąlygos formuluotė sudaro prielaidas išvadai, jog ji labiau skirta sutuoktinių prievolės pobūdžiui ir jų atsakomybei pagal sutartį, o ne jos tikslui apibrėžti (CK 3.109 straipsnis), tačiau teismų privalėjo būti įvertinta ir dėl jos pasisakyta kitų sutarties priskyrimo vartojimo sutartims sąlygų kontekste. Bylą nagrinėję teismai nurodytų ir kitų reikšmingų aplinkybių netyrė ir nevertino, dėl Kredito sutarties kvalifikavimo plačiau nepasisakydami bei nesudarydami prielaidų ginti vartotojų teises, jei kasatoriai tokiais būtų pripažinti.

28Pažymėtina, kad Kredito sutarties pobūdžio nustatymas svarbus sprendžiant dėl jos pažeidimo sukeliamų padarinių. Kredito sutarties 11.2.1.1 punkte šalys susitarė, kad bankas ne mažiau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Kredito sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai iki Kredito sutarties nutraukimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų negrąžina sutartyje nurodytais terminais nustatytos kredito dalies ir (ar) nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir (ar) kitų mokėjimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012). Jei sutartyje įtvirtinti vienašalio jos nutraukimo pagrindai pripažįstami nesąžiningais ir negaliojančiais, šalies teisė nutraukti sutartį nustatoma vertinant, ar egzistavo CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindai. Analizuodamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012).

29Apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tokia kasacinio teismo praktika nesivadovavo, Kredito sutarties pobūdžio ir jos sąlygų, nustatančių atsakovo teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, teisėtumo nevertino, ginčo šalių santykių vykdant sutartį plačiau neanalizavo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė ir neįvertino vartojimo ir kreditavimo teisiniams santykiams reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo, nes konstatuotas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

30Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

31Savo poziciją dėl neteisėto vienašališko Kredito sutarties nutraukimo kasatoriai grindžia, be kita ko, ir tuo, kad pagal CK 6.209 straipsnio 4 dalį, jog šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. Įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, kad tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai, neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, vertintinas vienašalį Kredito sutarties nutraukimą nustatančių Kredito sutarties sąlygų teisėtumas, o jų pripažinimo nesąžiningomis atveju – nustatinėtinos pirmiau nurodytų teisės normų taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės.

32Kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai į bylą neįtraukė institucijos, teikiančios išvadą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose kasatoriai šių argumentų nenurodė ir grįsdami savo reikalavimus jais nesirėmė, proceso metu institucijos, teikiančios išvadą, įtraukti į bylą neprašė, todėl teisėjų kolegija tokių argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 59,87 Lt tokių išlaidų.

35Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių būsto kredito... 6. Ieškovai A. B. ir L. D. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami... 7. Ieškovai nurodė, kad 2007 m. spalio 9 d. su atsakovu sudarė Kredito sutartį... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad ieškovai laiku nemokėjo kredito įmokų, tik 2009 m.... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija nurodė,... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovai A. B. ir L. D. prašo panaikinti Kauno miesto... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB „Swedbank“ prašo kasacinį... 16. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą tinkamumo... 20. Kasatoriai ginčija žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus... 21. Sprendžiant klausimą, ar Kredito sutartis buvo nutraukta laikantis nustatytų... 22. Vertinant šių Kredito sutarties sąlygų laikymąsi (nesilaikymą), aktuali... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2008 m. gruodžio 1 d. raštu... 24. Dėl Kredito sutarties kvalifikavimo ir jos pažeidimo pripažinimo esminiu... 25. Kasaciniame skunde taip pat keliamas Kredito sutarties pažeidimo pripažinimo... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad vartotojų... 27. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatoriai (fiziniai asmenys)... 28. Pažymėtina, kad Kredito sutarties pobūdžio nustatymas svarbus sprendžiant... 29. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tokia... 30. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 31. Savo poziciją dėl neteisėto vienašališko Kredito sutarties nutraukimo... 32. Kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai į bylą neįtraukė institucijos,... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. pažymą apie... 35. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...