Byla e2A-757-883/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-402-1042/2017 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui I. G. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo I. G. 165,08 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 30 Eur automobilio apžiūros ir sąmatos sudarymo kaštus, 217,80 Eur automobilio vertinimo ataskaitos parengimo kaštus ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, atidarydamas „VW Touareg“ markės automobilio, valst. Nr. ( - ) dešinės keleivio pusės galines dureles, kliudė stovintį ieškovo automobilį „Chrysler PT Cruizer“, valst. Nr. ( - ) tokiu būdu įlenkdamas ir nubrėždamas kairės pusės galinį sparną, tačiau geranoriškai žalos neatlygino.
  2. Atsakovas I. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, aplinkybių, kad jo automobiliui atsakovas padarė mechaninį poveikį ir tikslaus žalos dydžio.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui A. P. iš atsakovo I. G. 165,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 165,08 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. spalio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur automobilio apžiūros ir sąmatos sudarymo išlaidas, 217,80 Eur automobilio vertinimo ataskaitos parengimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 15 Eur žyminį mokestį.
  2. Teismas, nustatęs, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. įvykio metu ieškovo ir atsakovo transporto priemonės nejudėjo, t. y. stovėjo, šio įvykio nelaikė eismo įvykiu, todėl konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo į bylą įtraukti atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę įvykio metu apdraudusios draudimo bendrovės (draudiko).
  3. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovo teiginius, liudytojo neprieštaringus ir nuoseklius parodymus, paties atsakovo 2016 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimo turinį, kuriame jis neneigė aplinkybių, kad atidarydamas automobilio dešinės keleivio pusės galines dureles, galėjo kliudyti stovinčio ieškovo automobilio kairės pusės galinį sparną, sprendė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – kliudė ieškovo automobilio kairės pusės galinį sparną, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su įvykio kilimu, taigi faktiškai lėmė įvykį ir ieškovo turtinę žalą.
  4. Teismas nurodė, kad atsakovas nekvestionavo ieškovo teismui pateiktos UAB „S. C.“ parengtos ieškovo automobilio remonto sąmatos, o įvertinęs prašomos priteisti žalos dydį konstatavo, kad ši suma yra protinga, todėl priteistina ieškovui iš atsakovo.
  5. Teismas sprendė, kad atsakovo su atsiliepimu į ieškinį pateiktas UAB „Šiaulių Dagris“ 2016 m. lapkričio 16 d. automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. ( - ) defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog atlikus automobilio dešinės pusės galinių durelių apžiūrą, defektų nerasta, nepaneigia aplinkybių dėl žalos ieškovui padarymo, motyvuodamas tuo, kad aktas surašytas tik 2016 m. lapkričio 16 d., t. y. daugiau nei po trijų mėnesių nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. įvykio, todėl atsakovo automobilis galėjo būti suremontuotas, be to, UAB „Šiaulių Dagris“ nėra specializuota įmonė tokio pobūdžio pažeidimams nustatyti.
  6. Patenkinęs ieškovo ieškinio reikalavimus visiškai, teismas priteisė iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

8

  1. Atsakovas I. G. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus įvertindamas paviršutiniškai, neatsižvelgdamas į jų tarpusavio prieštaravimus ir reikšmingas aplinkybes.
    2. Tenkindamas ieškinį teismas rėmėsi UAB „S. C.“ 2017 m. sausio 26 d. vertinimo ataskaita ir nekėlė jokių abejonių dėl automobilio būklės pokyčių per penkerių mėnesių laikotarpį nuo įvykio, kurio metu esą buvo apgadintas ieškovo automobilis.
    3. Kartu su apeliaciniu skundu teismui teikiama UAB „Šiaulių atoservisas“ pažyma apie automobilio dažų sluoksnio storį patvirtina, jog atsakovo automobilis nebuvo perdažytas.
    4. Bylos eigos metu kelis kartus pakito ieškovo nurodomas žalos dydis, ieškovo automobilio kėbulas turi ir daugiau panašių defektų, todėl neaišku, kaip teismas nustatė, kad byloje aptariamą apgadinimą padarė būtent atsakovas.
    5. Ieškovo pateikta UAB „S. C.“ automobilio vertinimo ataskaita teismo turėjo būti vertinta kritiškai, kadangi iš jos neaišku, kokiu būdu turto vertintojas nustatė, kada buvo padaryti jo fiksuoti automobilio apgadinimai.
    6. Proceso eigoje ieškovui sumažinus pagrindinio reikalavimo dydį, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas privalėjo laikytis patenkintų reikalavimų dalies proporcijų, tačiau to nepadarė.
  2. Ieškovas A. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsisakyti prijungti prie bylos medžiagos kartu su atsakovo I. G. apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus, atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovo pateikta AB „Šiaulių autoservisas“ pažyma yra nepatikimas įrodymas, atsakovas neįrodinėjo ir neargumentavo, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė kilo vėliau, be to, atsakovas neprašė apeliacinės instancijos teismo prijungti naujų įrodymų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, todėl turi būti atsisakyta priimti naujus įrodymus.
    2. Teismas byloje tinkamai įvykdė pareigą atlikti įrodymų tyrimą – išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus.
    3. Atsakovas apsiribojo abstrakčiu žalos padarymo fakto neigimu, kad jis žalos nepadarė, o gal ir padarė, bet atsitiktinai, kas rodo jo nekonkrečią, tačiau aiškiai išreikštą gynybinę poziciją, nesiekiant nieko įrodyti, tačiau neigiant ir nesutinkant su byloje pateiktais įrodymais, jų iš esmės neginčijant.
    4. Apeliaciniame skunde atsakovas aprašo ir kritikuoja tik kai kuriuose įrodymus, ignoruodamas faktą, kad teismo sprendimas priimamas vadovaujantis ne atskirais įrodymais, o visų įrodymų ir aplinkybių visuma.
    5. Ieškinys buvo patenkintas visiškai, t. y. jokie ieškinio reikalavimai nebuvo atmesti, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

12Dėl naujų įrodymų

  1. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė pirmosios instnacijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (APB „Morkūnas Legal Bureau“ 2016 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą I. G. už teisinių paslaugų teikimą civilinėje byloje Nr. e2-11177-949/2016 ir 2017 m. gegužės 29 d. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą apie 2017 m. sausio 11 d. atsakovo I. G. atliktą 726 Eur dydžio mokėjimą APB „Morkūnas Legal Bureau“) ir AB „Šiaulių atoservisas“ 2017 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. 26/01 apie atsakovo automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. ( - ) dažų sluoksnį bei tai, kad jis atitinka gamyklinį dažymą.
  2. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 str.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas įrodymus, susijusius su pirmosios instancijos teisme patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir jų dydžiu, galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kadangi tiek pati PVM sąskaita faktūra, tiek atsakovo mokėjimas už suteiktas teisines paslaugas buvo sudaryti ir atlikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2017 m. balandžio 7 d. Taigi šių įrodymų pateikimo būtinybė vėliau neiškilo, atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo įrodymų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti visas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu.
  4. Toliau analizuojant atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus – AB „Šiaulių atoservisas“ 2017 m. gegužės 26 d. pažymą – visų pirma apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas procesinio prašymo apeliacinės instancijos teismui dėl naujų dokumentų (kaip įrodymų) pridėjimo prie bylos medžiagos nesuformulavo, taipogi neįvardijo, kas jam sukliudė tokius duomenis teikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, antraip būtų pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK12 str., 13 str.). Pažymėtina, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.). Todėl atsižvelgdama į tai, jog apeliacinės instancijos teismui atsakovo teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus (CPK 314 str.), juolab kad apeliacinis bylos nagrinėjimas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, bet teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės forma.

13Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

  1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą bei įrodymų vertinimo.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. P. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą su pareiškimu, nurodydamas, jog 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 9 val. matė, kad automobilio stovėjimo aikštelėje, esančioje prie centrinės poliklinikos, „VW Touareg“ markės automobilio, valst. Nr. ( - ) vairuotojas, atidarydamas dešinės keleivio pusės galines dureles, kliudė stovinčio ieškovo automobilio „Chrysler PT Cruizer“, valst. Nr. ( - ) kairės pusės galinį sparną, jį įlenkdamas ir nubrėždamas. Vyriausiojo patrulio 2016 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl apgadinto automobilio patvirtina aplinkybes apie gautą pranešimą, jog centrinės poliklinikos kieme yra apgadintas automobilis „Chrysler PT Cruizer“, valst. Nr. ( - ) o nuvykus, transporto priemonės savininkas parašė pareiškimą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte pažymėta, jog nustatytas automobilio techninis defektas – apgadintas kairės pusės galinis sparnas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus policijos nuovados tyrėjo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir ieškovui išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl galbūt patirtų nuostolių.

14Dėl įrodymų vertinimo

  1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus įvertino paviršutiniškai, neatsižvelgdamas į jų tarpusavio prieštaravimus ir reikšmingas aplinkybes.
  2. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau nekartotina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).
  4. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) apelianto deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (nuostolių) (CK 6.247 str.) ir kilusią žalą (CK 6.249 str.) turėjo pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo (CK6.248 str.) ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovas (CK 6.245 str. 4 d.).
  5. Išanalizavus apelianto argumentus matyti, kad jis iš esmės siekia, jog įrodinėjimo našta dėl jo kaltės (ne) buvimo būtų perkelta ieškovui ir (ar) teismui. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiga paneigti įstatyme nustatytą kaltės prezumpciją yra nustatyta atsakovui, o ne ieškovui (ar teismui). Atsakovas šios prezumpcijos byloje nepaneigė. Įvertinus tai, jog ieškovo teiginius dėl automobilio apgadinimo aplinkybių patvirtino nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas, jog tokių aplinkybių, atliekant administracinio teisės pažeidimo tyrimą, iš esmės neneigė ir pats atsakovas, taip pat atsižvelgiant į rašytinius bylos duomenis (el. bylos apyrašo 79 – 83, 106 b. l.), spręstina, kad ginčo atveju neabejotina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, padarė žalą, tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys ir jis yra kaltas dėl tokio savo poelgio, todėl jam pagrįstai ir teisėtai taikyta įstatyme nustatyta deliktinė civilinės atsakomybė.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo paminėtos kasacinio teismo praktikos nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apelianto argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti patirtą žalą.

15Dėl žalos dydžio

  1. Apeliantas taip pat kelia abejones dėl ieškovui priteisto žalos dydžio pagrįstumo ir jo nustatymo aplinkybių.
  2. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 str.).
  3. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo pateikta UAB „S. C.“ parengta remonto sąmata, nustatė, kad įvykio metu ieškovo automobiliui padarytų apgadinimų remontas kainuos 165,08 Eur. UAB „S. C.“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyti automobilio apgadinimai, jų lokalizacija ir remonto darbai (galinis kairės pusės sparnas (šoninis panelis), pažeista dažų dangos dalis ties jungimusi su galiniu bamperiu, dažymas) atitinka įvykio aplinkybes ir remontuotinus automobilio sužalojimus (apgadintas (įbrėžtas, įlenktas) galinis kairęs pusės sparnas). Išvadą surašęs specialistas suskaičiavo remonto darbų išlaidas, nurodė darbų įkainius. Teismas nagrinėjamoje byloje aiškindamas įvykio aplinkybes įvertino šalių paaiškinimus dėl padarytų automobilio sužalojimų ir sulygino su specialisto parengta remonto samata, nenustačius prieštaravimų tarp faktinių įvykio aplinkybių ir specialisto vertinimo ataskaitos teismas pripažino, jog specialistas pateikė protingą ir teisingą samtą dėl automobilio remonto darbų bei jų vertės ir ja vadovavosi byloje, priteisdamas žalos atlyginimo sumą iš atsakovo (CPK 178 str., 197 str., 185 str.). Atsakovas nenuginčijo jokiais objektyviais įrodymais specialisto vertinimo ataskaitos dėl automobilio remonto darbų sumos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto keliamomis abejonėmis dėl atsakovo I. G. padarytos žalos sumos.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų – CPK 93 straipsnio 2 dalies – pažeidimo neatitinka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje spręstas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo (jų priteisimo iš atsakovo) klausimas, turinio, iš kurio matyti, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos nepažeidus nurodytų proceso teisės normų. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagal nuostolių atlyginimo sumą, kuri visa iš jo priteista ieškovui (ieškinys tenkintas visiškai), apskųstame sprendime, įvertinęs patirtų išlaidų pobūdį ir pagrįstumą, priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, susipažinęs su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, rašytiniais įrodymais, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovo pateiktu jų vertinimu, patikslino pirminiame ieškinyje suformuluotus reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, sumažindamas pagrindinio reikalavimo dydį, tačiau pateikdamas papildomą reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kompensavimo. Ieškovas pateikė procesinį dokumentą – patikslintą ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovo pateiktu „patikslintu ieškiniu“ buvo suformuluotos bylos nagrinėjimo ribos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas dokumentas buvo pirmosios instancijos teismui pateiktas nepažeidžiant CPK 141 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių reikalavimų, apeliantui buvo suteikta teisė pateikti atsiliepimą į šį ieškovo pateiktą procesinį dokumentą, šia teise jis pasinaudojo. Spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, teismas, be to, įvertino kasatoriui atstovavusio advokato išlaidas už atliktus atstovavimo veiksmus pagal teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas taisykles ir kriterijus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

17Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Iš apelianto ieškovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 300 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti ieškovui A. P., a. k. ( - ) iš atsakovo I. G., a. k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai