Byla 2A-395-330/2015

Dėl akcininkų susirinkimo sprendimo, įkeitimo sandorio ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys notarė J. D., notaras E. N. ir akcinė bendrovė ,,Citadele“ bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AS Reverta ir trečiojo asmens notarės J. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-2112-611/2014 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams AS Reverta, S. L., I. J. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ŽIRMUVA“ dėl akcininkų susirinkimo sprendimo, įkeitimo sandorio ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys notarė J. D., notaras E. N. ir akcinė bendrovė ,,Citadele“ bankas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais visa apimtimi nuo sudarymo momento (ab initio): UAB „ŽIRMUVA“ 2008-03-20 akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo bendrovės akcininkai S. L. ir S. L. nutarė užtikrinant S. L. ir I. L. (I. J.) 289 620 Eur paskolos grąžinimą AB Parex bankui įkeisti bendrovei priklausančią valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, kylančią iš 1998-09-21 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/98-16421 ir 2008-02-27 susitarimo Nr. K01/2008-213; 2008-04-09 sutartinio įkeitimo sutartį, įformintą įkeitimo lakštu, sutartinio įkeitimo identifikavimo kodas 01220080009973, sudarytą tarp AB Parex banko ir S. L., I. L. bei UAB „ŽIRMUVA“ bei visus šio sutartinio įkeitimo pakeitimus, identifikavimo kodai 01220090011888, 01220110013591, 20220120019400, 20220120027250; 2012-12-04 notaro vykdomąjį įrašą, atliktą notaro E. N., notarinio registro Nr. 2930, kuris atliktas ir registruotas valstybinės žemės sklypų, unikalūs Nr. 440018912412 ir Nr. 440018966568, įkeistos nuomos teisės atžvilgiu. Ieškovas nurodė, kad 1997-09-30 įsteigus UAB „ŽIRMUVA“, 1998-09-21 sutartimi bendrovei buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2094-11-05, taigi nuo pat bendrovės įsteigimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo šis sklypas buvo naudojamas išimtinai bendrovės veiklai. 2008-02-22 AB Parex bankas kreditavimo sutartimi Nr. KSV-08/09 S. L. ir I. L. suteikė 289 620 Eur kreditą jų privačiai asmeninei veiklai. Nors šią sutartį pasirašė S. L., jis neturėjo jokių įgalinimų sudaryti su AB Parex banku minėtos kredito sutarties ir pasirašyti jos kaip UAB „ŽIRMUVA“ atstovas, nei kaip I. L. įgaliotinis, nes tokių įgalinimų šiam asmeniui niekas niekada nebuvo suteikęs. Šis kreditas buvo suteiktas fizinių asmenų komercinei veiklai, visiškai nesusijusiai su UAB „ŽIRMUVA“ vykdyta veikla, o UAB „ŽIRMUVA“ priklausančios žemės sklypo nuomos teisės šie asmenys neturėjo galimybės įkeisti ir nurodyti jos kaip savo. UAB „ŽIRMUVA“ akcininkų susirinkime klausimas dėl šios įmonės ilgalaikio turto įkeitimo už svetimas prievoles 2008-02-22 dar net nebuvo svarstytas. 2008-03-20 UAB „ŽIRMUVA“ akcininkų susirinkimo sprendimu bendrovės akcininkai S. L., turintis 75 proc. akcijų, ir S. L., atstovaujama B. V., veikiančio pagal įgaliojimą, turinti 25 proc. bendrovės akcijų, nutarė užtikrinant S. L. ir I. L. 289 620 Eur paskolos grąžinimą įkeisti bendrovei priklausančią valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Pagal šio sprendimo turinį akcininkai nutarė bankui įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę ir neįkeisti nei valymo įrenginių, nei kiemo statinių, esančių tame žemės sklype. Be to, visa asmeninio S. L. įkeisto turto vertė pagal kredito sutartį yra 1 728 206 Lt, todėl laikytina, kad S. L. prievolės pagal kreditavimo sutartį buvo visiškai užtikrintos net ir neįkeitus UAB „ŽIRMUVA“ valymo įrenginių ir kiemo statinių. Jokie faktiniai mokėjimai nei pagal kreditavimo sutartį, nei pagal jokias kitas paskolos sutartis UAB „ŽIRMUVA“ naudai nebuvo atliekami. Įkeitimo sandoris dėl valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimo prieštaravo UAB „ŽIRMUVA“ tikslams. Valstybinės žemės nuomos teisė, kaip tokia, nėra ir negali būti įkeitimo objektu, t. y. ji negali būti įkeista ir/ar perleista be išnuomotame žemės sklype esančių statinių ar įrengimų (jų dalių), atitinkamai – iš įkeistos tik valstybinės žemės nuomos teisės, nesant kartu įkeistiems išnuomotame žemės sklype esantiems statiniams ar įrengimams (jų dalims), yra negalimas išieškojimas. Ginčijama įkeitimo sutartimi, įforminta sutartinio įkeitimo lakštu, buvo įkeista tik valstybinės žemės nuomos teisė be išnuomotame žemės sklype esančių statinių ar įrengimų (jų dalių) įkeitimo, todėl tai nėra ir negali būti savarankišku hipotekos (įkeitimo) objektu, kadangi valstybinės žemės nuomos teisė nėra savarankiškas teisinių santykių objektas, kuris turėtų savo rinkos vertę ir iš kurios būtų galimas hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais 2008-04-09 įkeitimo sutartį, įformintą įkeitimo lakštu, sutartinio įkeitimo identifikavimo kodas 01220080009973, sudarytą tarp AB Parex banko (jo teisių perėmėjo AS Reverta) ir S. L., I. L. (neteisingai nurodyta pavardė L.) bei UAB „ŽIRMUVA“, bei visus šio sutartinio įkeitimo pakeitimus, identifikavimo kodai 01220090011888, 01220110013591, 20220120019400, 20220120027250, taip pat Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. 2012-12-04 atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2930. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais UAB „ŽIRMUVA“ 2008-03-20 akcininkų susirinkimo sprendimą įkeisti šios bendrovės turimą valstybinės žemės sklypo nuomos teisę už S. L. ir I. J. prievolių atsakovui AS Reverta įvykdymą, taip pat UAB „ŽIRMUVA“ sudarytą su atsakovu AS Reverta 2008-04-09 įkeitimo lakštą bei notaro E. N. 2012-12-04 išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš įkeistos žemės nuomos teisės, teigdamas, kad ginčijamas įkeitimo sandoris negalioja dėl prieštaravimo UAB „ŽIRMUVA“ veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis), kad jis sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis bendrovei sąlygomis, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti įkeitimo dalyku (CK 1.80 straipsnis), kad sudarytas įkeitimo sandoris taip pat pažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, nes S. L. ir I. J. gauto kredito lėšomis buvo apmokėtos S. L. įgytos UAB „ŽIRMUVA“ akcijos, be to, įkeitimo sandoris pripažintinas negaliojančiu ir actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovas neturi subjektinės teisės ginčyti UAB „ŽIRMUVA“ akcininkų susirinkimo sprendimą ir įkeitimo lakštą CK 1.82 straipsnio pagrindu. Ieškovo reikalavimo dėl UAB „ŽIRMUVA“ akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu teismas netenkino motyvuodamas tuo, kad reikalavimas pateiktas praleidus CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, be to, pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį ieškovas, kaip atsakovo BUAB „ŽIRMUVA“ kreditorius, turėtų teisę ginčyti minėtą akcininkų susirinkimo sprendimą tik tuo atveju, jeigu toks sprendimas pažeistų jo teises ar interesus. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „ŽIRMUVA“ akcininkų susirinkimo sprendimas pažeidė ieškovo teises ar interesus, nes jis neturėjo jokios įtakos BUAB „ŽIRMUVA“ mokumui šios bendrovės prievolės ieškovui atsiradimo momentu. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „ŽIRMUVA“ užtikrino S. L. prievoles atsakovui AS Reverta, siekiant sudaryti sąlygas S. L. įsigyti UAB „ŽIRMUVA“ akcijų, todėl teismas nusprendė, kad negalima pripažinti, jog buvo pažeista Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 9 dalies norma. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas jo teisių pažeidimo sudarytu įkeitimo lakštu neįrodė, kad ginčijamo įkeitimo lakšto sudarymas atsakovo BUAB „ŽIRMUVA“ prievolės ieškovui atsiradimo momentu neturėjo įtakos šio atsakovo mokumui, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo ginčijamą įkeitimo lakštą pripažinti negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu.

7Dėl įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį teismas nurodė, kad ieškovo ginčijamu 2008-04-09 įkeitimo lakštu atsakovas BUAB „ŽIRMUVA“ įkeitė atsakovui AS Reverta valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, kuri laikytina turtine teise, o hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tik nekilnojamojo turto įkeitimui. Pagal įkeitimo lakšto sudarymo metu galiojusią CK 4.201 straipsnio 1 dalį įkeitimo objektu galėjo būti kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės, prie kurių priskirtina ir žemės nuomos teisė. Tačiau CK 4.201 straipsnio 2 dalis nustatė, kad įkeitimo objektu negali būti tokie daiktai, į kuriuos pagal galiojančius įstatymus negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kilnojamieji daiktai, įkeisti kartu su nekilnojamuoju daiktu CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, nors CK 4.201 straipsnio 2 dalyje nurodoma apie daiktus, negalinčius būti įkeitimo objektu, tačiau minėta nuostata turi būti aiškinama kaip apimanti ir draudimą įkeisti turtines teises, į kurias pagal galiojančius įstatymus negali būti nukreiptas išieškojimas. Pasak teismo, įkeitimo objektu gali būti tiek kilnojamieji daiktai, tiek turtinės teisės, todėl priešingas normos aiškinimas, jeigu būtų taikomas skirtingas režimas kilnojamiems daiktams ir turtinėms teisėms, neatitiktų CK 4.201 straipsnio 1-2 dalių paskirties ir esmės. Nagrinėjamu atveju atsakovas BUAB „ŽIRMUVA“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą valstybinės žemės sklype, esančiame Lakūnų g.11, Vilniuje, išnuomotame atsakovui valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi. Vadovaujantis ginčijamo įkeitimo lakšto sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu valstybinė žemė <...> be aukciono galėjo būti išnuomojama tuo atveju, jeigu ji buvo užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Taigi asmenys, neturintys nuosavybės teise valdomų statinių valstybinėje žemėje, ją išsinuomoti galėjo specialia tvarka – tik aukciono būdu. Teismas nurodė, kad pagal įkeitimo lakšto sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ („Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos)“ 44 punktą valstybinės žemės nuomininkas įkeisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, kuris duodamas tik tada, kai įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai, o pagal 45 punktą žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Sistemiškai įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad žemės sklypo nuomos teisė kaip tokia, kaip turtinė teisė, iš esmės gali būti įkeičiama, tačiau atsižvelgiant į specifinį valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reguliavimą (CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis), kadangi valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu teisiniai santykiai siejami būtent su nekilnojamojo turto tokiame žemės sklype turėjimu, dėl ko tokia nuomos teisė išnyksta netekus nuosavybės teisės į valstybiniame žemės sklype esančius statinius ar įrenginius, todėl aptarta valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu teisė, kaip savarankiška turtinė teisė, negali būti perleidžiama, o toks perleidimo sandoris yra niekinis ir nesukuria teisinių pasekmių, todėl pripažintina, kad į tokią nuomos teisę negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas BUAB „ŽIRMUVA“ ginčijamu įkeitimo lakštu užtikrino atsakovų S. L. ir I. J. prievoles, todėl teismas nusprendė, kad išieškojimas galėtų būti nukreipiamas tik į įkeistą valstybinės žemės nuomos teisę, o tokia nuomos teisė dėl aukščiau aptartų motyvų negalėtų būti perleidžiama kaip savarankiška teisė be joje esančių pastatų (įskaitant ir vykdymą priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo procese). Perleidimo atveju tokiu būdu įgyta nuomos teisė būtų niekinė, todėl į BUAB „ŽIRMUVA“ valstybinės žemės nuomos teisę kaip į savarankišką turtinę teisę negali būti nukreiptas išieškojimas. Teismas nurodė, kad CK 4.201 straipsnio 1-2 dalių, 4.204 straipsnio 1 dalies nuostatos pagal savo paskirtį ir pobūdį yra imperatyviosios įstatymo normos, todėl jų nesilaikymas sukelia niekinio sandorio teisines pasekmes (CK 1.78, 1.80 straipsniai). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pripažintino, kad į BUAB „ŽIRMUVA“ turimą valstybinės žemės nuomos teisę negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl ji negali būti įkeitimo sutarties dalyku, o dėl šios priežasties atsakovų AS Reverta ir BUAB „ŽIRMUVA“ sudarytas 2008-04-09 įkeitimo lakštas su jo vėlesniais pakeitimais yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo dienos (CK 1.80, 1.95 straipsniai). Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. pagal minėtą įkeitimo lakštą, atsakovui S. L. kredito negrąžinus kreditavimo sutartyje nustatytu terminu ir AS Reverta nutraukus kreditavimo sutartį, 2012-12-04 išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2930, dėl 289 620 EUR suteikto kredito, 37 331,81 EUR palūkanų, 52 966,19 EUR netesybų, 141,07 EUR kreditoriaus patirtų nuostolių, 6 mėn. LIBOR EUR + 1,5 procento dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012-12-04, išieškojimo iš atsakovo BUAB „ŽIRMUVA“ įkeistos turtinės teisės – valstybinės žemės sklypo nuomos teisės. Ieškovas vykdomojo įrašo negaliojimą siejo su įkeitimo lakšto negaliojimu, t. y. pripažinus negaliojančiu įkeitimo lakštą, atitinkamai turi būti pripažintas negaliojančiu ir šio lakšto pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, nes išnyksta vykdomojo įrašo išdavimo pagrindas. Teismas nusprendė, kad pripažinus įkeitimo lakštą negaliojančiu, atitinkamai pripažintinas negaliojančiu ir minėtas vykdomasis įrašas.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Apeliantas (atsakovas) AS Reverta apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir šią ieškovo ieškinio dalį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Neteisinga teismo išvada, jog valstybinės žemės nuomos teisė, kaip savarankiška turtinė teisė, negali būti perleidžiama. Teismas, spręsdamas, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė negali būti perleidžiama, rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, CK 6.551 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos“ 44 ir 45 punktais, tačiau neatsižvelgė į nurodytų teisės aktų galiojimo laike skirtumus. Minėtos įstatymų normos apibrėžia, kokie asmenys turi teisę ne aukciono būdu nuomoti iš valstybės žemės sklypą, tačiau disponavimo valstybinės žemės sklypo nuomos teise, o juo labiau tos teisės įkeitimo santykių, niekaip nereglamentuoja. Taigi, teisės normose nėra įtvirtinto draudimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę ir šių teisės normų kontekste nuomos teisės įkeitimas negali reikšti CK 4.201 ir 4.204 straipsnių pažeidimo. Priešingai, įkeitimo sandorio sudarymo metu galiojusio CK 6.491 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti, gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. BUAB ,,ŽIRMUVA“ yra gavusi valstybinės žemės sklypo savininko (nuomotojo) sutikimą įkeisti žemės sklypo nuomos teisę, o reikalavimas dėl sklype esančių statinių ar įrenginių įkeitimo, žemės nuomotojui išduodant sutikimą, sandorio sudarymo metu teisės aktuose nebuvo įtvirtintas. Įkeitimo sandorio sudarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos“ 44 ir 45 punktai teisiniame reglamentavime neegzistavo, nes šiomis nuostatomis Vyriausybės nutarimas papildytas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-27 nutarimu Nr. 494. Dėl to teismo išvada, kuri paremta sisteminiu teisės aktų vertinimu pažeidžiant lex retro non agit principą, yra neteisinga – teismas ginčui išspręsti taikė negaliojančią teisę.

112. Teismas sprendime nurodė, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė negalėjo būti įkeista kaip savarankiškas objektas, kas suponuoja išvadą, jog įkeitimo sandoris nebūtų prieštaravęs įstatymui, jei žemės nuomos teisė būtų įkeista kartu su sklype esančiais statiniais. Sandorio sudarymo metu galiojusio CK 4.201 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įkeitimo sandorio objektu gali būti tik kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės, o tai reiškė, jog pagal iki 2012-07-01 galiojusį teisinį reglamentavimą vienu lakštu kartu įkeisti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų/turtinių teisių nebuvo faktinės galimybės. Dėl to notarinėje praktikoje vyravo (buvo įmanomi) skirtingi įkeitimo teisinį santykį įtvirtinantys susitarimai: hipotekos lakštai bei įkeitimo lakštai. Taigi įkeitimo sandorio sudarymo metu net nebuvo faktinės galimybės tvirtinti sandorio, pagal kurį sklypo nuomos teisė būtų įkeista kartu su tame sklype esančiais valymo įrenginiais.

123. Teismo išvada apie nuomos teisės, kaip savarankiško objekto, perleidimo negalimumą yra tiesiogiai susieta su valymo įrenginių praradimu, tačiau tiek įkeitimo sandorio sudarymo metu, tiek ir šiuo metu valstybinės žemės sklypo nuomos teisė bei sklype esantys valymo įrenginiai nuosavybės teise priklauso BUAB ,,ŽIRMUVA“. Sandorio sudarymo metu šalys teisės aktais nebuvo įpareigotos tokius statinius/įrenginius įkeisti arba jų savininkui nustatyti disponavimo apribojimus. Išieškojimo iš nuomos teisės galimumą pagrindžia vien ta aplinkybė, kad tokiam realizavimui buvo sudarytos prielaidos notariškai tvirtinant nuomos teisės įkeitimo lakštą ir įkeitimo lakštą registruojant Hipotekos registre. BUAB ,,ŽIRMUVA“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl jos turto pardavimo tvarka ir kaina bus nustatoma kreditorių susirinkime, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog įmonei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose, turtas privalės būti realizuojamas tokiu būdu, kad būtų gauta kuo didesnė ekonominė nauda. Teisės aktuose nėra numatytų ribojimų, kurie draustų nuomos teisės bei sklypuose esančių įrengimų realizavimą komplekse, todėl teismo išvada dėl negalėjimo realizuoti valstybinio žemės sklypo nuomos teisės yra neteisinga.

134. Teismo sprendimu konstatuota, kad įkeitimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.78, 1.80 straipsniai), nes prieštarauja CK 4.201 straipsnio 1-2 dalims bei 4.204 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tačiau teismas turėjo identifikuoti konkrečias teisės aktų normas, sandorio sudarymo metu nustačiusias konkretų draudimą nukreipti išieškojimą į nuomos teisę. Teismo nurodomos sandorio sudarymo metu galiojusios įstatymo normos, t. y. CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis draudimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę nenustatė. Įkeitimo sandorio sudarymo metu nebuvo įstatymų ar teisės aktų nustatytų reikalavimų, draudžiančių ar ribojančių valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą ar išieškojimą iš tokios turtinės teisės.

145. Galiojant įkeitimo sandoriui, visa apimtimi išlieka galiojantis ir vykdomasis dokumentas. Teismas nenustatė jokių vykdomojo įrašo negaliojimo pagrindų, nesusijusių su paties įkeitimo sandorio galiojimu.

15Trečiasis asmuo AB ,,Citadele“ bankas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo AS Reverta apeliacinio skundo.

16Apeliantė (trečiasis asmuo) notarė J. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos“ 44 ir 45 punktais, nes jie įkeitimo sutarties sudarymo metu negaliojo. Kiti įstatymai ir teisės aktai nenumatė jokių draudimų perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, ją įkeisti ar iš jos išieškoti, todėl teismo išvados, kad nuomos teisė negalėjo būti įkeitimo sutarties dalyku ir dėl to tokia įkeitimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra atmestinos. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-450-154/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-501-123/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-211-611/2014). Sudarant įkeitimo sandorį imperatyvūs įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti, o priešingos teismo išvados yra netinkamo materialinės teisės aiškinimo ir taikymo rezultatas.

182. Vadovaujantis iki 2012-07-01 galiojusiomis CK 4.170, 4.198, 4.201 straipsnių nuostatomis, nebuvo įmanoma vienu lakštu įkeisti ir nekilnojamųjų daiktų, ir kilnojamųjų daiktų/turtinių teisių. Dėl šių priežasčių būdavo sudaromi hipotekos lakštai ir atskiri įkeitimo lakštai. Atsižvelgiant į tai, notaras, vykdydamas jam pavestas funkcijas ir tikrindamas įkeitimo sandorį, negalėjo ir neturėjo galimybės išsiaiškinti, ar tuo pačiu metu hipoteka yra įkeičiamas ir nekilnojamasis turtas, susijęs su įkeitimo sutartimi įkeičiama turtine teise. Įkeitimo objektas yra šalių susitarimo dalykas, todėl šalys yra laisvos susitarti dėl įkeitimo objekto. Vadovaujantis įkeitimo sutarties sudarymo metu galiojusiais teisės aktais, žemės sklypo nuomos teisė, kuri nėra antraeilis daiktas CK 4.13 straipsnio 1 dalies prasme, buvo savarankiška turtinė teisė, kuri galėjo būti įkeista. Pagal įkeitimo sandorio sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą hipotekos/įkeitimo lakštus Hipotekos registre, atlikę teisinį tyrimą, registruodavo hipotekos skyriai prie apylinkių teismų. Kadangi įkeitimo sandoris buvo įregistruota Hipotekos registre, reiškia, kad jo sudarymas atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas ir reikalavimus.

19Ieškovas G. K. atsiliepime į trečiojo asmens notarės J. D. apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš trečiojo asmens notarės J. D. bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo sujungti civilines bylas, t. y. prie Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamos bylos Nr. 2-1976/2014 prijungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-2112-611/2014 (šią nagrinėjamą bylą), kurioje yra pateiktas trečiojo asmens notarės J. D. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo ir ieškovo G. K. atsiliepimas į šį apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

201. Apeliantės pateiktas argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos“ 44 ir 45 punktais, nes jie įkeitimo sutarties sudarymo metu negaliojo, neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ar pagrįstumui, nes teismas sprendime vadovavosi ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei CK 4.201, 4.204, 6.551 straipsnių nuostatomis. Taip pat nėra pagrindo vadovautis skunde nurodytose teismų nutartyse pateiktais išaiškinimais, nes šios ir nurodytų kitų civilinių bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi. Be to, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga laikytis tos pačios instancijos ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, o jokiame teisės akte nenumatyta pareiga aukštesnės instancijos teismui laikytis žemesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių.

212. Valstybinės žemės nuomos teisė nėra savarankiška ir turinti savo rinkos vertę turtinė teisė, iš kurios būtų galima išieškoti, todėl vien tik valstybinės žemės nuomos teisė, kaip tokia, nėra ir negali būti įkeitimo objektu. Valstybinės žemės nuomos teisė negali būti įkeista ir/ar perleista be išnuomotame žemės sklype esančių statinių ar įrenginių, atitinkamai – iš įkeistos tik valstybinės žemės nuomos teisės, nesant kartu įkeistiems išnuomotame žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams, yra negalimas išieškojimas. Valstybinės žemės nuomos teisė be išnuomotame žemės sklype esančių statinių ar įrenginių nėra savarankiškas teisinių santykių objektas. Įkeista valstybinės žemės nuomos teisė be išnuomotame žemės sklype esančių statinių ar įrenginių negali būti pateikta parduoti varžytynėse ar kitaip perleista. Reikalavimas įkeitimo objektui, kad juo gali būti tik tokios turtinės teisės, kurios įkeičiamos kartu su nekilnojamaisiais daiktais hipotekos sandoriu (CK 4.171 straipsnio 1 dalis), laikytinas imperatyviu, o sandoris, kuris tokiam reikalavimui neatitinka, laikytinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

22Ieškovas G. K. atsiliepime į atsakovo AS Reverta apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime dėsto argumentus, iš esmės analogiškus argumentams, nurodytiems atsiliepime į trečiojo asmens notarės J. D. apeliacinį skundą.

23Ieškovo G. K. atstovas advokatas A. R. atsiliepime į atsakovo AS Reverta apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

241. Sistemiškai aiškinant CK 4.171 straipsnio 1 dalies, 4.201 straipsnio 2 dalies, 4.204 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos“ 44 ir 45 punktų nuostatas, darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomos teisė nėra savarankiška turinti savo rinkos vertę teisė (nėra savarankiškas teisinių santykių objektas), iš kurios būtų galima išieškoti, todėl vien tik valstybinės žemės nuomos teisė, kaip tokia, ir negali būti įkeitimo objektu. Valstybinės žemės nuomos teisė be išnuomotame žemės sklype esančių statinių ar įrengimų negali būti įvertinta, t. y. neturi jokios vertės, kadangi nėra savarankiškas teisinių santykių objektas. Atsakovui BUAB ,,ŽIRMUVA“ nuosavybės teise priklausantys statiniai nėra įkeisti atsakovo AS Reverta naudai kartu su valstybinės žemės nuomos teise. Įkeistos vien tik valstybinės žemės nuomos teisės įvertinti ar parduoti varžytynėse neįmanoma. Priešingos išvados apeliantas neįrodė.

252. Įkeitimo sandoris prieštaravo juridinio asmens – UAB ,ŽIRMUVA“ tikslams (CK 1.82 straipsnio 2 dalis). Įkeitimo sandoris taip pat pažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 9 dalį bei atsakovo BUAB ,,ŽIRMUVA“ įstatų 2.5 puntą, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio.

26Atsakovas AS Reverta atsiliepime į trečiojo asmens notarės J. D. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

27Atsakovas BUAB ,,ŽIRMUVA“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundus tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

281. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog įkeitimo sandoris prieštarauja CK 4.201 straipsnio 1 dalies nuostatai ir tai lemia niekinio sandorio teisines pasekmes. Minėtoje normoje nėra išdėstytas joks imperatyvas. Be to, įkeitimo sandoriu buvo įkeista turtinė teisė (žemės sklypo nuomos teisė), o tokią teisę ir suteikia CK 4.201 straipsnio 1 dalis. Teismas nepagrįstai CK 4.201 straipsnio 2 dalį pritaikė ir turtinėms teisėms, kadangi ši teisės norma taikoma tik daiktų atžvilgiu.

292. Įkeitimo sandorio sudarymo metu galioję įstatymai nedraudė perleisti (įkeisti) nuomos teisės į žemės sklypą, todėl įkeitimo sandoriu nebuvo pažeistas CK 4.204 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, jog negali būti įkeičiamos teisės, kurias perleisti draudžia įstatymai. Įkeitimo sandorio sudarymo metu galiojo vienintelė įstatyminė sąlyga, kurią buvo būtina įgyvendinti, siekiant įkeisti nuomos teisę į žemę – buvo reikalingas nuomotojo rašytinis leidimas. Ši sąlyga nagrinėjamu atveju buvo visiškai įvykdyta.

303. Teismo išvada, kad CK 1.80 straipsnio pagrindu reikalauti niekinio sandorio teisinių pasekmių turi teisę bet kuris suinteresuotas asmuo, taigi ir ieškovas nagrinėjamoje byloje, laikytina neteisinga bei nenuoseklia, kadangi kitoje sprendimo dalyje, kuria buvo atmesti kiti ieškovo ieškinio reikalavimai, teismas padarė visiškai priešingas išvadas.

31Trečiasis asmuo AB ,,Citadele“ bankas atsiliepime į trečiojo asmens notarės J. D. apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir prašo jį tenkinti.

32Trečiasis asmuo notarė J. D. atsiliepime į atsakovo AS Reverta apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliantų (šiuo atveju – atsakovo AS Reverta ir trečiojo asmens notarės J. D.) apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

35Dėl naujų įrodymų priėmimo

36CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

37Nagrinėjamoje byloje atsakovas AS Reverta su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus – 2014 m. sausio 8 d. UAB ,,Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo ataskaitą (t. 4, b. l. 178-196). Atsakovas BUAB ,,ŽIRMUVA“ su atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 25 d. ir 2008 m. kovo 15 d. pažymas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Lakūnų g. 11, Vilniuje, nuomos teisės įkeitimo (t. 5, b. l. 47-48). Ieškovas G. K. su atsiliepimu į atsakovo AS Reverta apeliacinį skundą pateikė UAB ,,CREDITINFO“ pateiktas 2007-2010 metų UAB ,,ŽIRMUVA“ finansines ataskaitas. Nei atsakovai, nei ieškovas nurodytuose procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į skundus) netgi nesuformulavo prašymų dėl naujų įrodymų priėmimo, pridėdami naujus įrodymus prie pateiktų procesinių dokumentų, nenurodė dėl kokių priežasčių šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors dokumentų parengimo data patvirtina, jog juos pateikti pirmosios instancijos teismui nebuvo objektyvių kliūčių. Taip pat šie bylos dalyviai nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas spręsti dėl CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo bei atsakovų pateikti minėti papildomi įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami ir nevertinami.

38Dėl bylų sujungimo ir kitų procesinių klausimų

39Ieškovas G. K. atsiliepime į trečiojo asmens notarės J. D. apeliacinį skundą prašo sujungti civilines bylas, t. y. prie Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1976/2014 prijungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-2112-611/2014 (šią nagrinėjamą bylą) tam, kad apeliacine tvarka šios bylos būtų išnagrinėtos kartu.

40CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovo nurodoma kita civilinė byla Nr. 2-1976/2014 Lietuvos apeliaciniame teisme jau išnagrinėta 2014 m. gruodžio 3 d. Teisėjų kolegija bylai dėl apskųsto Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo išnagrinėti sudaryta 2015 m. gegužės 5 d., t. y. jau po civilinės bylos Nr. 2-1976/2014 išnagrinėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra išlikusio teisinio pagrindo svarstyti ieškovo prašymą dėl bylų sujungimo.

41Nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiais akcininkų susirinkimo sprendimą, turtinės teisės įkeitimo sandorį bei notaro vykdomąjį įrašą CK 1.82 straipsnyje, CK 1.80 straipsnyje, CK 6.66 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje numatytais pagrindais.

42Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškinį, CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu pripažino negaliojančiu ginčijamą įkeitimo sandorį bei pripažino negaliojančiu to sandorio pagrindu atliktą notaro vykdomąjį įrašą. Apeliacinius skundus padavę asmenys nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys yra patenkintas, nėra apeliuojama dėl atmestos ieškinio reikalavimų dalies, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovo G. K. atstovo advokato A. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyta grupė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri apeliaciniais skundais nėra apskųsta. Atsiliepimas į apeliacinį skundą – tai byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma motyvuota byloje dalyvaujančio asmens nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo (CPK 318 straipsnis). Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami argumentai turi būti susiję su apeliacinio skundo argumentais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl ieškovo atstovo atsiliepime nurodytų argumentų, kurie nėra susiję su apeliaciniais skundais, nepasisako ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

43Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms

44Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1998 m. rugsėjo 21 d. sutartimi Nr. N01/98-16421 atsakovui UAB ,,ŽIRMUVA“ buvo išnuomotas ne aukciono tvarka 0,2466 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2094 m. lapkričio 5 d., o 2008 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. K01/2008-213 minėta sutartis buvo iš dalies pakeista (t. 3, b. l. 44-46). Minėtame valstybinės žemės sklype UAB ,,ŽIRMUVA“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – statiniai (valymo įrenginiai, kiti inžineriniai statiniai). 2008 m. vasario 22 d. kreditavimo sutarties Nr. KSV-08-09 pagrindu AB Parex bankas (teisių perėmėjas – atsakovas AS Reverta) suteikė atsakovams S. L. ir I. L. (dabar – I. J.) 289 620 Eur kreditą šių asmenų veiklai (t. 1, b. l. 35-36). Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas S. L. ir I. L. nekilnojamojo turto, S. L. turimų 75 proc. UAB ,,ŽIRMUVA“ akcijų įkeitimu (t. 1, b. l. 37-38). Taip pat minėtos kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. balandžio 9 d. įkeitimo lakštu įkeičiant UAB ,,ŽIRMUVA“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę (t. 1, b. l. 47-50). Prieš tai UAB ,,ŽIRMUVA“ akcininkų 2008 m. kovo 20 d. susirinkimo nutarimu buvo nutarta S. L. ir I. L. paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeisti AB Parex bankui minėto bendrovės nuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos teisę (t. 1, b. l. 16). 2008 m. balandžio 9 d. sudarytas įkeitimo lakštas vėliau buvo keičiamas: iš prievolės pasitraukus vienam iš įkaito turėtojo skolininkų I. L.; AB Parex banko reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį perėmus atsakovui AS Reverta; pasikeitus iš valstybės nuomojamo žemės sklypo duomenims, padalinus žemės sklypą į dvi dalis (įkeitimo lakšto pakeitimų identifikavimo kodai 01220090011888, 01220110013591, 20220120019400, 20220120027250).

45Ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 9 d. įkeitimo sandorį, sudarytą tarp AB Parex banko ir S. L. bei I. L., CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu.

46Įkeitimo samprata pateikiama CK 4.198 straipsnyje, pagal kurį įkeitimo objektu gali būti kilnojamasis daiktas arba turtinės teisės. Esant įkeitimui kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.198 straipsnio 2 dalis). Įkeitimo objektai išsamiau apibūdinti CK 4.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkeitimo objektu gali būti kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės, tačiau 2 dalyje išskiriama, kad įkeitimo objektu negali būti tokie daiktai, į kuriuos pagal galiojančius įstatymus negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kilnojamieji daiktai, įkeisti kartu su nekilnojamuoju daiktu CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ginčijamu 2008 m. balandžio 9 d. įkeitimo lakštu atsakovas BUAB „ŽIRMUVA“ įkeitė atsakovui AS Reverta valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, kuri laikytina turtine teise. Turtinės teisės, kaip įkeitimo objektas, aptariamos CK 4.204 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkeitimo objektu gali būti teisės į žemę, mišką, kitus daiktus, t. y. naudojimo teisė, nuomos teisė ir kitos turtinės teisės, išskyrus teises, susijusias su įkeičiamo daikto savininko asmenybe, taip pat teises, kurias perleisti draudžia įstatymai ar sutartis.

47Byloje nustatyta, kad atsakovui BUAB ,,ŽIRMUVA“ išnuomotame valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai – statiniai. Pagal CK 6.551 straipsnio nuostatas valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 9 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6-9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu. Nagrinėjamai bylai aktuali išimtis nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte – valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Įvertinus paminėtas šiam ginčui išspręsti aktualaus teisinio reguliavimo nuostatas, matyti, kad nei Žemės įstatymo, nei CK nuostatos nedraudžia žemės nuomos teisių perleidimo apskritai, tačiau valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama nuomininkui tik tuo atveju, jei tai susiję su nuomininkui priklausančių (ar jo nuomojamų) statinių ar įrenginių valdymu. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo nuomos teisė, kaip turtinė teisė, iš esmės gali būti įkeičiama, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į specifinį valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reguliavimą. Kadangi valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu teisiniai santykiai siejami būtent su nekilnojamųjų daiktų tokiame žemės sklype turėjimu (valdymu nuosavybės ar nuomos teise), dėl ko tokia nuomos teisė išnyksta netekus nuosavybės ar valdymo teisės į valstybinės žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus – pastatus, statinius, įrenginius, todėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu teisė, kaip savarankiška turtinė teisė, atsietai nuo pastatų, statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype valdymo teisės negali būti perleidžiama. Toks valstybinės žemės nuomos teisės, kaip savarankiškos turtinės teisės, perleidimo sandoris ne Vyriausybės nustatyta tvarka (ne aukciono būdu, jei nėra sąlygų, nustatytų CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse) yra niekinis ir nesukuria teisinių pasekmių, todėl į tokią nuomos teisę negali būti nukreipiamas ir išieškojimas, įskaitant atliekamą priverstinio vykdymo procese. Tokią išvadą patvirtina ir po ginčijamo sandorio sudarymo įsigaliojęs išsamesnis sandorių su valstybine žeme teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d.) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklių) 44 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas įkeisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, kuris duodamas tik tada, kai įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai. Pagal Taisyklių 45 punktą žemės nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Nors įkeitimo sandorio sudarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos“ patvirtintų Taisyklių 44 ir 45 punktai dar neegzistavo, tačiau tai nėra pagrindas nesutikti su minėta pirmosios instancijos išvada, kuri išplaukia iš ginčijamo įkeitimo sandorio sudarymo metu galiojusių ir teismo sprendime aptartų Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 1 punkto bei CK 4.201 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 4.204 straipsnio 1 dalies, CK 6.551 straipsnio nuostatų sisteminio aiškinimo.

48Atmestinas apeliantės notarės J. D. skunde pateiktas argumentas, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai nenumatė jokių draudimų perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, ją įkeisti ar iš jos išieškoti ir tai esą patvirtina teismų praktikos pavyzdžiai (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-450-154/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-501-123/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-211-611/2014). Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytose teismų nutartyse pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis, nes šios bylos ir nurodytų civilinių bylų ratio decidendi skiriasi. Be to, apygardos teismas neformuoja teismų precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl apeliantės paminėtos apygardos teismų nutartys nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

49Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl valstybinės žemės nuomos santykių teisinio reguliavimo imperatyvumo ir pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

50Kaip minėta, atsakovų S. L. ir I. L. (I. J.) prievolių pagal 2008 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį Nr. KSV-08-09 įvykdymui užtikrinti atsakovas BUAB ,,ŽIRMUVA“ 2008 m. balandžio 9 d. įkeitimo lakštu įkeitė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę be išnuomotame žemės sklype turimų statinių (įrenginių) įkeitimo. Tačiau valstybinės žemės nuomos teisė be išnuomotiname žemės sklype esančių statinių, įrenginių ar jų dalių turėjimo (atsietai nuo jų) negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, jeigu ji (nuomos teisė) nėra įgyjama įstatymo nustatyta tvarka, t. y. aukciono būdu. Kadangi valstybinės žemės nuomos teisė negali būti įkeista ar perleista be išnuomotame žemės sklype esančių statinių, įrenginių įkeitimo arba perleidimo, atitinkamai tik iš atskirai įkeistos valstybinės žemės nuomos teisės, nesant kartu įkeistiems išnuomotame žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims), yra negalimas išieškojimas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad į BUAB ,,ŽIRMUVA“ turimą valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, kaip į savarankišką turtinę teisę, negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl ji negali būti įkeitimo sutarties objektas. Atsakovo AS Reverta apeliaciniame skunde akcentuota aplinkybė, kad, vadovaudamasis CK 6.491 straipsnio 1 dalies reikalavimais, sklypo nuomininkas BUAB ,,ŽIRMUVA“ buvo gavęs valstybinės žemės sklypo nuomotojo sutikimą įkeisti žemės sklypo nuomos teisę, nėra pagrindas priešingai išvadai.

51Apeliantų nurodytas argumentas, kad pagal įkeitimo sandorio sudarymo metu galiojusias CK 4.170, 4.198, 4.201 straipsnių nuostatas nebuvo galimybės vienu lakštu įkeisti ir nekilnojamųjų daiktų, ir kilnojamųjų daiktų/turtinių teisių, nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to nebuvo įmanomas BUAB ,,ŽIRMUVA“ turimos valstybinės žemės sklypo nuomos teisės (turtinės teisės) ir šiame žemės sklype esančių tai bendrovei priklausančių statinių (įrenginių) (nekilnojamųjų daiktų) įkeitimas atskirais įkeitimo ir hipotekos lakštais.

52Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų AS Reverta ir BUAB ,,ŽIRMUVA“ sudaryta 2008 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimo sutartis, įforminta įkeitimo lakštu su jo vėlesniais pakeitimais, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o būtent CK 4.201 straipsnio 1-2 dalims, 4.204 straipsnio 1 daliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutartį pripažino niekiniu ir negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo dienos (CK 1.80 str., 1.95 str.).

53Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pagal atsakovų AS Reverta ir BUAB ,,ŽIRMUVA“ 2008 m. balandžio 9 d. sudarytą įkeitimo lakštą notaras 2012 m. gruodžio 4 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos (289 620 EUR suteikto kredito, 37 331,81 EUR palūkanų, 52 966,19 EUR netesybų, 141,07 EUR kreditoriaus patirtų nuostolių, 6 mėn. LIBOR EUR + 1,5 procento dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012-12-04) išieškojimo iš įkeistos turtinės teisės (t. 1, b. l. 68-69). Negaliojančia pripažinus įkeitimo sutartį, įformintą įkeitimo lakštu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu tokio įkeitimo lakšto pagrindu notaro atliktą vykdomąjį įrašą.

54Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas ir, iš dalies tenkindamas ieškinį, priėmė teisingą procesinį sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasi šiomis nuostatomis teisėjų kolegija atmeta apeliacinius skundus, nenagrinėdama kitų juose išdėstytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 185 straipsnis).

55Apeliantės notarės J. D. apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo AS Reverta apeliacinį skundą, ieškovo G. K. ir jo atstovo atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas šiame procese. Šio pobūdžio bylos dalyvių prašymai nesprendžiami, nes apeliacinės instancijos teismui nepateikti bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinantys įrodymai.

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.