Byla 2S-977-730/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės priimto nutarimo ir 2018 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimą bei 2018 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo proceso atnaujinimo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (toliau – VIGS) vyriausioji prokurorė K. Rušinaitė 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-59, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenustačius pagrindų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje. Apskundus šį nutarimą Generalinei prokuratūrai, jis buvo paliktas galioti. Pareiškėja mano, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra nepagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą bei kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, turi patikrinti, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Pareiškėjos manymu, priimant skundžiamus nutarimus, buvo pažeistos skundo tyrimo procedūros – nerinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, nutarimuose nėra argumentų dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82.

9Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti ir gražino jį padavusiam asmeniui. Teismo motyvai:

102.1.

11Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjų prašymais, kuriais skundžiami Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimai atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nėra ginamos pareiškėjų teisės, ir išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 pagal pareiškėjo K. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje panaikinimo).

122.2.

13Atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą dėl asmenų teisės kreiptis į teismą skundžiant prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą dėl 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės priimto nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje ir 2018 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo atsisakė priimti ir jį grąžino pareiškėjai kaip nenagrinėtiną teisme.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

153.

16Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai.

173.1.

18Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teises normas ir suformuotą teismų praktiką. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą ir asmenų teisės kreiptis į teismą skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Teigia, kad šiuo atveju kaip pareiškėja teikė prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje.

193.2.

20Apeliantė nurodo, kad su prašymu į teismą kreipėsi ne dėl generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, o dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, paaiškėjus naujų aplinkybių išnagrinėtoje administracinėje byloje, prašo teismo patikrinti, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso gynimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo išvadą. Teigia, kad asmuo, pateikęs informaciją dėl galbūt pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui.

21Teismas

konstatuoja:

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

23Atskirasis skundas atmetamas.

245.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

266.

27Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjos teisės skųsti teismui prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta inicijuoti proceso atnaujinimą baigtoje administracinėje byloje.

287.

29Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kadangi šiuo atveju pareiškėja teikė prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje.

308.

31Teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

329.

33Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tiek nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjo pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į prokurorą, prašydami kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo baigtose bylose. Nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo siekiama proceso atnaujinimo civilinėje byloje, o nagrinėjamoje byloje to paties rezultato siekiama administracinėje byloje, tačiau pažymėtina, kad tiek civilinėje, tiek administracinėje byloje proceso atnaujinimas yra išimtinė viešojo intereso gynimo priemonė, tai yra abiejose bylose kreiptasi dėl tos pačios viešojo intereso gynimo priemonės taikymo. Be to, nors kasacinio teismo byloje buvo skundžiamas vien tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas, o nagrinėjamoje byloje – ir žemesniojo prokuroro nutarimas, kurį Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras skundžiamu nutarimu paliko nepakeistą, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog abiejose bylose galiausiai buvo skundžiami aukštesniojo prokuroro priimti nutarimai. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvados, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

3410.

35Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016 tai pat yra nustatęs, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimai atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo teismui neskųstini. Taigi atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikoma, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir teisingai interpretuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teisme.

3611.

37Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 16.9.1 p. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, esant teisiniam pagrindui ir nustatęs galimą viešojo intereso pažeidimą, rengia ir teikia teismui prašymus dėl proceso atnaujinimo, tačiau šie nuostatai taip pat nenumato, kad prokuroro atsisakymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kuri yra išnagrinėta ir joje priimtas teismo sprendimas, gali būti skundžiamas teismui.

3812.

39Apeliantė nurodo, kad su prašymu į teismą kreipėsi ne dėl generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, o dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, paaiškėjus naujų aplinkybių išnagrinėtoje administracinėje byloje, ir prašo teismo patikrinti, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso gynimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo išvadą. Teigia, kad asmuo, pateikęs informaciją dėl galbūt pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui.

4013.

41Šis apeliantės argumentas nepagrįstas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos reikalavimas – ištirti prokuroro veiksmus atsisakant ginti viešąjį interesą, paaiškėjus naujų aplinkybių išnagrinėtoje administracinėje byloje, yra ne kreipimasis dėl generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje. Pareiškėja pareiškime iš esmės skundžia ir prašo panaikinti vyriausiosios prokurorės ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimus, kuriais buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo proceso atnaujinimo. Pareiškėja pareiškimo 1 puslapio 1–3 pastraipose, 5 puslapio 2 pastraipoje išskirtinai nurodo, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja reiškia teismui reikalavimą panaikinti priimtus nutarimus, todėl akivaizdu, kad pareiškėja pateikė pareiškimą dėl generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje.

4214.

43Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

4415.

45Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis anksčiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

Nutarė

47Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 2.... 9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 16 d.... 10. 2.1.... 11. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad... 12. 2.2.... 13. Atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą dėl asmenų teisės kreiptis... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. 3.... 16. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos... 17. 3.1.... 18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teises... 19. 3.2.... 20. Apeliantė nurodo, kad su prašymu į teismą kreipėsi ne dėl generalinio... 21. Teismas... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 23. Atskirasis skundas atmetamas.... 24. 5.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 26. 6.... 27. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjos teisės skųsti teismui... 28. 7.... 29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos... 30. 8.... 31. Teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos... 32. 9.... 33. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 34. 10.... 35. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.... 36. 11.... 37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Prokuratūros ir... 38. 12.... 39. Apeliantė nurodo, kad su prašymu į teismą kreipėsi ne dėl generalinio... 40. 13.... 41. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo,... 42. 14.... 43. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės... 44. 15.... 45. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 46. Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas... 47. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d....