Byla 2A-1452-273/2016
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. K. advokato V. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-142-805/2016 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo šalių nepilnametės dukros P. K., gimusios ( - ), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki dukros pilnametystės.
    2. Ieškinyje nurodė, kad nors šalių santuoka nėra nutraukta, tačiau šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Šalys gyvena viename bute, ieškovė moka komunalinius mokesčius, o atsakovas moka paskolą bankui. Ieškovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje, gauna nereguliarias pajamas parduodama metalą, materialinę paramą jai nuolat teikia tėvai. Nurodė, kad atsakovas išlaikymą jų nepilnametei dukrai teikia nereguliariai.
    3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jis dukters išlaikymui gali mokėti ne daugiau nei po 120 Eur kas mėnesį, kadangi sumokėjus mokesčius jam lieka apie 200 Eur suma nuo gaunamo darbo užmokesčio.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros P. K., gim. ( - ), išlaikymui po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 27 d., iki dukros pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė dukros išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos ieškovė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš atsakovo priteisė valstybei 54 Eur žyminio mokesčio ir 9 Eur išlaidoms, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti; iš atsakovo ieškovei priteisė 300 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.
    2. Teismas nustatė, kad šalys sudarė santuoką 2000 m. sausio 22 d., santuokoje ( - ) šalims gimė dukra P. K.. Šalių santuoka įstatymų nustatyta tvarka nenutraukta, tačiau šalys nuo 2014 m. vasaros kaip šeima kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tame pačiame bute gyvena skyrium, su ieškove ir atsakovu tame pačiame bute gyvena ir jų nepilnametė dukra. Šalių susitarimu išlaidas, susijusias su buto komunaliniais patarnavimais, apmoka ieškovė, atsakovas moka paskolą bankui už butą ir telefono bei interneto išlaidas, o skirtumą ieškovei, kuris susidaro tarp sumokėtų komunalinių mokesčių ir paskolos bankui, grąžina geruoju. Pagal ieškovės apskaičiavimus, dukters išlaikymui yra būtina 412 Eur suma per mėnesį. Nepilnametė dukra ekstraordinariųjų poreikių, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnio išlaikymo reikalingumą, neturi. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai - išlaidos akiniams - būtini, tačiau laikino pobūdžio ir šios išlaidos nepagrįstos įrodymais. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė įrodymais 15 Eur mėnesiui išlaidų dukters šokių pamokoms, rūbams ar kitiems daiktams, būtiniems šokių pamokoms, įsigyti, nepateikė duomenų ir apie tai, kad nepilnametei šalių dukrai konstatuoti skydliaukės susirgimai, kad šios ligos gydymui dukrai reikalingi vaistai.
    3. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ieškovė nedirba, gauna nereguliarias pajamas parduodama metalą, ieškovei materialiai padeda tėvai ir brolis, jos vardu registruota transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) Atsakovas gauna 458,19 Eur darbo užmokestį per mėnesį, jo vardu registruota transporto priemonė VOLVO S60. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi sveikatos problemų ir dėl to būtų nedarbinga.
    4. Teismas sprendė, kad pagal amžių ir sveikatos būklę ieškovė gali dirbti ir gauti reguliarias pajamas bei proporcingai atsakovui prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo, o neperkelti dukros išlaikymo naštos savo tėvams ir broliui, kurių teikiama materialine parama, ieškovės teigimu, ji ilgą laiko tarpą palankiai naudojasi. Šalys turi vienodas sąlygas dirbti ir gauti pajamas, sveikatos problemų ir kitų išlaikytinių neturi, todėl abiejų sąlygos išlaikyti nepilnametę dukrą yra tolygios.
    5. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė prašomos priteisti sumos dydžio pagrįstumo, nepateikė įrodymų, kad būtent prašomą priteisti sumą ji išleidžia nepilnamečio vaiko elementariesiems poreikiams užtikrinti, ieškovė piktnaudžiauja dukros poreikiais, juos pernelyg išpūsdama.
    6. Teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, dukros poreikius orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, šalies ekonominę padėtį ir pragyvenimo lygį, gaunamų pajamų dydį bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas, mokėdamas paskolą už būstą ir kitas paslaugas, tuo pačiu užtikrina nepilnamečiui vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, bei prisideda šalių dukros poreikių tenkinimo, sprendė, kad 150 Eur per mėnesį iš atsakovo priteistinas išlaikymas yra pakankamas.
    7. Teismas ieškovės reikalaujamą priteisti 500 Eur sumą advokato išlaidoms atlyginti laikė nepagrįstai didele, todėl sumažino iki 300 Eur. Teismas laikė, kad šalių kilęs ginčas nėra sudėtingas teisine prasme, o sprendžiami teisiniai ir procesiniai klausimai šioje byloje yra paprasti. Ieškovei atstovavęs advokatas dalyvavo tik viename posėdyje, kuris truko valandą laiko, ieškovės vardu jos atstovas nepateikė nė vieno procesinio dokumento.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė iš dalies pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. priimtą sprendimą, padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis, priteisti iš atsakovo ieškovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
      1. Teismas negali teigti, kad ieškovė būdama jauno ir darbingo amžiaus, turinti specialybę, išnaudojo visas galimybes, jį susirasti, dirbti ir gauti nuolatines pajamas;
      2. Šalių būstas įsigytas abiejų sutuoktinių lengvatinėmis sąlygomis: suteiktas būsto kreditas šeimai. Šalys įsiskolinimą už būstą bankui moka lygiomis dalimis pusiau. Atsakovas įmokas moka iš savo asmeninės sąskaitos, bet susidariusį skirtumą ieškovė atsakovui grąžina geruoju. Gyvenamąjį būstą šalys savo nepilnametei dukrai suteikia vienodomis dalimis, todėl teigti, kad atsakovas vienas suteikia dukrai gyvenamąjį būstą yra klaidinga;
      3. Ieškovė pateiktoje išlaidų lentelėje nurodė minimaliausias dukters išlaidas. Teismas neįvertino, kad dukra turi skydliaukės sutrikimų, nepilnametė serga nepagydoma liga - autoimuniniu tiroiditu, yra gydoma sintetiniais hormoniniais vaistais, ši liga reikalauja nuolatinės endokrinologo priežiūros, pastovių tyrimų, konsultacijų, specialaus maisto, vaistų ir vaistinių preparatų vartojimo;
      4. Teismo priteista pagal 60 procentų proporciją bylinėjimosi išlaidų dalis yra neteisėta. Teismas neatsižvelgė į ieškovės atstovo suteiktą teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos, neviršija maksimalių dydžių. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti patenkintas pilna apimtimi.
    2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
      1. Įrodymus, kuriais įrodinėja, jog ieško darbo, ieškovė pateikė jau po teismo sprendimo priėmimo;
      2. Ieškovė neatskleidė teismui tikros savo materialinės padėties. Aplinkybė, kad ieškovė, būdama registruota darbo biržoje, nesinaudojo byloje valstybės skirto advokato paslaugomis, o privačiam advokatui sumokėjo už atstovavimą pirmos instancijos teisme 500 Eur ir už apeliacinio skundo surašymą 300 Eur, rodo, kad jos materialinė padėtis gera ir ji turi didesnių pajamų, nei jos nurodomos nereguliarios pajamos už parduodamą metalą;
      3. Apeliaciniame skunde netinkamai interpretuojamas buto išlaikymo ir paskolos už jį grąžinimo bankui klausimas. Atsakovas kas mėnesį bankui moka apie 70 Eur paskolos bei 26 Eur už telefoną ir internetą, iš viso 96 Eur. Ieškovė sumoka už buto komunalinius patarnavimus apie 140 Eur. Gautas sumokėtų sumų skirtumas - 44 Eur, padalinamas pusiau ir atsakovas ieškovei grąžina 22 Eur. Viena ieškovė nepatiria didesnių buto išlaikymo išlaidų;
      4. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad dukters gydymo išlaidos yra mokamos. Tiroksinas yra kompensuojamas vaistas ir skiriamas tik esant skydliaukės veiklos paūmėjimui, o ne nuolat. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dukrai tyrimai kas ketvirtį kainuoja 25-28 Eur;
      5. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir jų didinti nėra pagrindo, kadangi ieškovės advokatas dalyvavo tik viename posėdyje, kuris truko valandą laiko. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad advokatas ruošė procesinius dokumentus, nes atstovavimo sutartis su juo sudaryta jau po ieškinio teismui pateikimo.
    3. Ieškovės atstovas advokatas V. M. su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – P. K. medicininių dokumentų išrašus bei duomenis, patvirtinančius apie K. K. darbo paiešką (b. l. 133—149), kuriuos apeliacinės instancijos teismas sutinkamai su CPK 314 straipsniu priima į bylą.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
    2. Ginčo esmė – ar pagrįstai iš atsakovo G. K. priteista nepilnametės dukters P. K. ( - ) išlaikymui po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės ir ar pagrįstai priteista iš G. K. ieškovei K. K. 300 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

7Dėl išlaikymo vaikui dydžio

    1. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
    2. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
    3. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
    4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 150 Eur kas mėnesį išlaikymą atsakovo dukrai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
    5. Išanalizavęs šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. K. ir G. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ) (b.l. 88-89). Ieškovė K. K. nedirba, su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, gauna nereguliarias pajamas parduodama metalą. K. K. vardu registruota transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. ( - ). Atsakovas dirba UAB „Strielčių lentpjūvė“, gaunamas atlyginimas 458,19 Eur, jo vardu registruota transporto priemonė VOLVO S60. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šalių susitarimu, išlaidas, susijusias su komunaliniais patarnavimais apmoka ieškovė, atsakovas moka paskolą bankui ir telefono bei interneto išlaidas, o skirtumą ieškovei, kuris susidaro tarp sumokėtų komunalinių mokesčių ir paskolos bankui, grąžina geruoju. Nepilnametė P. K. ekstraordinarių poreikių, iš kurių teismas galėtų spręsti apie didesnio išlaikymo reikalingumą neturi. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi sveikatos problemų ir dėl to būtų nedarbinga, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalys turi vienodas sąlygas dirbti ir gauti pajamas, todėl abiejų sąlygos išlaikyti nepilnametę dukrą yra tolygios.
    6. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
    7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog P. K. turi skydliaukės sutrikimų, dėl to apeliantei atsiranda papildomų sveikatos priežiūros išlaidų kasmėnesiniams tyrimams, konsultacijoms, vaistams ir vitaminams. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad P. K. pastoviai skiriami vaistai, dėl kurių įsigijimo ieškovė patiria papildomas išlaidas. Nors su apeliaciniu skundu yra pateikta P. K. atliktų medicininių tyrimų išvadų kopijos, tačiau ir šie dokumentai neįrodo, kad dėl dukters sveikatos sutrikimų apeliantė turėjo papildomų išlaidų. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padidinti priteistą išlaikymo dydį, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad priteistas išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500 Eur turėtų atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas, pasirengimą teisminiam bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 300 Eur išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš viso 500 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, nes teismas neatsižvelgė į ieškinio reikalavimų apimtį, bylos sudėtingumą, bylos pobūdį, į tai, kad advokatas vyko į kito rajono apylinkės teismą.
    2. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
    3. Byloje nustatyta, kad Ieškovė K. K. ir advokatas V. M. atstovavimo sutartį sudarė 2016 m. sausio 12 d. Iš 2016 m. sausio 22 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 80260 matosi, kad ieškovė K. K. sumokėjo advokatui V. M. 500 Eur. 2016-03-07 prašymu advokatas V. M. prašė priteisti ieškovės naudai 500 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas, pasirengimą teisminiam nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, tačiau prašyme nenurodyta kokius procesinius dokumentus advokatas parengė bei kiek laiko advokatas teikė ieškovei kitas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad po atstovavimo sutarties sudarymo į bylą nebuvo pateiktas nei vienas ieškovės procesinis dokumentas. Pagal bylos duomenis advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris truko valandą laiko.
    4. Sprendžiant priteistinų ieškovei atstovavimo išlaidų dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių ginčas nėra sudėtingas teisine prasme, nagrinėjant bylą faktiškai vyko vienas parengiamasis teismo posėdis, nes vienas buvo atidėtas ieškovės advokato prašymu, o kitame iš parengiamojo teismo posėdžio buvo pereita į teismo posėdį ir byla išnagrinėta iš esmės, atstumas nuo advokato darbo vietos iki teismo, kuriame vyko bylos nagrinėjimas nedidelis, nesudaro nei trisdešimties kilometrų. Esant šiems duomenims darytina išvada, kad nėra pagrindo padidinti ieškovei priteistų atstovavimo išlaidų dydį.
    5. Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš 2016 m. gegužės 4 d. teisinių paslaugų sutarties, 2016 m. gegužės 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 792245 matosi, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovas turėjo 200 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 98 str.).

9Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti iš ieškovės K. K. a. k. ( - ) atsakovui G. K. a. k. ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai