Byla 2S-430-232/2013
Dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas UAB „Geltona šviesa“, įkeisto turto savininkė J. J

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „SEB lizingas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas UAB „Geltona šviesa“, įkeisto turto savininkė J. J.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė.

3Skolininkas UAB „Geltona šviesa“, užtikrindamas įsipareigojimų pagal 2008-06-18 finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-060353, kurios įvykdymo terminas 2013-08-20, vykdymą, sutartinės hipotekos lakštu Nr. 01120090000586, 2009-01-15 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui UAB ,,SEB lizingas“ J. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį šiaurinės dalies gyv. kv., skl. Nr. 222, plotas 0,0911 ha, unikalus Nr., Vilniaus m. (b.l. 15-17).

4Pareiškėjas (kreditorius) AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos pagal 2008-06-18 finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-060353 išieškojimo prieš terminą iš hipotekos lakštu Nr. įkeisto J. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr., esančio Pilaitės šiaurinės dalies gyv. kv., sklypo Nr., Vilniuje.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-21 nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, kad skolininkui UAB „Geltona šviesa“ yra išsiųstas 2009-05-22 pranešimas Nr.02-2268 apie 2008-06-18 finansinio lizingo sutarties Nr. nutraukimą arba patikslinti aplinkybes dėl pranešimo įteikimo skolininkui, pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apie lizingo sutarties nutraukimą yra tinkamai informuota ir įkeisto daikto savininkė J. J..

6Pareiškėjas AB „SEB lizingas“ 2012-07-12 pateikė pareiškimą, kuriuo prašė laikyti trūkumus pašalintais. Nurodė, jog skolininkas UAB „Geltona šviesa“ apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo informuotas 2009-05-22 raštu Nr. 02-2268, tačiau įrodymų, patvirtinančių rašto išsiuntimo paštu faktą, nėra išlikę. Pažymėjo, jog po sutarties nutraukimo skolininkas UAB „Geltona šviesa“ grąžino lizingo objektą ir buvo šalių pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kurį iš skolininko pusės pasirašė J. J.. Kadangi J. J. nebuvo ir nėra finansinio lizingo sutarties šalimi, todėl lizingas neturėjo pareigos įspėti ją apie vienašališką sutarties nutraukimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

8Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-07-31 nutartimi (b.l. 34-35) pareiškėjo AB „SEB lizingas“ 2012-06-14 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.

9Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apie sutarties nutraukimą skolininkas UAB „Geltona šviesa“ buvo informuotas, o 2008-06-18 finansinio lizingo sutarties Nr. nuostatomis apie teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti sutartį galės remtis tik pateikęs rašytinius įrodymus, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkei CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Todėl teismas sprendė, kad kreditorius nustatytu laiku pareiškimo trūkumų nepašalino.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

11Pareiškėjas AB „SEB lizingas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-31 nutartį ir priimti nutartį parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu Nr.01120090000586 įkeistą turtą.

12Nurodė, jog finansinio lizingo sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir skolininko UAB „Geltona šviesa“. Pareiškėjas 2009-05-22 raštu Nr.02-2268 informavo UAB „Geltona šviesa“ apie vienašališką sutarties nutraukimą. Aplinkybę, jog UAB „Geltona šviesa“ buvo informuota apie vienašališką sutarties nutraukimą, patvirtina pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai. Apie sutarties nutraukimą turi būti pranešta tik šaliai, su kuria yra sudaryta sutartis. Pažymėjo, jog įstatymas pareigos įspėti apie tokios sutarties nutraukimą ir įkeisto daikto savininką nenumato. Skolininko ir įkeisto daikto savininko tinkamo informavimo faktas tampa svarbus tik tuomet, kai skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutampa – yra vienas ir tas pats asmuo. Hipotekos lakšte nėra nustatyta pareiga apie sutarties nutraukimą informuoti ir įkeisto daikto savininką. Taip pat pažymėjo, jog hipotekos sandoris, sudarytas tarp pareiškėjo, skolininko UAB „Geltona šviesa“ bei įkeisto daikto savininkės J. J., nebuvo nutrauktas, kreditorius tik pasinaudojo savo teise pradėti priverstinį išieškojimą prieš terminą. Įkeisto daikto savininką apie galimą turto išvaržymą per vieno mėnesio laikotarpį negrąžinus skolos įspėja hipotekos įstaiga.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16Skundžiamos 2012 07 31 nutarties pagrįstumas tikrinamas pagal CPK normas, galiojusias iki 2012-07-01 pakeitimų. Pagal 2011-12-22 Nr. XI-1843 (Žin., 2002, Nr. 36-1340; 2011, Nr. 85-4126) įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įsigaliojusio nuo 2012-07-01, 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo šioje byloje paduotas dar iki buvusio teisinio reglamentavimo pakeitimų.

17Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (tarp jų ir pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Kreditorius, kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo privalėjo pateikti būtinus įrodymus, kuriais remiantis hipotekos teisėjas būtų galėjęs pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto (CPK 558 str., CK 4.192 str.). Nagrinėjamu atveju hipotekos teisėja 2012-06-21 nutartimi įpareigojo kreditorių pateikti duomenis, jog skolininkui UAB „Geltona šviesa“ bei įkeisto daikto savininkei J. J. buvo išsiųstas/įteiktas pranešimas dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo, o apeliantui jų nepateikus, 2012-06-14 pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo grąžino jį padavusiam asmeniui.

18Taigi šioje byloje klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pradėti priverstinį skolos išieškojimą, nagrinėtinas finansinio lizingo sutarties nutraukimo prieš terminą, kaip sąlygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo, įgyvendinimo kontekste.

19Pagal bylos duomenis 2008 02 26 tarp apelianto (kreditoriaus) UAB „SEB lizingas“ ir skolininko UAB „Geltona šviesa“ buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2008-060353 (b.l. 4-12), apeliantas įsipareigojo nupirkti ir perduoti skolininkui naudotis ir valdyti už užmokestį transporto priemonę 4x2 BLS (identifikavimo Nr.), su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą lizingo objektas pereis skolininkui nuosavybėn. Prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas Nr. (b.l. 13-16), kuriuo įkeistas suinteresuotam asmeniui J. J. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas žemės sklypas, esantis Pilaitės šiaurinės dalies gyv., Vilniaus m. Apeliantas 2009 05 22 raštu Nr. 02-2268 (b.l. 17-18) įspėjo skolininką, jog šiam iki 2009 05 29 nepadengus įsiskolinimo, nuo 2009-06-01 lizingo sutartis bus laikoma nutraukta, taip pat nurodė, kad sutarties nutraukimo atveju skolininkas privalo grąžinti lizingo objektą. Apeliantas pateikė 2009 07 30 priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 33), pasirašytą skolininko UAB „Geltona šviesa“ atstovės J. J., patvirtinantį, jog buvęs 2008 02 26 finansinio lizingo sutarties Nr.2008-020353 objektas apeliantui yra grąžintas.

20Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipimosi dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-241/2009; 2011-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-7-272/2011). Jei sutarties nutraukimą patvirtinančių įrodymų nepateikta arba iš pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir todėl toks sutarties nutraukimo sandoris yra niekinis (CK 1.178 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.), pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto nėra pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis c.b Nr. 3K-3-189/2012).

21Kaip jau minėta aukščiau skolininkas lizingo objektą apeliantui yra gražinęs 2009 07 30 priėmimo-perdavimo aktu, dėl to ginčų ir abejonių nekyla. Kadangi skolininkas turtą yra grąžinęs, todėl darytina išvada, jog iš esmės jam apie sutarties nutraukimą yra žinoma. Be to apeliantas grąžintą turtą jau yra realizavęs, sutartį šalys laikė nutrauktą 2009 m., todėl pakartotinai inicijuoti sutarties nutraukimo procedūros apeliantui neišsaugojus įrodymų apie įspėjimo įteikimą skolininkui būtų neteisinga ir nesąžininga apelianto atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisės normų reikalavimus, dėl kurių būtų pagrindas sutarties nutraukimo sandorį laikyti niekiniu (CK 1.178 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.).

22Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą yra tinkamai informuota ir įkeisto daikto savininkė.

23Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t.y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, o trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.175 str., 4.181 str.), šis kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako hipoteka įkeistu turtu (CK 6.195 str. 1 d.). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai. Todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytinių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.101 str. 4 d. 3 p., 6.112 str. 2 p.). Pagal CK 4.192 str. 2 d. (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 red.), CPK 558 str. 1 d. (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 red.) nuostatas, kai per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ar esant šio teisei reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.196 str. 200-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 red.), hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų lėšų atlyginta jam priklausanti suma. Pagal šį kreipimąsi hipotekos teisėjas nutartimi areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja apie tai įkeisto daikto savininką bei skolininką, nurodydamas, kad, per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iš viešųjų varžytynių. Per nurodytą 1 mėnesio terminą hipoteka įkeisto daikto savininkas gali sumokėti skolininko skolą ir taip išvengti įkeisto turto pardavimo, arba gali to ir neatlikti, elgtis pasyviai, tik paklusdamas apribojimams pagal teismo nutartimi nustatytą areštą hipoteka įkeistam turtui, t. y. tinkamai laikytis draudimo neperleisti turto kitiems asmenims, neįkeisti, nenuomoti ar kitomis teisėmis nesuvaržyti jo ir t. t. Taip pat įkeisto daikto savininkas CPK nustatyta tvarka gali įgyvendinti apeliacijos teisę, kvestionuodamas nutarties, kuria areštuotas hipoteka apsunkintas turtas, teisėtumą.

24Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo teismui padavimą ir jo priėmimą, dėl ko nepagrįstai pripažino pareiškimą nepaduotu bei grąžino jį apeliantui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi toks pareiškimas atitinka formaliuosius procesinių dokumentų formai bei turiniui keltinus reikalavimus, yra apmokėtas žyminiu mokesčiu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir, įgyvendinant proceso operatyvumo principą (CPK 7 str.), pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos lakštą priimtinas.

25Atskiruoju skundu prašoma apeliacinės instancijos teismo panaikinti ginčijamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti nutartį parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu įkeistą turtą. Tokį apelianto prašymą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas tik pareiškimo dėl skolos priverstine tvarka išieškojimo priėmimo klausimas, išspręsdamas ginčijamą klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teismas gali pareiškimą priimti, tačiau negali nagrinėti kitų klausimų, priskirtų pirmosios instancijos teismo kompetencijai, juo labiau, šio teismo dar neišspręstų (CPK 301 str. 1 d.).

26Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti.

28Priimti apelianto AB „SEB lizingas“ 2012 06 14 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos lakštą Nr.01120090000586.

29Perduoti šį pareiškimą nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine... 2. I. Ginčo esmė. ... 3. Skolininkas UAB „Geltona šviesa“, užtikrindamas įsipareigojimų pagal... 4. Pareiškėjas (kreditorius) AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus miesto... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-21 nutartimi įpareigojo... 6. Pareiškėjas AB „SEB lizingas“ 2012-07-12 pateikė pareiškimą, kuriuo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.... 8. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-07-31 nutartimi (b.l. 34-35)... 9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.... 11. Pareiškėjas AB „SEB lizingas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Nurodė, jog finansinio lizingo sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo... 16. Skundžiamos 2012 07 31 nutarties pagrįstumas tikrinamas pagal CPK normas,... 17. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (tarp jų ir pareiškimų... 18. Taigi šioje byloje klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 19. Pagal bylos duomenis 2008 02 26 tarp apelianto (kreditoriaus) UAB „SEB... 20. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto... 21. Kaip jau minėta aukščiau skolininkas lizingo objektą apeliantui yra... 22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 23. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t.y. kai hipoteka kreditoriaus... 24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes,... 25. Atskiruoju skundu prašoma apeliacinės instancijos teismo panaikinti... 26. Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti.... 28. Priimti apelianto AB „SEB lizingas“ 2012 06 14 pareiškimą dėl... 29. Perduoti šį pareiškimą nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui....