Byla 2A-478/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Jumasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3288-450/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jumasta“, uždarajai akcinei bendrovei „Getanitas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „AS Development“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB ,,Kauno dujotiekio statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui: iš atsakovo UAB „Jumasta“ 65 271,55 Lt žalos atlyginimo ir 42 084,75 Lt avanso tolesnių darbų atlikimui; iš atsakovo UAB „Getanitas“ priteisti 50 198,89 Lt žalos atlyginimo ir 77 280,92 Lt avanso tolesnių darbų atlikimui; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 6 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pagal 2006-04-10 subrangos sutartį Nr. 06/36 subrangovas UAB „Jumasta“ įsipareigojo rangovui AB „Kauno dujotiekio statyba“ atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), III etapo: K-6 korpuso, cementinių grindų įrengimo butuose, balkonuose, holuose ir terasose įrengimo darbus. Pagal 2006- 06-12 subrangos sutartį Nr. 06/81, bei papildomus susitarimus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8, Nr. 10 subrangovas UAB „Getanitas“ įsipareigojo rangovui AB „Kauno dujotiekio statyba“ atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), III etapo 6 korpuso, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), plytelių klijavimo darbus. Objektas priduotas į eksploataciją 2009-03-16, garantinis terminas nepasibaigęs. Atsakovai UAB „Jumasta“ ir UAB „Getanitas“ pažeidė subrangos sutarčių nuostatas, darbai pagal sutartis buvo atlikti nekokybiškai, per atsakovų įrengtus balkonus pratekėdavo vanduo lyjant lietui, ir tai padarė žalos pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje balkonams - grindims, sienoms ir luboms, kurios buvo apgadintos bėgant lietaus vandeniui per nekokybiškai įrengtas grindis. Apie šias aplinkybes atsakovams UAB „Jumasta“ ir UAB „Getanitas“ buvo rašytos pretenzijos, jie raginti geranoriškai pašalinti trūkumus, tačiau į jas atsakovai reaguoja tik neigdami savo atsakomybę. Visi balkonai buvo apžiūrėti, atliktiniems darbams buvo surašyti defektiniai aktai, kurie yra priedai prie statybos rangos trūkumams šalinti sutarčių, taip pat visi balkonai prieš remontuojant buvo nufotografuoti. Ieškovas buvo priverstas imtis subrangos sutartyse nustatytų veiksmų dar ir siekdamas sumažinti vis didėjančią žalą. Subrangos sutarčių 9.9 punktas nustato, kad „Jei subrangovas nepašalina objekto statybos darbų trūkumų rangovo nustatytais protingais techniškai įmanomais terminais, rangovas gali savo sąskaita pašalinti trūkumus arba pasamdyti asmenis tiems trūkumams pašalinti, o subrangovas privalo kompensuoti šalinant subrangovo atliktų darbų rezultato trūkumus mokėjimo dokumentais pagrįstas išlaidas patyrusiai šaliai dėl sutartyje numatytų subrangovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo paties mokėjimo dokumentais pagrįstas išlaidas bei sumokėti 10 proc. tokių išlaidų dydžio baudą“. Ieškovas pasamdė kitą įmonę, t. y. UAB „KDS statyba“, su kuria pasirašė statybos rangos sutartis, pagal kurias ši įmonė atliko balkonų hidroizoliacijos remonto darbus bei balkono lubų dažymo darbus, pagal šias sutartis buvo pašalinti trūkumai (duomenys neskelbtini), dalyje balkonų. Ieškovas už atitinkamai atsakovų šiame objekte atliktus darbus iš dalies buvo neatsiskaitęs, t. y. UAB „Jumasta“ buvo skolingas 47 656,58 Lt, o UAB „Getanitas“ skola už šiuos darbus buvo

527 533,07 Lt. 2009-10-05 raštais Nr. GSK-531 bei GSK-532 ieškovas abiems atsakovams išsiuntė pranešimus apie įskaitymą. Šiuose raštuose ieškovas atsakovus informavo, kad jau pašalino dalyje balkonų (duomenys neskelbtini), trūkumus, ir atitinkamai įskaitė sumas, kurias buvo skolingas atsakovams. Toliau trūkumus ieškovas šalino iš savo lėšų, nuo skolų įskaitymo momento ieškovas įgijo reikalavimo teisę į likusių nuostolių atlyginimą pagal subrangos sutartis. Šiuo metu jau yra atlikta darbų 115 470,44 Lt sumai, o reikalinga atlikti darbų 194 555,31 Lt sumai. CK 6.280 straipsnis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Šiuo atveju, kadangi abiejų atsakovų darbai yra atlikti su trūkumais, blogai įrengti balkonų pagrindai bei nekokybiškai atlikti hidroizoliacijos darbai, nustatyti kiekvieno iš jų kaltės procentą yra neįmanoma. Todėl tiek jau atlygintos žalos dydį, tiek CK 6.61 straipsnio 1 dalies pagrindu avansu prašomos priteisti žalos dydį reikia dalinti lygiomis dalimis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Jumasta“ 75 032,54 Lt nuostoliams atlyginti, 6 667,47 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Getanitas“ 95 155,66 Lt nuostoliams atlyginti, 7 271,16 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų UAB „Jumasta“ ir UAB „Getanitas“ lygiomis dalimis 112,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad AB „Kauno dujotiekio statyba“ 2006-04-10 pasirašė su UAB „Jumasta“ subrangos sutartį Nr. 06/36, kuria subrangovas įsipareigojo rangovui atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), III etapo: K-6 korpuso, cementinių grindų įrengimo butuose, balkonuose, holuose ir terasose įrengimo darbus, o 2006-06-12 subrangos sutartimi Nr. 06/81, bei papildomais susitarimais Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8, Nr. 10 subrangovas UAB „Getanitas“ įsipareigojo rangovui AB „Kauno dujotiekio statyba“ atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), III etapo 6 korpuso, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), plytelių klijavimo darbus. 2008-08-28 pretenzija atsakovui UAB „Jumasta“ nurodo, kad pagal gyventojų skundus dėl vandens praleidimo per balkonines plokštes, ieškovas kvietė tiek hidroizoliaciją, tiek plytelių klijavimo darbus atlikusią UAB „Getanitas“, kuri išardė plyteles ir nustatė, kad cementinis pasluoksnio įrengimas balkonuose nekokybiškas. Atsakydama į pretenziją UAB „Jumasta“ nurodė, kad vandens laidumui per balkonines plokštes įtakos neturi UAB „Jumasta“ atlikti darbai. Teismas nustatė, kad tarp šalių vyko įvairus susirašinėjimas, tame tarpe dėl darbų ištaisymo, bei preliminaraus trūkumų šalinimo kainų. AB „Kauno dujotiekio statyba“ pranešimu dėl įskaitymo pranešė atsakovui UAB „Jumasta“, jog už atliktus darbus nėra atsiskaičiusi 47 656,58 Lt, tačiau kadangi dėl atliktų darbų yra išryškėję defektai, apie kuriuos buvo ne kartą informuoti, bei patiems jų nepašalinus, ieškovas pasamdė kitą įmonę UAB „KDS statyba“, kuri pašalino defektus už 48 380,51 Lt sumą, bei nuo šios sumos skaičiavo 10 procentų baudą, t. y. 4 838 Lt, viso 53 743,52 Lt, ieškovas pareiškė, kad įskaito priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, todėl lieka įsiskolinimas 6 086,94 L. Ieškovas pranešimu dėl įskaitymo pranešė UAB „Getanitas“, kad už atliktus darbus ieškovas skolingas 27 533,46 Lt, išryškėjus trūkumams ir kitai įmonei pašalinus juos, viso pašalinti defektai už 32 342,93 Lt, bei 10 procentų bauda, tai sudaro 3 234,30 Lt, todėl ieškovas įskaitė priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir UAB „Getanitas“ skola liko 8 551,75 Lt. Byloje atlikta statybos techninė ekspertizė nustatė, kad vandens pratekėjimo priežastys yra: netolygiai padengta hidroizoliacija; sueižėjęs cementinis skiedinys; įtrūkęs išlyginamasis sluoksnis; silpnas cementinio skiedinio išlyginamasis sluoksnis; įpjauta hidroizoliacija ir išlyginamasis sluoksnis; pertvarų montavimui išgręžtos skylės; neužhermetintos deformacinės siūlės. Teismo teigimu, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas 2008-08-28 UAB „Jumasta“ ir 2008-07-30, 2008-08-22 atsakovui UAB „Getanitas“ pateikė pretenzijas. Atsakovai UAB „Jumasta“ ir UAB „Getanitas“ į ieškovo pretenzijas, bei vėlesnius daugkartinius raštus iš esmės neregavo, išskyrus tai, kad UAB „Jumasta“ bute Nr. 78 iš dalies ištaisė savo defektus. Kaip matyti iš byloje esančių Aktų: 2009-09-14, 2008-09-01, 2009-07-10 apžiūros metu buvo konstatuoti aukščiau cituotų butų balkonų defektai. Nors ir vėliau tokie defektai buvo nustatinėjami ir abu atsakovai žinojo apie šią problemą, tačiau tinkamai tiek į pretenzijas, tiek ir įvairų kitą susirašinėjimą neregavo, nors garantinis terminas tokiems darbams taisyti nebuvo praėjęs. Įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovai, atsižvelgiant į protingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, ne tik privalėjo tiksliai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bet ir turėjo pareigą užtikrinti tinkamą viso proceso eigą, įskaitant ir garantinį periodą. CK 6.665 str. 3 d. numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Esant nurodytai situacijai, teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai, vadovaudamasis subrangos sutarčių 9.9 p., kuris nurodo, kad jei subrangovas nepašalina objekto statybos darbų trūkumų rangovo nustatytais protingais terminais, rangovas gali savo sąskaita pašalinti trūkumus ar pasamdyti asmenis tiems trūkumams pašalinti, o subrangovas privalo kompensuoti šalinant subrangovo atliktų darbų rezultato trūkumus mokėjimo dokumentais pagrįstas išlaidas patyrusiai šaliai dėl sutartyje numatytų subrangovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo mokėjimo dokumentais pagrįstas išlaidas bei sumokėti 10 procentų tokių išlaidų dydžio baudą. Tuo pagrindu ieškovas pasamdė UAB „KDS statyba“, su kuria sutarė dėl balkonų remonto darbų atlikimo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „KDS statyba“ įvairius balkonų remonto darbus atliko sutartyse ir lokalinėse sąmatose susitartais įkainiais ir pateikė ieškovui PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui, kasos išlaidų orderis bei mokėjimo nurodymas Nr. 4901 patvirtina, kad ieškovas tokias sąskaitas apmokėjo, viso 93 554,10 Lt. Teismas nurodė, kad prie ieškinio pateikti įrodymai, lokalinės darbų sąmatos, defektiniai aktai bei nuotraukos, taip pat ir susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovų patvirtina, jog nekokybiškai buvo atlikti abiejų atsakovų, tiek UAB „Jumasta“, tiek ir UAB „Getanitas“ darbai. Atsakovo UAB „Jumasta“ įrengtas grindų cementinis sluoksnis nelygus, sueižėjęs ir birus, UAB „Getanitas“ įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis taip pat įrengtas nekokybiškai, netolygiai, todėl teismas sprendė, kad būtent šių priežasčių visuma nulėmė defektų atsiradimą, ir šiuo atveju darbus atlikę subrangovai yra vienodai atsakingi už tai, kad laikui bėgant balkonuose ėmė pratekėti vanduo, kuris sugadino balkonų grindis, sienas ir lubas. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir byloje atlikta ekspertizė. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Jumasta“ keliami eksperto išvadų netinkamumo pagrindai - eksperto kompetencijos stoka, pačių balkonų neapžiūrėjimas, skiedinio bandymų neatlikimas niekuo neparemti, ir neduoda pagrindo nevertinti eksperto išvadų, atsakovo nurodyti ekspertizės paneigimo argumentai negali pakeisti išvados, jog balkonų įrengimo darbai nebuvo atlikti kokybiškai. Teismo manymu, atsakovas UAB „Jumasta“ nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti eksperto išvadomis, byloje pateikti M. L. raštas, V. B. E. specialisto išvada negali paneigti pateiktos ekspertizės išvados. Teismas pažymėjo, kad civilinis procesas iš viso nenumato „specialisto išvados“ pateikimo galimybės. Teismas nurodė, kad ekspertizės akte padarytos išvados išsamios, paremtos argumentais, įstatymais, STR ir kt., ekspertas išvadas padarė įvertinęs visą civilinės bylos medžiagą, balkonai buvo apžiūrėti, tai patvirtina byloje esantys aktai, kuriuos ekspertas ir vertino atliekant ekspertizę, tuo tarpu kitų asmenų pateikti įrodymai, kuriais bandoma paneigti ekspertizės akte nustatytas išvadas, visiškai neparemti civilinės bylos medžiaga ir procesiniuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis, kadangi tokie asmenys neturėjo teisės ir galimybės susipažinti su bylos medžiaga, jų pateikti aiškinimai niekuo neparemti ir negali prilygti teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadoms ir jas paneigti. Ekspertas nustatė, kad vanduo prateka butų balkonuose tiek dėl hidroizoliacijos, tiek ir dėl cementinio sluoksnio ir skiedinio nekokybiškumo, o šiuos darbus pagal subrangos sutartis ir atliko atsakovai. Atsakovai neužtikrino galutinės geros atliekamų darbų kokybės, tuo pažeisdami ne tik sutartinius įsipareigojimus, bet ir bendro pobūdžio CK 6.246 str. 1 d. nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgdamas į šias nurodytas aplinkybes bei šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovai neištaisė visų defektiniuose aktuose nurodytų balkonuose darbų, kokius jie privalėjo tinkamai atlikti pagal pradines sutartis, garantinis terminas nebuvo praėjęs, o atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, dėl ko atsirado defektai: vandens pratekėjimas balkonuose, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į atsakovus su pretenzijomis, sudaryti rangos sutartį su kitu rangovu tiems patiems rangos darbams pataisyti, kuriuos tinkamai buvo įsipareigoję atlikti atsakovai. Teismas sprendė, kad atsakovai netinkamai vykdė savo, kaip rangovų, prievoles pagal subrangos sutartis, todėl per garantinį terminą atsiradus defektams, bei juos taisant atsiradus nuostoliams, atlyginimas už šiuos netinkamai atliktus darbus priteistinas iš atsakovų. Teismas laikė pagrįstu ieškovo atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir tokiu būdu dalies įsiskolinimo padengimą, kadangi pagal CK 6.130 str. 1 d. toks įskaitymas galimas, o ieškovas laikėsi CK 6.131 str. 1 d. reikalavimo, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad pašalinus balkone atsiradusius defektus neįmanoma tiksliai apskaičiuoti abiejų atsakovų atliktų darbų defektų pašalinimo vertės, todėl tikslinga patirtus nuostolius dalinti lygiomis dalimis. Tokiu būdu kiekvienas iš atsakovų turėtų sumokėti po 46 777,05 Lt. Kadangi ieškovas yra padaręs aukščiu nurodytus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t.y. įskaitęs su UAB “Jumasta“ likusią skolą 47 656,58 Lt ir UAB „Getanitas“ 27 533,46 Lt, tokiu būdu už realiai atliktus defektų šalinimo darbus atsakovas UAB „Jumasta“ pilnai atsiskaitęs. Ekspertizės akte nustatyta, kad ieškovas, atlikdamas balkono defektų šalinimo darbus, atitinkamai padarė pagerinimus: priklijavo stiklo audinio juosteles prie vitrinų ir sudėjo putų polistireno juostas prie sienų, tokius darbus ekspertas įvertino 5 496,97 Lt be PVM. Todėl teismas sprendė, kad ši suma, kaip atliktas pagerinimas turi būti išminusuojama iš bendros nuostolių sumos, (t.y. 93 554,10 -5496,97 Lt = 88 057,13 Lt). Ieškovo naudai priteistina iš atsakovo UAB „Getanitas“ 16 495,10 Lt nuostoliams patirtiems šalinant defektus atlyginti. Ieškovas yra paskaičiavęs 10 procentų baudą atsakovui UAB „Jumasta“ 4 838 Lt, atsakovui UAB „Getanitas“ 3 234,30 Lt, kadangi subrangos sutarčių 9.9 p., šalys susitarė dėl 10 procentų dydžio baudos nuo nuostolių sumos. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas tokią baudą paskaičiuoti ir priteisti iš atsakovų ieškovo naudai. Ieškovas prašė priteisti ir 194 555,31 Lt nuostolių atlyginti už atliktinus defektų šalinimo darbus kitų butų, nurodytų lentelėje, balkonuose. Į minėtą sumą paskaičiuotas PVM, nors realiai neatlikus defektų šalinimų darbų, PVM nėra sumokėtas. Be to, į minėtą sumą taip pat paskaičiuota 10 procentų dydžio bauda. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė rašytinius duomenis, kad ir kitų butų balkonuose reikalinga atlikti defektų šalinimo darbus, tokių darbų kiekį ir sąmatas patvirtina byloje esančios lokalinės sąmatos, bei defektų aktai, ieškovo pranešimai atsakovams apie atsiradusius defektus ir būtinumą juos taisyti, bei duomenys, kad tokie darbai vyksta ir šiuo metu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kurios leidžia teigti, jog būtent dėl abiejų atsakovų nekokybiškai atliktų darbų atsirado defektai, kuriuos būtina pašalinti, bei tuo pačiu atsirandančių nuostolių, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ateityje patirtinų nuostolių, bei šiuo metu patiriamų už defektų šalinimo darbus (Subrangos sutarčių 9.10 p.). Atsižvelgdamas į tai, kad tokie darbai neatlikti (ar atliekami dabar) ir duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs PVM nepateikta, teismas atmetė reikalavimą priteisti iš šios sumos PVM. Teismas atmetė ir reikalavimą priteisti 10 procentų baudą paskaičiuotą nuo būsimų defektų šalinimo kaštų, kadangi pagal sutartį, tokios baudos ieškovas gali reikalauti realiai patyręs defektų šalinimo nuostolius. Teismas konstatavo, kad ieškovo naudai priteistina iš atsakovų prašoma suma avansu už balkonų (duomenys neskelbtini), remontą, viso 148 515,53 Lt be PVM ir baudos, atitinkamai lygiomis dalimis iš UAB „Jumasta“ ir UAB „Getanitas“, t. y. po 74 257,76 Lt.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas UAB ,,Jumasta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atsakovo UAB ,,Jumasta“ atžvilgiu buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo nuspręsta priteisti 75 032,54 Lt nuostoliams atlyginti, 6 667,47 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant betarpiškumo, rungimosi principus, įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, nepašalinęs esminių prieštaravimų tarp įrodymų (ekspertizės akto ir kitų įrodymų), sprendimą nepagrįstai grindė vien neteisingu, nepatikimu, ydingu, esminių ekspertizės aktui keliamų reikalavimų neatitinkančiu S. M. ekspertizės aktu ir jo išvadomis. Teismas sutiko su ekspertizės akto išvadomis, bet iš esmės nenurodė tokio sutikimo motyvų, neįvertino ekspertizės akto visų byloje esančių įrodymų kontekste, neatsižvelgė į jų prieštaringumą. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje iš esmės konstatuojamos faktinės aplinkybės eksperto išvadų pavidalu, nenurodžius ekspertizės objekto tyrimų, neištyrus ir neapžiūrėjus objekto, vertinant iš esmės tik ieškovo į bylą pateiktą medžiagą ir laikant ją teisinga, nevertinant kitos byloje esančios medžiagos, išvadų nesiejant su atliktais tyrimais, nemotyvuojant ir nepagrindžiant pateikiamų išvadų ir atsakymų į teismo iškeltus klausimus, kas patvirtina CPK 216 straipsnio 1 dalies, Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą.

112. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nepasisakė dėl juose esančių argumentų, patvirtinančių, jog nėra pagrindo priimti sprendimą, vadovautis ekspertizės aktu dėl jo ydingumo ir jame esančių išvadų nepagrįstumo. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą byloje paskirti pakartotinę ekspertizę.

123. Ekspertizės akto, kuriuo vadovavosi teismas priimdamas sprendimą, išvados yra prieštaringos. Ekspertizės akte ekspertas pateikė labiausiai tikėtinas vandens pratekėjimo priežastis. Pats ekspertas šias priežastis nurodė kaip labiausiai tikėtinas. Jis negalėjo pateikti vienareikšmės išvados ar išvadų jam pateiktu klausimu. Taip pat ekspertizės akte ekspertas pripažino, kad byloje nėra darbų priėmimo-perdavimo aktų, todėl nėra galimybės atsakyti į klausimą, ar jų pasirašymo metu buvo galima nustatyti defektus. Nepaisant to, ekspertas padarė išvadą trūkstant dokumentų, t. y. net nepareikalavęs papildomos medžiagos. Kadangi hidroizoliacijos darbus pagal sutartį turėjo atlikti kitas atsakovas UAB ,,Getanitas“, ši eksperto nustatyta ir neištirta aplinkybė turi tiesioginę reikšmę atsakovo UAB ,,Jumasta“ atsakomybei kilti. Ekspertas, nustatydamas vandens pratekėjimo priežastis, konstatavo matytus nuotraukose defektus, tačiau tai negali patvirtinti priežasčių, sukėlusių vandens pratekėjimą. Taigi atsakydamas į teismo užduotus klausimus Nr. 8 ir 9, ekspertas nesivadovavo Statybos techniniu reglamentu STR 2.0513:2004 ,,Statinių konstrukcijos. Grindys“.

134. Ekspertizės išvada nėra išsami, kadangi ekspertas neišsiaiškino tikrųjų vandens pratekėjimo priežasčių. Neteisingos ir tikrovės neatitinkančios išvados S. M. ekspertizės akte buvo pateiktos dar ir dėl tos priežasties, kad ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos teismo paskirtai ekspertizei atlikti. S. M. į teismo ekspertų sąrašą buvo įrašytas kaip asmuo, galintis atlikti statinio projekto ekspertizę ir tik statinio dalinę ekspertizę. Šio eksperto kompetencija nebūtų pagrindo abejoti, jei jam būtų buvusi suteikta teisė atlikti statinio ekspertizę.

145. Ekspertizės akte, tirdamas remonto darbų kainų pagrįstumą, ekspertas nepagrįstai rėmėsi skaičiuojamomis rinkos kainomis pagal UAB ,,Sistela“ pateikiamus įkainius, nes šie įkainiai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Konstatavęs faktą, kad skaičiuojamoji rinkos kaina yra didesnė negu nurodyta ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose, ekspertas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytos kainos yra pagrįstos. Tačiau ekspertizės akte turi būti nurodomi atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatą teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Nors ekspertas turėjo teikti specialių žinių apie darbus kainas ir palyginęs nustatyti, ar ieškovo nurodytos kainos yra pagrįstos, ekspertas apsiribojo UAB ,,Sistela“ rekomenduojamais įkainiais, net nepagrindęs jų taikymo, atsižvelgęs į Statistikos departamento skelbiamus duomenis apie statybos kainas ir kt.

156. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos netesybų įskaitymo į nuostolius taisyklės. Kadangi nagrinėjamu atveju netesybų suma yra mažesnė už nuostolius, teismas turėjo taikyti netesybų (baudos) įskaitymo į nuostolius taisyklę ir ieškinio dalį dėl šių reikalavimų atmesti. Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo UAB ,,Jumasta“ 10 proc. baudą nuo nuostolių sumos.

167. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.662 straipsnio 4 dalies, CK 6.697 straipsnio 5 dalies ir pripažino, kad ieškovo įskaitymas buvo atliktas pagrįstai. Tik nustačius trūkumus ir užsakovui tinkamai įvykdžius prievolę apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo/pareiškus pretenziją, užsakovui atsiranda CK 6.665 straipsnyje nustatytos teisės, tarp jų ir teisė reikalauti iš rangovo (atsakovo) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovas ėmė samdyti trečiuosius asmenis statybos darbų atlikimui prieš tai net nesikreipęs į atsakovą UAB ,,Jumasta“ dėl trūkumų pašalinimo ir negavęs atitinkamo atsakovo atsisakymo. Nors teismas nurodė, kad ieškovas siuntė atsakovams pretenzijas, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo nuostolius, tačiau teismas neįvertino, kad ieškovas iš tikrųjų atsakovo atžvilgiu neįvykdė CK 6.662 straipsnio 4 dalyje, CK 6.697 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos pranešti apie trūkumus rangovui per protingą terminą po jų nustatymo ir pareikšti dėl to pretenziją.

178. Teismas neteisingai taikė CK 6.61 straipsnį, 6.280 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą už atliktinus defektų šalinimo darbus.

18Ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, paskyrė teismo ekspertizę atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

19IV. Apeliacinio teismo argumentai

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

22Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl šalių sudarytų rangos sutarčių pagrindu atliktų statybos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

23Dėl statybos darbų defektų nustatymo

24Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Darbų kokybė privalo atitikti įstatymų reikalavimus ir rangos sutarties sąlygas, tokių nesant – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (CK 6.663 str.). Jei darbai atlikti nesilaikant šių reikalavimų dėl kokybės, užsakovas turi teisę naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais.

25Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Rangovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004).

26Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir atsakovas UAB ,,Jumasta“ 2006-04-10 pasirašė subrangos sutartį Nr. 06/36, kuria atsakovas UAB ,,Jumasta“ įsipareigojo ieškovui atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), III etapo: K-6 ir K-8 korpusų, cementinių grindų įrengimo butuose, balkonuose, holuose ir terasose įrengimo darbus (t. 1, b. l. 11-18). Ieškovo AB ,,Kauno dujotiekio statyba“ ir atsakovo UAB ,,Getanitas“ 2006-06-12 pasirašyta subrangos sutartimi Nr. 06/81, bei papildomais susitarimais Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8, Nr. 10 atsakovas UAB „Getanitas“ įsipareigojo atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), III etapo 6 korpuso, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), plytelių klijavimo darbus (balkonuose) (t. 1, b. l. 19-35, 37, 38).

27Iš bylos duomenų matyti, kad pagal gyventojų skundus dėl vandens praleidimo per balkonų plokštes buvo nustatyta, kad statybos darbai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančiuose butuose buvo atlikti nekokybiškai (t. 1, b. l. 43). Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, ieškovas dėl atliktų darbų trūkumų 2008-08-28 pateikė tiek atsakovui UAB ,,Jumasta“ (t. 1, b. l. b. l. 43), tiek ir 2008-07-30, 2008-08-22 atsakovui UAB „Getanitas“ pretenzijas (t. 1, b. l. 53,54) ir apie atliktų darbų trūkumus atsakovams buvo žinoma. Tačiau atsakovai į ieškovo pretenzijas bei vėlesnius ieškovo jiems teiktus raštus iš esmės nereagavo, išskyrus tai, kad kelis kartus dalyvavo apžiūrint darbų trūkumus bei atsakovas UAB ,,Jumasta“ ištaisė dalį darbų trūkumų viename iš butų (t. 1, b. l. 46, 48-50).

28Įstatymas numato, kad nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų rangovui, vienas iš kurių yra atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šia teise ieškovas pasinaudojo, pateikęs pretenzijas atsakovams, reikalaudamas pašalinti trūkumus, tačiau atsakovams to nepadarius, ieškovas su UAB ,,KDS statyba“ 2009-07-13, 2009-09-01, 2009-09-07, 2009-10-02 pasirašė statybos rangos sutartis, kurių pagrindu UAB ,,KDS statyba“ atliko name (duomenys neskelbtini), esančiuose devyniolikoje butų balkonų remonto darbus (t. 1, b. l. 66-67, 109-110, 161-162, 188-189, 196-197, 204-205). Dėl to pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai priteisė ieškovui jo turėtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas iš už šiuos trūkumus atsakingų atsakovų. UAB ,,KDS statyba“ namo (duomenys neskelbtini), butų balkonų remonto darbų būtinumą bei jų atlikimą patvirtina byloje esantys defektiniai aktai, lokalinės sąmatos, sąskaitos faktūros, statybos rangos sutartys (t. 1, b. l. 66-232).

29Nagrinėjamoje byloje nustatytas defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu faktas, kurio apeliantas neginčija. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas neginčija statybos darbų defektų, tačiau nurodo, kad defektai atsirado ne dėl jo, o dėl kito atsakovo UAB ,,Getanitas“ netinkamai atliktų darbų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos apelianto argumentus paneigia byloje esantys įrodymai: lokalinės darbų sąmatos, defektiniai aktai, susirašinėjimo tarp šalių medžiaga, byloje paskirtos ekspertizės išvada.

30Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ 2008-09-18 rašte atsakydamas į UAB „Jumasta“ 2008-09-15 raštą (kuriuo atsakovas nesutiko su ieškovo pateikta pretenzija dėl jo atliktų darbų kokybės ir teigė, kad vandens laidumui galėjo turėti hidroizoliacijos įrengimas) nurodė, kad dalyvaujant ieškovui bei abiems atsakovas buvo apžiūrėtas atsakovo UAB ,,Jumasta“ įrengtas cementinio skiedinio sluoksnis balkone bei nustatyta, kad skiedinys 1-2 cm. gylyje sunkiai panašus į sukietėjusį skiedinį, o yra tiesiog žvyras (t. 1, b. l. 46). Ieškovo AB ,,Kauno dujotiekio statyba“ 2009-09-18 rašte atsakovui UAB ,,Jumasta“ nurodyta, kad yra išryškėję defektai (duomenys neskelbtini), dėl vandens pratekėjimo, dėl ko buvo išardyta balkono akmens masės plytelių danga ir komisijos (dalyvaujant ir atsakovo UAB ,,Jumasta“ atstovui) nustatyta, kad cementinių grindų sluoksnis yra tik 1,5-2 cm storio, dėl ko jis trūkinėja, sugadinta hidroizoliacija ir praleidžia vandenį (t. 1, b. l. 48, 49-50).

31Byloje atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad vandens pratekėjimo balkonuose priežastys yra: netolygiai padengta hidroizoliacija (vizualiai matosi, kad kai kuriose vietose hidroizoliacija visiškai arba akivaizdžiai nepakankamai padengta); sueižėjęs cementinis skiedinys aplink vitrinas (vizualiai matosi, kad kai kuriose vietose cementinio skiedinio išlyginamasis sluoksnis prie vitrinų yra ištrupėjęs); įtrūkęs išlyginamasis sluoksnis (vizualiai matosi, kad kai kuriose vietose yra įtrūkiai cementinio skiedinio išlyginamajame sluoksnyje), šie įtrūkiai suskaldo hidroizoliaciją, įtrūkiai išlyginamajame sluoksnyje galėjo atsirasti dėl per mažo šio sluoksnio storio; silpnas cementinio skiedinio išlyginamasis sluoksnis (kai kuriose vietose cementinis skiedinys yra nesukietėjęs, birus); įpjauta hidroizoliacija ir išlyginamasis sluoksnis; pertvarų montavimui išgręžtos skylės, jos neužtaisytos sandarinimo medžiagomis, neužhermetintos deformacinės siūlės. Ekspertas pažymėjo, kad bet kuri iš paminėtų priežasčių yra pakankama, kad atsirastų vandens pratekėjimas, t. y. esant bet kuriai iš paminėtų priežasčių labai tikėtina, kad vyktų vandens pratekėjimas, nepriklausomai nuo to, ar egzistuotų kitos priežastys. Taip pat ekspertas nurodė, kad cementinio grindų sluoksnio struktūra vietomis yra biri dėl statybos technologijos pažeidimų, labiausiai tikėtinos priežastys yra netinkamai parinktas vandens ir cemento santykis (panaudota per mažai vandens), netinkamai išmaišytas ar sutankintas skiedinys, vandens patekimas į cementinį sluoksnį ir jo sušalimas negalėjo būti šio sluoksnio struktūros pasikeitimo priežastimi.

32Iš byloje esančių ieškovo bei UAB „KDS statyba“ sudarytų statybos rangos sutarčių, defektinių aktų, lokalinių sąmatų, atliktų darbų aktų (t. 1, b. l. 66-223) matyti, kad buvo atlikti balkonų remontų darbai name (duomenys neskelbtini), esančiuose butuose, analogiški darbams, kuriuos pagal su ieškovu sudarytas subrangos sutartis buvo įsipareigoję atlikti abu atsakovai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams abiems tenka pareiga atlyginti ieškovui patirtus nuostolius dėl atsakovų atliktų darbų defektų šalinimo.

33Bylos duomenimis, ieškovas apmokėjo UAB ,,KDS statyba“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras 93 554,10 Lt sumai (t. 1, b. l. 224-228, 256-272). Ekspertizės aktu nustatyta, kad šalinant butų balkonų defektus, taip pat buvo padaryti pagerinimai 5496,97 Lt sumai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši suma turėtų būti išminusuota iš ieškovo patirtų

3493 554,10 Lt išlaidų dėl butų balkonų remonto darbų, todėl laikytina, kad ieškovas turėjo 88 057,13 Lt dydžio išlaidų. Ieškovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir atsakovo UAB ,,Jumasta“ 2006-04-10 pasirašytos subrangos sutarties Nr. 06/36 9.10 punkte bei su atsakovu UAB ,,Getanitas“ 2006-06-12 pasirašytos subrangos sutarties Nr. 06/81 9.9 punkte buvo numatyta, kad jei subrangovas nepašalina objekto statybos darbų trūkumų rangovo nustatytais protingais terminais, rangovas gali savo sąskaita pašalinti trūkumus ar pasamdyti asmenis tiems trūkumams pašalinti, o subrangovas privalo kompensuoti šalinant subrangovo atliktų darbų rezultato trūkumus mokėjimo dokumentais pagrįstas išlaidas patyrusiai šaliai dėl sutartyje numatytų subrangovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo mokėjimo dokumentais pagrįstas išlaidas bei sumokėti 10 procentų tokių išlaidų dydžio baudą. Dėl to pagrįstas ieškovo prašymas priteisti jam iš atsakovų 10 procentų dydžio baudą nuo patirtų darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat nurodė, kad reikalavimą dėl skolos iš atsakovų priteisimo sumažina, nes jis yra įskaitęs vienašaliais pareiškimais į atsakovams pagal subrangos sutartis priklausantį reikalavimą sumokėti kainos dalį už atliktus darbus, atitinkamai UAB „Jumasta“ – 47 656,58 Lt, o UAB „Getanitas“ – 27 533,07 Lt (CK 6.130 str.). Ieškovas galėjo įskaityti savo reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo į atsakovų reikalavimą dėl atlyginimo už darbus, nes apie tai pranešė atsakovams (t. 1, b. l. 59, 63) (CK 6.131 str.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad darbų defektai yra nustatyti dėl abiejų atsakovų netinkamai atliktų darbų, t. y. tiek dėl UAB ,,Jumasta“ nekokybiškai įrengtų cementinių grindų, tiek dėl atsakovo UAB ,,Getanitas“ netinkamai įrengtos hidroizoliacijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abu atsakovai yra vienodai atsakingi dėl ieškovo patirtų išlaidų šalinant padarytus darbų defektus, todėl šias išlaidas privalo atlyginti abu atsakovai lygiomis dalimis, atsitinkamai UAB ,,Jumasta“ – 774,78 Lt (88 057,13 Lt : 2 + 4 402,86 – 47 656,58 Lt) ir UAB ,,Getanitas“ – 20 897,90 Lt (88 057,13 Lt : 2 + 4 402,86 – 27 533,07 Lt).

35Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos netesybų įskaitymo į nuostolius taisyklės, nes šiuo atveju netesybų suma yra mažesnė už nuostolius. Aiškindamas ir taikydamas netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje šalių sutartinės netesybos – bauda – yra apribotos 10 procentų nuo atliktų darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidų. Teisėjų kolegija šalių sudarytos sutarties pažeidimo kontekste neturi pagrindo šalių sutartas netesybas (baudą) pripažinti aiškiai per didelėmis.

36Bylos duomenimis, ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti ir 194 555,31 Lt nuostolių atlyginimo už atliktinus defektų šalinimo darbus kitų butų balkonuose. CK 6.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius; šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad dėl abiejų atsakovų nekokybiškai atliktų darbų atsirado defektai, kuriuos būtina pašalinti, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ateityje patirtinų nuostolių, bei šiuo metu patiriamų už defektų šalinimo darbus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad defektų šalinimo darbai kol kas neatlikti, pagrįstai iš ieškovo prašomos priteisti sumos išminusavo reikalavimą priteisti ir PVM bei 10 procentų baudą paskaičiuotą nuo būsimų defektų šalinimo kaštų, ir ieškovo naudai priteisė iš atsakovų 148 515,53 Lt, t. y. po 74 257,76 Lt.

37Dėl ekspertizės išvadų vertinimo

38Didžioji dalis atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais remiantis prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra susijusi su teismo paskirto ir eksperto S. M. pateikto ekspertizės akto, kaip įrodymo, tinkamumu bei vertinimu. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindė vien neteisingu, nepatikimu, ydingu, esminių ekspertizės aktui keliamų reikalavimų neatitinkančiu ekspertizės aktu ir jo išvadomis, kurios yra prieštaringos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nurodyti apelianto argumentai nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 str.). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju neteisingos ir tikrovės neatitinkančios išvados S. M. ekspertizės akte buvo pateiktos ir dėl tos priežasties, kad ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos teismo paskirtai ekspertizei atlikti.

40Kaip minėta, ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis specialių žinių tam tikrose srityse (reikiamą kvalifikaciją) išvadai duoti. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

41Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas turėjo visas galimybes dalyvauti skiriant teismo ekspertizę, parenkant ekspertą bei suformuluojant jam klausimus, ir bylos duomenys patvirtina, kad šiomis galimybėmis naudojosi: dalyvavo tiek skiriant teismo ekspertą, tiek formuluojant jam klausimus, eksperto kandidatūros nesiūlė (t. 3, b. l. 39-40, 159-161, 187-189). Be to, pirmosios instancijos teisme atsakovas neprieštaravo, jog teismo ekspertizę atliktų ieškovo pasiūlytas teismo ekspertas S. M., taip pat nereiškė nušalinimo nurodytam teismo ekspertui (CPK 67 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo ekspertas S. M. buvo kompetentingas nagrinėjamoje byloje atlikti statybos techninę ekspertizę (t. 3, b. l. 190-192). Nustatyta, kad S. M. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1R-457, kur teismo eksperto kvalifikacija – statinio projekto ekspertizė, statinio dalinė ekspertizė. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 6.14. punktą dalinė statinio ekspertizė – bendrosios statinio ekspertizės sudėtinė dalis, statinio dalies (inžinerinės sistemos) įvertinimas; savarankiška (prilyginama bendrajai statinio ekspertizei) vienos statinio dalies (kelių dalių), vienos (kelių) laikančiosios konstrukcijos, vienos (kelių) inžinerinės sistemos ekspertizė, kai neatliekama bendroji statinio ekspertizė.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Be to, net jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu.

43Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne tik ginčo teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais: lokalinėmis darbų sąmatomis, defektiniais aktais bei nuotraukomis, susirašinėjimo tarp šalių medžiaga. Taigi teismas, nepažeisdamas pirmiau nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, o sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma. Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas tyrė ir vertino apelianto nurodytus argumentus dėl teismo ekspertizės akto ydingumo ir juos atmetė.

44Iš byloje pateikto S. M. ekspertizės akto matyti, kad ekspertas atsakė į visus jam užduotus klausimus arba nurodė, jog negali atsakyti ir išdėstė tai ekspertizės akte. Apeliantas skunde teigia, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje iš esmės konstatuojamos faktinės aplinkybės eksperto išvadų pavidalu, neištyrus ir neapžiūrėjus objekto, vertinant iš esmės tik ieškovo į bylą pateiktą medžiagą. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikdamas ekspertizę, ekspertas vertino ne tik ieškovo pateiktus dokumentus, bet ir visą bylos medžiagą. Nors iš bylos duomenų matyti, kad ekspertas dalyvavo tik vieno buto balkono, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūroje (t. 4, b. l. 149), tačiau bylos duomenimis nepaneigti ieškovo argumentai, kad trūkumui yra paaiškėję įvairiuose privatiems asmenims priklausančių butų balkonuose, grindų įrengimo kokybė ir trūkumai galėjo būti nustatyti tik išardžius grindų plyteles, tačiau išardyti visų balkonų plytelių ir padaryti visų balkonų apžiūros techniškai nebuvo įmanoma, nes butų savininkai išardyti plyteles sutiko tik su sąlyga, kad iš karto bus atliekami ir remonto darbai, kas kainuotų papildomas išlaidas.

45Aplinkos ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-323 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ patvirtinimo pakeitimo“ yra patvirtinti statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principai, kurie taikomi vykdant ir rangos darbus. UAB „Sistela“ parengta programa skirta statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui, atsiskaitymų už atliktus darbus kontrolei ir kt. UAB „Sistela“ sudarytas rinkos kainų rinkinys yra labai paplitęs Lietuvos Respublikoje apskaičiuojant lokalines sąmatas ir dažnai naudojamas ekspertų. Atsakovo argumentas, kad ekspertas nesirėmė rinkos kainomis ir kad tirdamas remonto darbų kainą negalėjo jos skaičiuoti remdamasis UAB „Sistela“ sudaryto rinkos kainų rinkiniu, atmestinas, nes nepaneigia, kad eksperto, turinčio specialių žinių, įrašyto į teismo eksperto sąrašus ir pagal turimas specialias žinias atliekančio panašaus pobūdžio ekspertizes, pasirinktas šaltinis būtų blogesnis ar neatitinkantis rinkos kainų, apie kurias apeliantas kalba, tačiau jų nekonkretizuoja ir neįrodinėja (CPK 178 str.).

46Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, tinkamai vertino bylos įrodymus ir priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi ir eksperto išvada. Apeliantas skunde iš esmės siekia, kad byloje apelianto pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, t. y. kad dėl atliktų darbų trūkumų yra atsakingas tik kitas atsakovas UAB ,,Getanitas“. Teismo atsisakymas vadovautis apelianto pateikta eksperto V. B. E. specialisto išvada bei M. L. raštu, yra motyvuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

47Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar juos vertino netinkamai, nes bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 str.).

48Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB ,,Kauno dujotiekio statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. 27 533,07 Lt. 2009-10-05 raštais Nr. GSK-531 bei GSK-532 ieškovas abiems... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas UAB ,,Jumasta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant... 11. 2. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo į bylą pateiktų rašytinių... 12. 3. Ekspertizės akto, kuriuo vadovavosi teismas priimdamas sprendimą, išvados... 13. 4. Ekspertizės išvada nėra išsami, kadangi ekspertas neišsiaiškino... 14. 5. Ekspertizės akte, tirdamas remonto darbų kainų pagrįstumą, ekspertas... 15. 6. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos... 16. 7. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.662 straipsnio 4 dalies, CK 6.697... 17. 8. Teismas neteisingai taikė CK 6.61 straipsnį, 6.280 straipsnio 1 dalį,... 18. Ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 19. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 22. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl šalių sudarytų rangos... 23. Dėl statybos darbų defektų nustatymo... 24. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 25. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir... 27. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal gyventojų skundus dėl vandens praleidimo... 28. Įstatymas numato, kad nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas savo... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatytas defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu... 30. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“... 31. Byloje atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad vandens pratekėjimo balkonuose... 32. Iš byloje esančių ieškovo bei UAB „KDS statyba“ sudarytų statybos... 33. Bylos duomenimis, ieškovas apmokėjo UAB ,,KDS statyba“ pateiktas PVM... 34. 93 554,10 Lt išlaidų dėl butų balkonų remonto darbų, todėl laikytina,... 35. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73... 36. Bylos duomenimis, ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti ir 194 555,31... 37. Dėl ekspertizės išvadų vertinimo ... 38. Didžioji dalis atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais... 39. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio... 40. Kaip minėta, ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis... 41. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas turėjo visas galimybes dalyvauti... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad konkretūs faktiniai... 43. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos... 44. Iš byloje pateikto S. M. ekspertizės akto matyti, kad ekspertas atsakė į... 45. Aplinkos ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-323 ,,Dėl Lietuvos... 46. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 47. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 48. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 50. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą....