Byla e2A-1209-479/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Banketas LT” ir atsakovės M. Z.-M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Banketas LT” ieškinį atsakovėms M. Z.-M. ir R. Z. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Banketas LT” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, ir pareiškė atsakovėms reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad UAB „Banketas LT“ buvo įsteigta 2012-03-02 ir savo veikloje teikė maitinimo, pobūvių ir kitų renginių organizavimo paslaugas. Įmonės akcininkė ir vadovė visą įmonės veiklos laikotarpį buvo atsakovė R. Z. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės R. Z. rašytiniu įgaliojimu atsakovei M. Z. (ankstesnis jos vardas buvo I., dabartinė pavardė – Z.-M.) laikotarpiu nuo 2012-10-26 iki 2013-11-06 buvo suteikta teisė faktiškai eiti įmonės vadovės pareigas. Atsakovė M. Z.-M. 2012-02-28 sumokėjo įstatinį įmonės kapitalą, sudarinėjo darbo sutartis su darbuotojais, juos atleisdavo iš darbo, skirdavo drausmines nuobaudas, pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, įmonės vardu sudarinėjo sutartis, buvo atsakinga už įmonės kasą, tai yra veikė kaip faktinė bendrovės vadovė. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-11 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“. Po bankroto bylos iškėlimo administratorė nustatė, kad įmonė jau 2012-11-02 buvo nemoki, nes jos pradelstos skolos ir įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nors bendrovė buvo nemoki, tačiau atsakovės nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė teigė, kad atsakovės įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu veikė itin nerūpestingai, nesąžiningai ir neatidžiai, 2013–2015 metais didino bendrovės skolas, kol vienas iš kreditorių 2014 metais inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Dėl tokių atsakovių veiksmų (neveikimo) įmonės kreditoriams buvo padaryta turtinė žala, kurią atsakovės privalo atlyginti solidariai. Ieškovė paaiškino, kad atsakovių padaryta turtinė žala yra laikytina pinigų suma, kuria padidėjo įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per laikotarpį nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės skaičiavimu, žalos suma yra 22 377,56 Eur, tai yra skirtumas tarp teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos bei 2012-11-02 dienai įmonės mokėtinų sumų ir pradelstų įsipareigojimų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas patikslino reikalavimo sumą ir ją sumažino iki 21 455,40 Eur. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 21 455,40 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-26 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 7 370,36 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei solidariai iš atsakovių 489,56 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Banketas LT“ įsteigta 2012-03-02, įmonės vadove nuo 2012-02-24 iki 2015-02-24 viešame registre buvo nurodyta atsakovė R. Z. Teismas taip pat nustatė, kad 2012-10-26 įgaliojimu R. Z. įgaliojo atsakovę M. Z.-M. sudaryti ir pasirašyti darbo sutartis su priimamais ir atleidžiamais darbuotojais, atstovauti visiems su darbo santykiais susijusiems bendrovės interesams, taip pat įgaliojo atsakovę atstovauti įmonės interesams valstybinėse įstaigose bei visose įmonėse ir organizacijose, susijusiose su įmonės veikla bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Atsakovei išduotas įgaliojimas buvo panaikintas 2013-11-06. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė M. Z.-M. pagal darbo sutartį nuo 2012-03-27 iki 2015-03-19 dirbo UAB „Banketas LT“ administratore. 2012-11-09 ir 2013-02-01 vienintelio akcininko sprendimais atsakovė R. Z. paskyrė M. Z.-M. laikinai bendrovės direktore laikotarpiais nuo 2012-11-12 iki 2013-02-01, taip pat nuo 2013-02-02 iki 2013-02-25. Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-11 nutartimi UAB „Banketas LT“ iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“.
  3. Teismas konstatavo, kad atsakovė M. Z.-M., būdama faktinė įmonės vadovė, savo elgesiu pažeidė įmonės interesus, nes netinkamai valdė įmonės lėšas, laiku nepadengė įsiskolinimų kreditoriams, apie susidariusias skolas tinkamai ir laiku neinformavo įmonės akcininkės, neinicijavo įmonės bankroto proceso. Teismas taip pat konstatavo, kad įmonės interesus pažeidė ir formali bendrovės vadovė R. Z., kuri turėjo visus būtinus įgaliojimus priimti su įmonės veikla susijusius sprendimus, tačiau nesiėmė veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Kadangi abi atsakovės dalyvavo valdant įmonę, žinojo apie bendrovės nemokumą, tačiau laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas sprendė, kad jos abi yra atsakingos už padarytą žalą dėl laiku neinicijuoto bankroto proceso. Teismas atsižvelgė į tai, kad žala buvo padaryta abiejų atsakovių bendrais veiksmais ir nesant galimybės atriboti kiekvienos iš jų atsakomybės laipsnio, atsakovėms turi būti taikoma solidarioji atsakomybė dėl 21 455,40 Eur žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei iškeltoje bankroto byloje buvo patvirtintas atsakovės M. Z.-M. 14 805,04 Eur kreditinis reikalavimas, o ieškinyje ši suma nurodyta kaip solidariais atsakovių neteisėtais veiksmais padaryta žala, todėl teismas konstatavo, jog atsakovė M. Z.-M. negali būti ir skolininkė, ir kreditorė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad prievolė dėl 14 085,04 Eur žalos atlyginimo yra pasibaigusi, todėl teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovių 7 370,36 Eur žalai atlyginti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Banketas LT” prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimą ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių 13 362,09 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovių 14 085,04 Eur žalos sumos dėl kreditorės ir skolininkės sutapimo. Apeliantės teigimu, visa iš atsakovių išieškota žalos suma būtų skiriama visų bendrovės kreditorių reikalavimams tenkinti, o kreditoriaus ir skolininko sutapimas kaip prievolės pabaigos pagrindas šiuo atveju galėtų būti taikomas tik tai lėšų sumai, kuri bankroto byloje atitektų atsakovei M. Z.-M., kaip trečios eilės kreditorei, tai yra 8 293,31 Eur.
    2. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų apie bankroto byloje patirtas ir neatlygintas administravimo išlaidas. Apeliantė teigė, kad ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 5 640 Eur, todėl ši suma turėjo būti įtraukta į neteisėtais atsakovių veiksmais ieškovei padarytos žalos sumą.
  2. Kitu apeliaciniu skundu atsakovė M. Z.-M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimo dalį, kuria ieškovei solidariai iš atsakovių priteista 7 370,36 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metinės palūkanos ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei M. Z.-M. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje buvo netinkamai nustatytas žalos dydis. Apeliantė teigė, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-26 nutartimi bendrą kreditorių reikalavimų sumą sumažino 14 085,04 Eur suma, todėl maksimalus ieškovei padarytos žalos dydis galėtų būti tik 7 370,36 Eur.
    2. Teismas nepagrįstai apeliantę pripažino faktine įmonės vadove ir dėl to nepagrįstai jai taikė solidariąją atsakomybę dėl padarytos žalos. Apeliantės teigimu, ji niekada nebuvo paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas, o visą įmonės veiklos laikotarpį, įskaitant ir kai atsakovei buvo išduotas įgaliojimas, ieškovės direktorė buvo atsakovė R. Z., todėl jai ir tenka atsakomybė dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos. Be to, priteistas žalos atlyginimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su įgaliojimo pagrindu atsakovės atliktais veiksmais, o įmonė nemokia tapo dar iki šio įgaliojimo išdavimo.
    3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012-11-09 ir 2013-02-01 vienintelio akcininko sprendimai dėl atsakovės paskyrimo laikinai eiti direktorės pareigas nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, jų pagrindu nebuvo keičiama atsakovės darbo sutartis, todėl šie dokumentai nepatvirtina, kad atsakovė laikotarpiais nuo 2012-11-12 iki 2013-02-01, taip pat nuo 2013-02-02 iki 2013-02-25 buvo įmonės vadovė.
    4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesiėmė veiksmų skoloms padengti. Apeliantės teigimu, nuo 2012-11-06 iki 2015-02-12 atsakovė asmeninėmis lėšomis sumokėjo 22 811,67 Eur įmonės veiklos išlaidoms ir skoloms padengti ir tuo padėjo sumažinti kreditorių reikalavimus. Ieškovė byloje neįrodė, kad įmonės skolų ir įsipareigojimų dengimas padarė didesnę žalą įmonei, lyginant su ta žala, kuri būtų kilusi, jeigu atsakovė nebūtų investavusi asmeninių lėšų įmonės skoloms padengti.
    5. Teismas neįvertino, kad atsakovė pagal įgaliojimą veikė tik vienerius metus, todėl teismui nusprendus, jog apeliantė yra atsakinga dėl atsiradusios žalos, žalos atlyginimas proporcingai turi būti mažinamas 1/3 dalimi.
    6. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir neatsižvelgė į tai, kad dalis ieškovės reikalavimų buvo atmesta, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovė privalo atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Banketas LT” prašo šį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad įmonės bankroto byloje atsakovei atsisakius savo kreditinio reikalavimo, ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta žalos suma. Ieškovė nurodė ir tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog apeliantė buvo faktinė įmonės vadovė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad abi atsakovės yra atsakingos dėl atsiradusios žalos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliantė buvo faktinė įmonės vadovė, jai buvo žinoma apie bendrovės nemokumą ir dėl to ji galėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo yra nepagrįsti. Ieškovės teigimu, teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė M. Z.-M. prašo šį skundą atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovės žalos apskaičiavimas buvo grindžiamas bendru padidėjusiu įmonės skolų dydžiu, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė 13 362,09 Eur ieškinio sumą ir teigė, kad kreditorių reikalavimų suma yra 28 895,94 Eur, nors pirmosios instancijos teisme nurodė 24 178,10 Eur ieškinio sumą. Prašydama apeliacinės instancijos teisme papildomai priteisti administravimo išlaidas, ieškovė pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, nors ieškinio pagrindo ir dalyko keitimas apeliaciniame procese nėra galimas. Atsakovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės prievolė dėl 14 085,04 Eur žalos atlyginimo yra pasibaigusi dėl kreditoriaus ir skolininko sutapimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad įmonės bankroto byloje ji yra atsisakiusi savo kreditinio reikalavimo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovių

    714 085,04 Eur žalos sumos dėl kreditorės ir skolininkės sutapimo. Apeliantės teigimu, visa iš atsakovių išieškota žalos suma būtų skiriama visų bendrovės kreditorių reikalavimams tenkinti bei administravimo išlaidoms apmokėti, o kreditoriaus ir skolininko sutapimas kaip prievolės pabaigos pagrindas šiuo atveju galėtų būti taikomas tik tai lėšų sumai, kuri bankroto byloje atitektų atsakovei M. Z.-M., kaip trečios eilės kreditorei, tai yra 8 293,31 Eur. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės skundo argumentais nesutinka.

  2. Šioje byloje ieškovė pareiškė atsakovėms, kaip buvusioms UAB „Banketas LT” vadovėms, reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią atsakovėms laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Iš ieškinio, patikslinto ieškinio, taip pat pirmosios instancijos teisme teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovių padaryta turtine žala yra laikomas įmonės skolinių įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas per laikotarpį nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo (2012-11-02) iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovės skaičiavimu, žalos suma sudarė 22 377,56 Eur, tai yra skirtumas tarp ieškovės bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (24 178,10 Eur) bei 2012-11-02 dienai įmonės mokėtinų sumų ir pradelstų įsipareigojimų (1 800,54 Eur). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas patikslino reikalavimo sumą ir ją sumažino iki 21 455,40 Eur, nes ieškovės kreditorė UAB „Apskaita visiems“ atsisakė bankroto byloje patvirtinto 922,16 Eur kreditinio reikalavimo (t. 4, b. l. 44-46). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-05-23 atsakovė M. Z.–M. pateikė teismui pareiškimą ir juo atsisakė ieškovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-03 nutartimi patvirtinto 14 085,04 Eur kreditinio reikalavimo. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-26 nutartimi atsakovės M. Z.–M. atsisakymas nuo kreditinio reikalavimo priimtas, atsakovė išbraukta iš bendrovės kreditorių sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016 ir kt.). Akivaizdu, kad atsakovei atsisakius bankroto byloje patvirtinto kreditinio reikalavimo ir teismui šį atsisakymą priėmus, atitinkamai 14 085,04 Eur suma sumažėjo bendras visų bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų dydis. Dėl to ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo iš atsakovių nepriteista 14 085,04 Eur suma nebegali būti laikoma ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies prasme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė teismui patvirtino, jog paaiškėjus aplinkybėms apie bankroto byloje atsakovės pareikštą atsisakymą nuo savo reikalavimo, ieškovė sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu (t. 6, b. l. 95). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 14 085,04 Eur žalos priteisimo.
  3. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad nustatydamas žalos dydį, teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų apie bankroto byloje patirtas ir neatlygintas administravimo išlaidas. Apeliantė teigė, kad ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 5 640 Eur, todėl ši suma turėjo būti įtraukta į neteisėtais atsakovių veiksmais ieškovei padarytos žalos sumą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašydama priteisti žalą dėl laiku nevykdytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorė turėjo procesinę pareigą byloje įrodyti, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, jos dydį, priežastinį ryšį, taip pat teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovių bendrovei padarytą žalą dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o žalos dydžiu laikė sumą, kiek padidėjo bendrovės įsiskolinimai per laikotarpį, kurį buvo pavėluota kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nereiškė reikalavimo dėl 5 640 Eur administravimo išlaidų atlyginimo kaip žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų atsakovių veiksmų. CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Šią bylą kasacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-01 nutartyje Nr. e3K-3-265-611/2017 nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo tiesiogiai nesusijęs su pirmosios instancijos teisme pareikštais reikalavimais, šių išlaidų atsiradimo pagrindas skiriasi nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų, neturi tiesioginio priežastinio ryšio su bankroto bylos neinicijavimu laiku, todėl toks reikalavimas laikytinas nauju reikalavimu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei šiuo klausimu pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti ieškovės reikalavimo, susijusio su turtine žala dėl nesumokėtų administravimo išlaidų.
  4. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
  1. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai apeliantę pripažino faktine įmonės vadove ir dėl to nepagrįstai jai taikė solidariąją atsakomybę dėl padarytos žalos. Apeliantės teigimu, ji niekada nebuvo paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas, o visą įmonės veiklos laikotarpį, įskaitant ir kai atsakovei buvo išduotas įgaliojimas, ieškovės direktorė buvo atsakovė R. Z., todėl jai ir tenka atsakomybė dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos. Be to, priteistas žalos atlyginimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su įgaliojimo pagrindu atsakovės atliktais veiksmais, o įmonė nemokia tapo dar iki šio įgaliojimo išdavimo. Su šiomis skundo nuostatomis galima iš dalies sutikti.
  2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad atsakovė M. Z.–M. buvo faktinė bendrovės vadovė, abi atsakovės dalyvavo įmonės valdyme ir dėl to jos abi yra atsakingos dėl atsiradusios žalos už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. Šią išvadą teismas be kita ko grindė tuo, kad 2012-10-26 įgaliojimu R. Z. įgaliojo atsakovę M. Z.-M. sudaryti ir pasirašyti darbo sutartis su priimamais ir atleidžiamais darbuotojais, pasirašyti darbo sutarčių registracijos, darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnaluose ir atstovauti visus su darbo santykiais susijusius interesus, taip pat įgaliojo atstovauti įmonės interesus valstybinėse įstaigose bei visose įmonėse ir organizacijose, susijusiose su įmonės veikla, sudaryti ir pasirašyti sutartis su įmonės klientais, gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, pažymas, leidimus ir kt., susijusius su įmonės verslu. Šis įgaliojimas panaikintas 2013-11-06 (t. 1, b. l. 16, 17). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės nemokumo atsiradimo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nemoki tapo 2012-11-02, tačiau nei viena iš atsakovių į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nesikreipė. Šią bylą kasacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-01 nutartyje išaiškino, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien faktinio įmonės vadovo funkcijų atlikimas, taip pat veikimas ieškovės vardu 2012-10-26 įgaliojimo pagrindu, nelėmė atsakovei M. Z.–M. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį.
  3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2012-11-09 ir 2013-02-01 vienintelio akcininko sprendimai dėl atsakovės paskyrimo laikinai eiti direktorės pareigas nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, jų pagrindu nebuvo keičiama atsakovės darbo sutartis, todėl šie dokumentai nepatvirtina, kad atsakovė laikotarpiais nuo 2012-11-12 iki 2013-02-01, taip pat nuo 2013-02-02 iki 2013-02-25 buvo įmonės vadove. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2012-11-09 ir 2013-02-01 vienintelio akcininko sprendimais atsakovė R. Z. nusprendė laikinai nuo 2012-11-12 iki 2013-02-01 bei nuo 2013-02-02 iki 2013-02-25 paskirti atsakovę M. Z.–M. direktore (t. 3, b. l. 22, 23). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2012-11-12 iki 2013-02-25 atsakovė M. Z.–M. buvo ieškovės de jure vadovė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovė M. Z.–M. įmonės dokumentus pasirašinėjo kaip ieškovės direktorė, skyrė drausmines nuobaudas darbuotojams, pasirašinėjo darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, įmonės vardu sudarydavo sandorius su trečiaisiais asmenimis ir atlikdavo kitus įmonės vadovo kompetencijai priskirtus veiksmus (t. 3, b. l. 87 – 139). Taigi akivaizdu, kad atsakovei M. Z.–M. buvo žinoma apie jos paskyrimą laikinai eiti bendrovės vadovės pareigas ir ji šias pareigas faktiškai vykdė. Dėl to vien apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog apeliantė su minėtais vienintelio akcininko sprendimais nebuvo supažindinta, šie sprendimai nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, šiuo atveju nepašalina atsakovės, kaip bendrovės de jure vadovės, teisinio statuso. Kadangi atsakovė M. Z.–M. bendrovės laikinąja direktore buvo paskirta 2012-11-12, o ieškovė buvo nemoki jau nuo 2012-11-02, darytina išvada, kad atsakovė nuo 2012-11-12 įgijo Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Įvertinusi tai, kad nuo 2012-11-12 iki 2013-02-25 būdama de jure bendrovės vadovė atsakovė M. Z.-M. neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės neteisėti veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, šioje byloje yra įrodyti.
  4. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai jai taikė solidariąją atsakomybę dėl padarytos žalos bei netinkamai nustatė ieškovei padarytos žalos dydį. Su šiomis skundo nuostatomis galima sutikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), tai yra kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016 ir kt.). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Banketas LT” nemoki tapo 2012-11-02 ir nuo tada įmonės vadovei atsirado Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2012-11-11 įmonės vadovės pareigas ėjo atsakovė R. Z., atsakovė M. Z.-M. laikinai įmonės direktorės pareigas vykdė laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2013-02-25, o nuo 2013-02-26 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovės pareigas vėl vykdė atsakovė R. Z. Įvertinusi kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų atsakovių, todėl šioje byloje sprendžiant atsakovių civilinės atsakomybės klausimą turi būti nustatyta, kiek padidėjo ieškovės skolų kreditoriams dydis atsakovės M. Z.-M. ir atsakovės R. Z. vadovavimo ieškovei laikotarpiais.
Dėl atsakovės M. Z.-M. ieškovei padarytos žalos dydžio.
  1. Nustatyta, kad apeliantė M. Z.-M. laikinai įmonės direktorės pareigas vykdė laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2013-02-25, todėl atsakovės padarytos žalos dydis turi būti nustatomas įvertinant, kiek šiuo laikotarpiu padidėjo bendrovės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių bankroto procese ieškovė negali įvykdyti. Bankroto administratorė apeliacinės instancijos teismui pateikė skaičiavimus, kuriuose nurodė, jog šiuo laikotarpiu bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 5 013,70 Eur suma. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija su šiais bankroto administratorės skaičiavimais neturi pagrindo sutikti.
  2. Administratorė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2013-02-25 susidarė 2 780,73 Eur (9 601,31 Lt) dydžio ieškovės skola kredito įstaigoms. Apeliantė su šią ieškovės nuostata nesutiko ir teigė, jog kredito sutartį su AB „Šiaulių bankas“ 2012 metų gegužės-birželio mėnesį sudarė atsakovė R. Z., be to, įsipareigojimai pagal šią sutartį bankui yra įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės bankroto byloje nėra patvirtintas nei AB „Šiaulių bankas“, nei kitų kredito įstaigų kreditinis reikalavimas. Kadangi žala gali būti laikomas tik bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog 2 780,73 Eur (9 601,31 Lt) suma padidėjo ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, kurių bankroto procese negalima patenkinti. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar iki 2012-11-12, kai atsakovė laikinai pradėjo eiti bendrovės vadovės pareigas, bankui jau buvo mokami delspinigiai ir palūkanos pagal kredito sutartį (t.5, b. l. 15, 78). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įsipareigojimai bankui atsirado ne atsakovės M. Z.-M. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Taigi byloje nėra įrodyta nei 2 780,73 Eur (9 601,31 Lt) dydžio ieškovės žala dėl įsiskolinimo kredito įstaigoms padidėjimo, nei priežastinis ryšys tarp nurodytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.247, 6.249 straipsniai).
  3. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-11-12 ieškovės skolos tiekėjams sudarė 7 561,12 Eur (26 107,03 Lt), o 2013-02-25 šios skolos sudarė 5 958,87 Eur (20 574,80 Lt), todėl darytina išvada, jog atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu ieškovės skolos tiekėjams nepadidėjo.
  4. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-11-12 ieškovės darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis sudarė 231,24 Eur (798,43 Lt), o 2013-02-25 mokėtinas darbo užmokestis sudarė 269,69 Eur (931,18 Lt). Nors mokėtinas darbo užmokestis apeliantės vadovavimo įmonei laikotarpiu padidėjo 38,45 Eur (132,75 Lt), tačiau iki bankroto bylos iškėlimo su bendrovės darbuotojais buvo atsiskaityta, todėl bankroto byloje darbuotojų reikalavimai nėra patvirtinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 38,45 Eur (132,75 Lt) darbo užmokesčio padidėjimas negali būti laikomas ieškovei padaryta žala Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies prasme.
  5. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-11-12 ieškovės mokėtinas gyventojų pajamų mokestis sudarė 28,74 Eur (99,25 Lt), o 2013-02-25 šio mokesčio dydis buvo 26,83 Eur (92,64 Lt), todėl darytina išvada, jog atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu ieškovės mokėtino gyventojų pajamų mokesčio suma nepadidėjo.
  6. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-11-12 ieškovės mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis sudarė 959,63 Eur (3 313,40 Lt), o 2013-02-25 šio mokesčio dydis buvo 697,09 Eur (2 406,91 Lt), todėl darytina išvada, jog atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu ieškovės mokėtino valstybinio socialinio draudimo mokesčio suma nepadidėjo.
  7. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-11-12 ieškovės mokėtina Garantinio fondo įmokų suma sudarė 5,22 Eur (18,02 Lt), o 2013-02-25 ši suma sudarė 8,95 Eur (30,89 Lt), todėl atsakovės vadovavimo laikotarpiu šios rūšies ieškovės įsipareigojimai padidėjo 3,73 Eur (12,87 Lt).
  8. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės M. Z.-M. vadovavimo įmonei laikotarpiu ieškovei buvo apskaičiuota sumokėti 703,20 Eur (2 428 Lt) nekilnojamojo turto mokesčio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šis mokestis ieškovei buvo apskaičiuotas už 2012 metus (t. 7, b. l. 105). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad juridinio asmens pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį nustato Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio nuostatos. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Taigi ieškovės pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį už 2012 metus atsirado įstatymo pagrindu, o ne dėl atsakovės nevykdytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ieškovės pareigos sumokėti nekilnojamojo turto mokestį ir atsakovės nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra priežastinio ryšio, todėl atsakovės civilinė atsakomybė dėl šių įsipareigojimų ieškovei atsiradimo negalima.
  9. Administratorė taip pat nurodė, kad atsakovės M. Z.-M. vadovavimo įmonei laikotarpiu atsirado bendrovės pareiga grąžinti 3 630,29 Eur (12 534,68 Lt) sumą pačiai M. Z.-M. ir tai sudaro dalį ieškovės įsipareigojimų padidėjimo. Kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovės bankroto byloje apeliantė yra atsisakiusi visų savo kreditinių reikalavimų ieškovei, todėl administratorės nurodytos sumos dydžiu, tai yra 3 630,29 Eur (12 534,68 Lt), bendras įmonės kreditorių reikalavimų dydis nėra padidėjęs. Dėl to ši suma negali būti laikoma ieškovei padaryta žala Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies prasme.
  10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atsakovės M. Z.-M. neįvykdytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės skoliniai įsipareigojimai laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2013-02-25 padidėjo 3,73 Eur suma, todėl ši žalos suma priteistina ieškovei iš atsakovės (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).
Dėl atsakovės R. Z. ieškovei padarytos žalos dydžio.
  1. Nustatyta, kad atsakovė R. Z. įmonės direktorės pareigas vykdė laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2012-11-11, taip pat laikotarpiu nuo 2013-02-26 iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2015-03-10), todėl atsakovės padarytos žalos dydis turi būti nustatomas įvertinant, kiek šiais laikotarpiais padidėjo bendrovės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių bankroto procese ieškovė negali įvykdyti.
  2. Iš administratorės pateiktų skaičiavimų, taip pat byloje esančios medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2012-11-11 ieškovės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams nepadidėjo, todėl šiuo atsakovės R. Z. vadovavimo bendrovei laikotarpiu žala ieškovei nebuvo padaryta.
  3. Administratorė nurodė, kad atsakovės R. Z. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2013-02-26 iki 2015-03-10 susidarė 2 780,73 Eur (9 601,31 Lt) dydžio ieškovės skola kredito įstaigoms. Ieškovės bankroto byloje nėra patvirtintas nei AB „Šiaulių bankas“, nei kitų kredito įstaigų kreditinis reikalavimas. Kadangi žala gali būti laikomas tik bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog 2 780,73 Eur (9 601,31 Lt) suma padidėjo ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, kurių bankroto procese negalima patenkinti. Be to, iš administratorės pateiktų skaičiavimų ir bylos duomenų matyti, kad atsakovės R. Z. vadovavimo įmonei laikotarpiu nepadidėjo nei ieškovės skolos tiekėjams, kurios 2013-02-26 sudarė 5 958,87 Eur (20 574,80 Lt), o 2015-03-10 – 4 385,46 Eur (15 142,11 Lt), nei darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis, kuris 2013-02-26 sudarė 269,69 Eur (931,18 Lt), o 2015-03-10 skolų darbuotojams nebuvo. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad nuo 2013-02-26 ieškovės mokėtinas gyventojų pajamų mokestis padidėjo 286,21 Eur (988,21 Lt), tai yra nuo 26,83 Eur (92,64 Lt) iki 313,04 Eur (1 080,85 Lt). Ieškovės mokėtinos socialinio draudimo įmokos padidėjo 2 592,25 Eur (8 950,53 Lt), tai yra nuo 697,09 Eur (2 406,91 Lt) iki 3 289,34 Eur (11 357,44 Lt), ieškovės mokėtinos garantinio fondo įmokos padidėjo 13,25 Eur (45,77 Lt), tai yra nuo 8,95 Eur (30,89 Lt) iki 22,20 Eur (76,66 Lt), o deponuoto darbo užmokesčio dydis padidėjo 140,90 Eur (486,49 Lt) suma. Kolegija atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovės pareigos sumokėti nekilnojamojo turto mokestį ir atsakovės nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra priežastinio ryšio, todėl atsakovės civilinė atsakomybė dėl šių įsipareigojimų ieškovei atsiradimo negalima. Be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, atsakovė M. Z.-M. bankroto byloje atsisakė savo 14 085,04 Eur kreditinio reikalavimo, todėl ši suma taip pat negali būti laikoma ieškovės patirta žala. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl atsakovės R. Z. neįvykdytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės skoliniai įsipareigojimai laikotarpiu nuo 2013-02-26 iki 2015-03-10 padidėjo 3 032,61 Eur (10 471 Lt) suma, todėl ši žalos suma priteistina ieškovei iš atsakovės (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).
  4. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  5. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl įmonei vadovavusių asmenų civilinės atsakomybės rūšies ir jos dydžio, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovei iš atsakovės M. Z.-M. priteisti 3,73 Eur žalai atlyginti, iš atsakovės R. Z. priteisti 3 032,61 Eur žalai atlyginti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės ir atsakovės R. Z. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė M. Z.-M. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 800 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės reikalavimai atsakovei M. Z.-M. iš esmės yra atmesti, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovė M. Z.-M. už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš viso sumokėjo 1 000 Eur, iš jų 500 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą bei 500 Eur už rašytinės nuomonės parengimą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už rašytinės nuomonės parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodytą maksimalų dydį (327,04 Eur), todėl ši suma mažinama iki 300 Eur ir iš viso apeliantei iš ieškovės priteisiama 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovei iš ieškovės taip pat priteistina 1 000 Eur advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, siekdama padidinti savo turtą, patiria bylinėjimosi išlaidų, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl tuo atveju, kai išsprendus bankrutuojančio ieškovo pareikštus reikalavimus, jie yra netenkinami, ir teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda ieškovo prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316-330/2015). Kadangi atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorei siekiant padidinti bankrutuojančios įmonės turtą, nustatytina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.
  4. Kadangi apeliacinės instancijos teisme byloje dalyvaujantys asmenys yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis valstybei iš šalių nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 13,87 Eur, iš jų 6,56 Eur išlaidų patirta pirmosios instancijos teisme bei 7,31 Eur kasacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės reikalavimai atsakovei R. Z. yra patenkinti iš dalies, patenkinta reikalavimų dalis sudaro 14 proc., proporcingai byloje patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovės R. Z. priteistina 2 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 91 Eur už ieškinį pirmosios instancijos teisme mokėtino žyminio mokesčio, iš viso 93 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartimi atsakovei M. Z.-M. taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutartimi atsakovei R. Z. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažinamas iki 3 032,61 Eur (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).
Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.
  1. Atsakovė M. Z.-M. pateikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, jog vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimą, apeliantė 2017-01-20 sumokėjo ieškovei 1 000 Eur. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartimi iškovei iš atsakovės priteisiama žalos suma sumažinama iki 3,73 Eur, tikslinga atgręžti 996,27 Eur dalies teismo sprendimo įvykdymą (CPK 760 straipsnio 1 dalis, 762 straipsnio 1 dalis).

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

10„Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Banketas LT“ iš atsakovės M. Z.-M. 3,73 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2015 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Banketas LT“ iš atsakovės R. Z. 3 032,61 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2015 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Kitą ieškinio dalį atmesti.

13Priteisti atsakovei M. Z.-M. iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Banketas LT“ 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti, apmokant jas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Banketas LT“ administravimui skirtų lėšų“.

14Priteisti atsakovei M. Z.-M. iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Banketas LT“ 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme atlyginti, apmokant jas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Banketas LT“ administravimui skirtų lėšų.

15Priteisti valstybei iš atsakovės R. Z. 93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir įpareigoti ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Banketas LT“ grąžinti atsakovei M. Z.-M. 996,27 Eur, sumokėtus vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą.

17Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovei M. Z.-M. (asmens kodas ( - ) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18Sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovei R. Z. (asmens kodas ( - ) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 3 032,61 Eur.

19Nutarties kopiją nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai