Byla 2-1238-323/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovo atstovams G. K., advokatui Laimonui Straukai, trečiojo asmens atstovei L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui DNSB „Meda“, tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, AB SEB bankas dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo priteisti iš atsakovo 3134,09 Lt skolą, 230,66 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-06-25 ieškovas ir atsakovas sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, adresu ( - ), o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kas atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas prievoles, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. su ieškovu atsiskaitė ne pilnai ir liko skolingas 3134,09 Lt (b.l. 2-4, 124-126).

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad skola susidarė dėl to, kad mirus vieno buto savininkei L. O., neatsirado jos įpėdinių, kurie apmokėtų įsiskolinimą. Pažymėjo, kad šilumos vartotojas yra ne bendrija, o butų savininkas, ir atitinkamai energijos pardavėjas yra ne bendrija, o energijos tiekėjas, todėl bendrija yra tik tarpininkas tarp energijos tiekėjo ir vartotojo. Nurodė, kad ieškovas dėl skolos išieškojimo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kaip L. O. teisių ir pareigų perėmėją (b.l. 24, 144-145).

4Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybė perėmė mirusiosios L. O. turtą – butą, esantį ( - ). Pažymėjo, kad paveldėtas turtas yra įkeistas AB SEB bankas, kurio reikalavimas yra didesnis nei buto vertė, o valstybė už palikėjo skolas atsako, neviršydama paveldėto turto vertės (b.l. 56-57, 137).

5Tretysis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2006-07-25 su L. O. sudarė kredito sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas butas, esantis ( - ). Pažymėjo, kad ketina kreiptis į Hipotekos skyrių dėl reikalavimo patenkinimo prieš terminą. Nurodė, kad skola yra ženkliai didesnė už hipoteka įkeisto turto vertę, todėl ieškovo reikalavimas, skolos išieškojimą nukreipiant į L. O. teisių ir pareigų perėmėją, negalės būti patenkinamas, kadangi valstybė už palikėjo skolas atsako, neviršijant paveldėto turto vertės (b.l. 66-67).

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo teismo ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad skolos susidarymo laikotarpiu pagal pateiktas sąskaitas mokestį už šilumos energiją sumokėdavo atsakovas, o ne daugiabučio namo gyventojai, ir tik nuo 2009 m. gegužės mėn. sąskaitos pradėtos siųsti tiesiogiai gyventojams. Pažymėjo, kad atsakovo prievolė apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas kylą iš šalių sudarytos sutarties.

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutinka atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais.

8Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovė prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

9Tretysis asmuo AB SEB bankas pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 67).

10Ieškinys atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam ( - ), kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija „Meda“. 2001-06-25 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją gyvenamajam namui, adresu ( - ), Klaipėda, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu pagal pateiktas sąskaitas (b.l. 13-15). Už laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. atsakovas su ieškovu atsiskaitė ne pilnai ir liko skolingas 3134,09 Lt (b.l. 16, 84-92). Minėta skola susidarė, kadangi buto, esančio ( - ) savininkė, kuriai mirus jos teises ir pareigas perėmė valstybė, atstovauja Valstybinės mokesčių inspekcijos, neatsiskaitė už jai teiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas.

12Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tai nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl ginčų, kylančių iš energijos pirkimo-padavimo sutarčių, yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal energijos tiekimo sutartis, nesvarbu ar jos būtų sudarytos individualiai su kiekvienu energijos vartotoju – fiziniu asmeniu, ar su daugiabučio namo savininkų bendrija, vartotojais yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, naudojantys energiją savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne bendrija moka už tiekiamą energiją. Atitinkamai energijos butų savininkams pardavėjas, kuriam už patiektą energiją sumoka butų savininkai, yra energijos tiekėjas, o ne daugiabučio namo savininkų bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; kt.).

14Sprendžiant dėl atsakovo – DNSB „Meda“(toliau – Bendrija)- statuso šiame ginče, laikytina, kad atsakovas, remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 duotais išaiškinimais, veikia ne kaip paslaugos vartotojas (nors tokiu ir įvardytas šalių 2001-06-25 sudarytoje Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartyje Nr. ( - )), o kaip tarpininkas, įgyvendinantis namo savininkų bendrąsias teises, tuo tarpu prekę (šilumos energiją) gauna daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), gyventojai, vartojantys ją savo buitinėms reikmėms tenkinti. Vadinasi, sutarties objekto – šilumos energijos – vartotojai yra fiziniai asmenys, o ne Bendrija. Būtent butų savininkai, o ne Bendrija moka už tiekiamą šilumos energiją. Bendrija nurodytame santykyje dalyvauja tik kaip tarpininkas tarp energijos tiekėjo ir vartotojų. Nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu, vykdydama šalių sudarytos sutarties sąlygas, Bendrija priimdavo ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras už daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), suvartotą šilumos energiją, skirstė sunaudotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinko iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesdavo juos tiekėjui – ieškovui. Tačiau vienam iš daugiabučio gyvenamojo namo butų, esančio ( - ), savininkui nemokant už jam pateiktą šilumos energiją, Bendrija laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. pagal ieškovo pateiktas sąskaitas pervedė ne visą sąskaitose nurodytą sumą, o tiek, kiek surinko iš namo gyventojų (b.l. 84), nes, kaip minėta, būtent butų savininkai, o ne bendrija privalo mokėti už tiekiamą energiją.

15Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad nors Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartis Nr. ( - ) de jure yra sudaryta su Bendrija, kuri minėtoje sutartyje įvardyta šilumos energijos vartotoju, tačiau de facto šilumos energija tiekiama butų savininkams, kurie yra galutiniai šilumos energijos vartotojai, vartojantys ją namų ūkio reikmėms. Tokia padėtis yra ne nuo 2009 m. gegužės mėn., kai ieškovas sąskaitas už šilumos energiją pradėjo siųsti tiesiogiai daugiabučio namo gyventojams (b.l. 167), bet ir buvo prieš Bendrijai ir ieškovui pasirašant minėtą sutartį. Tai, kad iki šiol nėra sudaryta tiesioginių rašytinių ieškovo ir butų savininkų šilumos energijos tiekimo sutarčių, nereiškia, jog tokios nurodytų asmenų sutartys neegzistuoja. Šioje byloje iš ieškovo ir butų savininkų konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų seniai yra susiklostę šilumos energijos teikimo sutartiniai santykiai: ieškovas tiekia šilumos energiją butų savininkams tokia apimtimi, kiek reikalinga jų namų ūkio poreikiams tenkinti, o butų savininkai priima šilumos energiją ir už sunaudotą jos kiekį per Bendriją sumoka ieškovui. Namo gyventojams nemokant už pateiktą šilumos energiją, Bendrija neturi galimybės pilnai apmokėti ieškovo pateiktų sąskaitų. Kaip minėta, pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymuose nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, todėl jai iš principo nebūdinga funkcija rinkti iš butų savininkų mokesčius už jų butuose sunaudotą šilumos energijos kiekį, atsiskaitinėti su šilumos energijos pardavėju, o butų savininkams pavėlavus atsiskaityti ar nemokant šilumos energijos pardavėjui už suvartotą energiją, mokėti šilumos energijos pardavėjui delspinigius, nes bendrija neturi tam lėšų. Bendrija, pasirašydama su ieškovu Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. ( - ) prisiėmė prievolę teikti ieškovui paslaugą: priimti ieškovo teikiamas sąskaitas, paskirstyti sunaudotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesti juos ieškovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas reikalavimą dėl įsiskolinimo už sunaudotą šilumos energiją turėjo pareikšti šilumos energijos vartotojui – buto, ( - ), savininkui, o jam mirus, jo teisių ir pareigų perėmėjui (b.l. 56), su kuriuo šilumos energijos tiekimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais neterminuotam laikui (CK 6.384 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, atmestinas.

16Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes šalis, kurios naudai priimtinas sprendimas, jas įrodančių dokumentų nepateikė ir neprašė jų priteisti.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

18ieškinį atmesti.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai