Byla 2S-1566-413/2009
Dėl skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės žemės ūkio bendrovės „Agrowill Želsvelė“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-5258-374/2009 pagal kreditoriaus valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Kreditorius VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ 8 484,19 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimams užtikrinti kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 8 484,19 Lt vertės skolininko turtą bei pinigines lėšas. Kreditorius nurodė, jog nemažą skolą skolininkas geranoriškai grąžinti vengia, o tai pagrindžia laikinosios teisinės apsaugos būtinybę.

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi (b.l. 9-10) kreditoriaus prašymą patenkino ir areštavo pinigines lėšas 8 484,19 Lt sumai, o nesant tokių lėšų skolininkės atsiskaitomojoje sąskaitoje – areštavo 8 484,19 Lt vertės skolininkės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pinigines lėšas, esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti einamuosius mokėjimus bei atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą teismas grindė tuo, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, jo suma yra nemaža, o skolininkas atsiskaityti vengia pakankamai ilgai. Teismo nuomone, šios aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad yra tikimybė, jog skolininkas gali savo turimą turtą paslėpti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

6Skolininkė atskiruoju skundu (b.l. 15-18) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodoma, jog CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus kreditoriui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Skolininkė nuosavybės teise turi ilgalaikio turto už 11.941.070 Lt ir biologinio turto už 5.009.285 Lt. Todėl tokio dydžio turto turėjimas nuosavybės teise eliminuoja bet kokią riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas, kai reikalaujama priteisti suma sudaro tik 8.484,19 Lt, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, apskritai nėra jokio teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Juo labiau, absoliučiai nepagrįstas ir nepaaiškinamas piniginės sąskaitos areštas reiškia neadekvatų ir nepagrįstą skolininkės komercinės veiklos žlugdymą, kadangi tokiu atveju skolininkė negalėtų naudotis turimomis piniginėmis lėšomis, pajamomis iš parduodamos produkcijos.

7Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (b.l. 31-33). Kreditorius nesutinka su atskiruoju skundu ir nurodo, jog kreipėsi į skolininkę geruoju apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolininkė į tai nereagavo, nenurodė jokių prievolės nevykdymo motyvų. Skolininkės turtinė padėtis yra sunki, jos atžvilgiu yra įregistruotų turto areštų. Svarbią teisinę reikšmę turi ir ta aplinkybė, kad AB „Agrowill Group“, kurios viena iš dukterinių įmonių yra ir skolininkė, turi didelių finansinių sunkumų, dėl kurių neišpirko išplatintos obligacijų emisijos. Be to, kai kurioms skolininkės grupės įmonėms yra iškeltos bankroto bylos ir restruktūrizavimo bylos. Visų šių aplinkybių skolininkės įmonės balanse nenurodyta. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių suma negali būti didesnė už ieškinio sumą. Pirmosios instancijos teismas, kreditoriaus prašymu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones skolininko piniginių lėšų ir kito turto atžvilgiu už 8.484,19 Lt, neviršijo bendros reikalavimo sumos. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti skolininkės atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Priešingu atveju, mažesnei nei reikalavimo sumai taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatliks CPK 144 straipsnio nustatyto tikslo užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą.

8Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

10Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str. str.). Taikant ieškinio užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgiama ne tik ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Taip pat ir šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, taikant laikinąsias apsaugos priemones, laikytis proporcingumo principo, kas suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002, bylų kategorija 124, žr. „Teismų praktika“ Nr. 17, p. 217-223).

11Kaip matyti iš pareiškimo, reikalavimas yra pareikštas pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, todėl teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų skolininkės įmonės komercinės-ūkinės veiklos. Pradiniame teisminio proceso etape skolininkės lėšų areštas gali sutrikdyti jos veiklą, tuo pačiu sumažėtų galimybės atsiskaityti ir su pareiškėja. Įvertinusi bylos rašytinius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimų apimtimi visų pirma turėjo būti taikomas skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas. Tuo labiau, kad tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės prašė ir pati pareiškėja (b.l. 2). Piniginių skolininkės lėšų, esančių jos banko sąskaitose, areštas galėjo būti taikomas tuo atveju, jeigu skolininkės areštuoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertė būtų nepadengusi pareiškimo sumos (8 484,19 Lt ) ir tik trūkstama dalimi, leidžiant skolinikei iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetą bei kitus biudžetus ir valstybės fondus, mokėti atlyginimą atsakovės darbuotojams ir atsiskaityti su ieškove.

12Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkės atskirasis skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartis keistina.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmąją dalį ir išdėstyti ją sekančiai:

15Kreditoriaus valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti skolininkės žemės ūkio bendrovės „Agrowill Želsvelė“ (į.k. 165666499, adr. Marijampolės r. sav., Želsvos k., a.s. LT214010040800010123, AB DnB Nord“ bankas) nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 8 484,19 Lt sumos, o tokio turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti skolininkės 8 484,19 Lt dydžio pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti einamuosius mokėjimus bei atsiskaityti su kreditoriumi.

16Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai