Byla 1A-718-511-2011

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui Vytautui Sketeriui, nuteistajam O. P. K., nukentėjusiajai E. J., nukentėjusiosios atstovui advokatui Algirdui Biguzui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendžio, kuriuo O. P. K. pripažintas kalu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL, t.y. 1300 Lt bauda, ją sumokant per 6 mėnesius.

3Iš O. P. K. priteista E. J. 509 litai 37 centai turtinei žalai atlyginti ir 684 litai neturtinei žalai atlyginti.

4E. J. ieškinys UADB “ ( - )“ atmestas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6O. P. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 27 d., apie 12.45 val., Rokiškio rajone, Pandėlio k., ( - ) gatvėje, prie namo Nr.( - ) vairuodamas V. D. priklausantį automobilį „( - )“ v.n. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28 ir 119 punktus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiuodamas iš namo kiemo atbuline eiga nedavė kelio kaire gatvės puse einančiai pėsčiajai E. J. ir ant jos užvažiavo dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai E. J. dėl spiralinio kairio šeivikaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

7E. J. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendį ir prašo jį pakeisti – taikyti BK 68 str. ir atimti O. P. K. teisę vairuoti transporto priemones, pilnai tenkinti jos civilinį ieškinį pareikštą byloje atsakovams, papildomai priteisti solidariai iš atsakovų 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantė nurodo, kad skiriant bausmę neteisingai nustatytos ir įvertintos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, be pagrindo nesvarstyta ir neskirta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teigia, kad be pagrindo pripažinta, jog O. P. K. nuoširdžiai gailisi, kadangi jis neatlygino žalos, neatsiprašė. Po eismo įvykio jis nesuteikė jai pagalbos, medikų į įvykio vietą nekvietė, tai padarė policijos pareigūnai, o ji pas medikus pateko po dviejų valandų. Nurodo, kad O. P. K. nesidomėjo jos sveikata. Teismo nebuvo įvertinta ir tai, kad O. P. K. yra baustas administracine tvarka – vairavo dviratį neblaivus ir pasirodė girtas viešoje vietoje, kas anot apeliantės rodo, kad O. P. K. išvadų nedaro, elgiasi pavojingai, ignoruoja visuomenės elgesio taisykles. Pandėlio seniūno iš duota O.P. K. charakteristika neobjektyvi ir vertintina kritiškai. Pagal LAT suformuotą praktiką, teismas visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, privalo svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius sistemingą KET pažeidinėjimą ar padarius nusikaltimą, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus.

8Apeliantė E. J. nesutinka su jai priteistu atlyginti neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei teigia, kad be pagrindo atmesti reikalavimai atsakovui „( - )“. Ji iki šiol dėl patirtų sužalojimų serga ir gydosi, padaryti sužalojimai turės pasekmių ir ateityje, dėl sveikatos sutrikdymo turėjo daug nepatogumų, priversta daug laiko praleisti namuose, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino, neaptarė tiek turėtų, tiek būsimų autoįvykio pasekmių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai prioritetinę reikšmę teikė kaltinamojo turtinei padėčiai, net nenustatęs, jokių išvadas pagrindžiančių faktų. Nurodo, kad O. P. K. yra ūkininkas, turi turto ir pajamų. Sunkią ją turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Nurodo, kad jai priteistas žalos atlyginimas moralinės satisfakcijos nesuteikė, nes liko neįvertintas nuteistojo požiūris į ją. Nurodo, kad O. P. K. netoleruotinas požiūris į žmogų, jai sukėlęs didelius dvasinius išgyvenimus, privalėjo būti įvertintas pinigine išraiška. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, už nesunkų sveikatos sutrikdymą autoįvykio metu vidutinis neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 10000-20000 Lt. Nurodo, kad ji atsižvelgdama į išmokėtą 4316 Lt sumą, prašė priteisti iš atsakovų 15684 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

9Byloje yra gautas O. P. K. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo palikti nepakeistą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendį, E. J. apeliacinio skundo netenkinti. O. P. K. nesutinka su apeliantės argumentais dėl pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepagrįstumo. Jis nurodo, kad jis kartu su I. V. ir V. V. po įvykio pasirūpino nukentėjusiąja, ji teigė, kad jai gydytojo nereikia, niekuo nesiskundė, jis sužalojimų nematė, todėl nemano, kad turėjo kviesti medikų pagalbą. Nesutinka su teiginiu, kad jis siekė nuslėpti autoįvykį, kadangi laukė atvyksiančių policijos pareigūnų. Tai, kad jis nukentėjusiajai sakė niekur nesiskųsti, ji nieko nelaimėsianti ar jis bus nubaustas tik administracine tvarka, yra jos prasimanymai. Jis buvo užėjęs pas nukentėjusiąją į namus, prašė atleidimo, klausė, ar gali atlyginti žalą, jam buvo atsakyta, kad jeigu draudimas neišmokės 5000 Lt sumos, jis galės iki jos primokėti. Nesutinka su prašoma priteisti 15000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi apeliantės nurodomi sveikatos sutrikimai nesiejami su autoįvykiu, tai nurodyta ir ekspertizės akte. Taip pat nurodo, kad jeigu bus pritaikytas jo atžvilgiu BK 68 str. jis negalės dirbti savo ūkyje. Jo padarytas nusikaltimas neatsargus.

10Taip pat byloje yra gautas ir civilinio atsakovo UADB „( - )“ atsikirtimas į E. J. paduotą apeliacinį skundą, kuriame teigiama, kad skundžiamas byloje nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir paliktinas nepakeistas. Teismas pagrįstai draudikui netaikė visiško nuostolių atlyginimo principo, numatyto LR CK 6.251 str., atsižvelgė į LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 6 d. nuostatas, jog asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. LR Vyriausybės Nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktas nustato aiškius neturtinės žalos draudimo išmokos nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į surinktą medicininę nukentėjusiosios E. J. ligos dokumentaciją - Rokiškio rajono ligoninės išrašus bei Valstybinės ligonių kasos informaciją apie taikytą gydymą, hospitalizavimo trukmę, taip pat baudžiamojoje byloje esančią Specialisto išvadą Nr. G 1468/10 apie nukentėjusiai padarytą sužalojimo mastą, civilinei ieškovei buvo apskaičiuota 50 proc. nuo LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytos neturtinės žalos draudimo sumos ir išmokėta 4316 Lt. neturtinės žalos draudimo išmoka, todėl LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatytą neturtinės žalos atlyginimo prievolę draudikas įvykdė pilnai. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog abu civiliniai atsakovai yra solidarūs skolininkai, kadangi iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas - papildomu, taigi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė. Apeliantės reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas. Jos reikalaujamas 20000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka teisminės praktikos.

11Nukentėjusiosios E. J. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

12Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos įpareigoja teismą visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas O. P. K., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 218 str. 1 d., uždraudimo naudotis jam specialia teise - vairuoti transporto priemones, nesvarstė, tačiau kolegijos nuomone ji nuteistajam neskirtina, o bausmės tikslai O. P. K. pasiekiami šios baudžiamojo poveikio priemonės kartu su paskirta bausme netaikant.

13Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

14Byloje nenustatyta, kad O. P. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Byloje nėra duomenų, jog O. P. K. pažeidinėtų Kelių eismo taisykles piktybiškai bei sistemingai. Jo padaryti KET pažeidimai nelaikytini ypatingai šiurkščiais – jis sąmoningai KET taisyklių nepažeidė, nes išvažiuodamas iš kiemo atbuline eiga jis pėsčiosios nepastebėjo ir to pasekmėje ant jos užvažiavo. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes, pagrindo taikyti O. P. K. BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teisė, nėra.

15Apeliantė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino O. P. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kadangi, jos neatsiprašė, žalos neatlygino, jos sveikata nesidomėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad O. P. K. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tai, kad O. P. K. gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, matyti iš jo apklausos, pareiškus jam įtarimus, kuomet jis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo (t.1., b.l. 55), jo paaiškinimų teisme - jis nurodė, kad blogai vertina savo veiksmus, be to, pati nukentėjusioji E. J. parodė, jog po įvykio O.P. K. su I. V. jai padėjo - parvedė iš įvykio vietos namo. O.P. K. po įvykio laukė, kol atvyko policijos darbuotojai. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo O. P. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis pripažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos ( BK 59 str. 2 p.). Tai, kad nukentėjusioji ir nuteistasis nesutarė dėl žalos atlyginimo pagal nukentėjusiosios nurodytas sąlygas, nesudaro pagrindo teigti, jog BK 59 str. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė O.P. K. netaikytina.

16Nuosprendis keistinas civilinio ieškinio išsprendimo dalyje (BPK 328 str. 4 p. d.).

17Nukentėjusioji E. J. prašo priteisti 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį draudimo įmonė UADB “ (duomenys neskelbtini “ nukentėjusiajai E. J. išmokėjo 4316 Lt neturtinės žalos draudimo išmoką, todėl nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą vertina suma, artima 20000 lt. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai E. J. eismo įvykio metu buvo sveikata sutrikdyta nesunkiai – jai nustatytas kairio šeivikaulio lūžis ( t.1., b.l. 13). Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė ne tik dėl ilgo gydimosi proceso tokiais atvejais, bet ir dėl sumažėjusios galimybės judėti, bendrauti, pasirūpinti savimi, taip pat nukentėjusioji ir dabar dėl patirtos traumos priversta daug laiko praleisti namuose. Dalis nukentėjusiosios nurodomų sveikatos problemų nesusijusios su patirtu įvykiu – iš ekspertizės akto Nr. EG318/11(5) matyti, kad E. J. serga somatinėmis ligomis, kurių eigai turėta trauma įtakos neturėjo, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Iš bylos medžiagos konstatuotina, jog šioje byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo teismų praktikoje taikomų neturtinės žalos atlyginimo dydžių panašiais atvejais ir laidžia priteisti nukentėjusiajai jos prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, gerokai viršijantį teismų praktikos suformuotus dydžius. Visi gi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog nors E. J. galimybės vaikščioti grįžta, ką pagrįstai konstatvo pirmosios instancijos teismas, tačiau nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, kaulo lūžis sunkiau gyja ir nukentėjusioji labiau jaučia patirto sužalojimo fizines pasekmes bei su tuo susijusius sunkumus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, neturtinė žala įvertintina didesne suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas - neturtinės žalos dydis nustatytinas 8000 litų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

18Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu, jog teismas jos reikalavimus atsakovui „( - )“ atmetė be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog atsakovas UADB “( - )“, su kuriuo nuteistasis O.P. K. buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojusią šio eismo įvykio metu, sutartinės atsakomybės ribose žalą E. J. atlygino, todėl žalos atlyginimą priteisė iš nuteistojo O. P. K., o nukentėjusiosios ieškinį UADB “( - ) “ atžvilgiu atmetė. Sprendimas atmesti E. J. ieškinį UADB “ ( - )“ atžvilgiu nėra teisingas. Civilinio atsakovo UADB „( - )“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai E. J. padarytą žalą pagrindas yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. TPVCAPD įstatymas. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, kurio 2 d. yra išvardinti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Jokie to dydžio ribojimai šioje normoje nenumatyti. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti poįstatyminio akto, t. y. žemesnės juridinės galios akto ( UADB “( - )“ atsiliepime į apeliacinį skundą bei 2011-04-18 rašte Nr. 05-1385 paminėto 2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 122), kuriame tokie apribojimai numatyti. Tokia teismų praktika yra suformuota kasacinėje nutartyje 2K-17/2011 ir kt. nutartyse. Pagal UADB „( - )“ pateiktus O. P. K. civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 02-1209746 duomenis ( t.1., b.l. 154-155) ir šio įstatymo 11 straipsnio redakciją, galiojančią nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d., nustatančią, jog draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, UADB „( - )“, sudaręs su O.P. K. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų. Nustačius, jog nukentėjusiajai E. J. padarytos neturtinės žalos dydis yra 8000 Lt, kuris neviršija 8632 Lt ( 2500 eurų) bei atėmus UADB „( - )“ jau išmokėtą neturinės žalos atlyginimo 4316 Lt sumą, iš UADB „( - )“ priteistina E. J. 3684 litų neturtinės žalos atlyginimo ( 8000 Lt - 4316 Lt = 3684 Lt). Taip pat iš UADB „( - )“ priteistina E. J. 509, 37 Lt turtinės žalos atlyginimą, kuris motyvuotai aptartas skundžiamame nuosprendyje, tačiau nepagrįstai buvo priteistas iš O.P. K., o ne iš atsakovo UADB „( - )“.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

20Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje:

21panaikinti 509,37 Lt turtinės bei 684 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimą iš O. P. K. ir priteisti E. J. iš UADB „( - )“ 3684 litus neturtinės ir 509,37 Lt turtinės žalos atlyginimo.

22Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Iš O. P. K. priteista E. J. 509 litai 37 centai turtinei žalai atlyginti ir... 4. E. J. ieškinys UADB “ ( - )“ atmestas.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. O. P. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 27 d., apie 12.45 val.,... 7. E. J. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendį ir... 8. Apeliantė E. J. nesutinka su jai priteistu atlyginti neturtinės žalos... 9. Byloje yra gautas O. P. K. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą, kuriuo... 10. Taip pat byloje yra gautas ir civilinio atsakovo UADB „( - )“ atsikirtimas... 11. Nukentėjusiosios E. J. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.... 12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos... 13. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti... 14. Byloje nenustatyta, kad O. P. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas... 15. Apeliantė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino O. P. K.... 16. Nuosprendis keistinas civilinio ieškinio išsprendimo dalyje (BPK 328 str. 4... 17. Nukentėjusioji E. J. prašo priteisti 15000 litų neturtinės žalos... 18. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu,... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,... 20. Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendį civilinio... 21. panaikinti 509,37 Lt turtinės bei 684 Lt neturtinės žalos atlyginimo... 22. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....