Byla 2-1672-330/2015
Dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo (civilinė byla Nr. B2-2056-781/2015)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo (civilinė byla Nr. B2-2056-781/2015).

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a:

  1. Klausimo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškėlė bankroto bylą ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Šia nutartimi kredito unijos administracijos vadovei E. P. buvo nustatytas 15 dienų terminas bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šis terminas baigėsi 2014 m. balandžio 22 d. Kredito unijos administracijos vadovė dalies įmonės dokumentų ir turto neperdavė, todėl bankroto administratorius pirmosios instancijos teismo prašė paskirti baudą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi už teismo įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus nevykdymą buvusiai kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ administracijos vadovei E. P. paskyrė 1 448 Eur baudą.

4Suinteresuotas asmuo E. P. pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente prašė panaikinti arba sumažinti jai paskirtą baudą. Nurodė, kad kredito unijos turto bei dokumentų bankroto administratoriui laiku neperdavė dėl paties bankroto administratoriaus kaltės – nuo 2014 m. vasario 19 d. bankroto administratoriaus įsakymu jai paskelbta priverstinė pravaikšta; buvo paskirta komisija turto inventorizacijai atlikti; administratorius netikėjo jos pareiškimais, kad jokių kitų perduotinų dokumentų ir turto ji neturinti. Surinkti dokumentus jai prireikė laiko, o tai padaryti anksčiau sutrukdė paties administratoriaus sprendimai (minėta pravaikšta) bei nepagrįstas nepasitikėjimas. Teismui atsisakius panaikinti baudą, E. P. prašo baudą sumažinti, kadangi ji turi būsto paskolą, augina nepilnametį vaiką, jos pajamos sudaro apie 484 Eur per mėnesį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi (aktualia nutarties dalimi) suinteresuoto asmens E. P. prašymo dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo netenkino.

7Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bauda administracijos vadovei paskirta praėjus dideliam laiko tarpui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, toks laiko tarpas buvo daugiau nei pakankamas įmonės dokumentams ir turtui perduoti. Pažymėjo, jog skiriant baudą, pareiškėjos teiginiai, kad ne visi dokumentai bei turtas buvo perduoti ir jai pačiai, atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi ji, eidama administracijos vadovės pareigas, turėjo prievolę inventorizuoti įmonės turtą bei tinkamai tvarkyti dokumentų apskaitą. Akcentavo aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo neįrodė, kad po baudos skyrimo bendradarbiavo su bankroto administratoriumi ar perdavė jam reikalaujamus dokumentus ir turtą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog toks administracijos vadovės neveikimas vilkina kredito unijos bankroto procesą.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo E. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo išvados nepatvirtina suinteresuoto asmens E. P. kaltės. Dėl bankroto administratoriaus veiksmų buvo sutrumpintas laikas teismo įpareigojimui įvykdyti.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog ir unijos administracijos vadovei buvo perduoti ne visi dokumentai. Teismas nepagrįstai akcentavo jos pareigą atlikti įmonės dokumentų bei turto inventorizaciją. Jeigu vadovei nebuvo perduotas visas turtas, logiška, jog pastaroji negali jo perduoti bankroto administratoriui.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad po baudos skyrimo suinteresuotas asmuo nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi. Bylos duomenys patvirtina, kad administratoriui buvo perduotas visas unijos balanse apskaitytas turtas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad suinteresuotas asmuo geranoriškai stengėsi perduoti turtą ir dokumentus.
  4. Teismas nevertino aplinkybės, jog dalį dokumentų bankroto administratorius perėmė be suinteresuoto asmens žinios. Bankroto administratorius nesudarė galimybių inventorizuoti turtą, esantį Dubajuje.
  5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į suinteresuoto asmens šeimos finansinę padėtį.

9Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pateikė antstolio D. K. 2015 m. gegužės 7 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikus veiksmu, neįvykdymo aktą. Taip pat pareiškė prašymą išreikalauti vykdomąją bylą, pradėtą pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. B2-3304-781/2014.

10Atsiliepime pareiškėjas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties. Atsiliepimo esminiai argumentai:

  1. Suinteresuotas asmuo iki šiol bankroto administratoriui nėra perdavęs visų įmonės dokumentų. Šią aplinkybę patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateiktas antstolio aktas.
  2. Pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas suinteresuotam asmeniui baudą, tiek atmesdamas jo prašymą dėl baudos panaikinimo, aiškiai nurodė, kad tas asmuo turėjo pareigą inventorizuoti įmonės turtą ir tinkamai tvarkyti dokumentų apskaitą. Tokia išvada atitinka teisinį reguliavimą.
  3. Suinteresuoto asmens teiginiai dėl trumpesnio termino įpareigojimui įvykdyti nepagrįsti. Dalis dokumentų neperduota iki šiol, t. y. praėjus metams nuo bankroto bylos iškėlimo.
  4. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, įvertino ilgą įpareigojimo nevykdymo terminą, reikalaujamo turto ir dokumentų svarbą. Teismo paskirtos baudos dydis atitinka sankcijos vidurkį, todėl skundo argumentai dėl pernelyg didelės baudos nepagrįsti.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalis, kuria atmestas suinteresuoto asmens E. P. prašymas panaikinti paskirtą baudą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Dėl naujo įrodymo priėmimo ir vykdomosios bylos išreikalavimo

14Suinteresuotas asmuo E. P. (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – antstolio D. K. 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Apeliantė aiškina, kad jos skundo argumentus pagrindžiantys įrodymai yra antstolio D. K. vedamoje vykdomojoje byloje. Pasak apeliantės, vykdomojoje byloje antstolio padėjėja surašė su atskiruoju skundu teismui pateiktą aktą, kuriame nurodyti visi apeliantės veiksmai, susiję su kredito unijos turto ir dokumentų perdavimu bankroto administratoriui.

15Nors atskirajame skunde nesuformuluotas prašymas dėl kartu su skundu pateikto akto priėmimo apeliacinės instancijos teisme, visgi skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė pageidauja šio įrodymo įvertinimo atskirojo skundo argumentų kontekste. Ši aplinkybė suteikia pagrindą spręsti naujo įrodymo priėmimo klausimą. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors iš akto vykdomojoje byloje datos matyti, jog galimybė pateikti šį įrodymą pirmosios instancijos teismui egzistavo tiek nagrinėjant baudos skyrimo, tiek baudos panaikinimo (sumažinimo) klausimus, visgi akto turinys įgalina konstatuoti pateikto įrodymo svarbą ir neatsiejamumą nuo apeliacinės instancijos teisme sprendžiamo klausimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti išimtį ir apeliantės pateiktą naują įrodymą priimti (CPK 314 straipsnis).

16Apeliacinio teismo vertinimu, prašymas išreikalauti visą vykdomąją bylą dėl apeliantės įpareigojimo perduoti kredito unijos turtą ir dokumentus yra abstraktus. Apeliantė nenurodė, kokių konkrečiai vykdomosios bylos duomenų nebuvimas ar jų trūkumas neleidžia išsamiai išnagrinėti jos atskirojo skundo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliacinės instancijos teisme priimto 2015 m. gegužės 7 d. akto turinyje užfiksuotos visos esminės ir sprendžiamam klausimui reikšmingos teismo įpareigojimo perduoti turtą ir dokumentus vykdymo aplinkybės, todėl šių aplinkybių kontekste vykdomosios bylos išreikalavimas ir įvertinimas apeliacinės instancijos eisme būtų perteklinis ir nepagrįstai užvilkintų klausimo nagrinėjimą. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas apeliantės prašymo dėl vykdomosios bylos išreikalavimo netenkina (CPK 181 straipsnis).

17Dėl prašymo panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą

18ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).

19Apeliacinis teismas pažymi, kad aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantei, kaip kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ administracijos vadovei, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškėlimo, atsirado pareiga teismo nutartyje nurodytu terminu (per 15 dienų) paskirtajam bankroto administratoriui perduoti kredito unijos turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus argumentų, apeliantė ėmėsi atitinkamų veiksmų kredito unijos turtui ir dokumentams perduoti, tačiau iki šiol bankroto administratoriui neperdavė: nekilnojamojo turto, esančio Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje; šiam turtui administruoti reikalingų raktų, slaptažodžių; dokumentų, susijusių su šiuo nekilnojamuoju turtu – turto įsigijimo dokumentų, nuomos sutarties originalo; kredito unijos valdybos 2013 metų protokolų Nr. 65-108; UAB „Vaisių sultys“, KB „Šiaulių kooperacija“ ir KB „Kalvarijos vartotojų kooperatyvas“ sudarytų paskolos sutarčių ir susijusių dokumentų. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde apeliantė laikėsi pozicijos, jog kredito unijos administracijos vadove ji buvo pakankamai ribotą laikotarpį, jog perdavė visą įmonės turtą ir visus jos žinioje buvusius dokumentus. Pasak apeliantės, tikėtina, jog likusieji dokumentai nebuvo perduoti pačiai apeliantei ankstesniojo administracijos vadovo. Kadangi apeliantė bankroto administratoriui perdavė visą jos žinioje buvusį turtą ir visus turėtus dokumentus, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo konstatuoti jos kaltės. Apeliantė atskirajame skunde papildomai nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, jog terminas teismo įpareigojimui įvykdyti buvo sutrumpintas dėl paties bankroto administratoriaus veiksmų. Apeliantė nesutiko ir su teismo pastabomis dėl administracijos vadovės pareigos inventorizuoti turtą bei atsakomybės už dokumentų apskaitą. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino jos aktyvių veiksmų dokumentų ir turto perdavimo procese. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

20Ankstesnėje nutarties dalyje buvo atskleistas sankcijos už pareigos, numatytos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, neįvykdymą tikslas – drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Taip pat nurodyta, jog tuo atveju, jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams. Šio teisinio reguliavimo kontekste apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tiek 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi apeliantei skirdamas baudą, tiek 2015 m. birželio 26 d. (apskųstąja) nutartimi atmesdamas jos prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo, pagrįstai akcentavo, jog aplinkybių apie tai, kad turto ir dokumentų neperdavimas sąlygotas pateisinamų (nuo apeliantės valios nepriklausančių) priežasčių, įrodinėjimo našta tenka apeliantei. Todėl savo pozicijos esmę sudarančius argumentus, jog iki šiol bankroto administratoriui neperduoti tie dokumentai ir (ar) tas turtas, kurio apeliantei nebuvo perdavęs ankstesnis administracijos vadovas (anksčiau administracijos vadovo pareigas ėjęs asmuo), turėjo įrodyti būtent pati apeliantė. Tačiau šiuo atveju tokio pobūdžio apeliantės argumentai nebuvo grindžiami objektyviais duomenimis. Apeliacinis teismas, iš dalies sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pažymi, jog iš teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliantės elgesys, vykdant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą, buvo nepateisinamai pasyvus, tačiau nei ši aplinkybė, nei skunde deklaruojamas apeliantės geranoriškumas, neįrodo ginčui reikšmingos aplinkybės, jog tam tikri dokumentai ir (ar) turtas esą nebuvo perduoti pačios apeliantės žinion.

21Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog apeliantė turėjo prievolę inventorizuoti įmonės turtą bei tinkamai tvarkyti dokumentų apskaitą. Tiek bylos duomenys, tiek informacija iš viešųjų registrų patvirtina, kad apeliantė kredito unijos valdybos narės pareigas ėjo nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo, o administracijos vadovės pareigas ėjo du kartus (nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2009 m. spalio 27 d. ir nuo 2013 m. birželio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo). Tokia apeliantės patirtis sudarė sąlygas suprasti ir tinkamai įvertinti galimas pasekmes, kurias gali sukelti įmonės valdymo perėmimas be atitinkamos kontrolės. Kita vertus, administracijos vadovo atsakomybę už juridinio asmens apskaitos organizavimą, apskaitos registrų išsaugojimą numato galiojantis teisinis reguliavimas (žr. pvz., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį). Todėl net ir tuo atveju, jeigu administracijos vadovų kaitos atveju apeliantei nebuvo sudarytos tinkamos galimybės perimti įmonės turtą ir dokumentus, akivaizdu, jog ir apeliantės vadovavimo laikotarpiu (iki bankroto bylos iškėlimo) ji galėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti realią kredito unijos padėtį, įsitikinti viso įmonės turto ir dokumentų egzistavimu. Tuo tarpu neįrodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai neįtikina, jog bankroto administratoriaus reikalaujamo turto ir dokumentų nebuvo apeliantės žinioje.

22Apeliantės teigimu, dėl bankroto administratoriaus veiksmų buvo sutrumpintas laikas teismo įpareigojimui įvykdyti. Apeliantė aiškino, kad šią aplinkybę sąlygojo administratoriaus veiksmai, susiję su prastovos paskelbimu ir turto bei dokumentų inventorizavimu. Apeliacinis teismas neturi pagrindo vertinti šių atskirojo skundo argumentų, kadangi nei iš pirmosios instancijos teismo išvadų, nei iš antstolio 2015 m. gegužės 7 d. akto, nei iš teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio nenustatyta, kad nurodytos aplinkybės būtų lėmusios lėmė administratoriaus reikalaujamų dokumentų ir turto nepateikimą. Kaip matyti iš atskirojo skundo medžiagos, aptariamu atveju nekeliamas klausimas dėl pavėluoto dokumentų ir turto perdavimo (t. y. to turto ir tų dokumentų, kurie administratoriui realiai buvo perduoti).

23Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nepateisina pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus neįvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi apeliantei paskyrė baudą, nes tokiu jos elgesiu yra trukdoma įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti įmonės bankroto procedūras.

24Pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme apeliantė alternatyviai prašė sumažinti paskirtą baudą. Atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į apeliantės šeimos turtinę padėtį. Apeliacinis teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pastebėtina, kad už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra numatyta maksimali 2 896 Eur bauda, todėl teismo paskirta 1 448 Eur bauda atitinka sankcijos vidurkį ir todėl nelaikytina savaime nepagrįstai didele. Kita vertus, apeliantės selektyviai atrinkti ir teismui vertinti pateikti duomenys, nesudaro pagrindo sutikti su jos pozicija dėl prastos finansinės padėties. Apeliantė nurodė auginanti nepilnametį vaiką, pateikė pažymą apie gaunamas pajamas, šeimos įsipareigojimus kredito įstaigai, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų apie jos ir sutuoktinio turimą turtą, šeimos lėšas banko (bankų) sąskaitose, sutuoktinio gaunamas pajamas ir kt., iš kurių galima būtų spręsti apie paskirtos baudos sukeliamas itin neigiamas pasekmes. Nesant šių duomenų spręsti, kad paskirta 1 448 Eur bauda yra per didelė, nebuvo pakankamo pagrindo. Tokių duomenų nepateikta ir su atskiruoju skundu.

25Kiti skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl atsisakymo panaikinti suinteresuotam asmeniui skirtą baudą teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens E. P. prašymas dėl baudos, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi, panaikinimo arba sumažinimo, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a: 3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi kredito unijai... 4. Suinteresuotas asmuo E. P. pirmosios instancijos teismui pateiktame... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi (aktualia... 7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bauda administracijos vadovei... 8. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo E. P. prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pateikė antstolio D. K. 2015... 10. Atsiliepime pareiškėjas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama Vilniaus apygardos... 13. Dėl naujo įrodymo priėmimo ir vykdomosios bylos išreikalavimo... 14. Suinteresuotas asmuo E. P. (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė... 15. Nors atskirajame skunde nesuformuluotas prašymas dėl kartu su skundu pateikto... 16. Apeliacinio teismo vertinimu, prašymas išreikalauti visą vykdomąją bylą... 17. Dėl prašymo panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą... 18. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo... 19. Apeliacinis teismas pažymi, kad aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl... 20. Ankstesnėje nutarties dalyje buvo atskleistas sankcijos už pareigos,... 21. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 22. Apeliantės teigimu, dėl bankroto administratoriaus veiksmų buvo sutrumpintas... 23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog... 24. Pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme apeliantė alternatyviai... 25. Kiti skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria...