Byla 2A-2068-450/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Z. (P. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Tikritus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. Z. 25 000 Lt įsiskolinimą.

5Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovui UAB „Tikritus“ buvo iškelta bankroto byla, o administratoriumi paskirtas UAB „Geraldis“. Administratorius, patikrinęs ieškovo buhalterinę dokumentaciją, nustatė, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 25 000 Lt. Šis įsiskolinimas susidarė išmokėjus pagal 2010 m. kovo 17 d. čekį Nr. 146387 (14 000 Lt) ir 2010 m. kovo 22 d. čekį Nr. 146389 (11 000 Lt). Atsakovo įsiskolinimas yra įtrauktas į ieškovo debitorių sąrašą. Kitų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių paminėtos pinigų sumos išmokėjimo atsakovui pagrįstumą, taip pat dokumentų, patvirtinančių, jog skola įmonei buvo grąžinta, bankroto administratoriui nepateikta. Ieškovo atstovas ne kartą ragino atsakovą grąžinti skolą, tačiau skola negrąžinta iki šiol.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo P. Z. ieškovo BUAB „Tikritus“ naudai 25 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų bei 10 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 772,62 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

8Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovui 2010 m. kovo 17 d. pagal bankui pateiktą čekį Nr. 146387 buvo išmokėta 11 000 Lt, o 2010 m. kovo 22 d. pagal bankui pateiktą čekį Nr. 146389 buvo išmokėta dar 14 000 Lt (CPK 185 str.), todėl nusprendė, kad 25 000 Lt išmokėjimas atsakovui yra įrodytas.

9Juridinių asmenų, ūkininkų ar gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, atliekamų ūkinių operacijų įforminimą ir apskaitą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) bei kiti poįstatyminiai teisės aktai. Remiantis BAĮ 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, atsakovui gavus ginčo pinigus iš banko ir pastarajam perdavus šią sumą įmonei, ši pinigų sumą turėjo būti užpajamuota įmonės kasoje, surašant atitinkamos formos dokumentą arba atsakovui turėjo būti išduotas kitas dokumentas, patvirtinantis pinigų grąžinimo faktą. Aplinkybes, kad gautus pinigus atsakovas perdavė įmonės vadovui, įrodinėjo liudytojo E. G. parodymais. Įvertinęs aplinkybes, jog pinigų gavimo metu atsakovas įmonėje nedirbo, į tai, jog liudytojas negalėjo nurodyti jokių kitų faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų grąžinimu (laiko, vietos, pokalbių turinio, trukmės bei aplinkybių ir t. t.), ir, pasak liudytojo, tarp jo ir tuometinės įmonės administracijos buvo konfliktas, liudytojo parodymai prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams, todėl teismas liudytojo parodymus vertino kritiškai ir kaip įrodymą atmetė. Esant įstatyme numatytam būtinumui turėti rašytini dokumentą, patvirtinanti pinigų grąžinimą (atidavimą), liudytojo parodymai atmestini ir kaip pažeidžiantys įrodymų leistinumo taisyklę. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo teiginiai dėl pinigų grąžinimo laikyti neįrodytais (CPK 178 str.).

10Nustatytų aplinkybių pagrindu bei remdamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 25 000 Lt.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas P. Z. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

13Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141) Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo nepagrįstos išvados, kad pinigų gavimo metu atsakovas nedirbo ir ją aiškino jo (atsakovo) nenaudai. Darbo santykiai nebuvo nutrūkę, o tai patvirtina liudytojo E. G. ir buvusio darbuotojo M. M. paaiškinimai, taip pat ir ta aplinkybė, jog vėliau vėl buvo sudaryta darbo sutartis. 2010 m. sausio 4 d. prašymas atleisti iš darbo faktiškai nenutraukė tarp šalių susiklosčiusių santykių, nes atsakovas ir toliau dirbo ir atliko savo funkcijas pagal darbo sutartį. Kadangi 2010 m. sausio 4 d. įmonės vadovas atleido atsakovą, tačiau faktiškai darbo santykiai tęsėsi ir po jų nutraukimo, galima daryti išvadą, kad vadovas netinkamai sudarė ir įformino darbo sutartį (DK 99 str. 3 d.). Net ir sprendžiant, kad darbo santykiai buvo nutrūkę, negalima daryti išvados, jog atsakovas pinigų negrąžino.

152) Teismas netinkamai įvertino atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei netinkamai nustatė atsakovui tenkančią įrodinėjimo naštą. Darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui, kaip silpnesnei šaliai. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005). Nors ši byla nėra darbo byla, aukščiau nurodyta nuostata turėtų būti taikoma, nes atsakovo atliekami veiksmai buvo atliekami darbo santykių pagrindu. Kadangi teismas tiek vertinant įrodymus, tiek sprendžiant jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo naštą šalims neatsižvelgė į šių santykių specifiką, manytina, kad teismas nepagrįstai perkėlė visą pinigų grąžinimo įrodinėjimo naštą atsakovui ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas neturi teisinio, ekonominio ar finansinio išsilavinimo, todėl jis neturėjo pareigos rūpintis įrodymų apie jo darbo funkcijų įvykdymą surinkimu. Tokia pareiga tenka ieškovui. Visgi teismas nepagrįstai perkėlė visą pinigų grąžinimo fakto įrodinėjimą atsakovui. Vadovas netinkamai atliko pareigas, nes neinformavo, kad trūksta tam tikrų lėšų ir dokumentų, įrodančių pinigų grąžinimo faktą. Vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kad apskaita būtų vedama teisingai ir nebūtų jokių netikslumų (BAĮ 21 str. 1 ir 2 d.), todėl manytina, kad vienašaliai įrašai neleidžia neabejotinai teigti, kad pinigai nebuvo grąžinti. Apelianto žiniomis, vadovui yra iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo, o tai patvirtina, kad ieškovas galimai aplaidžiai vykdė savo pareigas. Pažymėjo, kad jis neprašė iš įmonės vadovo jokių dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimo - priėmimo faktą, nes nemanė, kad tai yra būtina.

163) Teismas nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, jog įmonėje nebuvo nuolatos dirbančio buhalterio, o ūkio subjekto apskaitą tvarkė pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Ši aplinkybė yra labai svarbi vertinant realias atsakovo galimybes pinigus grąžinti buhalteriui. Kadangi įmonėje nebuvo nuolatos dirbančio buhalterio, atsakovas grįžęs iš banko pinigus grąžino tiesiogiai vadovui, o ne buhalteriui. Taigi vadovas buvo atsakingas už tinkamą pinigų grąžinimo įforminimą. Teismas nevertino ir kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog po 2 metų (2012 m. gegužės 28 d.) (tuo metu tarp atsakovo ir ieškovo darbo santykiai buvo nutrūkę) į atsakovą kreipėsi ieškovo buhalteris su vadovo prašymu pasirašyti paskolos sutartį atgaline data (data sutartyje nurodyta 2010 m. kovo 10 d.). Tokie veiksmai įrodo ieškovo nesąžiningumą ir patvirtina, jog vadovas neatliko jam pagal įstatymus tenkančių pareigų, todėl, siūlydamas pasirašyti tokią sutartį, siekė panaikinti aplaidžių veiksmų pasekmes (pinigų neapskaitymą). Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovas, po, jo manymu, atsakovo padarytos žalos įmonei vėl teisiškai įformino atsakovo priėmimą į darbą. Tokie ieškovo veiksmai turėtų būti vertinami prieštaringai, kadangi kiekvienas protingas, rūpestingas ir atidus asmuo nepriimtų į darbą asmens, kuris vengia sumokėti skolą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas tuo laiku neturėjo jokių priekaištų atsakovui, o jis tinkamai atliko vadovo pavedimą, t. y. pasiėmė iš banko pinigus ir juos grąžino vadovui. Atsakovas per visą tą laikotarpį, kai nebuvo buhalterinėje apskaitoje įformintas pinigų grąžinimas, iš ieškovo negavo nei vieno raginimo laiku sugrąžinti mokėjimų. Jokių pranešimų apie neteisėtą pinigų negrąžinimą nebuvo teikta nei pačiam atsakovui, nei policijai (Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 21 d.). Teismas netinkamai įvertino ieškovo atstovo pateiktą aplinkybę, jog atsakovas buvo atvykęs į įmonę ir pasirašė, kad skolą pripažįsta bei įsipareigojo mokėti skolą dalimis, tačiau skolos nesumokėjo. Atsakovas, siekdamas išvengti teisminių nagrinėjimų ginčų ir paveiktas bankroto administratoriaus įtikinėjimų, pasirašė dokumentą, kuriuo prašė sumažinti skolą iki 8 000 Lt. Tokio rašto pasirašymo negalima vertinti kaip skolos pripažinimo, nes atsakovas manė, kad tokiu būdu galės išvengti teismo proceso jo atžvilgiu ir tai neturės įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams ateityje.

174) Teismas netinkamai įvertino liudytojo E. G. parodymus dėl to, jog rėmėsi aplinkybe, jog pinigų gavimo metu atsakovas įmonėje nedirbo. Be to, natūralu, jog liudytojas neatsiminė visų faktinių aplinkybių, vykusių prieš trejus metus. Šioje byloje svarbiausia aplinkybė yra pinigų perdavimo faktas, kurį liudytojas patvirtino. Kitos aplinkybės, kaip pinigų grąžinimo vieta, laikas, pokalbio trukmė, neturėtų būti įrodinėjamos, nes įprasta, kad asmenys labiau akcentuoja piniginius santykius ir juos prisimena net ir po trejų metų. Siekti, kad būtų paliudytos kiekvienos pinigų grąžinimo detalės, yra neprotinga ir nepagrįsta, todėl teismas, priimdamas sprendimą liudytojo parodymus atmesti, užkirto kelią atsakovui į tinkamą įrodinėjimą procese. Pažymėjo, kad liudytojo ir paties atsakovo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas neturėjo pagrindo jų vertinti kritiškai. Liudijimas yra vienintelė atsakovo teisių gynimo galimybė, nes natūralu, kad apeliantas neturi kitų rašytinių įrodymų.

185) Teismas rėmėsi vieninteliu ieškovo reikalavimą pagrindžiančiu rašytiniu įrodymu - įmonės banko sąskaitos išrašu, tačiau tai savaime neįrodo, kad atsakovas negrąžino 25 000 Lt pinigų sumos. Teismas turėjo atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes. Teismo sprendimas atmesti liudytojo parodymus, kaip pažeidžiančius įrodinėjimo leistinumo taisyklę, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl yra neteisėtas.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Tikritus“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

211) Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kada atsakovas dirbo pas ieškovą, o jokie kiti įrodymai, leidžiantys abejoti pateiktais įrodymais, pateikti nebuvo. Be to, aplinkybės, ar atsakovas pinigų perdavimo metu dirbo pas ieškovą, nėra susijusios su bylos dalyku.

222) Apeliantas neįrodė, kad grąžino paimtus pinigus. Pagrįsdamas ieškinį, ieškovas rėmėsi objektyviais rašytiniais įrodymais, kurių apeliantas neginčijo ir netgi pripažino. Apelianto teiginiai apie bankroto administratoriaus paveikimą, įtikinėjimą pasirašyti prašymą dėl skolos sumažinimo yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.

233) Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pareiga įrodyti pinigų grąžinimo faktą vienareikšmiškai priklausė apeliantui (CPK 178 str.). Vadovaujantis vidutiniškai apdairaus asmens taisykle, kiekvienas asmuo, paėmęs pinigus, ypač tokią didelę sumą, kaip fiziniam asmeniui, suvokia, kad reikia užsitikrinti tokių pinigų grąžinimo faktą įrodančius įrodymus. Apelianto pavyzdys apie ieškovo prašymą pasirašyti paskolos sutartį atgaline data įrodo, kad jis suvokia jam pateikiamų dokumentų turinį bei jų pasekmes. Be to, apeliantas pas ieškovą dirbo kvalifikuotą darbą - pardavimų vadovo pareigose.

244) Teismas pagrįstai atmetė liudytojo parodymus, nes jis negalėjo nurodyti jokių kitų faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų grąžinimu. Be to, tarp liudytojo ir tuometinės įmonės administracijos buvo konfliktas ir liudytojo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Apeliantas subjektyviai nurodo, kad neva natūralu, kad asmenys labiau akcentuoja piniginius santykius, o ne kitas aplinkybes. Netgi remiantis paties apelianto logika, vargu, ar liudytojas po tiek laiko prisimintų tik vokų su pinigais perdavimą ieškovo vadovui, jei jo jokie piniginiai santykiai toje situacijoje nesiejo. Liudytojo parodymais galima abejoti ir dėl to, kad jis tikrai negali užtikrinti voko turinio, net jei kartais tuo metu kažkas ir buvo perduodama ieškovo vadovui.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas bylai turinčias reikšmės aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

30Nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „Tikritus“ prašė priteisti iš atsakovo P. Z. 25 000 Lt kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies XX skyriaus normų (CK 6.237 – 6.242 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra ir kt.) arba jos šiais būdais apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas (atsakovas) P. Z. ginčo pinigus (25 000 Lt) gavo pagal bankui pateiktus 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. kovo 22 d. čekius Nr. 146387 ir Nr. 146389, t. y. atsakovas pinigus gavo ne sutarties pagrindu. Esminė šioje byloje nustatinėja aplinkybė yra ta, ar šiuos (25 000 Lt) pinigus apeliantas (atsakovas) perdavė BUAB „Tikritus“ ar jo įgaliotam atstovui. Aplinkybes, kad pagal nurodytus čekius gauti pinigai buvo perduoti (grąžinti) UAB „Tikritus“ vadovui V. V., apeliantas įrodinėjo savo paaiškinimais bei liudytojo E. G. parodymais, tačiau teismas nusprendė, kad pinigų grąžinimas BUAB „Tikritus“ neįrodytas, nes byloje nebuvo pateikta šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Iš bylos duomenų matyti, kad iš tiesų byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog 25 000 Lt perdavimas iš atsakovo bendrovei buvo užfiksuotas UAB „Tikritus“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau, viena vertus, atsakovo, kaip buvusio bendrovės darbuotojo, galimybės disponuoti tam tikrais bendrovės dokumentais gali būti ribotos, todėl vien tai, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimą bendrovei, savaime neįrodo, kad tokie pinigai nebuvo perduoti (grąžinti). Kita vertus, ieškovo administratorius neslepė to, kad jam iki šiol nėra perduoti visi bankrutavusios UAB „Tikritus“ dokumentai. Be to, jei BUAB „Tikritus“ apskaitoje ir nebuvo užfiksuotas ginčo pinigų perdavimas bendrovei, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad tokie pinigai nebuvo perduoti. Byloje esantys duomenys apie tai, kad 2012 m. balanse (ieškovas jį įvardino kaip debitorių sąrašą) atsakovo skola bendrovei buvo apskaityta kaip paskola 27 539,44 Lt (89 b. l.), o po dviejų metų (2012 m.) nuo ginčo čekių išgryninimo ieškovas teikė atsakovui 2010 m. kovo 10 d. data pasirašyti paskolos sutartį 25 000 Lt, leidžia pagrįsti abejoti, jog BUAB „Tikritus“ buhalterinė apskaita buvo tinkamai ir teisingai tvarkoma (BAĮ 14 str. 2 d.).

31Anot apelianto (atsakovo) P. Z., jis gautus pinigus perdavo BUAB „Tikritus“ vadovui, o šias aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais bei liudytojo E. G. parodymais. Be to, šioms aplinkybėms įrodyti atsakovas prašė papilomai liudytoju šaukti buvusį BUAB „Tikritus“ vadovą V. V., tačiau šis prašymas, posėdžio metu nenurodžius liudytojo gyvenamosios vietos arba darbo vietos adreso ir siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo, teismo buvo atmestas (98 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo priemonėmis gali būti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai (CPK 177 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės formaliais pagrindais atmesdamas prašymą liudytoju byloje šaukti buvusį bendrovės vadovą, apribojo apelianto teises imtis kitų jam prieinamų ir įstatymo leidžiamų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), kuriomis gali būti nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvęs bendrovės vadovas galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto (atsakovo) ir liudytojo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su bendrovėje buvusia tvarka dėl pinigų išgryninimo pagal pateiktus čekius ir tai, ar pagal čekius Nr. 146387 ir Nr. 146389 gauti pinigai buvo grąžinti bendrovei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pinigų gavimo metu atsakovas nedirbo pas ieškovą, todėl lieka neaišku, o ir teismas nesiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu atsakovui buvo perduoti čekiai. Kadangi byloje nėra pateikti ir patys čekiai, administratoriui nurodžius, kad jie nėra perduoti bendrovės vadovo, todėl nėra atskleistas ir teismas nesiaiškino tokių čekių turinio (kieno vardu išrašyti, kam skirti ir pan.). Kadangi už visą bendrovės dokumentų teisingą apskaitą atsakingas bendrovės vadovas (BAĮ 14 str. 2 d.), todėl spręstina dėl galimybės šiuos dokumentus (čekius) gauti iš buvusio BUAB „Tikritus“ vadovo V. V.

32Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu pasitvirtintų aplinkybės, jog pagal čekius Nr. 146387 ir Nr. 146389 pinigai BUAB „Tikritus“ buvo perduoti, gali kilti buvusio vadovo V. V. atsakomybės klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti klausimą dėl šio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

33Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo neįvertintas bei neištirtas aplinkybes bei jų mastą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, galėjusi lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

34Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, tačiau atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo ir liudytojo apklausos būtinybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamą beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl mano, jog yra tikslinga bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

35Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).

36Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Tikritus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį... 8. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovui 2010 m. kovo... 9. Juridinių asmenų, ūkininkų ar gyventojų, kurie verčiasi individualia... 10. Nustatytų aplinkybių pagrindu bei remdamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas P. Z. prašo pirmosios instancijos teismo... 13. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 14. 1) Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo... 15. 2) Teismas netinkamai įvertino atsakovo procesiniuose dokumentuose... 16. 3) Teismas nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, jog įmonėje nebuvo... 17. 4) Teismas netinkamai įvertino liudytojo E. G. parodymus dėl to, jog rėmėsi... 18. 5) Teismas rėmėsi vieninteliu ieškovo reikalavimą pagrindžiančiu... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Tikritus“ prašo... 20. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 21. 1) Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kada atsakovas... 22. 2) Apeliantas neįrodė, kad grąžino paimtus pinigus. Pagrįsdamas ieškinį,... 23. 3) Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo... 24. 4) Teismas pagrįstai atmetė liudytojo parodymus, nes jis negalėjo nurodyti... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 28. Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 30. Nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „Tikritus“ prašė priteisti iš... 31. Anot apelianto (atsakovo) P. Z., jis gautus pinigus perdavo BUAB „Tikritus“... 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu pasitvirtintų... 33. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo neįvertintas bei neištirtas... 34. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto,... 35. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios... 36. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir...