Byla 2A-1849-796/2016
Dėl sveikatos sužalojimo atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei L. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 213,51 Eur turtinei žalai (vaistai –21,90 Eur, tvarsčiai – 12,36 Eur, sportinė avalynė – 130,98 Eur, sportinės kelnės – 48,27 Eur) ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad 2016-02-07, apie 9 val. 30 min., ieškovui grįžtant iš rytinio bėgimo pro Artojo g. Klaipėdoje esančią degalinę „Neste“ ir kylant viaduko laiptais į tiltą, jį užpuolė du šunys. Šunys buvo dideli, suaugę, apie 60–80 cm ūgio. Šunys pradėjo urzgti jį puldami, kandžiojo jam kojas, rankas, todėl jis turėjo gintis ir grumtis su jais. Plentu važiuojantys žmonės sustojo ir parvežė namo. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Greitosios pagalbos automobiliu jis buvo nugabentas į ligoninę, kurioje buvo susiūtos žaizdos ir suteikta kita medicininė pagalba. Paciento apžiūros lape nurodyta, kad iš viso buvo susiūtos 4 kąstinės žaizdos, paskirta profilaktika – skiepai nuo stabligės ir pasiutligės, kiti medikamentai. Dėl sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, šoką, išgąstį, teko gulėti lovoje, kol užgijo žaizdos, vaikščioti į polikliniką dėl perrišimų ir skiepų, jam visam likusiam gyvenimui liko subjaurota koja. Dėl šių padarinių prašo ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nepataisomai buvo sugadinta visai neseniai įsigyta sportinė apranga, – šunys kandžiodami sudraskė termokelnes ir sportinę avalynę, prašo ir turtinės žalos atlyginimo, be to, patyrė išlaidų vaistams bei tvarsčiams.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. A. 213,51 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos – 1713,51 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo A. T. naudai. Atsakovei priteistos sumos – 1713,51 Eur mokėjimą išdėstė šešiems mėnesiams, nurodydamas, jog kas mėnesį turi būti mokama po 285,60 Eur ir palūkanos. Priteisė iš atsakovės L. A. 43,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. T. naudai bei 27,54 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovo A. T. sveikata buvo sutrikdyta, kai atsakovei L. A. priklausantys ir iš aptvertos teritorijos išbėgę šunys palaidi bėgiojo po Artojo gatvę ir prie Artojo g. 2 namo, Klaipėdoje, vienas iš šunų įkando A. T. į dešinę koją, padarydamas žaizdų. 2016-02-22 Klaipėdos apskrities VPK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje L. A. pripažinta kalta dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 10 d., padarymo ir jai paskirta 144 Eur dydžio bauda. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas patyrė 21,90 Eur išlaidų vaistams, 12,36 Eur tvarsčiams, 130,98 Eur kainavo sugadinta sportinė avalynė, o 48,27 Eur – sugadintos sportinės kelnės. Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo patirta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl priteisė iš atsakovės 213,51 Eur turtinės žalos atlyginimo.
  3. Teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nurodė, kad nustatyta, jog dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), už kuriuos ji patraukta administracinėn atsakomybėn, ieškovui neabejotinai buvo sutrikdyta sveikata, jam buvo skirtas gydymas, koja liko nepagydomai subjaurota. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, atsakovės turtinę padėtį, vadovaudamasis, teisingumo ir protingumo principais, iš atsakovės ieškovui priteisė 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
  4. Teismas atsakovės prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo 24 mėnesių terminui tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga, nes jos gaunamos pajamos nedidelės, be to, atsakovė turi ir kreditinių įsipareigojimų. Tačiau atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika, dirbanti dviejose darbovietėse. Dėl to teismas darė išvadą, jog ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyra nebus pažeista, jeigu iš atsakovės priteistų sumų mokėjimas būtų išdėstytas šešių mėnesių laikotarpiui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė L. A. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-27 sprendimą. Sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 1500,00 Eur iki 1000,00 Eur ir šios sumos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Sumažinti priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį nuo 213,51 Eur iki 58,26 Eur ir šią sumą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Priteisti nuo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nuo 58,26 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės ieškovo naudai 5 proc. dydžio metinines palūkanas už priteistą 1058,26 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
  2. Apeliantė nurodo, jog teismas turėjo įvertinti, kad atsakovė su kita nukentėjusiąja S. V. sutarė dėl 500 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nukentėjusioji S. V. taip pat buvo užpilta jos šunų ir patyrė sužalojimų. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui iš atsakovės 1500 Eur neturtinės ir 213,51 Eur turtinės žalos atlyginimo neatsižvelgė, jog kita nukentėjusioji, patyrusi didesnių sužalojimų, visą žalos dydį įvertino 1500 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą turėjo įvertinti minėtų aplinkybių visumą, t. y. S. V. priteisto žalos atlyginimo dydį, jos ir ieškovo patirtų sužalojimų mastą.
  3. Teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais ir nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nepagrindė to konkrečiais įrodymais.
    1. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog jam reikėjo nuolat vykti perrišti žaizdas, mėnesį laiko vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus. Byloje nėra duomenų, jog tai būtų pagrįsta medicininiais išrašais.
    2. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kriterijų nurodė tai, jog atsakovas buvo nedarbingas. Ieškovas nurodė, jog turi verslą, tačiau nepateikė duomenų apie jo darbo savaitę, darbo veiklą, todėl nėra duomenų, jog nedirbdamas patyrė nuostolių.
  4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinės žalos, kurios dalį sudarė ieškovo suplėšytos sportinės kelnės, 48,27 Eur vertės, ir 130,98 Eur vertės sportiniai batai, atlyginimą, neįvertino, jog kelnės buvo įsigytos anksčiau iki įvykio, o byloje nėra duomenų, jog šunys apkandžiojo ieškovo pėdas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistas turtinės žalos atlyginimas turi būti sumažintas, sportinių kelnių įsigijimo sumą dalijant perpus iki 24 Eur ir nepriteisiant išlaidų dėl sugadintų sportinių batų, apie kurių sugadinimą byloje duomenų nėra.
  5. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės prašymo priteistą sumą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui neatsižvelgė, jog atsakovei sumokėjus už visus turimus įsipareigojimus lieka mažesnė nei 200 Eur suma. Atsakovė neturi galimybių priteistą sumą sumokėti per 6 mėnesius. Ieškovas nepateikė duomenų, jog jo turtinė padėtis būtų sunki, todėl priteistos sumos išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui nesukeltų neigiamų pasekmių.
  6. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies nepasisakė ir nepriteisė atsakovei iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai, dėl ko pažeidė CPK 93 str. 2 dalyje nustatytas procesines teisės normas.
  7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog dėl patirtų išgyvenimų dėl šunų užpuolimo priteisto 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo vaikščioti, reikėjo artimųjų pagalbos, buvo jaučiamas skausmas. Nurodo, jog nėra patenkintas pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, tačiau su juo sutiko dėl atsakovės atsiprašymo.
  8. Nurodo, jog atsakovės teiginiai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsti. Sportinės kelnės būtų buvusios naudojamos dar mažiausiai penkerius metus, tačiau dėl atsakovės šunų užpuolimo teko pirkti naujas. Atsakovės teiginiai dėl sportinių batų taip pat nepagrįsti. Ieškovas buvo gydomas dėl patirtų kojos sužalojimų, todėl sportinių batų įtraukimas į policijos dokumentus ar medicininius išrašus neturėjo būti būtinas. Teismui buvo pateikti ieškovo sugadintų daiktų įsigijimo kvitai, todėl šios sumos priteistos pagrįstai.
  9. Nurodė, jog atsakovė dirba dviejose darbovietėse, turi nekilnojamojo turto, todėl jos turtinė padėtis nėra bloga.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  2. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame išdėstytus motyvus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  3. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įrodymų tyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14Dėl turtinės žalos atlyginimo

  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 213,51 Eur turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Nustatyta, kad ieškovas vaistams ir tvarsčiams išleido 21,90 Eur ir 12,36 Eur, iš viso 34,26 Eur, ir dėl šios dalies ginčo nėra. Atsakovė nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas į turtinės žalos atlyginimo dydį įtraukė ieškovo sportinių kelnių ir bėgiojimo batų kainas. Teigia, kad ieškovas sportines kelnes įsigijo 2014 metais, todėl teismas turėjo vertinti jų nusidėvėjimą. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovo sportiniai batai būtų sugadinti, todėl ieškovui priteistas turtinės žalos atlyginimas turėjo būti mažesnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas turtinės žalos atlyginimą rėmėsi ieškovo pateiktais vaistų, sportinių kelnių bei sportinių bėgiojimo batų įsigijimo dokumentais (b. l. 13–16). Taip pat nustatyta, kad ieškovo atstovė 2016-08-11 pateikė prašymą apžiūrėti daiktinius įrodymus, teismas šį prašymą tenkino ir, teismo posėdyje juos apžiūrėjęs, įvertino ieškovo sportinių kelnių ir batų sugadinimą (b. l. 109). Todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad byloje nebuvo įrodymų apie sportinių batų sugadinimą. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovo sportinės kelnės buvo įsigytos 2014 metais, todėl priteisiant turtinės žalos atlyginimą, jų vertė turėjo būti mažinama, sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog ieškovo sportinės kelnės būtų buvusios naudojamos dar keletą metų, tačiau jos buvo sugadintos ir jis buvo priverstas pirkti naujas, už kurias, kaip nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą, sumokėjo 89 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kelnes įsigijo 2014-11-25, įvykis, kada ieškovą apkandžiojo atsakovės šunys, įvyko 2016-02-07, todėl sutikti su apeliantės teiginiu, jog ieškovo sportinių kelnių įsigijimo kaina turėjo būti mažinama perpus, negalima, kadangi nusidėvėjimas vertintinas kaip minimalus. Atsižvelgiant į tai, jog dėl įvykio, kurio metu ieškovui buvo sugadinti jo daiktai, ieškovas patyrė finansinių nuostolių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 213,51 Eur turtinės žalos dydį, į kurį įtraukė 48,27 Eur sugadintų sportinių kelnių ir 130,98 Eur sportinių bėgiojimo batų kainas.

15Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

  1. Šioje dalyje savo sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmė CK 6.250 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal CK 6.267 str. 1 d. naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už gyvūnų, pabėgusių iš jo, padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad atsakovės žinioje esantys šunys užpuolė ir padarė turtinę ir neturtinę žalą ieškovui A. T. (b. l. 10–11). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos pasekmes, ieškovo patirtus išgyvenimus dėl šunų užpuolimo, netrumpą gydymo procesą, sveikatai sukeltus padarinius bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pažymima, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų ir jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai, teismo įvertinti atitinkama pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1500 Eur neturtinę žalą atitinkanti pinigų suma laikytina protinga ir artima kompensuoti ieškovo patirtus išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovė su kita nukentėjusiąja, kuri dėl jos šunų užpuolimo patirtą turtinę ir neturtinę žalą įvertinto 1500 Eur suma, susitaikė. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, jog nuketėjusiosios S. V. sveikatos sužalojimo laipsnis buvo didesnis nei ieškovo, todėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį ieškovui teismas turėjo atitinkamai mažinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė ir nukentėjusioji S. V. sudarė taikos sutartį, kuria sutarė, jog atsakovė atlygins S. V. 1500 Eur žalą (b. l. 77), tačiau ši aplinkybė ir sutartas žalos atlyginimo dydis nesaisto pirmosios instancijos teismo priteisiant neturtinės žalos atlyginimą ieškovui. Pažymėtina, kad kiekvieno žmogaus patirti išgyvenimai dėl konkretaus patirto neigiamo įvykio yra vertinami skirtingai. Teismų praktikoje nėra bendro ir aiškaus neturtinės žalos dydžio, kuris turi būti nustatomas vienu ar kitu atveju, neturtinės žalos dydis visada vertinamas individualiai. Tai, jog nukentėjusioji S. V. jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą įvertino 1500 Eur suma, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo neturtinė žala turėjo būti nustatoma atsižvelgiant į kito asmens individuliai įvertintą žalą.
  2. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).
  3. Apeliantė nurodo, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad sužeidimus nuolat gydėsi, dėl ko patyrė sunkumų, taip pat nėra duomenų apie ieškovo nedarbingumą. Apeliantės teigimu, dėl šių įrodymų nebuvimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo neturtinę žalą įvertino 1500 Eur dydžio suma. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, byloje įrodytas ieškovo sužalojimo faktas – 2016-02-07 ieškovui buvo apkandžiota dešinė koja (4 kąstinės nuo 1 cm iki 3 cm žaizdos). Iš Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos medicininės apžiūros lapo matyti, kad ieškovui buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, atliktas chirurginis žaizdos sutvarkymas. Paskirtas gydymas žaizdą perstvarstant, atliekant skiepus nuo pasiutligės, išduotas medicininis receptas vaistams įsigyti, nustatytas nedarbingumas (b. l. 6–7). Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas neįrodė, kad gydėsi žaizdas ir kiek laiko truko gydymas. Kadangi, kaip nustatyta byloje, ieškovui sveikata buvos sutrikdyta, vienareikšmiškai ieškovas turėjo gydyti sužalotą koją ir dėl to neginčytina, kad patyrė nepatogumų, tuo metu suprastėjo gyvenimo kokybė. Byloje esantys įrodymai – ieškovo pateikti įsigytų vaistų bei žaizdoms gydyti tvarstymo priemonių pirkimo čekiai leidžia teigti, jog ieškovas turėjo patirti finansinių išlaidų, skirti laiko gydyti sužeistą koją, dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo užsiimti mėgstama veikla – sportu. Taip pat byloje fotonuotraukomis užfiksuotos ieškovo žaizdos, ieškovo medicininis apžiūros aktas neleidžia abejoti, jog ieškovui gydymas buvo reikalingas ir būtinas. Atsižvelgiant į tai, jog sužeidimai buvo padaryti keliose kojos vietose, kai kurios žaizdos buvo 3 cm, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas patyrė fizinį skausmą, turėjo vartoti vaistus, pertvarstyti žaizdas, kol jos gijo. Taip pat pažymėtina, jog natūralu, kad šunų užpuolimą patyręs žmogus jautė ne tik fizinį skausmą, bet toks įvykis turi įtakos ir bendrai psichologinei ir emocinei būsenai, kas negali būti objektyviai pamatuota ir pagrįsta. Todėl neturtinę žalą sudaro visuma asmens patirtų neigiamų padarinių, kurie, teismo įsitikinimu, yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįsti kiekvieną ieškovo nurodomą aplinkybę, nustatydamas ieškovo neturtinės žalos dydį.
  4. Atmestinas apeliantės teiginys, jog ieškovas, kaip pats teigia, turi verslą, nėra duomenų apie jo darbo laiką, todėl tai turėjo būti viena iš aplinkybių pirmosios instancijos teismui mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijose teismas nustatė, kad ieškovas sportiškai aktyvus ir sveiką gyvenseną propaguojantis žmogus, o patirti sužalojimai padarė įtakos ieškovo gyvenimui. Tai, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo darbo laiką, neturi įtakos jo patirtiems dėl įvykusio įvykio išgyvenimams ir negali būti aplinkybė, mažinanti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, jog ieškovas nekėlė reikalavimo priteisti negautas pajamas, kurios, jei tokios būtų įrodytos byloje, būtų priteisiamos kaip turtinės žalos atlyginimas.
  5. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė pagrįstą ir proporcingą patirtiems sužalojimams, skausmui, neigiamiems išgyvenimams ir patirtam stresui neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atlikęs teismo posėdžio metu įrodymų apžiūrą, nustatė ieškovo turtinės žalos dydį, todėl pagrįstai priteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimą.

16Dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo

  1. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo išdėstyti priteistas sumas 24 mėnesių terminui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės sunkios finansinės padėties. Teigia, jog ieškovas nepatirtų sunkumų, jei priteistų sumų mokėjimas būtų išdėstytas 24 mėnesių terminui. Nurodo, jog gali būti parduodamas iš varžytynių jos paskutinis turtas – butas, įsigytas už paskolą.
  2. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių ir tik išimtinais atvejais.
  3. Nustatyta, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį ir išdėstė 1713,51 Eur priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą 6 mėnesių laikotarpiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba, jos gaunamas mėnesines pajamas sudaro darbo užmokestis, mokamas AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Tramera“. Atsakovės mėnesines pajamas vidutiniškai sudaro 600 Eur pajamų suma, atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Minijos g. 147-225, Klaipėdoje. Duomenų apie atsakovės kilnojamąjį turtą ir paskolą dėl buto byloje nėra pateikta. Nustatyta, kad atsakovė 2015-07-23 yra sudariusi vartojimo kredito sutartį Nr. LMP50723NRPA, už kurią moka po 43,20 Eur mėnesinių įmokų, paskutinis mokėjimas sutartyje nurodytas 2016-07-10 (b. l. 98). Taip pat atsakovė 2015-09-16 yra sudariusi vartojimo kredito sutartį, kurios paskutinis 38,26 Eur mokėjimas turėjo būti atliktas 2016-09-10 (b. l. 99). Atsakovės vardu taip pat 2015-11-20 yra sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovė kas mėnesį moka 43,95 Eur mėnesines įmokas, paskutinė įmoka numatoma 2016-11-10 (b. l. 100). Atsižvelgiant į tai, atsakovės išlaidas pagal byloje pateiktus įrodymus sudaro mėnesių įmokų mokėjimas pagal vartojimo kredito sutartis, iš kurių dviejose paskutinės įmokos turi būti atliktos 2016-09-10 ir 2016-11-10. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovės finansinė padėtis sunki, kadangi atsakovė dirba dviejose darbovietėse, asmenų, kuriems teiktų išlaikymą, neturi, jos mėnesines pajamas sudaro apie 600 Eur suma. Išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui iš atsakovės priteisto 1713,51 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiui užtikrins tiek ieškovo, tiek atsakovės interesus. Nėra duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būti itin sunki ir kad dėl susiklosčiusių aplinkybių atsakovė negalėtų išmokėti 1713,51 Eur sumos per šešių mėnesių laikotarpį. Nenustačius būtinų aplinkybių išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą atsakovės prašomam 24 mėnesių terminui, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą ieškovui iš atsakovės priteistų mokėjimų tvarką.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, tinkamai nepaskirstė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, – nepriteisė iš ieškovo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 600,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 103–107). Už suteiktas teisines paslaugas atsakovė sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitus advokato padėjėjai D. T.. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka ir neviršija 2015 m. kovo 15 d Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino 54 procentais, kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės 27,54 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei 43,79 Eur ieškovo patirtų išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,. Kitiems atvejams, kai patenkinti ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal nurodytą straipsnį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Įstatymo nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Ši teisės spraga užpildoma teismams taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis šių teisės normų taikymo suformuota teismų praktika. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų paskirstęs atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad 2016-08-11 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos dokumentus, patvirtinančius atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas (b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, jog duomenys pirmosios instancijos teismui apie atsakovės atstovimą buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis.
  2. Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 3213,51 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė bendrą 1713,51 Eur žalos atlyginimą, todėl tenkino ieškinį 54 procentais. Atsakovė patyrė 600 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. bylos šalims proporcingai paskirstomos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ieškovui pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį priteisė 43,79 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių laikymu. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 46 proc., todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 276 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (600 Eur x 46 proc. / 100 proc.). Atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistinos 232,21 Eur (276,00 Eur – 43,79 Eur = 232,21 Eur) atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Tenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau kadangi tai yra procesinis, o ne materialinis teisinis reikalavimas, už kurį paduodant apeliacinį skundą nėra mokamas žyminis mokestis, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Ieškovas nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jo bylinėjimosi išlaidų klausimas taip pat nesprendžiamas.

19Dėl bylos baigties

  1. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos spręsdamas dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgdama į tai, jog atsakovė skundė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

22„Priteisti iš ieškovo A. T. 232,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. A..

23Priteisti iš atsakovės L. A. 27,54 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.“

24Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai