Byla A2-935-324/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir akcinės bendrovės bankas „Snoras“ atskiruosius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje nr. N2-1955-571-2006 pagal R. J. ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui Kalvarijos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (suinteresuotieji asmenys - A. R. ir Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje nr. 2-1955-571/2006 patenkino R. J. ieškinį ir priteisė iš atsakovo S. R. materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nekilnojamuoju turtu – butą su rūsiu, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 25 d.

4Prašymus dėl šios bylos proceso atnaujinimo pateikė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir AB bankas „Snoras“.

5Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymą grindė tuo, kad priimant teismo sprendimą, buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ieškiniu prašoma priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu, kuris 2005 m. lapkričio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo areštuotas baudžiamojoje byloje nr. 64-2-008/2005. Ieškovė teismui pateikė 2005 m. lapkričio 16 d. ir 2005 m. lapkričio 21 d. išduotas pažymas apie atsakovo nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre, žinodama apie turto ( butų) apsunkinimus. Pažeidžiant CPK 179 straipsnio nuostatas, teismas nepasiūlė ieškovei pateikti duomenų apie šio turto teisinę padėtį bei vertę ieškinio pateikimo ar sprendimo priėmimo metu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Šie įrodymai nebuvo surinkti ir teismo iniciatyva. Duomenys apie minimo turto teisinę padėtį bei vertę būtų leidę padaryti išvadą apie negalimumą priteisti išlaikymą areštuotu turtu.

6AB bankas „Snoras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, jog byla buvo išnagrinėta, neįtraukus banko dalyvauti procese. Nurodė, kad yra S. R. kreditorius pagal 2004 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį nr. 035-85354-200. Šios sutarties 15 punktu suteiktos paskolos grąžinimą skolininkas įsipareigojo užtikrinti visomis savo pajamomis, lėšomis, esančiomis jo sąskaitose bankuose, kituose kredito įstaigose, ir kitu turtu, priklausančiu jam asmeninės nuosavybės teisėmis. Dėl šios priežasties pareiškėjas turėjo būti įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu - sprendimo priėmimas suvaržė banko teisę nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, todėl turi įtakos suteiktos paskolos grąžinimui.

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi prašymus dėl proceso atnaujinimo atmetė. Sutikdamas, kad, nagrinėjant bylą, buvo nepilnai išsiaiškintos aplinkybės dėl priteistojo turto suvaržymo, vaiko teisių apsaugos kontekste šių teismo veiksmų nelaikė aiškia ir esmine teisės normų taikymo klaida. Konstatavo, jog pareiškėjai nenurodė konkrečių netinkamai taikytų teisės normų. Sprendė, kad priteisto turto vertės šalys neginčijo. Jo užteko padengti prašomam priteisti išlaikymui, todėl teismas neturėjo aiškintis turto vertės. Mirus S. R. bei pasibaigus laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui išnyko aplinkybės, galėjusios įtakoti ne tik teismo sprendimą, bet ir viešąjį interesą, kurį gindamas generalinis prokuroras pareiškė prašymą atnaujinti procesą. Laikė, kad AB bankas „Snoras“ neturėjo būti įtrauktas dalyvauti byloje. Paskolos sutarties terminas nebuvo pasibaigęs, sutarties sąlygos buvo vykdomos, sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindų nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausantį turtą, todėl priimtas sprendimas neįtakojo paskolos sutarties šalių teisių ir pareigų apimties. Paskolos sutartis suteikė bankui teisę gauti duomenis apie atsakovo turtą. Teismo sprendimas viešajame registre įregistruotas 2006 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovo turto nuosavybės teisių apribojimas, kuriuo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia generalinis prokuroras, turto arešto aktų registre įregistruotas 2005 m. lapkričio 24 d., 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi pratęstas trims mėnesiams nuo 2006 m. gegužės 23 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nebepratęstas. Tuo pagrindu teismas sprendė apie abiejų prašymų atnaujinti procesą pateikimą, praleidus trijų mėnesių terminą.

8Dėl šios nutarties atskiruosius skundus pateikė abu pareiškėjai, nurodantys, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

9Generalinis prokuroras teigia, kad nuosavybės teisių apribojimo pasibaigimas nepagrįstai susietas su viešojo intereso pabaiga. Proceso atnaujinimo instituto tikslas - užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Teisingas bylų nagrinėjimas, tinkamas materialinės ir procesinės teisės normų taikymas yra valstybei ir visai visuomenei rūpimas reikalas, t.y., viešasis interesas, kuris reikalauja, kad nebūtų nepagrįstų ir neteisingų teismo sprendimų, taip pat kad neteisėti sprendimai būtų panaikinti. Pažeidus įstatymą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas. Proceso atnaujinimo institutas būtent ir skirtas tam, kad būtų įvykdytas teisingumas, nes tai yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Todėl, jeigu prašoma procesą atnaujinti dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas instancine tvarka, padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas. Šiuo atveju viešasis interesas – neteisėtas 2006 m. liepos 14 d. Marijampolės raj. apylinkės teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas turėjo analizuoti, ar priimant sprendimą nebuvo padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida, o ne vertinti po teismo sprendimo priėmimo atsiradusias faktines aplinkybes.

10Kadangi S. R. nuosavybės teisės buvo apribotos uždraudžiant disponuoti turtu, R. J. ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo nekilnojamuoju turtu negalėjo būti patenkintas. Teismo sprendimu kito asmens nuosavybėn buvo perleistas turtas, kuriuo nebuvo galima disponuoti. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 3 dalimi, savo iniciatyva turėjo teisę parinkti kitą išlaikymo formą. Priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo turtu, kuriam tuo metu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, buvo padaryta aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida - pažeisti CPK 176 -185 straipsniai, 376 straipsnis, nepagrįstai netaikytos CK 3.4 ir 3.119 straipsnių nuostatos. Teismo išvada, kad prašomo priteisti turto vertės patikrinimas bylos nagrinėjimo metu neturėjo reikšmės, nes dėl to nebuvo ginčo, prieštarauja CPK 176 straipsniui. Įsitikinti, ar tam tikros aplinkybės egzistuoja, teismas privalo sprendimo priėmimo metu, o ne vadovaujantis pusės metų senumo duomenimis. Prioritetinės vaiko teisės negali būti realizuojamos neteisėtų teismų sprendimų pagrindu. Neįvertinta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas taip pat vaikų interesais, t.y. siekiant apginti nukentėjusiųjų mažamečių L. ir M. Z. teises.

11AB bankas „Snoras“ nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą apie tai, jog byloje priimtu sprendimu nenuspręsta dėl banko teisių ir pareigų. Atsakovas pažeidė paskolos sutarties 16.6 p., t.y. neinformavo pareiškėjo apie jam pareikštą turtinio pobūdžio ieškinį bei susidariusius finansinius sunkumus. Šios aplinkybės buvo pagrindas pareiškėjui nesitikėti, kad atsakovas ateityje įvykdys savo prievoles pagal paskolos sutartį. Jei apie tai bankas būtų žinojęs, sprendimo civilinėje byloje nr. 2-1955-571/06 priėmimo metu būtų turėjęs realų pagrindą nutraukti paskolos sutartį ir nukreipti paskolos išieškojimą į atsakovui priklausantį turtą.

12Paskolos sutartis ar teisės aktai nenumato kreditoriaus pareigos nuolat tikrinti savo kliento turto, domėtis jo teisiniu statusu. Dėl to nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, jog pareiškėjas, neįgyvendinęs šios teisės, praleido trijų mėnesių terminą prašymui pateikti.

13Abu apeliantai prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bylos procesą atnaujinti ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

14Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirasis skundas tenkintinas, AB bankas „Snoras“ atskirasis skundas atmestinas.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-188/2005 ir kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai ( 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007 pagal J. V. K. ieškinį atsakovei G. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo).

16Vadovaudamasis šiomis nuostatomis bei CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta galimybe peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas, apygardos teismas konstatuoja, jog, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą byloje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, apylinkės teismas netinkamai pritaikė CPK XVIII skyriaus normas. Išnagrinėjęs tuo pačiu klausimu pateiktą AB bankas “Snoras” prašymą, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

17Dėl AB bankas “Snoras” atskirojo skundo

18Kolegija nesutinka su AB bankas “Snoras” atskirojo skundo teiginiais apie tai, jog 2006 m. liepos 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo procesiniu dokumentu nustatytas turto savininko pasikeitimas įtakojo paskolos sutarties šalių teisių ir pareigų apimtį.

19Šis atskirojo skundo autorius nepagrįstai teigia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia sutarties 19.2 punktu nustatytą banko teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti pretenzijas į bet kokį paskolos gavėjo turtą, jei paskolos gavėjo sąskaitose nėra lėšų skoloms padengti. Tokio draudimo teismo sprendime nėra. Jo pagrindu pasikeitus turto, paskolos sutarties sudarymo metu priklausiusio paskolos gavėjui, savininkui, paskolos gavėjas nebegali reikšti pretenzijų tik į skolininko perleistąjį turtą. Tokias paskolos šalių teises ir pareigas nustatė ne įsiteisėjęs teismo sprendimas, o 2004 m. balandžio 8 d. sudarytos vartojamosios paskolos sandorio šalys. Paskolos objektą – 20000 Lt – paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. balandžio 7 d., lygiomis dalimis kas mėnesį mokėdamas po 338,98 Lt. Šią sumą ir palūkanas paskolos gavėjas įpareigojo nurašinėti iš jo sąskaitos paskolos davėją. Nors 15-me sandorio punkte teigiama, kad suteikiamos paskolos grąžinimą užtikrina visos paskolos gavėjo pajamos, lėšos ir turtas, pastarojo sudėtis nedetalizuota, o konkretus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas nebuvo pasirinktas. Sutarties vykdymo požiūriu savo turtu skolininkas galėjo laisvai disponuoti. Sprendimo priėmimo metu sandoris galiojo. Už sutarties 16.6 punkto pažeidimą ( banko neinformavimą apie atsakovui pareikštą turtinio pobūdžio ieškinį) pagal 16.7 jos punktą bankas skolininkui galėjo taikyti baudą, o teisė tokiu atveju išieškoti paskolos sumą iš skolininko turto sandoryje nebuvo numatyta. Jei, skolininkui mirus, jo banko sąskaitose neliko lėšų skoloms padengti, bankas pagal sutarties 19.2 punktą turi teisę reikšti pretenzijas į paskolos gavėjo turtą. Skolininko galimybę sumažinti šio turto apimtį apsprendė paskolos šalių susitarimas.

20Jei apygardos teismas ir turėtų pagrindą sutikti su AB banko “Snoras” pozicija dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu pažeistų jo teisių, proceso atnaujinimas nebūtų įmanomas dėl praleisto trijų mėnesių termino tokiam prašymui pateikti.

21Atsakovo vardu įregistruoto turto savininko pasikeitimas viešajame registre įregistruotas 2006 m. rugpjūčio 18 d. ( t. 1 b.l. 94). Prašymą dėl proceso atnaujinimo bankas pateikė 2007 m. kovo 15 d. Apie disponavimo teisės apribojimą bei ginčijamą teismo sprendimą teigia sužinojęs 2007 m. vasario mėnesį, bendraujant su LR generalinės prokuratūros atstovais. Pagal paskolos sutarties 22 punktą tuo atveju, kaip paskolos gavėjas nevykdo arba netinkamai vykdo sutartyje nurodytus įsipareigojimus, bankas turi teisę kreiptis į kitas finansų ir kredito įstaigas, įmones arba institucijas dėl informacijos apie paskolos gavėjo turtą ir gaunamas pajamas. 23-ju sandorio punktu paskolos gavėjas davė sutikimą, kad bankas kreiptųsi į bet kokias privačias arba valstybės įmones įstaigas, organizacijas ar institucijas dėl informacijos apie paskolos gavėją ( vardo, pavardės, asmens kodo, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, gyvenamosios vietos, darbovietės, darbo užmokesčio, finansinių įsipareigojimų, jų vykdymo ir kt.) gavimo, to nesiejant su įsipareigojimų vykdymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, banko veiklos pobūdį bei 2005-2006 m. žiniasklaidoje plačiai aptartus Marijampolės ligoninėje sužalotų naujagimių dvynių M. ir L. Z. tėvų bei jų advokato S. R. finansinius santykius (neturtinei žalai atlyginti skirtų pinigų iššvaistymą), apygardos teismas sprendžia, jog apie skolininko turtinės būklės pokyčius AB bankas “Snoras”, kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, turėjo sužinoti iš viešojo registro duomenų. Su atsakovu sudarytos paskolos sutarties 29 punkte įtvirtintos banko teisės nepasinaudoti savo teisėmis ir tokio nepasinaudojimo teisinės reikšmės nebuvimas negali būti pagrindu nesilaikyti civilinio proceso įstatymų reikalavimų, įgyvendinant kreditoriaus teises.

22Dėl LR generalinio prokuroro atskirojo skundo

23LR generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo apylinkės teismas atmetė, nenustatęs jame nurodytų pagrindų, bei dėl to, kad prašymas buvo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Konstatavo, jog duomenys apie baudžiamojoje byloje paskirto S. R. nuosavybės teisių laikinojo apribojimo panaikinimą ir šių nuosavybės teisių perėjimą kitam asmeniui prašymą teikiančiai valstybės institucijai taipogi turėjo būti žinomi iš viešųjų registrų. Dėl pastarųjų teismo išvadų atskirojo skundo nėra.

24Peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas gali tada, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.

25CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Šios generaliniam prokurorui įstatymo suteiktos teisės, kuriai gali būti suteikta ir pareigos prasmė, viena iš būtinų įgyvendinimo sąlygų yra tai, kad prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą. Formuodamas teisminę praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka "viešasis interesas" turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2007 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-392/2007).

26Nors byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priimtas teismo sprendimas atitinka nepilnametės šalių dukters interesus, LR generalinio prokuroro atskiruoju skundu pagrįstai teigiama, jog prioritetinės vaiko teisės negali būti realizuojamos, pažeidžiant kitų su konkrečios bylos nagrinėjimo dalyku susijusių nepilnamečių vaikų interesus bei priimant neteisėtus teismų sprendimus. Tinkamas teisės normų, kurių pagrindu nustatomos nepilnamečių vaikų teisės ir pareigos, taikymas pripažintinas viešuoju interesu. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka revizuotinos ir neapskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino praleidimo.

27CPK 366 straipsnio pirmosios dalies devintajame punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad aiškia teisės normos taikymo klaida suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas ( Lietuvos Auškčiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-125/2005).

28Generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies devintąjį punktą yra pagrįstas.

29Materialinės teisės normos taikymo klaida šis pareiškėjas įvardiją aplinkybę, jog vaiko išlaikymo formos pakeitimas, priteisiant išlaikymą atsakovo turtu, buvo pritaikytas laikino nuosavybės teisių apribojimo metu. LR Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnyje numatytas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Pagrindinis laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra turto ( šiuo atveju - priklausančio įtariamajam asmeniui) apsauga nuo paslėpimo, sunaudojimo ar sunaikinimo. Kadangi ikiteisminio tyrimo byloje nr. 64-2-008-05 S. R. pareikštas įtarimas dėl apgaulės, surašant V. Z. vardu pakvitavimą, jog pastaroji 2005 m. birželio 15 d. gavo iš advokato S. R. du šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo mažamečiams L. ir M. Z., 2005 m. lapkričio 23 d. buvo pareikštas Marijampolės raj. vyriausiojo prokuroro ieškinys S. R. dėl 250000 Lt žalos atlyginimo, siekiant apginti mažamečių vaikų interesus. Civilinio ieškinio užtikrinimui priimtame 2005 m. lapkričio 23 d. prokuroro nutarime dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo nurodoma, jog dalinis S. R. nuosavybės teisių apribojimas nustatytas, uždraudžiant disponuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiais butais.

30Disponavimo turtu teisių grupei priklauso teisės nustatyti daikto teisinį likimą. Nagrinėjamu atveju prokuroro nutarime nurodytais daiktais pats atsakovas nedisponavo, tačiau, žinodamas apie bylą, nesuteikė teismui informacijos apie minėtuosius nuosavybės teisės apribojimus. Ieškovė, kreipdamasi į teismą 2006 m. gegužės 26 d., pateikė jau beveik pusmetį negaliojančias pažymas apie atsakovo vardu įregistruotus nekilnojamuosius daiktus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad šalys piktnaudžiavo savo teise. Nors minėtose pažymose nurodoma, kad jos galioja 2005 m. lapkričio 17 d.- gruodžio 16 d. bei 2005 m. lakričio 22 d.-gruodžio 21 d. laikotarpiu, nagrinėjamos kategorijos bylose privalantis aktyviai veikti teismas nepatikrino, kokia yra ieškinyje nurodomo turto teisinė būklė ieškinio pateikimo bei sprendimo priėmimo metu. Esant galiojančiai laikinuoju nuosavybės teisės apribojimu užtikrintai byloje nedalyvaujančių byloje asmenų turtinių interesų, pažeistų dėl galimai nusikalstamos atsakovo veikos, apsaugai, teismas priteisė kitiems asmenims atsakovo turtą, kurio teisinį likimą draudė keisti ikiteisminio tyrimo byloje priimtas prokuratūros pareigūno nutarimas. Netinkamai pritaikius CPK 135 straipsnio pirmosios dalies trečiojo punkto reikalavimus, priimant ieškinį, pažeidus 185 straipsnyje nurodyto įrodymo vertinimo taisykles bei nesilaikant CPK 376 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinto aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose, šalių teisės teismo sprendimu buvo apgintos, pažeidžiant CK 1.137 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatytus asmenų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus. Dėl šios priežasties teismo sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

31Apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje neteisingai teigiama, jog viešojo intereso gynimo būtinybė išnyko, pasibaigus laikinajam nuosavybės teisių apribojimui.

32Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog 2007 m. balandžio 20 d. priimtu nutarimu nr. 19-23 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įtariamajam 2006 m. liepos 25 d. mirus. Nutarimu konstatuota S. R. kaltė, apgaule pasisavinus mažamečiams V. Z. vaikams priklausančius 250000 Lt, dėl ko pastarieji patyrė turtinę žalą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie skolinius S. R. įsipareigojimus minėtiems mažamečiams. Atsakovas turėjo turtą, kurio savininkas pasikeitė dėl teismo sprendimo, priimto padarius aiškias teisės normų taikymo klaidas. Nors kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybę iš palikėjo turto reglamentuoja Civilinio kodekso penktosios knygos normos, šiuo metu skolos išieškojimas iš teismo sprendime nurodyto atsakovo turto negalimas dėl turto savininko pasikeitimo iki atsakovo mirties.

33Šios aplinkybės atskleidžia, kaip priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl aukščiau minėtojo galimo ydingumo ir toliau pažeidžia mažamečių asmenų teises, taigi ir viešąjį interesą.

34Kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl praleisto termino viešajam interesui ginti, LR generaliniam prokurorui paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

35Prašyme atnaujinti procesą LR generalinis prokuroras nurodo, jog apie atsakovui priklausiusių butų priteisimą kitam asmeniui Marijampolės raj. apylinkės prokuratūrai tapo žinoma 2006 m. spalio 10 d., ieškovę R. J. apklausiant liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje ( pastarąją aplinkybę patvirtina ikteisminio tyrimo duomenys). Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, dienos. Atsakovas mirė, galiojant prokuroro nutarimu nustatytam laikinajam nuosavybės teisių apribojimui, todėl tuo metu šiai institucijai nebuvo pagrįstos būtinybės tikrinti S. R. turto statusą pagal viešojo registro duomenis. Apie aiškias teisės normų taikymo klaidas teismo sprendime prokuratūros institucija sužinojo, įgyvendindama LR prokuratūros įstatymo 2 straipsnio antrosios dalies antrajame punkte nustatytas funkcijas. Viešieji interesai teisės teorijoje plačiąja prasme suprantami kaip nauda visuomenei ar jos daliai, interesų bendrumas kiekvieno asmens ar tam tikrų jų grupių atžvilgiu. Konkretus šioje byloje atskleistas viešojo intereso pobūdis rodo, jog terminas įgyvendinti LR generalinio prokuroro pareigai ginti viešąjį interesą prasidėjo ne nuo duomenų apie S. R. turto savininko pasikeitimo įregistravimą viešajame registre, o nuo sužinojimo apie pastarąją aplinkybę.

36Vadovaujantis išdėstytais motyvais yra pagrindas spręsti, kad apeliacine tvarka revizuojamos nutarties dalis yra priimta netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, o dėl LR generalinio prokuroro nurodytų aplinkybių, kurias jie įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas. 2007 m. birželio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal LR generalinio prokuroro prašymą, panaikintina. Klausimas išspręstinas iš esmės ir civilinės bylos nr. N2-1955-571/2006 pagal R. J. ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui Kalvarijos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (suinteresuotieji asmenys - A. R. ir Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) procesas atnaujintinas ( CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 d., 330 str., 370 straipsnio trečioji dalis). Byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio pirmuoju, antruoju punktais,

Nutarė

38Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą patenkinti, AB bankas „Snoras“ atskirąjį skundą atmesti.

39Panaikinti 2007 m. birželio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą ir klausimą išspręsti iš esmės.

40Atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nr. N2-1955-571/2006 pagal R. J. ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui Kalvarijos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (suinteresuotieji asmenys - A. R. ir Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

41Likusios nutarties dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. priimtu sprendimu... 4. Prašymus dėl šios bylos proceso atnaujinimo pateikė Lietuvos Respublikos... 5. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymą grindė tuo, kad priimant... 6. AB bankas „Snoras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, jog byla... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi... 8. Dėl šios nutarties atskiruosius skundus pateikė abu pareiškėjai,... 9. Generalinis prokuroras teigia, kad nuosavybės teisių apribojimo pasibaigimas... 10. Kadangi S. R. nuosavybės teisės buvo apribotos uždraudžiant disponuoti... 11. AB bankas „Snoras“ nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą apie... 12. Paskolos sutartis ar teisės aktai nenumato kreditoriaus pareigos nuolat... 13. Abu apeliantai prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės... 14. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirasis skundas tenkintinas, AB... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas... 16. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis bei CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje... 17. Dėl AB bankas “Snoras” atskirojo skundo ... 18. Kolegija nesutinka su AB bankas “Snoras” atskirojo skundo teiginiais apie... 19. Šis atskirojo skundo autorius nepagrįstai teigia, kad įsiteisėjęs teismo... 20. Jei apygardos teismas ir turėtų pagrindą sutikti su AB banko “Snoras”... 21. Atsakovo vardu įregistruoto turto savininko pasikeitimas viešajame registre... 22. Dėl LR generalinio prokuroro atskirojo skundo ... 23. LR generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo apylinkės teismas... 24. Peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas gali tada,... 25. CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo,... 26. Nors byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priimtas teismo sprendimas... 27. CPK 366 straipsnio pirmosios dalies devintajame punkte nurodyto proceso... 28. Generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366... 29. Materialinės teisės normos taikymo klaida šis pareiškėjas įvardiją... 30. Disponavimo turtu teisių grupei priklauso teisės nustatyti daikto teisinį... 31. Apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje neteisingai teigiama, jog viešojo... 32. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog 2007 m. balandžio 20 d. priimtu... 33. Šios aplinkybės atskleidžia, kaip priimtas ir įsiteisėjęs teismo... 34. Kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl praleisto termino... 35. Prašyme atnaujinti procesą LR generalinis prokuroras nurodo, jog apie... 36. Vadovaujantis išdėstytais motyvais yra pagrindas spręsti, kad apeliacine... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą patenkinti, AB... 39. Panaikinti 2007 m. birželio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo... 40. Atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje... 41. Likusios nutarties dalies nekeisti....