Byla e2-1178-943/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lesnora“ atsisakyta priimti

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lesnora“ atsisakyta priimti,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti UAB „Lesnora“ 2016 m. kovo 1 d. atliktus kasos grąžinimo ieškovei sandorius pagal penkis kasos išlaidų orderius niekiniais ir negaliojančiais ab initio, taip pat pripažinti tos pačios dienos penkis kasos išlaidų orderius negaliojančiais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės A. K. ieškinį atsisakė priimti.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė jau buvo pareiškusi ieškinį dėl tų pačių kasos išlaidų orderių pripažinimo negaliojančiais, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 17 d. (civilinės bylos Nr. e2-3779-866/2018).
  3. Šiuo atveju ieškovė pakartotinai iš esmės reiškia analogišką ieškinį, tik formuluodama reikalavimus nurodo prašanti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio ne tik kasos išlaidų orderius, bet ir pripažinti niekiniais bei negaliojančiais ab initio skolos grąžinimo sandorius pagal tuos pačius kasos išlaidų orderius. Ieškovė šį ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad ji nėra gavusi šių lėšų. Visgi, kitoje civilinėje byloje nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo iš UAB „Lesnora“ šie dokumentai buvo pateikti atsikertant į ieškovės reikalavimus. Taigi, ginčijami orderiai buvo įrodymai, kuriais atsakovas grindė savo atsikirtimus, o pagal kasacinio teismo praktiką materialinis reikalavimas dėl tokių įrodymų negali būti reiškiamas. Aplinkybė, kad nurodyta civilinė byla buvo užbaigta ne teismo sprendimu, o taikos sutartimi, nepaneigia šios išvados. Be to, ieškovė apie šiuos įrodymus žinojo, išreiškė savo valią dėl taikos sutarties sudarymo, sulygo dėl konkrečios skolos dydžio, o tai reiškia, kad civilinė byla negali būti pradėta ne tik dėl to, kad siekiama ginčyti įrodymus buvusius kitoje civilinėje byloje, bet ir dėl to, kad teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, negali būti reiškiami nauji reikalavimai kylantys iš to paties teisinio santykio, tarp tų pačių šalių, dėl kurių yra įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio reikalavimai yra formuluojami (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde ieškovė A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes minėtos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Teismas, teigdamas, jog ieškovė neturi teisės ginčyti atsakovės kasos išlaidų orderių, nes jie laikytini įrodymais, kuriais buvo paremta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016, nevertino pagrindinio ieškinio reikalavimo – prašymo pripažinti skolos grąžinimo sandorius niekiniais ir negaliojančiais. Ieškovė reikalavimo dėl skolos grąžinimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais anksčiau nereiškė ir todėl pareikšti ieškiniai nėra tapatūs.
    2. Taikos sutartį patvirtinęs teismas konstatavo tik paskolinių teisinių santykių, atsiradusių ieškovei 2016 m. kovo 1 d. paskolinus pinigines lėšas, egzistavimą ir patvirtino atsakovės prievolę grąžinti pasiskolintas pinigines lėšas. Teismas netyrė, nesiaiškino faktinių aplinkybių ir neatliko teisinės kvalifikacijos, susijusios su ginčo skolos grąžinimo sandorių sudarymu ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo skolos grąžinimo sandoriai yra susiję su civilinės bylos Nr. e2-6098-653/2016 nagrinėjimo dalyku.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. kovo 1 d. atliktus kasos grąžinimo ieškovei sandorius pagal penkis kasos išlaidų orderius niekiniais ir negaliojančiais ab initio, taip pat pripažinti tos pačios dienos penkis kasos išlaidų orderius negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti nagrinėti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinį taip pat atsisakytina priimti ir dėl to, kad juo siekiama ginčyti įrodymus buvusius kitoje civilinėje byloje, o tokie materialiniai reikalavimai yra negalimi.
  3. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. K. buvo kreipusis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu UAB „Lesnora“ dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-6098-653/2016). Atsikirsdama į ieškovės A. K. ieškinio reikalavimus šioje byloje atsakovė UAB „Lesnora“ be kitų įrodymų taip pat pateikė kasos išlaidų orderius. Ši civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.
  4. Ieškovė A. K. nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu siekia ginčyti UAB „Lesnora“ kasos išlaidų orderius, kurie patvirtina dalies paskolos grąžinimą ieškovei. Ieškinių tapatumą apibūdina trijų elementų – ieškinio dalyko, ieškinio pagrindų ir šalių tapatumas. Apeliantė sutinka, jog šioje byloje nekyla abejonių dėl ginčo šalių tapatumo, todėl teisiškai aktualus tik likusių dviejų elementų – ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Tiek ieškinio pagrindo, tiek dalyko tapatumas negali būti konstatuoti pasitelkiant tik lingvistinį teisės aiškinimo būdą.
  5. Civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016 ginčo dalyką sudarė ieškovės A. K. reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB Lesnora“ 120 634,01 EUR dydžio skolą pagal 2016-02-05 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį. Kaip minėta, byloje buvo sudaryta taikos sutartis, atitinkamai atsakovei pripažinus ieškovės reikalavimą (taikos sutarties 1 punktas) bei taikos sutarties 5 punktu papildomai patvirtinant, jog šalys įsipareigoja ateityje nereikšti jokių pretenzijų, susijusių su ginčo dalyku, ir/ar ieškinių dėl to paties dalyko. UAB “Lesnora” iškėlus bankroto bylą, jos bankroto byloje buvo patvirtintas mažesnis ieškovės A. K. reikalavimas, kas patvirtina, jog pagal taikos sutartį buvo atsiskaityta dalinai. Civilinės bylos Nr. e2-6098-653/2016 nagrinėjimo metu atsakovė grindė savo atsikirtimus kasos išlaidų orderių (įrodymų) pagrindu, todėl tai pateko į minėtos civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė apie šiuos įrodymus žinojo, jų minėtoje byloje neginčijo.
  6. Tiek sudarydama taikos sutartį, tiek vėliau pateikdama pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje ieškovė pripažino atsakovės UAB “Lesnora” įsiskolinimo dydį. Taigi šis klausimas nebegali būti persvarstytas reiškiant naują reikalavimą kitoje byloje. Aplinkybė, jog nauju ieškiniu yra pasirenkama kita ieškinio reikalavimo formuluotė šiuo atveju nėra reikšminga. Tiek vienu, tiek kitu atveju iš esmės yra siekiama įgyvendinti reikalavimo teises, kylančias iš paskolinių teisinių santykių, grindžiant ta pačia faktine medžiaga, bei siekiama peržiūrėti taikos sutarties sąlygas ir pareikšto kreditorinio reikalavimo dydį. Šie klausimai, kaip jau minėta, yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl pakartotinis jų nagrinėjimas teisme negalimas (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai