Byla 2A-277-553/2014
Dėl įpareigojimo pašalinti ventiliacijos angas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2796-871/2013 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl įpareigojimo pašalinti ventiliacijos angas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti ventiliacines angas įrengtas po langais bute, esančiame (duomenys skelbtini), kaip neatitinkančias Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (toliau – reglamentas STR 2.09.02:2005) reikalavimų. Nurodė, kad ieškovė gyvena adresu (duomenys skelbtini), 4 aukšte, o to paties namo 3 aukšte gyvena atsakovė, kuri savo bute po langais įrengė ventiliacines angas, kurios yra po ieškovės buto langais. Ieškovės teigimu, iš atsakovės buto ventiliacinės angos į ieškovės butą patenka išmetamas oras ir nemalonūs kvapai. Atsakovė į ieškovės pastabas ir prašymus sutvarkyti ventiliacijos angas nereagavo. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl įrengtų ventiliacinių angų patiria nemalonumus, kadangi negali vėdinti kambarių, į juos patenka nemalonūs ir dirginantys kvapai. Ieškovė taip pat nurodė, kad didelius nemalonumus patiria ir jos sūnus, kuris yra I grupės invalidas – serga šizofrenija. Ieškovė kreipėsi pagalbos į UAB „Vėdinimo meistrai“ specialistus ir paprašė pakonsultuoti ir paaiškinti, ar atsakovė tinkamai įrengė ventiliaciją. UAB „Vėdinimo meistrai“ inžinierė A. A., atvykusi į vietą, apžiūrėjo ventiliacines angas ir konstatavo, kad atsakovės oro išmetimo (ar paėmimo) angos neatitinka reglamento STR 2.09.02:2005, numatančio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo reikalavimus įrengimams šalinantiems orą, nes išmetamas oras dirginančio kvapo ir atstumas nuo angų iki 4 aukšte atidaromų langų 2,5 m. Gavusi tokią išvadą ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri nurodė, kad vėdinimo recirkuliavimo įrenginys yra paprastas buitinis elektros prietaisas, jo įrengimui nereikalingas projektas, jo įrengimas priskiriamas paprastiems statybos darbams, o jo įrengimo ir naudojimo Statybos įstatymas nereglamentuoja, tačiau oro šalinimas ir paėmimas reglamentuojamas reglamente STR 2.09.02:2005.

5Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių reglamento normų, kurių neatitinka vėdinimo sistemų įrengimas, nepateikė jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pagrįsti tai, kad vėdinimo sistemos neatitinka reglamento reikalavimų ir dėl to turi būti pašalintos. Atsakovė pateikė argumentus, kodėl inžinierės A. A. pasirašytas 2012-07-27 raštas šioje byloje nėra tinkamas įrodymas. Pagal vėdinimo sistemų pobūdį ir charakteristikas vėdinimo sistemos yra paprastas, plačiai paplitęs oro cirkuliacijos įrenginys, kurio naudojimas nepažeidžia jokių teisės normų ir pro kurį išeinantis oras yra nekenksmingas aplinkai, dėl ko ieškovė bei kiti ieškovės bute gyvenantys asmenys negali patirti nemalonių pojūčių ar kenksmingų padarinių. Vėdinimo sistema yra autonominė vėdinimo sistema su šilumos rekuperacija, palaikanti atitinkamą drėgnumą patalpoje ir atliekanti mikro ventiliacijos funkciją gyvenamojoje patalpoje, oras, įeinantis per šį įrenginį yra filtruojamas (išvalomas) ir apšildomas iš patalpos išeinančiu, taip pat išvalomu oru, taigi į aplinką iš patalpos išeina prafiltruotas oras, kuris nėra kenksmingas aplinkai bei gretimuose butuose gyvenantiems asmenims ir juo labiau negali būti aitraus/nemalonaus kvapo. Ventiliacijos sistema neveikia nuolat, ji veikia tik tuomet, kai atitinkami rodikliai pasiekia tam tikrą lygį. Vėdinimo sistemos yra įrengtos vaiko kambaryje ir miegamajame, šiuose kambariuose buitiniai procesai nėra intensyvūs, juose nėra rūkoma, nėra gaminamas maistas, tai nėra tualeto patalpos, juose nėra didelės drėgmės ir nėra atliekami techniniai darbai, kurių metu į aplinką išsiskirtų nuodingos ar aitrios medžiagos. Vėdinimo sistemos atlieka iš esmės tokią pačią funkciją kaip orlaidės, įmontuotos į daugiabučio lango rėmą. Oras, išeinantis pro vėdinimo sistemų, patenka į aplinką nedideliu srautu bei greičiu, todėl greitai išsisklaido aplinkoje ir nedaro žymesnio poveikio orui greta pastato sienos. Vėdinimo sistemos negali pažeisti reglamento normų dėl to, kad nukrypta nuo imperatyviai nurodyto atstumo tarp oro šalinimo ir paėmimo angų gyvenamajame (daugiabučiame) pastate, nes tokių normų nėra.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-04 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 2005-05-31 atsakovės bute jau buvo sumontuotos dvi vėdinimo sistemos. Teismas kritiškai vertino 2011-07-27 A. A. surašytą apžiūros aktą, kadangi jis surašytas neatlikus jokių tikslių matavimų, neapžiūrėjus atsakovės bute sumontuotos įrangos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, koks turi būti nagrinėjamu atveju apskaičiuotas atstumas tarp viešojo naudojimo pastato oro šalinimo ir ėmimo angų, jokių duomenų apie tai, kad A. A. būtų atlikusi tikslius matavimus ir pagal reglamento STR 2.09.02:2005 36.3 punktą nustačiusi atstumus tarp oro ėmimo ir šalinimo angų, nustatomus pagal teršalų pavojingumą ir jų kiekį, šalinamo oro kiekį ir oro ėmimo bei šalinimo angų tarpusavio padėtį. Byloje nėra jokių patikimų, objektyvių dokumentų ar kitokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pagrįsti tai, kad vėdinimo sistemos neatitinka reglamento reikalavimų ir dėl to turi būti pašalintos. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl dirginančio kvapo iš atsakovės buto nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, o yra tik ieškovės ir jos sutuoktinio liudytojo J. M. teiginiai. Ieškovė neįrodė, kad šalinamas oras kelia pavojų žmonių sveikatai, gamtai, taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, koks nagrinėjamu atveju turi būti atstumas tarp viešojo naudojimo pastato oro šalinimo ir ėmimo angų, nėra jokių patikimų rašytinių įrodymų, išvadų, kad atsakovės bute įrengtos vėdinimo sistemos neatitinka reglamento STR 2.09.02:2005 reikalavimų ir dėl to turi būti pašalintos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Ieškovė (apeliantė) L. M. apeliaciniu skundu prašo: 1) paskirti ekspertizę dėl atsakovės įrengtų oro paėmimo ir išmetimo angų (ventiliacijos angų) atitikimo/neatitikimo reglamento STR 2.09.02:2005 normoms ir priedui Nr. 8, 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 3) priteisti apeliantei iš atsakovės 143 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir kitas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis teismui bus pateiktas vėliau, bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad:

81. Tiek apeliantė, tiek liudytoja UAB „Vėdinimo meistrai“ inžinierė A. A. savo rašytiniuose paaiškinimuose bei parodymuose teismo posėdžio metu, teigdama, kad atsakovės įrengta vėdinimo sistema neatitinka reglamento STR 2.09.02:2005 normų, vadovavosi minimalaus pagal šį teisės aktą galimo užterštumo kategorija EHA 1. Taigi nustačius užterštumo kategoriją, turi būti vertinama, ar atsakovės įrengtos ventiliacijos angos ir atstumai tarp jų atitinka reglamento STR 2.09.02:2005 36 punkto bei 8 priedo reikalavimus.

92. Reglamento STR 2.09.02:2005 8 priedo viršutinėje schemoje grafiškai pavaizduota, koks turi būti vertikalus atstumas tarp oro paėmimo ir išėmimo angų, šioms angoms esant skirtingu horizontaliu atstumu vienai nuo kitos. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad oro paėmimo ir išėmimo angos, esančio po atsakovės langu, horizontaliai yra viena nuo kitos nutolusios apie 1,75 m. atstumu, tačiau vertikaliai šis atstumas yra lygus 0 cm. Reglamento STR 2.09.02:2005 8 priedo antroje schemoje pavaizduota, kad minimalus atstumas tarp oro paėmimo (atsakovės lango) ir atsakovės įsirengtos oro šalinimo angos turi būti 4 metrai. Tai bei faktą, kad atsakovės įsirengtos oro paėmimo ir išmetimo angos neatitinka mažiausios kategorijos EHA 1 reikalavimų, liudytojai A. A., turinčiai aukštąjį išsilavinimą, susijusį su šildymu, vėdinimu, kondicionavimu ir dujotiekiu, dirbančiu šioje srityje ir puikiai išmanančiai reglamentą STR 2.09.02:2005, iš karto tapo aišku pamačius atsakovės įrengtas ventiliacijos angas. Teismas neįsigilino į reglamento STR 2.09.02:2005 36 punkto nuostatas, neanalizavo reglamento STR 2.09.02:2005 8 priedo. Teismas rėmėsi vieninteliu argumentu, kad apeliantė nepateikė jokių tiksliais matavimais atliktų specialistų paskaičiavimų, kas šioje byloje, nustačius, jot turi būti vadovaujamasi minimalia užterštumo kategorija EHA 1 ir ja remiantis naudojantis 8 priedo schemomis, nustačius minimalius atstumus tarp oro paėmimo ir išmetimo angų, be jokių specialių matavimų tapo aišku, kad atsakovės įrengta ventiliacijos sistema pažeidžia reglamento STR 2.09.02:2005 36 punkto ir 8 priedo reikalavimus.

103. Tokio pobūdžio bylose priimta, kad įrodymai renkami ekspertizės pagalba. Pirmosios instancijos teisme to nebuvo padaryta, nebuvo priimtas teisingas sprendimas, todėl siekiant teisingai išspręsti bylą, būtina skirti ekspertizę dėl atsakovė įsirengtų ventiliacijos angų atitikimo/neatitikimo reglamento STR 2.09.02:2005 nuostatoms ir jo priedui Nr. 8 nustatyti.

11Atsakovė N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, neprijungti ieškovės papildomai pateiktų dokumentų. Be atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų atsakovė papildomai nurodo, kad:

121. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šalinamo oro iš atsakovės įrengtų ventiliacijos angų priskyrimą reglamente STR 2.09.02:2005 nurodytai užterštumo kategorijai EHA 1 (oras šalinamas iš patalpų, kuriose nerūkoma ir pagrindinis teršalų šaltinis yra statybinės medžiagos ir žmonių metabolizmas) bei, jog oras yra aitraus/nemalonaus kvapo. Teismas pagrįstai nevertino reglamento STR 2.09.02:2005 36 punkto nuostatų ir 8 priedo, nes šie punktai turi būti taikomi, kai šalinamas oras priskiriamas vienai iš reglamente STR 2.09.02:2005 nurodytų užterštumo kategorijų, o atsakovė pabrėžė, kad jos bute po vaiko kambario ir miegamojo langais įrengtos vėdinimo sistemos yra paprasti oro cirkuliacijos įrenginiai, pro kuriuos išeinantis oras yra nekenksmingas aplinkai ir kurių įrengimas nepažeidžia reglamento STR 2.09.02:2005. Šalinamo oro iš atsakovės buto pagrindinis šaltinis nėra statybinės medžiagos ir žmonių metabolizmas.

132. Liudytoja I. Č., gyvenanti vienu aukštu žemiau nei atsakovė, patvirtino, jog jokio aitraus ar nemalonaus kvapo iš atsakovės gyvenamųjų patalpų nejunta. Pastatas, kuriame gyvena ginčo šalys, yra apribotas intensyviomis gatvėmis bei toje pačioje vietoje yra nemažai pramoninių objektų. Inžinierė A. A. pas atsakovę namuose nesilankė, įrengtų ventiliacijos angų iš arti neapžiūrėjo, tikslių matavimų neatliko bei patvirtino išvadą dėl dirginančio kvapo, vadovaudamasi tik ieškovės žodiniais parodymais.Reglamente STR 2.09.02:2005 nėra tiesiogiai nurodyti reikalavimai atstumams tarp gyvenamųjų (daugiabučių) patalpų oro išmetimo ir šalinimo angų.

143. Ieškovė niekaip neįrodė, jog tokiose bylose yra priimta, kad įrodymai renkami ekspertizės pagalba. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl tokios ekspertizės nebuvo prašyta skirti pirmoje instancijoje, o antroje instancijoje toks prašymas vertintinas kaip siekis vilkinti bylą.

154. Atsakovė į byla pateikta įrenginio garantija pagrindžia ieškovės nesąžiningumą, nes patvirtina, kad vėdinimo sistemos įrengtos jau gana seniai (2004-05-14), o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2012 metais. Liudytoja A. A. patvirtino, jog vėdinimo įrangą nebūtina išmontuoti, pakanka atlikti tam tikrus pakeitimus.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės bute įrengtų autonominių vėdinimo sistemų su šilumos rekuperacija (toliau – vėdinimo sistemos), kurios, pasak ieškovės, įrengtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (t. y. reglamentą STR 2.09.02:2005) bei skleidžia nemalonų kvapą, dėl kurio ieškovė ir jos šeimos nariai patiria daug nemalonumų. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti vėdinimo sistemos ventiliacines angas, įrengtas atsakovės bute po langais, kadangi nepateikė įrodymų, jog šalinamas oras kelia pavojų žmonių sveikatai, gamtai, nepateikė objektyvių duomenų, koks nagrinėjamu atveju turi būti atstumas tarp viešojo naudojimo pastato oro šalinimo ir ėmimo angų, be to, nepateikė išvadų, kad atsakovės bute įrengtos vėdinimo sistemos neatitinka reglamento STR 2.09.02:2005 reikalavimų ir dėl to turi būti pašalintos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovė vedė bylą per profesionalų teisininką – advokatą, todėl ieškovė turėjo visas galimybes įrodinėti, skirti ekspertizę, gauti išvadas, jeigu manė, kad vėdinimo sistemos neatitinka reglamento STR 2.09.02:2005 reikalavimų ir dėl to turi būti pašalintos, o šalinamas oras kelia pavojų žmonių sveikatai. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su teismo sprendimu, prašo byloje skirti ekspertizę ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18CPK 263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Sprendimas laikytinas teisėtu tik jeigu teismas, išspręsdamas bylą, ne tik teisingai taikė materialines teisės normas, bet ir nepažeidė proceso teisės reikalavimų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl tam, kad teismo sprendimas būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teismas jį priimdamas turi išspręsti nemažai klausimų. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar šis ieškinys tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai taip pat įpareigoja sprendimą priimantį teismą motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertinimą.

19Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė (apeliantė) savo reikalavimą iš esmės grindė liudytojos A. A., kurios kvalifikacijos atestatas suteikia jai teisę eiti statinio projekto dalių, t. y. šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos gamybos (iki 1 MW galios) ir tiekimo, vadovės pareigas (b. l. 33), parodymais, duotais raštu (b. l. 8) ir žodžiu teismo posėdžio metu (b. l. 75-76). Pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymus vertino kritiškai, kadangi nustatė, jog liudytoja atsakovės bute įrengtas vėdinimo sistemas apžiūrėjo tik iš išorės, o apie dirginantį kvapą, sklindantį iš vėdinimo sistemų, išvadą padarė tik remdamasi subjektyviu užsakovo (ieškovės) paaiškinimu. Nagrinėjamai bylai reikšmingiausia aplinkybe yra tai, ar atsakovės bute po langais įrengtos vėdinimo sistemos pažeidžia teisės aktų (be kita ko, reglamento STR 2.09.02:2005) reikalavimus, t. y. jos įrengtos netinkamai (pažeidžiant atstumą tarp oro šalinimo ir ėmimo angų), o jų šalinamas oras kelia pavojų žmonių sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos pozicija, kad liudytojos A. A. parodymai vienareikšmiškai nepagrindžia ieškinio pagrįstumo, tačiau tiesai byloje nustatyti nepakanka konstatuoti tik tai. Nagrinėjamai bylai esminę reikšmę turi tai, kad nepriklausomas asmuo su specialiomis žiniomis galėtų atlikti išsamų atsakovės bute įrengtų vėdinimo sistemų tyrimą ir pateikti teismui kompetentingas ir nepriklausomas išvadas, ar šios sistemos įrengtos pažeidžiant/nepažeidžiant teisės aktų reikalavimus (-ų), o jų veikimas kelia/nekelia pavojų (-aus) aplink gyvenančių žmonių sveikatai (CPK 212 – 219 straipsniai). Toks tyrimas atliktas nebuvo. Aplinkybė, jog ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir turėjo visas galimybes įrodinėti (atlikti ekspertizė, gauti išvadas ir pan.), nereiškia, jog byla nagrinėjantis teismas neturėjo atskleisti bylos esmės ir byloje turėdamas ne eksperto, o liudytojo parodymus (rašytinius ir žodinius) pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

20Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neatskleidęs bylos esmės, priėmė nepagrįstą sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę... 5. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Paaiškino,... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-04 priėmė sprendimą ieškinį... 7. Ieškovė (apeliantė) L. M. apeliaciniu skundu prašo: 1) paskirti ekspertizę... 8. 1. Tiek apeliantė, tiek liudytoja UAB „Vėdinimo meistrai“ inžinierė A.... 9. 2. Reglamento STR 2.09.02:2005 8 priedo viršutinėje schemoje grafiškai... 10. 3. Tokio pobūdžio bylose priimta, kad įrodymai renkami ekspertizės pagalba.... 11. Atsakovė N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 12. 1. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šalinamo oro iš... 13. 2. Liudytoja I. Č., gyvenanti vienu aukštu žemiau nei atsakovė, patvirtino,... 14. 3. Ieškovė niekaip neįrodė, jog tokiose bylose yra priimta, kad įrodymai... 15. 4. Atsakovė į byla pateikta įrenginio garantija pagrindžia ieškovės... 16. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės bute įrengtų... 18. CPK 263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti... 19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė... 20. Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos... 21. Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą panaikinti ir perduoti...