Byla e2-795-949/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui pagal pavedimą T. S., atsakovės R. B. atstovui advokatui Arūnui Koskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei R. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškė ieškinį atsakovei R. B., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. B. 2700,83 Eur turtinę žalą dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 Eur dydžio žyminį mokestį AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

3Ieškovas ieškinyje nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas (AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra AB „Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų perėmėjas (54-61 b. l.) 2007 m. birželio 19 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) su R. B. dėl gamtinių dujų tiekimo, adresu ( - ), Šiauliai. Pagal Sutartį ieškovas minėtu adresu tiekė dujas ir tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. 2015 m. sausio 15 d. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo darbuotojai, dalyvaujant atsakovei R. B., surašė buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo aktą, kuriame buvo užfiksuota, kad dujų skaitiklis Schlumberger RF1 G6 Nr. 120776282 neturi apsauginio stikliuko bei yra įtrūkimas ant integratoriaus informacinės lentelės. 2015 m. sausio 15 d. atliekamo patikrinimo metu dalyvavo atsakovė R. B., kuri pasirašė buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) akte. 2015 m. sausio 23 d. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo darbuotojai, dalyvaujant atsakovei R. B., surašė vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų kiekio matavimo priemonių pakeitimo aktą. Atsakovė R. B. buvo pakviesta 2015 m. sausio 29 d. dalyvauti AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo matavimo priemonių, jų plombų techninės būklės tyrimo, pažeidimo bei žalos nustatymo komisijos posėdyje. 2015 m. sausio 29 d. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo žalos nustatymo komisija patikrino ir ištyrė dujų skaitiklį Schlumberger RF1 G6 Nr. 120776282, surašė Dujų sistemos, dujų kiekio matavimo priemonės tyrimo aktą, nustatė teisės aktų nuostatų pažeidimus, dėl ko apskaičiavo padarytos ieškovei žalos dydį ir pasirašė vartotojo padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 2-15, kuriame buvo nurodytas atlygintinos žalos dydis. Nurodo, kad gamtinės dujos, adresu ( - ), Šiauliai, buvo vartojamos neteisėtai, sugadinus dujų skaitiklį. Šiais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, taip pat techninės saugos reikalavimai, užtikrinantys gamtinių dujų sistemos saugumą ir patikimumą, tuo sukeliant realią dujų nuotėkio ir avarijos grėsmę bei pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Atsakovės R. B. neteisėtų veiksmų pasekmė - turtinės žalos padarymas AB „Lietuvos dujos“. Ieškovas paskaičiavo, jog įmonei, dėl kaltų atsakovės R. B. veiksmų, padaryta 2700,83 Eur žala, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2700,83 Eur žalą už neteisėtą dujų vartojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-6 b. l.).

4Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad ieškinį palaiko. Teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad be ieškinyje nurodytų rašytinių įrodymų dėl skaitiklio sugadinimo faktų, šį faktą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 10 d. ekspertizės akto 1, 3 išvados bei liudytojo teisme duoti parodymai. Tarp nustatytų skaitiklio sugadinimų aplinkybių ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovė R. B. turėtų atlyginti ieškovui padarytą žalą.

5Atsakovė R. B. su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo 2015 m. sausio 29 d. vartotojo padalytos žalos nustatymo aktu nustatyta tariamai AB „Lietuvos dujos“ patirta žala yra 2700,83 Eur. Iš šio akto matyti, kad vieno kubinio metro dujų kaina yra lygi apytiksliai 3 Eur. Kadangi ji šildymo ir ne šildymo sezonais suvartoja apie 50-250 m3 dujų per mėnesį, todėl per metus ji suvartoja apie 1800 m3 dujų. Suvartojant dujų daugiau nei 500 m3 kintamoji kainos dalis su PVM už vieną m3 yra 0,50 Eur. Esant šioms aplinkybėms ir skaičiuojant tariamo pažeidimo laikotarpį - 10 mėnesių, kai ji suvartoja apytiksliai 1800 m3 dujų, kurios kainuoja apytiksliai 900 Eur, tuo tarpu akte nustatyta tariama atsakovės žala - 2700,83 Eur. Lyginant dujų kiekį, kurį ji suvartoja realiai, akivaizdu, kad jai priskaičiuota žala lygi kone tokiai sumai už kurią ji suvartoja dujų per tris metus. Mano, kad akte nustatytas žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neproporcingas. Pagal CK 6.2284 str. 2 d. 5 p. nuostatas mano, kad gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4( - ) 10 p. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą ar jos nevykdymą, todėl vadovaujantis CK 6.2284 str., yra pagrindas pripažinti sutarties 10 p. kaip prieštaraujantį vartojimo sutarčių sąžiningoms sąlygoms ir pripažinti jį negaliojančiu. Be to, akto 4.5 p. nustatyta, kad atsakovės neteisėtai suvartotas dujų kiekis yra 4594 m3. Akte taip pat nustatyta, kad pažeidimo laikotarpiu neteisėtai vartojamas dujų kiekis buvo skaičiuojamas remiantis maksimaliais dujas vartojančių prietaisų pajėgumais. Būtent šioje dalyje aktas yra neteisėtas. Pabrėžė, kad surašant aktą ir suteikiant teisę tinkamai ginti savo pažeistus interesus, jame turi būti nurodoma kokie būtent įrenginiai buvo nustatyti kaip galintys naudoti gamtines dujas ir kiek konkrečiai kiekvienas iš jų gali suvartoti gamtinių dujų. Kita vertus, net ir sutinkant su tuo, kad visu tariamo pažeidimo laikotarpiu ji galėjo maksimaliai naudoti dujas vartojančius prietaisus, turi būti įvertinta, ar tokia situacija apskritai galima. Būtina įvertinti maksimalų dujinės viryklės, orkaitės, krosnies ir kita naudojimą. Pažymėjo, kad tokių prietaisų naudojimas maksimaliais pajėgumais 24 val. per parą 7 dienas per savaitę 10 mėnesių sukeltų sunkiai įsivaizduojamas pasekmes. Dėl šios priežasties mano, kad aktu nustatytas tariamai neteisėtas suvartotų dujų kiekis yra nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nedalyvavo nei nustatant tariamus akte nurodytus pažeidimus, nei AB „Lietuvos dujos“ priimant aktą. Mano, kad tokiu būdu jos teisėti interesai buvo pažeisti iš esmės. Nurodė, kad aktu nustatant tariamus pažeidimus, absoliučiai jokio dėmesio nebuvo skirta šių pažeidimų priežastims, nebuvo nustatyta dėl ko kilo akte nustatyta žala. AB „Lietuvos dujos“ nenustatė priežastinio ryšio tarp tariamai atsiradusios žalos ir ją sukėlusių veiksnių (63-65 b. l.).

6Atsakovės R. B. atstovas advokatas A. Koskus teismo posėdyje palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, dėl kurių ieškovo ieškinys turėtų būti netenkinamas, bei atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė R. B. nedalyvavo surašant dujų sistemos, dujų kiekio matavimo priemonės tyrimo aktą, kuriame iš dalies surašyti papildomi skaitiklio pažeidimai, nei buvo nurodyti vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų kiekio matavimo priemonių pakeitimo akte, kurį buvo R. B. pasirašiusi. Pažymėjo, kad pažeidžiant atsakovės teisę dalyvauti tiriant galimai pažeistą skaitiklį, komisijos nariai, būdami suinteresuoti, jog skaitiklis būtų pakeistas, o tuo pačiu įmonė turėtų naudos, galėjo skaitikliui daryti bet kokią įtaką. Mano, kad papildomi sužalojimai galėjo būti padaryti pačių komisijos narių. Teigė, kad komisijos nustatytais katilo techniniais parametrais vadovautis negalima. AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintas AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos aprašas yra lokalinis teisės aktas ir sutarties sąlygos, t. y. sutarties 10 punktui turėtų būti taikomas CK 6.2284 str. 2 d. 5 p. nuostatos ir sutarties 10 punkto nuostatos turėtų būti pripažintos nesąžiningomis. Todėl teismo iniciatyva prašo pripažinti nesąžiningomis 10 punkto nuostatas, nes jomis yra nustatomas neproporcingai didelės atsakomybės sąlygos. Pats faktas, kad skaitiklis buvo su pakeistu apsauginiu stikliuku neįrodytas, nes nėra duomenų apie tai, koks skaitiklis buvo sumontuotas 1997 m., teigė, kad skaitiklis galėjo būti sugadintas montavimo metu arba pažeistas prieš tai. Pateikta eksperto išvada prašė nesivadovauti, nes ieškovas nesiremia eksperto išvadoje, be to, pateikta tikėtina išvada, kuri nepatvirtina, kad skaitiklis buvo priverstinai stabdomas. Pažymėjo, kad skaitiklio plombos buvo nepažeistos, todėl nėra priežastinio ryšio tarp skaitiklio dangtelio nebuvimo, integracinės plokštelės įbrėžimo ir kilusių pasekmių, dėl to ieškovas nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo.

7Ieškinys tenkintinas.

8CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (kaltė - įstatymų nustatytais atvejais). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).

9Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės gyvenamajame name, adresu ( - ), Šiauliai, buvo teikiamos gamtinės dujos, o ieškovas AB „Lietuvos dujos“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir atsakovė R. B. 2007 m. birželio 19 d. sudarė Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovas įsipareigojo į atsakovės namų valdą, kurios bendras plotas 112,28 m2, tiekti dujas, o atsakovė už jas atsiskaityti kas mėnesį pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis, tiekėjo nustatytomis dujų kainomis (sutarties 3.1, 3.2 p., 6 p.) (14-16 b. l.). Taigi, tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.383, 6.391 str.). Šios sutarties 4.3 punktu atsakovė įsipareigojo užtikrinti dujotiekio ir skaitiklių, esančių vartotojo valdoje arba jo valdos ribų saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę. Ieškovas nurodo, kad patikrinimo metu konstatuota, jog skaitiklis buvo pažeistas, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė nevykdė sutarties 4.3 punkto sąlygų, todėl privalo atlyginti žalą.

102007 m. birželio 19 d. sutarties 10 punktas numato, kad vartotojui neužtikrinus skaitiklio eksploatavimo saugumo (sugadintas, išmontuotas ar sunaikintas skaitiklis, pažeistos ar nutrauktos plombos, lipdukas, įrengta skaitiklio aplankos linija, priverstinai stabdomas arba kitaip gadinamas skaičiavimo mechanizmas), suvartotas dujų kiekis nuo pažeidimo pradžios skaičiuojamas pagal didžiausią projektinį buitinių dujinių prietaisų galingumą (skaičiuojama taip, tarsi jie nuo pažeidimo pradžios būtų dirbę visas paras). Pažeidimus tiria tiekėjo sudaryta matavimo priemonių techninės būklės tyrimo ir žalos nustatymo komisija, kuri nustato pažeidimo datą, jo trukmę paromis, skaičiuojamąjį dujų kiekį pagal didžiausią visų dujinių prietaisų galią, padarytos faktinės žalos tiekėjui dydį, jos atlyginimo terminą.

11Energijos pirkimo-pardavimo sutarties samprata pateikta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Energijos pirkimo-pardavimo sutartimi šio įstatymo prasme kvalifikuojamas visų rūšių energijos ar energijos išteklių pirkimas-pardavimas: elektros, šilumos energijos, dujų, naftos ir naftos produktų, vandens ir kitų rūšių energijos tiekimas per jų tiekimo tinklus, su įstatymuose numatytomis arba pačios prievolės esmės nulemtomis išimtimis (CK 6.391 straipsnis). Kai energijos pirkimo-pardavimo sutartyje abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), tokia sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnis), todėl jai taikomas CK 6.188 straipsnis ir kiti šio kodekso straipsniai, nustatantys vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus ir vartotojų teisių apsaugos garantijas (CK 6.383 straipsnio 4 dalis).

12Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovė R. B. 2007 m. birželio 19 d. sudarė Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ), t. y. buvo sudaryta viešoji sutartis, pagal kurią atsakovei namų ūkio poreikių patenkinimui buvo tiekiama energija - dujos pagal sudarytą sutartį. Taigi šalių sudaryta sutartis vertintina tiek pagal energijos tiekimo sutartims, tiek pagal vartojimo sutartims taikomus teisės aktų reikalavimus.

13Energijos tiekimo teisinių santykių reglamentavimo ypatumus didele dalimi lemia energetikos, kaip ūkio šakos, specifika. Energijos (energijos išteklių) tiekimui būdingas aukštas ūkio subjektų koncentracijos lygis, dažnai energijos tiekėju yra monopolistinės ar dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės. Dėl šių aplinkybių energijos pirkimo–pardavimo sutartiniuose santykiuose sutarties laisvės principas yra ribojamas imperatyviųjų įstatymo normų. Vartotojas, perkantis energiją, paprastai neturi galimybės arba turi labai ribotą galimybę pasirinkti energijos pirkimo–pardavimo sutarties kontrahentą bei individualiai derėtis dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Dėl to sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai energijos tiekimo santykiuose atkurti bei tinkamai vartotojo interesų apsaugai ir teisių gynimui užtikrinti būtinos specialios garantijos. Konstitucinio Teismo praktikoje konstatuota, kad būtinybė ginti vartotojų interesus yra konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ribojimo pagrindas; įstatymais ir kitais teisės aktais turi būti nustatytos vartotojų interesų gynimo priemonės, valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; specialiosios vartotojų interesų gynimo priemonės – tai diskriminacinių kainų nustatymo ribojimas, monopolinės rinkos prekių kainų dydžių, tarifų valstybinis reglamentavimas, prekių kokybės, kitų reikalavimų monopoliniam ūkio subjektui nustatymas ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai).

14Nagrinėjant su energijos pirkimu-pardavimu susijusius ginčus yra aktualūs specialieji įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams turi būti taikomos, laikantis CK 1.3 straipsnyje nustatytų teisės normų konkurencijos taisyklių. Teisės aktų teisėtumo kontrolė yra viena iš priemonių tinkamai vartotojo interesų apsaugai ir teisių gynimui užtikrinti. Iš energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių kilusį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar kitų teisės aktų normomis nesusiaurinamos įstatymu garantuotos vartotojo teisės.

15Tarp šalių kilo ginčas dėl skaitiklio apžiūros procedūros, skaitiklio nustatytų pažeidimų ir dėl prašomos priteisti iš atsakovės žalos apskaičiavimo tvarkos ir dydžio.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2015 m. sausio 15 d. buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo metu nustatyta, jog ant dujų skaitiklio nėra apsauginio stikliuko, įtrūkusi integratoriaus apsauga. Šio patikrinimo metu dalyvavo ir ant akto pasirašė pati atsakovė R. B. (18 b. l.). Iš vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų kiekio matavimo priemonių pakeitimo akto turinio matyti, kad 2015 m. sausio 23 d. atsakovė R. B. skaitiklių keitimo metu dalyvavo. Akte pažymėta, kad nėra dujų skaitiklio apsauginio stiklo, įtrūkimas ant intergratoriaus informacinės lentelės. R. B. buvo pasirašytinai informuota ir kviečiama 2015 m. sausio 29 d. 10.00 val. atvykti dalyvauti matavimo priemonių, jų plombų techninės būklės tyrimo, pažeidimo bei žalos nustatymo komisijos posėdyje (19-20 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad šį aktą atsakovė R. B. pasirašė. Atsakovės atstovas A. Koskus teisme teigė, kad iš tiesų atsakovė R. B. nebuvo informuota apie komisijos vyksiantį posėdį, todėl jame nedalyvavo ir tokiu būdu buvo pažeistos R. B. teisės. Esant atsakovės parašui ant 2015-01-23 dienos akto, teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. B. nebuvo tinkamai informuota apie komisijos posėdį ir būtent dėl šios priežasties jame nedalyvavo. Teismas sprendžia, jog atsakovė buvo pasirašytinai informuota apie būsimą komisijos posėdį, todėl turėjo galimybę atvykti į komisijos posėdį ir jame dalyvauti arba prašyti šį posėdį atidėti, jeigu jame negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė siekė šia jai suteikta teise pasinaudoti. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo sudaryta komisija, laikydamasi AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1-123 patvirtintų AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos aprašo 23 punktu, reikalavimų, galėjo tirti skaitiklį nedalyvaujant atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovo sudarytai komisijai atlikti dujų sistemos pažeidimo ir neteisėto dujų vartojimo tyrimą nedalyvaujant atsakovei teisę suteikia ne tik ieškovo patvirtintas vidinis teisės aktas, bet ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 141 punktas.

17Teismas pažymi, kad minėtos Energetikos ministro patvirtintos taisyklės reglamentuoja ne tik vartotojo dalyvavimo komisijos posėdyje tvarką, bet ir apibrėžia kas yra neteisėtas dujų vartojimas, nustato žalos apskaičiavimo tvarką ir suteikia teisę ieškovui kaip dujų tiekėjui reikalauti nuostolių atlyginimo iš vartotojų (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių XI skyrius). Atsakovė ieškiniu neįrodinėjo aplinkybių, kad AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta žalos nustatymo tvarka prieštarauja nurodytai ministro įsakymu patvirtintai tvarkai, tokių aplinkybių savo iniciatyva nenustatė ir teismas. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad žalos nustatymo tvarką reglamentuoja tik lokaliniai ieškovo teisės aktai ir ieškovas pats yra nustatęs sau palankią žalos nustatymo tvarką.

182015 m. sausio 29 d. Dujų sistemos, dujų vartojimo tyrimo akte konstatuota, kad komisija, paskirta AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-37, nustatė, kad dujų skaitiklio Schlumberger membraninis RF G6 12077628 1997, įskilęs integratorius, įtrūkusi integratoriaus informacinė plokštelė, integratoriaus briaunos išbraižytos, nėra integratorių dengiančio stiklo, vietoj jo įdėtas skaidrus, lankstus plastikas. Kitų dujų skaitiklio išorinių pažeidimų nenustatyta.

19Byloje siekiant nustatyti, ar ginčo dujų skaitiklis (jo skaičiavimo mechanizmas) buvo mechaniškai pažeistas ir ar nustatyti pažeidimai galėjo įtakoti neapskaitytą dujų vartojimą, atsakovės atstovo prašymu 2016 m. kovo 30 d. nutartimi buvo paskirta dujų skaitiklio Schlumberger RF1 G6 Nr. 120776282 trasologinė ekspertizė (77-79 b. l.).

20Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-964 (16), pateiktos išvados, jog dujų skaitiklis išoriškai pažeistas: integralinį skaičiavimo mechanizmą dengiantis gaubtas suskilęs, mechaniškai apdirbant pašalintas gaubto langelis ir vietoje jo įstatyta (įsprausta) bespalvio skaidraus plastiko plokštelė; po langeliu esanti skaičiavimo mechanizmo duomenų lentelė deformuota, suskilusi. Nesant langelio galima pasiekti skaičiavimo mechanizmą (būgnus, dantračius) ir mechaniškai jį paveikti, t. y. įtakoti į skaitiklio atskirų dalių normalią sąveiką, tuo pačiu ir į jo rodmenis. Ant dujų skaitiklio „Schlumberger“ skaičiavimo mechanizmo yra pašalinio poveikio pėdsakai. Skaitiklis techniškai netvarkingas: mechaniškai pašalintas integralinį skaičiavimo mechanizmą dengiančio gaubto langelis, deformuota, įskilusi skaičiavimo mechanizmo duomenų lentelė, nuskelta jos kampo dalis, skaičiavimo mechanizmo vienas dantratis ant ašies neužfiksuotas (prasisuka). Ties skaičiavimo mechanizmo vienu dantračiu skaitiklio korpusas pašaliniu objektu subraižytas. Tikėtina, kad skaitiklio skaičiavimo mechanizmas buvo priverstinai stabdomas, tuo pačiu, buvo įtakojama į jo rodmenis (87-96 b. l.). Atsakovės atstovas advokatas A. Koskus teisme prašė eksperto išvada nesivadovauti, nes pateikta tik tikėtina išvada, kad skaitiklis buvo stabdomas, t.y. ji nekategoriška, bei pažymėjo, jog nebuvo pažeistos skaitiklio plombos, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp skaitiklio dangtelio nebuvimo ar jo vėlesnio plastikinio gaubtelio atsiradimo, integracinės plokštelės įbrėžimo ir kilusių pasekmių.

21Pažymėtina, kad dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002). Šioje byloje pateikta eksperto išvada dėl skaičiavimo mechanizmo priverstinio stabdymo yra tikėtinumo lygmens, tačiau ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, nėra jokio pagrindo teigti, kad tyrimas atliktas neišsamiai, ekspertizės akte užfiksuoti skaitiklio mechaniniai pažeidimai, kuriuo įvertinęs ekspertas ir pateikė išvadą, jog skaitiklio skačiavimo mechanizmas galėjo būti privesrtinai stabdomas, tuo pačiu įtakojami ir jo rodmenys. Pažymėtina tai, kad kiti byloje surinkti įrodymai – skaitiklio patikrinimo ir skatiklio pakeitimo aktuose užfiksuoti duomenys nepaneigia eksperto išvadų objektyvumo, atsakovė neprašė skirti byloje pakartotinę eskpertizę atliktos ekspertizės išvadoms paneigti. Todėl nėra teisinio pagrindo abejoti eksperto išvadų pagrįstumu ir nesiremti pateiktu ekspertizės aktu (CPK 218 str.). Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog ginčo skaitiklis buvo mechaniškai pažeistas ir netvarkingas.

22Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas atsakovės sutartinę atsakomybę kildina iš netinkamo atsakovės gyvenamosiose patalpose esančių dujų apskaitos prietaisų naudojimo.

23CK 6.387 straipsnyje įtvirtintos energijos pirkėjo (abonento) pareigų, susijusių su įrenginių priežiūra, ypatumai vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarčių atveju. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.

242007 m. birželio 19 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ), 4.3 p. atsakovė prisiėmė pareigą užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių atsakovės valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų būklę. Taigi, pareigą užtikrinti dujų skaitiklio, esančio atsakovės gyvenamajame name, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų tiek pagal įstatymą, tiek pagal su ieškovu sudarytą sutartį, turėjo atsakovė.

25Pažymėtina ir tai, kad gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių nuostatos preziumuoja vartotojo kaltę, jeigu nustatoma, kad yra sugadinti apskaitos prietaisai, pažeistos ar nutrauktos plombos ar nustatyti taisyklėse numatyti pažeidimai, kurie laikomi neteisėtu energijos naudojimu. Tokiais atvejais paneigti preziumuojamą kaltę privalo vartotojas. Teismų praktikoje laikomasi tokios nuostatos, kad vartotojo kaltės prezumpcija galioja, jeigu energijos matavimo priemonė buvo techniškai tvarkinga tiek jos įrengimo momentu, tiek per visą jos eksploatavimo laiką. Pirminė matavimo priemonės patikra ir norminių aktų numatyta tvarka atliekamos periodinės patikros ir leidžia energijos tiekėjui naudotis prezumpcija, kad matavimo priemonės techninė būklė yra tvarkinga ir parodymai teisingi, bei konstatavus neapskaitinio dujų vartojimo faktą taikyti prezumpciją, kad už skaitiklio techninės būklės pažeidimą ir neapskaitinį energijos vartojimą atsakingas vartotojas. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama atsakovui, tai yra gamtinių dujų abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, tai yra paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl atsakovų kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjamose bylas, susijusiose su žalos dėl neteisėto energijos vartojimo atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011).

26Atsakovės atstovas A. Koskus teisme kėlė prielaidas, jog galimai skaitiklis buvo pažeistas montuojant atsakovės namuose ar jau sumontavo sugadintą skaitiklį. Šios prielaidos nėra pagrįstos jokiais duomenimis. Priešingai AB „Lietuvos dujos“ 2015 m. kovo 13 d. rašte užfiksuota, jog dujų apskaitos patikrinimai R. B. priklausančiame name buvo atliekami 2009 m. sausio 28 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. spalio 22 d., 2011 m. gegužės 6 d., <...>, 2012 m. lapkričio 26 d., 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. lapkričio 4 d., 2014 m. balandžio 2 d., tačiau šių patikrinimų metu jokio dujų skaitiklio pažeidimų nenustatyta. Teismas, įvertinęs turimus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad ginčo skaitiklis Schlumberger atsakovei buvo įrengtas techniškai tvarkingas, skaitiklis atsakovės namuose buvo periodiškai tikrinamas. Byloje nėra duomenų, kad iki 2015-01-15, kai buvo užfiksuoti skaitiklio pažeidimai, atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovui dėl netinkamos kokybės, techniškai netvarkingo skaitiklio jos namuose sumontavimo, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įrengimo metu jos namuose galėjo būti sumontuotas techniškai netvarkingas skaitiklis, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad atsakovei galėjo būti sumontuotas techniškai netvarkingas skaitiklis.

27Teismas taip pat neturi pagrindo manyti, jog skaitiklį galėjo paveikti žalos nustatymo komisija, nes jau pradinio patikrino aktuose yra užfiksuoti duomenys apie mechaninius skaitiklio pažeidimus – apsauginio stiklo pakeitimą, integratoriaus apsaugos įtrūkimą, būtent tokie pažeidimai užfiksuoti ir ekspertizės akte. Teismas pažymi, kad vizualinė skaitiklio apžiūra gali tik sukelti abejonių dėl prietaiso veikimo tikslumo, dėl to ieškovo darbuotojai ir nuėmė prietaisą bei perdavė išsamesniam tyrimui. Nagrinėtinu atveju sudaryta speciali komisija nustatė išsamesnius skaitiklio vizualiai matomus pažeidimus (17 b. l.). Kaip jau minėta, atsakovė šiuo atveju nepaneigė nustatytos aplinkybės, kad 2015-01-15 patikrinimo metu jos namuose buvęs skaitiklis buvo techniškai netvarkingas. Teismas, vertindamas bylos medžiagą taip pat įvertino tai, kad dujų apskaitos prietaisas buvo sumontuotas atsakovės nuosavybės teise valdomame name, tad, teismo nuomone, dujų apskaitos įrengimo sumontavimo vieta patvirtina tą faktą, kad prie ginčo įrengimo pašaliniai asmenys negalėjo prieiti ir be atsakovės leidimo kaip nors veikti ginčo prietaiso techninę būklę. Todėl konstatuojama, kad dujų apskaitos prietaisui esant pakankamai saugioje vietoje, atsakovė galėjo užtikrinti šio prietaiso priežiūrą įprastinėmis priemonėmis. Atsakovė turėjo pareigą stebėti, ar skaitiklis yra techniškai tvarkingas ir pastebėjusi jo gedimus ar pažeidimus, apie iškritusį apsauginį stiklą nedelsiant informuoti ieškovą, o ne keisti jį kitu, tokiu būdu apsaugodama save nuo pretenzijų dėl neteisėto dujų vartojimo ir padarytos žalos atlyginimo, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė ir šiuo atveju ji laikytina atsakinga už nustatytus pažeidimus. Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, jog skaitikliui buvo daromas poveikis, kas sudarė atsakovei galimybę koreguoti jo rodmenis. Todėl šioje byloje galioja prezumpcija, kad už skaitiklio techninės būklės pažeidimą atsako vartotojas (atsakovė) (CK 6.248 str. 1 d.).

28Teismui konstatavus dujų skaitiklio pažeidimus ir dėl to galimybę koreguoti skaitiklio rodmenis, atsiranda atsakovės pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą. Nustačius, kad dujų apskaitos skaitiklis buvo pažeistas, objektyviai nustatyti suvartoto neapskaitinio dujų kiekio pagal apskaitos prietaisų rodmenis neįmanoma. Taigi, tokiais atvejais suvartotų dujų kiekis ir dujų tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas kitais apskaičiavimo būdais.

29Kreipdamasis į teismą, ieškovas nuostolių dydį apskaičiavo remdamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 143 punktu ir 149 punktu ir Dujų pirkimo – pardavimo sutarties 10 punkto nuostatomis, pagal kurias tiekėjas turi teisę perskaičiuoti vartotojo suvartotų dujų kiekį pagal didžiausią buitinių dujinių prietaisų galingumą. Tokiu būdu, ieškovas taikė šalių sulygtą ir teisės aktu nustatytą nuostolių paskaičiavimo būdą, liudytojas E. S., dalyvavęs komisijos posėdyje teismo posėdžio metu paaiškino žalos apskaičiavimo mechanizmą, nurodė, kad buvo taikomas 0,2 koeficientas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakovės amžių. Į bendrą žalos dydį įskaičiuoti nuostoliai dėl suvartotų ir neapskaitytų gamtinių dujų, pakeisto skaitiklio kaina, išlaidos dujų matavimo priemonės atjungimui-prijungimui, transporto išlaidos. Žala paskaičiuota už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo 2014 m. balandžio 2 d. iki pažeidimo nustatymo 2015 m. sausio 15 d. Detalus žalos skaičiavimas atsispindi 2015 m. sausio 29 d. žalos nustatymo akte Nr. 2-15 (9-12 b. l.). Jame užfiksuota, jog komisija nustatė, kad pagal visų dujinių prietaisų galingumas yra 90,72 m³ per parą, be apskaitos dujos vartotos 105 šildymo sezono paras ir 183 ne šildymo sezono paras; šildymo sezono metu skaičiuojamasis dujų kiekis 9525,60 m³, ne šildymo sezono metu - 16601,76 m³, šį dujų kiekį komisija sumažino, atitinkamai pritaikydama koeficientą - 0,2 ir nustatė, kad be apskaitos suvartotas dujų kiekis yra 5225 m³ (atkreiptinas dėmesys, kad komisija iš šio apskaityto kiekio įvertino bei išminusavo deklaruotą ir apskaitytą dujų kiekį), todėl komisija nustatė, kad viso be apskaitos suvartotas dujų kiekis yra 4594 m³, todėl be apskaitos suvartotų dujų vertė 2131,31 (be PVM). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog komisija pritaikydama koeficientą - 0,2 sumažino bendrai be apskaitos suvartotą dujų kiekį ir tuo pačiu sumažino ir žalos dydį, t. y. nagrinėtinu atveju atsižvelgė į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus. Prie ieškovui padarytos žalos ieškovas nurodė, jog naujos dujų matavimo priemonės vertė 76,46 Eur (be PVM), išlaidų dujų matavimo priemonės pakeitimui (19,49 Eur be PVM), kelionės išlaidos (4,56 Eur be PVM) vertes (11 b. l.) ir nurodė, kad vartotojas privalo atlyginti AB „Lietuvos dujos“ 2700,83 Eur žalą. Vartotojai buvo išaiškinta jos teisė per 10 dienų komisijos sprendimą dėl žalos dydžio skųsti AB „Lietuvos dujos“. Atsakovė šia teise pasinaudojo, tačiau šis skundas nebuvo patenkintas. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė būtent tokią žalą, kurią jis grindžia byloje esančiais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas E. S. teisme aiškiai ir konkrečiai parodė, kaip buvo apskaičiuotas patirtos žalos dydis. Teigė, kad nustačius katilo galingumą (katilo techninius duomenis susirado internete), buvo skaičiuotas suvartotų dujų kiekis vertinant, kad dujos vartotos 24 valandas per parą ir apskaičiavus maksimalų suvartotų dujų kiekį, konkrečiu atveju atsižvelgus į atsakovę buvo pritaikytas mažas žalos rizikos koeficientas - 0,2. Koeficientą konkrečiu atveju nustato atsižvelgiant į realų suvartojimą (lygina su panašių klientų suvartotinus kiekius ir pan.). Atsakovės atstovas advokatas A. Koskus teisme suabejojo, AB „Lietuvos dujos“ darbuotojų nustatytais katilo galingumais bei tuo pačiu suabejojo nustatytais suvartotinų dujų kiekiu. Atsakovė ieškinyje pažymėjo, kad tokį kiekį, kokį nustatė komisija, atsakovė galbūt galėtų suvartoti per 3 metus, o ne per tariamo pažeidimo laikotarpį, t. y. 10 mėnesių. Kaip jau minėta, dėl dujų vartojimo taisyklių ir sutarties pažeidimo padarytą realų žalos dydį faktiškai nustatyti neįmanoma, o perskaičiuotas sunaudotos energijos kiekis faktiškai turi ir kompensacinę, ir baudinę paskirtį (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-366-527/2011).

30Toks žalos apskaičiavimo mechanizmas numatytas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vartotojus naudoti gamtines dujas laikantis teisės aktų reikalavimų, suvartotas dujas tinkamai apskaityti, negadinti apskaitos prietaisų, juos tinkamai eksploatuoti, o skaitikliui sugedus ar jį pažeidus, apie tai informuoti dujų tiekėją. Nepagrįstai mažos žalos nustatymas sudarytų prielaidas vartotojams nesilaikyti nurodytų reikalavimų ir vartoti neapskaitytas dujas, todėl nurodytas žalos apskaičiavimo mechanizmas vertintinas kaip atitinkantis proporcingumo principą. Tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės prašymas šioje byloje taikyti CK 6.2284 str. 2 d. 5 p. nuostatos ir sutarties 10 punkto nuostatas pripažinti nesąžiningomis, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog yra nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismas byloje nenustatė faktinių aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą mažinti iš atsakovės priteistiną žalos dydį (CK 6.253 str.).

31Teismas, vadovaudamasi ieškinyje išdėstytais motyvais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį tenkina visiškai bei priteisia 2700,82 Eur turtinės žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo (CK 6.245 str. 3 d., 6.246–6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.256 str. 1 d).

32Patenkinus ieškinį, ieškovo reikalavimu iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.)

33Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 61,00 Eur žyminis mokestis, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., 271 str., teismas

Nutarė

35Ieškinį tenkinti visiškai.

36Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas ( - ) 2700,83 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų 83 ct) turtinės žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2700,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-01-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 61,00 Eur (šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, naudai.

37Teismo sprendimui įsiteisėjus, dujų skaitiklį Schlumberger RF1 G6 Nr. 120776282, grąžinti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai... 2. ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškė ieškinį... 3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas... 4. Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas... 5. Atsakovė R. B. su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti.... 6. Atsakovės R. B. atstovas advokatas A. Koskus teismo posėdyje palaikė... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė... 9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės gyvenamajame name, adresu ( -... 10. 2007 m. birželio 19 d. sutarties 10 punktas numato, kad vartotojui... 11. Energijos pirkimo-pardavimo sutarties samprata pateikta CK 6.383 straipsnio 1... 12. Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovė R. B. 2007... 13. Energijos tiekimo teisinių santykių reglamentavimo ypatumus didele dalimi... 14. Nagrinėjant su energijos pirkimu-pardavimu susijusius ginčus yra aktualūs... 15. Tarp šalių kilo ginčas dėl skaitiklio apžiūros procedūros, skaitiklio... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2015 m. sausio 15 d.... 17. Teismas pažymi, kad minėtos Energetikos ministro patvirtintos taisyklės... 18. 2015 m. sausio 29 d. Dujų sistemos, dujų vartojimo tyrimo akte konstatuota,... 19. Byloje siekiant nustatyti, ar ginčo dujų skaitiklis (jo skaičiavimo... 20. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 10 d. ekspertizės akte... 21. Pažymėtina, kad dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo... 22. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas atsakovės sutartinę atsakomybę... 23. CK 6.387 straipsnyje įtvirtintos energijos pirkėjo (abonento) pareigų,... 24. 2007 m. birželio 19 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.... 25. Pažymėtina ir tai, kad gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir... 26. Atsakovės atstovas A. Koskus teisme kėlė prielaidas, jog galimai skaitiklis... 27. Teismas taip pat neturi pagrindo manyti, jog skaitiklį galėjo paveikti žalos... 28. Teismui konstatavus dujų skaitiklio pažeidimus ir dėl to galimybę koreguoti... 29. Kreipdamasis į teismą, ieškovas nuostolių dydį apskaičiavo remdamasis... 30. Toks žalos apskaičiavimo mechanizmas numatytas kaip prevencinė priemonė,... 31. Teismas, vadovaudamasi ieškinyje išdėstytais motyvais, bylos nagrinėjimo... 32. Patenkinus ieškinį, ieškovo reikalavimu iš atsakovės taip pat priteistinos... 33. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268-... 35. Ieškinį tenkinti visiškai.... 36. Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas ( - ) 2700,83 Eur (du... 37. Teismo sprendimui įsiteisėjus, dujų skaitiklį Schlumberger RF1 G6 Nr.... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...