Byla e2A-1384-640/2018
Dėl išvados pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pareiškimo apie atsisakymą pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Ž. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės–Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei R. K. dėl išvados pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir netesybų priteisimo ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui D. L. dėl išvados pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pareiškimo apie atsisakymą pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Ž. P..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovės R. K. 12500 Eur netesybas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais bei 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios dalyku buvo žemės sklypas. 2016 m. gegužės 17 d. pavedimu Nr. 452, ieškovas sumokėjo atsakovei 12 500 Eur, mokėjimo paskirtis „už žemę“. Tą pačią 2016 m. gegužės 17 d. atsakovė R. K. pasirašė pareiškimą apie atsiskaitymą, kuriuo pareiškė, kad ieškovas už žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos, su ja pilnai atsiskaitė avansiniu apmokėjimu ir kad pretenzijų dėl atsiskaitymo neturi. Atsakovė taip pat pareiškė, kad į parduodamą žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisė pagal išvadą Nr. ( - ) nepretenduoja ir ateityje nepretenduos. Atsakovė 2016 m. gegužės 17 d. išdavė ieškovui įgaliojimą tvarkyti visus su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą susijusius dokumentus ir surašė testamentą, kuriuo ieškovui užrašė turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą arba patį žemės sklypą. Pasirašęs minėtus dokumentus, ieškovas ėmėsi tvarkyti nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentus, tačiau R. K. 2016 m. birželio 9 d. pavedimu grąžino D. L. jo avansu už žemę sumokėtą 12 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad „grąžinami per klaidą pervesti pinigai, jokios žemės nepardaviau“. Atsakovė 2016 m. birželio 8 d. panaikino ieškovui 2016 m. gegužės 17 d. suteiktus įgaliojimus bei testamentą. Ryšium su tuo, ieškovo prašymas Nacionalinei žemės tarnybai net nebuvo svarstomas. Atsakovė be jokios pateisinamos priežasties persigalvojo ir ieškovui žemės nusprendė nebeparduoti, pagrindinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties su juo nebesudaryti.

83.

9Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo-pardavimo sutartį, bei 2016 m. gegužės 17 d. pareikimą apie atsiskaitymą.

104.

11Nurodė, kad ji norėdama įgyvendinti savo nuosavybės teises bei nesant galimybės susigrąžinti vandens telkinio natūrą turėtoje vietoje, atsakovė buvo priversta iš naujo atlikti lygiaverčio nekilnojamojo turto turėtajam iš laisvos žemės fondo paiešką. 2016 m. gegužės 9 d. atsakovė kreipėsi Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu Nr. 42FP-985, prašant išvadą perkelti į ( - ) vietovę, kurios teritorijoje atsakovė pageidavo gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. 2016 m. gegužės mėn. pradžioje atsakovei paskambino vyras, prisistatęs Žilvinu ir pasiūlė „nupirkti atsakovės išvadas“ bei nurodė žinąs išvadų nupirkimo schemą, kuri atitinka įstatymo reikalavimus. Skambinęs asmuo nurodė, kad pastarųjų planų įgyvendinimui atsakovei sutartu laiku reikalinga atvykti pas notarą bei paprašė jam atsiųsti visus su išvada susijusius dokumentus. Atsakovė, būdama garbaus amžiaus (71 m.), jau turėjusi neigiamą patirtį, kuomet po ilgo nuosavybės teisių atkūrimo proceso Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“ teismo buvo panaikintas dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atkurdama nuosavybės teises į valstybinės reikšmės vandens telkinį, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, buvo jau pavargusi nuo ilgų biurokratinių procesų, todėl susidomėjo pasiūlymu dėl žadamo procedūrų pagreitinimo. Atsakovė iki pat nuvykimo pas notarą nežinojo, kokius dokumentus reikės pasirašyti. 2016 m. gegužės 17 d. atsakovei atvykus į Notarų biurą, biure buvo Ž. vardu prisistatęs vyras. Atsakovei buvo paaiškinta, kad jai reikalinga duoti įgaliojimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo klausimų tvarkymo kitam asmeniui, t.y. ieškovui D. L., kurio atsakovė nėra mačiusi, Notarų biure šio asmens nebuvo. Atsakovei sudvejojus, ji buvo patikinta kad tokia yra standartinė procedūra ir informuota, kad patikimumui užtikrinti jai jau yra pervesti pinigai, t.y. 12 500 Eur. Ieškovė Notarų biure išdavė įgaliojimą ir sudarė testamentą vienu metu. Atsakovė pinigus į savo sąskaitą gavus dar prieš minėtų dokumentų pasirašymą buvo sudaryta situacija, kuomet atsakovė jautėsi privalanti pasirašyti minėtus dokumentus, kadangi jos sąskaita jau buvo papildyta 12 500 Eur ir atsakovei buvo sudarytas įspūdis, kad atšaukti suplanuotą jau nebėra galimybių. Taigi, atsakovė 2016 m. gegužės 17 d. išdavė įgaliojimą (Notarinio registro Nr. 2494), kuriuo be kita ko įgaliojo ieškovą D. L. atstovauti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos skyriuose, savivaldybėje, Valstybės įmonėje Registrų centras bei visose kitose reikiamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tvarkant žemės nuosavybės teisės atstatymo (išpirkimo) dokumentus, pagal išvadą; tuo tikslu parinkti žemės grąžinimo būdą ir vietą, perkelti žemės sklypą į kitą vietą, dalyvauti atliekant žemės matavimo, ženklinimo darbus bei sudarant žemės sklypo planus <...>; parduoti, išnuomoti pagal išvadą atkurtus ir atsakovės vardu įregistruotus ar paveldėtus pagal aukščiau nurodytą Išvadą žemės sklypą (-us) bet kuriems fiziniams ar juridiniams asmenims už kainą ir sąlygas, nustatytas savo nuožiūra, tuo tikslu atstovauti atsakovę visose reikiamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, sudaryti ir pasirašyti preliminarias sutartis, pirkimo pardavimo sutartis, nuomos sutartis notarų biure. Įgaliojimas išduotas su teise perįgalioti trečiuosius asmenis. Taip pa, atsakovė pasiraė testamentą, kuriuo nurodė, kad teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą pagal išvadą, arba žemės sklypą, kurio nuosavybės teisė bus atkurta pagal išvadą palieka ieškovui D. L.. Atsakovė pažymėjo, kad 2016 m. birželio 8 d. pareiškimais apie įgaliojimo panaikinimą (Notarinio registro Nr. ( - )) ir testamento panaikinimą (Notarinio registro Nr. ( - )) atsakovė panaikino įgaliojimą ir testamentą išduotus ieškovui D. L.. 2016 m. birželio 09 d. pervedimu atsakovė grąžino ieškovo sumokėtus 12 500,00 Eur.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

135.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino – pripažino negaliojančia 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo sutartį ir 2017 m. gegužės 17 d. pareiškimą apie atsiskaitymą. Taip pat, priteisė iš ieškovo D. L. 874,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atvės R. K. naudai.

156.

16Nustatė, kad tarp šalių yra ginčas, ar yra pagrindas pagal šalių sudarytą sutartį pavadinta „Išvados pirkimo sutartį“ priteisti iš atsakovės ieškovui netesybas - 12 500,00 Eur. Ir, ar šalių sudaryta „Išvados pirkimo sutartis“ neprieštarauja įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 6.154 straipsnio 1 daliai, 6.162 straipsnio 2 daliai, 6.396 straipsnio 1 daliai , 1.90 - 1.91 straipsniams.

177.

18Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismas teismas nustatė, kad atsakovė „Išvados pirkimo sutartį“ bei „Pareiškimą apie atsiskaitymą“ pasirašė neturėdama laiko išsamiai su jų turiniu susipažinti. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad „pardavė išvadą“, tačiau nesuprato kokios yra šios pasirašytos sutarties pasekmės, o būtent nesuprato įsipareigojimo dėl netesybų. Todėl vertinant visas „Išvados pirkimo sutarties“ bei „Pareiškimo apie atsiskaitymą“ sudarymo ir atsakovės pasirašymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė šiuos dokumentus pasirašė dėl suklydimo. Jai nebuvo suteikta pakankamai laiko su nurodytų dokumentų turiniu išsamiai susipažinti. Atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų (klausos ir regėjimo). Be to, žinodama, kad jau gavo pinigines lėšas už išvados pardavimą, ji manė, kad šiuos dokumentus ji privalo pasirašyti. Tačiau pabrėžė, kad ji manė, kad pardavė išvadą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti „Išvados pirkimo sutartį“ bei „Pareiškimą apie atsiskaitymą“ negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu.

198.

20Kadangi šalių nesieja giminystės ryšiai, ieškovas iš atsakovės negalėjo įsigyti teisės atkurti nuosavybės teisę. Todėl ieškovas, trečiojo asmens pagalba, sudarė su atsakove „Išvados pirkimo sutartį“ bei atsakovė pasirašė „Pareiškimą apie atsiskaitymą“. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos sutarties negali laikyti preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, nes ši sutartis neturi sutarties dalyko – šalys nesusitarė dėl konkretaus turto pardavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, o priešieškinį tenkino.

219.

22Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, todėl atsakovei iš ieškovo priteisė 874,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2410.

25Apeliantas D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį atmesti.

2610.1.

27Nurodė, kad tarp šalių sudarytą sutartį galima laikyti preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, nes preliminari sutartis, tai susitarimas dėl sutarties sudarymo ateityje, t.y. sutartis dėl sutarties sudarymo. Būsima pirkimo-pardavimo sutartis šalių susitarimu buvo užtikrinta pirkėjo sutarties sudarymo dieną sumokėtu visos turto kainos dydžio avansu bei atsakovės išrašytais įgaliojimu bei testamentu. Tai aiškiai rodo abiejų šalių rimtą valią ir ketinimą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir neatkreipė dėmesį į šiuos faktus ir priėmė neteisėtą naikintiną sprendimą. Testamento, įgaliojimo pasirašymo notaro biure metu ir pasirašydama 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo sutartį atsakovė aiškiai suvokė sudaromų sandorių teisinius padarinius. Tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta ginčijama išvados pirkimo sutartis, atsakovė notaro biure, būdama veiksni, suvokdama savo veiksmus, iš esmės išreiškė valią perleisti susigrąžintiną žemės sklypą ieškovui D. L.: kaip ir nurodyta atsakovės patikslintame priešieškinyje, tuo pat metu, t.y. 2016 m. gegužės 17 d. atsakovė pasirašė ir testamentą (notarinio registro Nr. ( - )), kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą pagal išvadą, arba žemės sklypą, kurio nuosavybės teisė bus atkurta pagal išvadą, paliko ieškovui D. L.. Taigi vien iš šio patvarkymo, kuris buvo tinkamai notarui liudijant pasirašytas, jau aišku, kad atsakovė, priešingai nei tvirtina patikslintame priešieškinyje, aiškiai suvokė, kad už atsakovo jai sumokėtą sumą, kurios gavimo atsakovė neginčija, įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė sudarė sutartį, kaip ir kitus veiksmus tuo pačiu metu pas notarą ne laisva valia ar nesuvokdama veiksmų reikšmės, be to, nenustatyta kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu ar konstatuoti, kad šis yra niekinis. Taip pat pažymėtina, kad su išvados pirkimo sutartimi atsakovė buvo supažindinta daug laiko iki pačios sutarties pasirašymo. Ieškovas patvirtina, kad atsakovei buvo prieš sudarant visus sandorius paaiškinta sandorių esmė ir rezultatas; atsakovė sudaryti sandorius norėjo pati, niekieno neverčiama, suvokdama sandorių padarinius, būdama veiksni. Taip pat pažymėtina, kad ji pati nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paminėjo, kad tarėsi su vyru dėl sutarties sudarymo ir vyko į kitame mieste esantį notarių biurą sudaryti Sutarties ir kitų su ja susijusių dokumentų. Iš šių aplinkybių spręstina, kad atsakovė visiškai suprato, kad perleidžia žemės sklypą ir sutiko su ieškovo mokėtina kaina.

2810.2.

29Sutarties 6.1. straipsnyje numatyta, kad jei būsimas turto savininkas atsisakys šioje sutartyje aptariamomis sąlygomis sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį arba panaikins suteiktus įgaliojimus, tai būsimojo pirkėjo reikalavimu ši sutartis turi būti nutraukta, būsimasis pirkėjas turi teisę atsiimti šios sutarties 3 dalyje nurodytą 12 500 Eur sumą, o būsimasis turto savininkas, tuo atveju, grąžinti būsimajam pirkėjui iš jo gautą 12 500 Eur sumą bei sumokėti būsimajam pirkėjui 12 500 Eur dydžio netesybas. Sutarties 6.2. punktu analogiško dydžio sankciją buvo įsipareigojęs sumokėti ir ieškovas, jeigu jis atsisakytų pirkti žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, sutarties sąlygos abiejų jos šalių atžvilgiu yra laikytinos sąmoningomis ir sąžiningomis, sutartis sudaryta laikantis abiejų šalių interesų pusiausvyros. Atsakovė nepagrįstai atsisakė šį žemės sklypą parduoti, panaikino notarinius įgaliojimus ieškovui, sandoris neįvyko dėl atsakovės kaltės. Todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Taip pat melagingais laikomi atsakovės procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme argumentai, kad ji neturėjo laiko susipažinti su išvados pirkimo sutartimi. Iš jos išdėstytų faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad jai sutartis buvo pateikta iš anksto, ji ją derino su savo vyru, kuris dalyvavo viso proceso metu ir davė jai patarimus nagrinėjant bylą iš esmės, nors buvo byloje tik kaip žiūrovas, tada atsakovė kartu su vyru vyko į notarų biurą, kuris buvo kitame nei gyveno atsakovė mieste, todėl jai buvo tikrai pakankamai laiko susipažinti su sutartimi ir suprasti, kad ji į notarų biurą vyksta iš esmės perleisti ieškovui ne popierių - išvadą, tačiau tos išvados pagrindu grąžintiną turtą - žemės sklypą.

3010.3.

31Pažymėtina, kad išvadoje labai aiškiai apibūdinamas ir žemės sklypo dydis, ir vieta, todėl manytina, kad tokių duomenų pakanka sutarčiai sudaryti. Atsakovė sklypą jau prižadėjusi perleisti kitam asmeniui L. J., o tai reiškia, kad atsakovė elgėsi negarbingai, nesąžiningai ir siekė nesąžiningai praturtėti ir nesilaikyti pačios laisva valia sudarytų sutarčių. Taip pat atkreiptinas gerbiamojo teismo dėmesys, kad atsakovė R. K., kuri, beje, turi aukštąjį išsilavinimą, turi gydytojos kvalifikaciją, pati nagrinėjant bylą iš esmės prisipažino, kad nemokėjo nei už notarą, nei grąžino ieškovui pinigų už jo atliktus bankinius pavedimus, todėl pažymėtina, kad ieškovas patyrė taip pat ir netiesioginių išlaidų, perduodamas 8000 Eur trečiajam asmeniui Ž. P. kaip tarpininkui, taip pat vykdamas kelis kartus į Nacionalinę žemės tarnybą tvarkyti dokumentų, kurių atsakovė ieškovui, siekusiam įsigyti teises į žemės sklypą, negrąžino ir nepadengė, tik, ką patvirtina ir byloje pateikti dokumentai, patvirtino grvnųių pinigų gavimą surašydama ranka patvirtinimą apie atsiskaitymą. Tai rodo, kad atsakovė, visiškai nerizikuodama manipuliavo ieškovu, galimai kartu su trečiuoju asmeniu, privertė jį atlikti dalinį mokėjimą grynais pinigais ir juos gavusi iš trečiojo asmens iš karto nutraukė bet kokius laisva valia pasirašytus sandorius, kurių metu buvo veiksni, turėjo normaliai laiko juos pasirašyti.

3211.

33Atsakovė R. K. atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš jo, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3411.1.

35Nurodė, kad atsakovės veiksnumo klausimas byloje nėra keliamas ir neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl atsakovės suklydimo sudarant ginčo sutartį. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šalių ginčą sprendė pagal priešieškinyje suformuluotus teisinius reikalavimų pagrindus ir faktines bylos aplinkybes. Taip pat, pagrįstai įvertino, kad atsakovė sutartį ir pakvitavimą pasirašė neturėdama laiko išsamiai susipažinti su jų turiniu, nesuprato kokios yra pasirašytos sutarties pasekmės, nesuprato įsipareigojimo dėl netesybų. Teismas, įvertinęs šias ir kitas aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų (klausos ir regėjimo), be to, žinodama, kad gavo 12 500 Eur pinigines lėšas, manė, kad sutartį ir pakvitavimą privalo pasirašyti, teismas pagrįstai darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sutartį ir pakvitavimą pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu.

3611.2.

37Testamentinis patvarkymas atsakovės mirties atveju suteikti D. L. teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą reiškia sutikimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo veiksmų (procedūrų), o ne nuosavybės perleidimo. Todėl vertinimas, kad Testamento išdavimas leidžia spręsti, kad buvo suprastas ir ginčo sutarties tekstas yra ydingas bei prieštaraujantis elementariai logikai: tai yra du skirtingi dokumentai, sukuriantys visiškai skirtingas teisines pasekmes, kurių pasirašymo aplinkybės skiriasi (testamentas pasirašytas notarų biure, ginčo sutartis – automobilyje, skubant ir neįsigilinus į sutarties tekstą). Apelianto teiginys, jog atsakovė buvo supažindinta su ginčo sutartimi daug anksčiau iki sutarties pasirašymo yra melagingas ir nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismo posėdžio metu faktas, kad ginčo sutartis buvo pasirašyta atsakovės vyro automobilyje, atsakovę skubinant ir leidus jai susipažinti su sutartimi keletą minučių bei tai, kad atsakovė pirmą kartą sutartį pamatė būtent automobilyje buvo patvirtintas žodiniais paaiškinimais. Teismo posėdžio metu ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nebuvo, ieškovas šių faktinių aplinkybių nekvestionavo. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo atsakovės vyras, kuris taip pat dalyvavo ir teismo posėdyje. Pats ieškovas sutarties pasirašymo metu nedalyvavo, todėl ieškovas objektyviai niekaip negalėjo pats išaiškinti atsakovei sutarties esmės ir rezultatų.

3811.3.

39Atsakovė suvokė, kad ji žemės sklypo net neturi, bet jai buvo siūloma „parduoti išvadą“, o teisinis rezultatas buvo miglotas, pati pasiūlymo esmė nebuvo aiški. Nei testamento, nei įgaliojimo, nei sutarties, nei pakvitavimo tekstai atsakovei niekada nebuvo atsiųsti ar išaiškinti iš anksto. Sutartą dieną, t.y. 2016 m. gegužės 17 d. atsakovei atvykus į notarų biurą, biure buvo Žilvino vardu prisistatęs vyras. Atsakovei buvo paaiškinta, kad jai reikalinga duoti įgaliojimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo klausimų tvarkymo kitam asmeniui, t.y. ieškovui D. L., kurio atsakovė nėra mačiusi, notarų biure šio asmens nebuvo. Atsakovei sudvejojus, ji buvo patikinta kad tokia yra standartinė procedūra ir informuota, kad patikimumui užtikrinti jai jau yra pervesti pinigai, t.y. 12 500 Eur. Apie lėšų įskaitymą į atsakovės sąskaitą atsakovė buvo informuota banko sms žinute dar iki dokumentų pasirašymo, todėl buvo sudaryta situacija, kuomet Atsakovė jautėsi privalanti pasirašyti minėtus dokumentus, kadangi jos sąskaita jau buvo papildyta 12 500 Eur ir Atsakovei buvo sudarytas įspūdis, kad atšaukti suplanuotą jau nebėra galimybių. Išėjus iš Notarų biuro Ž. vardu save vadinęs vyras įlipo į atsakovės automobilį ir paprašė, kad atsakovė pasirašytų kelis papildomus dokumentus be kurių, pasak vyro, visa išvados perėmimo schema nebus išbaigta. Vyras labai skubėjo ir primygtinai prašė viską pasirašyti kuo greičiau, paaiškino, kad tai yra privalomas dokumentas ir pakvitavimas, kad atsakovė yra gavusi pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pinigus iš tiesų buvo gavusi, dalis dokumentų (t.y. įgaliojimas ir testamentas) jau buvo pasirašyti, atsakovė buvo tikinama, kad ši sutartis yra paskutinis likęs būtinas pasirašyti dokumentas bei prašoma padaryti tą labai skubiai. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė kenčia nuo kataraktos (akių liga, dėl kurios matomas neryškus vaizdas, dvejinasi, liejasi, sunku sukoncentruot dėmesį). Automobilyje nebuvo skaitymui tinkamos šviesos, atsakovė buvo skubinama nurodant, kad „tai yra paskutinis dokumentas išvadai parduoti“, pats dokumentas buvo pavadintas „Išvados pirkimo sutartis“. Atsakovei buvo pasakyta ranka užpildyti vietas dėl pinigų, kuriuos ji gavo. Atkreipiame dėmesį, kad sergančio katarakta žmogaus rašymas dėl per visą gyvenimą įgytų įgūdžių ir raumenų atminties išlieka nepakitęs, todėl sergantieji gali rašyti, tačiau jiems itin sunku skaityti. Pabrėžiame ir tai, kad atsakovė, nesupratusi sutarties teksto ir įrašydama 12 500 Eur sumą žodžiais manė, kad ji tiesiog patvirtina gavusi sumokėtus pinigus, tačiau nesuprato ir nežinojo priimanti netesybų sąlygą. Atsakovė, kurios vieninteles pajamas sudaro pensija, niekada nebūtų rizikavusi prisiimti įsipareigojimus, užtikrintus 12 500 Eur bauda, dėl pardavimo žemės sklypo, kurio nežinomas dydis, vertė, vieta, paskirtis, nežinoma net ar tai bus žemės sklypas, ar vandens telkinys, ar miško vietovė, nežinoma ar apskritai pavyks atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Tokiomis sąlygomis preliminariosios nežinomo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties analogiškoje situacijoje nebūtų sudaręs joks protingas asmuo.

4011.4.

41Kadangi atsakovės sutarties pasirašymą ir suklaidinimą įtakojo Ž. ir sutarties kontrahentas, todėl turi būti taikoma CK 1.91 straipsnis. Sutartis ir pakvitavimas buvo parengti Ieškovo, sąmoningai siekiant suklaidinti pavadinant sutartį „IŠVADOS PIRKIMO SUTARTIMI“. Sutarties turinyje įtvirtintos visiškai kitokio pobūdžio sąlygos nei sutarties pavadinime išreikšta sutarties esmė. Pinigus atsakovei ieškovas pervedė anksčiau nei buvo notariškai patvirtintas testamentas, įgaliojimas ir pasirašyta sutartis, taip darant spaudimą atsakovei, kad ši bijotų persigalvoti. Sutartį primygtinai pageidauta pasirašyti automobilyje, nedalyvaujant sutarties kontrahentui ir neduodant laiko susipažinti su sutarties turiniu, o taip pat neatiduodant atsakovei antrojo sutarties egzemplioriaus. Pakvitavime įrašytas tikrovės neatitinkantis teiginys, kad atsiskaityta avansiniu apmokėjimui grynaisiais pinigais, nors buvo padarytas bankinis pavedimas. Žilvinas atsakovei paaiškino, kad sudaroma sutartis sukuria išvados pardavimo padarinius ir yra papildomas privalomas dokumentas šalia įgaliojimo ir testamento. Tokiu būdu atsakovė neteisingai suvokė sudaromo sandorio esmę, o Ž. skatino tokį atsakovės suvokimą, manipuliuodamas pateikiama informacija ir pasinaudodamas atsakovės patiklumu. Ginčo sutartyje išreikšta valia neatitiko ieškovės tikrosios valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sutartį ir pakvitavimą negaliojančiais.

4211.5.

43Prekyba išvadomis yra draudžiama įstatymo. Todėl sandoriai, kuriais siekiama apeiti minėta draudimą yra ydingi ir jais sukuriami teisiniai padariniai ne profesionalui yra sunkiai suvokiami. Todėl ginčo sandoris yra ne abejotinai su valios trūkumais, nesuvoktas, nesuprastas bei atsiradęs kaip manipuliavimo savais tikslais pagyvenusiu žmogumi rezultatas. Apelianto atžvilgiu yra priimtas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas 2017 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-368-841/2017, kuriame yra nurodyta, kad D. L. dažnai ir aktyviai domisi žemės sklypais, žino kaip susirasti informaciją, pateikiamą internete, dalyvauja sandoriuose, nėra naujokas žemės pirkimo – pardavimo reikaluose. Be to, pas tą pačią Prienų notarę yra sudarinėta ne vienas žemės sandoris, kurio kontrahentu yra ieškovas. Akivaizdu, kad apeliantas sąmoningai ir tendencingai veikia žemės sandorių klausimais, o tokie atvejai jam nėra naujiena. Tuo tarpu atsakovė yra senyvo amžiaus moteris, ne savo valia tapusi ydingų schemų dalimi.

4411.6.

45Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tarp šalių sudaryta sutartis neturi būtinosios esminės sąlygos – sutarties dalyko, todėl negali būti laikoma preliminaria žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi. Išvada neapibrėžia konkretaus žemės sklypo (žemės sklypo ribos ir vieta gali būti identifikuojamos tik nuosavybės teisės atkūrimo proceso eigoje) akivaizdu, kad ginčo Sutarties sudarymo metu neegzistavo būsimosios pirkimo pardavimo sutarties dalyko, jis jokiais kriterijais nebuvo apibrėžtas bei identifikuotas, neegzistavo jokio žemės sklypo sukurto ir identifikuoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, 2016 m. gegužės 17 d. Išvados pirkimo sutartis, kuomet nėra aptarta esminė sutarties sąlyga, t.y. neapibrėžtas būsimasis dalykas, negali sukelti šalims teisinių padarinių todėl negalioja.

4611.7.

47Atsakovė iš karto, kai tik panaikino įgaliojimą ir testamentą grąžino visus sumokėtus pinigus. Ji niekam neperleido nuosavybės teisės į žemę, nėra sudariusi jokių sandorių ir iš išvados bei su ja susijusių teisių nėra gavusi jokios finansinės naudos. Ieškovas pateikia tikrovės neatitinkančius faktus, klaidindamas teismą teiginiu, kad jis perdavė Žilvinui 8000 Eur, kurie buvo perduoti atsakovei. Atsakovė nėra gavusi ieškovo minimų pinigų, viską ką atsakovė gavo, grąžino. Tai įrodo byloje esantys sąskaitų išrašai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pakvitavimo tekstas yra painus ir neaiškus, jame nenurodyta tariamai gautų grynųjų pinigų suma. Pabrėžiame ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų gavusi kokių nors papildomų pinigų. Kita vertus kyla klausimas, kodėl ieškovas (kaip jis teigia) nepažįstamam žmogui davė 8000 Eur, ar tikrai davė, kada davė, prieš ar po sandorio, ar tie pinigai yra susiję su šiuo konkrečiu sandoriu, ar šalia buvo dar kokių nors žemės sandorių, kokie reikalai sieja trečiąjį asmenį su ieškovu ir t.t.

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4912.

50Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

5113.

52Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl sutarties nutraukimo, netesybų priteisimo, bei patenkintas priešieškinis dėl sutarties ir pareiškimo apie atsiskaitymą pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

53Bylos faktinės aplinkybės

5414.

55R. K. buvo išduota 2008 m. sausio 24 d. Panevėžio apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. ( - ). Ši išvada patvirtino, kad R. K. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 9,47 ha vandens telkinį. Išvadoje buvo išreikštas R. K. pageidavimas gauti žemės, miško sklypą ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuris patvirtintas ( - ) apskrities viršininko 2010 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ( - ) kadastro vietovėje ( - ) rajone“, R. K. suprojektuota perduodama neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo - Plavio ežero dalis - 6,07 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. ( - ) R. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko K. C. nuosavybės teisėmis ( - ) valdyto vandens telkinio dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,07 ha vandens telkinio, ( - ) ežero dalį, esančią 27 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. 59, bendrosios nuosavybės teise valdomame su kitais bendrasavininkais, ( - ). Į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipusis Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui, prašiusiam panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1375-279/2015 pareiškėjo prašymą patenkino ir Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“ panaikino. Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos priimtą administracinį aktą, t.y. 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės R. K. liko nebaigta atsakovės nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigota pakartotinai spręsti atsakovės nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, pagal išvadoje konstatuotas atsakovės teises. 2016 m. gegužės mėn. atsakovei paskambino trečiasis asmuo Ž. P., kuris pasiūlė nupirkti atsakovės išvadą. 2016 m. gegužės 17 d. atsakovė ( - ) notarų biure pasirašė testamentą, kuriuo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą pagal ( - ) žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 24 d. išvadą Nr. ( - ) paliko D. L.. Tą pačią dieną atsakovė pasirašė įgaliojimą, kuriuo D. L. suteikė teisę atsakovę atstovauti Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarkant žemės nuosavybės teisės atstatymo dokumentus bei atlikti kitus veiksmus. Atsakovei esant pas notarę, jai atėjo žinutė, jog gavo į banko sąskaitą 12 500,00 Eur. Vėliau, irgi tą pačią dieną atsakovė pasirašė „Išvados pirkimo sutartį“ bei „Pareiškimą apie atsiskaitymą“. 2016 m. birželio 8 d. atsakovė testamentą ir įgaliojimą surašytus ieškovui D. L. panaikino, o 2016 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimu grąžino 12 500,00 Eur. Pavedime nurodė, kad „grąžinami per klaidą pervesti pinigai, jokios žemės nepardaviau“.

5615.

57D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti iš R. K. 12 500 Eur netesybas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. R. K. su ieškiniu nesutiko, todėl pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė pripažinti negaliojančiais 2017 m. gegužės 17 d. pareiškimą apie atsiskaitymą ir išvados pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino – panaikino išvados pirkimo sutartį ir patvirtinimą apie atsiskaitymą.

58Dėl šalių sudaryto sandorio kvalifikavimo

5916.

60Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė išvados pirkimo sutartį. Sutarties 1.1 punkte šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutarti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, kai bus atkurtos ir paveldėtos nuosavybės teisės, sklypas įregistruotas VĮ Registrų centras ir gauti visi Lietuvos respublikos teisės aktus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai. Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad šalys susitarė, jog būsimasis turto pirkėjas šios sutarties pasirašymo metu sumokės būsimajam turto savininkui visą kainos dalį, kuri sudaro 12 500 Eur, o 6.1. punkte, kad jeigu būsimas turto savininkas atsisakys šioje sutartyje aptartomis sąlygomis sudaryti žemės sklypo(-ų) pirkimo-pardavimo sutartį arba panaikins suteiktus įgaliojimus, tai būsimojo pirkėjo reikalavimu i sutartis turi būti nutraukta, būsimasis pirkėjas turi teisę atsiimti šios sutarties 3 dalyje nurodytą 12 500 Eur sumą, o būsimasis turto savininkas tuo atveju grąžinti būsimam pirkėjui iš jo gautą 12 500 Eur sumą, bei sumokėti būsimam pirkėjui 12 500 Eur dydžio netesybas. Susitarimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį sudarytas nebuvo, nes kaip jau minėta, atsakovė 2016 m. birželio 8 d. panaikino ieškovui D. L. surašytus įgaliojimą, be testamentą ir 2016 m. birželio 9 d. grąžino 12 500 Eur.

6117.

62Pasak apelianto, 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo sutartyje yra visi būtini preliminariajai sutarčiai būdingi bruožai, todėl dėl atsakovės kaltės nesudarius pagrindinės sutarties yra pagrindas nutraukti 2016 m. gegužės 17 d. sutartį, o atsakovė turi pareigą sumokėti 12 500 Eur baudą. Tuo tarpu atsakovė nesutinka, jog buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis ir teigia, kad sutartis yra išvados pirkimo.

6318.

64Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai CK reglamentuojamai sutarčių rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d.

6519.

66CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).

6720.

68Teisėjų kolegija, įvertinusi 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo sutarties turinį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį vertino kaip išvados pirkimo sutartį, o ne preliminarią sutartį. Nors apeliantas teigia, kad šalys susitarė, jog ateityje, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal 2008 m. sausio 24 d. išvadą, atsakovė parduos ieškovui žemės sklypą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad sutarties sudarymo metu joks žemės sklypas nebuvo sukurtas ar identifikuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jis nepriklausė atsakovei nuosavybės teise. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad šalys sutartyje susitarė dėl pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų – kainos ir kas apmokės notaro išlaidas, taip pat vertintina kritiškai, nes žemės sklypas dėl savo esminių savybių civilinėje apyvartoje dalyvauja kaip individualiais požymiais apibrėžtas daiktas, kuris identifikuojamas nurodant specialiuosiuose teisės aktuose (Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymuose ir kt.) nustatytus duomenis (unikalų Nr., kadastro Nr. ir pan.). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo susitarimo sudarymo metu nebuvo sutarties objekto, todėl šalis sieję teisiniai santykiai negali būti kvalifikuotini kaip preliminarūs pirkimo-pardavimo santykiai.

69Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

7021.

71Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti konkretų sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo.

7222.

73Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Įstatymų leidėjo valia suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4, 5 dalys). Todėl vertinant, ar buvo iš esmės suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, kuomet šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, pats privalo rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

7423.

75Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ieškovas nepagrįstai nurodė, jog šalys sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat teismas teisingai nustatė, jog atsakovė sutartį pasirašė dėl suklydimo. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad sudarytas sandoris neatitiko šalių valios. Kitą vertus, šalių sudaryta sutartis neturi sutarties dalyko, nes šalys nesusitarė dėl konkretaus turto pardavimo, tiksliai nenurodė išvados duomenų, neįvardijo konkretaus objekto – nenumatė esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentų, kad, pagrindas pripažinti 2016 m. gegužės 17 d. sudarytą sandorį tarp ieškovo ir atsakovės, bei atsakovės patvirtinimą apie gautus pinigus negaliojančiais.

7624.

77Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

7825.

79Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas taikė įstatymo normas reglamentuojančias sutarčių teisę ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį dėl sutarties nutraukimo, bei netesybų priteisimo, bei patenkino atsakovės priešieškinį – pripažino negaliojančiais tarp šalių sudarytą sandorį ir patvirtinimą apie pinigų gavimą.

80Dėl bylinėjimosi išlaidų

8126.

82Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

8327.

84Atsakovė pateikė duomenis, kad ji patyrė 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

85Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

86apeliacinį skundą atmesti.

87Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą nepakeistą.

88Priteisti iš ieškovo D. L. (asmens kodas: ( - ) atsakovės R. K. (asmens kodas: ( - ) naudai 300 (trys šimtai) eurų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

89Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti... 6. 2.... 7. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios... 8. 3.... 9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame... 10. 4.... 11. Nurodė, kad ji norėdama įgyvendinti savo nuosavybės teises bei nesant... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 5.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį... 15. 6.... 16. Nustatė, kad tarp šalių yra ginčas, ar yra pagrindas pagal šalių... 17. 7.... 18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovės paaiškinimų... 19. 8.... 20. Kadangi šalių nesieja giminystės ryšiai, ieškovas iš atsakovės negalėjo... 21. 9.... 22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla nėra sudėtinga, byloje... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 10.... 25. Apeliantas D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 26. 10.1.... 27. Nurodė, kad tarp šalių sudarytą sutartį galima laikyti preliminaria... 28. 10.2.... 29. Sutarties 6.1. straipsnyje numatyta, kad jei būsimas turto savininkas... 30. 10.3.... 31. Pažymėtina, kad išvadoje labai aiškiai apibūdinamas ir žemės sklypo... 32. 11.... 33. Atsakovė R. K. atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti –... 34. 11.1.... 35. Nurodė, kad atsakovės veiksnumo klausimas byloje nėra keliamas ir neturi... 36. 11.2.... 37. Testamentinis patvarkymas atsakovės mirties atveju suteikti D. L. teisę... 38. 11.3.... 39. Atsakovė suvokė, kad ji žemės sklypo net neturi, bet jai buvo siūloma... 40. 11.4.... 41. Kadangi atsakovės sutarties pasirašymą ir suklaidinimą įtakojo Ž. ir... 42. 11.5.... 43. Prekyba išvadomis yra draudžiama įstatymo. Todėl sandoriai, kuriais... 44. 11.6.... 45. Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiškai... 46. 11.7.... 47. Atsakovė iš karto, kai tik panaikino įgaliojimą ir testamentą grąžino... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. 12.... 50. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 51. 13.... 52. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo... 53. Bylos faktinės aplinkybės... 54. 14.... 55. R. K. buvo išduota 2008 m. sausio 24 d. Panevėžio apskrities išvada dėl... 56. 15.... 57. D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2016 m.... 58. Dėl šalių sudaryto sandorio kvalifikavimo... 59. 16.... 60. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 17 d. ieškovas ir atsakovė... 61. 17.... 62. Pasak apelianto, 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo sutartyje yra visi... 63. 18.... 64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, kilus ginčui dėl... 65. 19.... 66. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių... 67. 20.... 68. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2016 m. gegužės 17 d. išvados pirkimo... 69. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu... 70. 21.... 71. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandoris civilinėje teisėje yra valios... 72. 22.... 73. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio... 74. 23.... 75. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ieškovas nepagrįstai... 76. 24.... 77. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios... 78. 25.... 79. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 80. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 81. 26.... 82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 83. 27.... 84. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji patyrė 300 Eur išlaidas už atsiliepimo... 85. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 86. apeliacinį skundą atmesti.... 87. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą... 88. Priteisti iš ieškovo D. L. (asmens kodas: ( - ) atsakovės R. K. (asmens... 89. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....