Byla A18.-1253-951/2018

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo atstovui advokatui Henrikui Oseckiui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Statybos ir renovacijos skyriaus atstovėms D. K. ir J. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. K., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

3Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Statybos ir renovacijos skyriaus specialistė 2018-05-02 surašė administracinio nusižengimo protokolą M. K. atžvilgiu, kuriame M. K. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas UAB „Š.B.“ direktoriumi, neįvykdė pareigos pagal Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ( - )22.17) iki 2018-01-20 lokalizuoti stogo dangos virš negyvenamųjų patalpų pratekėjimo vietas bei užtikrinti nuolatinę stogo dangos ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka, o būtent: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Statybos ir renovacijos skyriaus vyr. specialistė D. K., gavusi iš UAB „V“ skundą dėl į negyvenamas patalpas, esančias daugiabučiame gyvenamajame name (( - )), per stogo dangą periodiškai patenkančio kritulių vandens, 2017-11-30 daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančiai įmonei UAB „Š.B.“ surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ( - )22.17), kuriame nurodė iki 2018-01-20 lokalizuoti stogo dangos virš negyvenamųjų patalpų pratekėjimo vietas bei užtikrinti nuolatinę stogo dangos ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. 2018-01-24 UAB „Š.B.“ raštu Nr. ŠB-RS-18-1129 informavo, kad 2018-01-04 ir 2018-01-18 buvo atliekami stogo dangos lokalizavimo darbai virš negyvenamųjų patalpų. 2018-02-23 raštu Nr. ŠB-RS-18-1203 patikslino, kokie stogo dangos lokalizavimo darbai buvo atlikti. Tačiau 2018-04-04 į Statybos ir renovacijos skyrių elektroniniu paštu kreipėsi UAB „V“ nurodydama, kad į minėtas negyvenamąsias patalpas per stogo dangą vėl prateka kritulių vanduo. 2018-04-05 Statybos ir renovacijos skyriaus vyr. specialistė D. K., dalyvaujant UAB „Š.B.“ pastatų administravimo vadybininkei S. T. ir patalpų naudotojo atstovui D. R., atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtose patalpose dviejose vietose per stogo dangą sunkiasi vanduo. Nuardžius pakabinamų lubų plokštes, vizualiai buvo matyti, kad stogo dangos izoliacinė plėvelė išsipūtusi, yra prisikaupusių kritulių vandens. Atsižvelgiant į tai, kad į patalpas patenka kritulių vanduo, Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

4Teismo posėdyje M. K. savo kaltės nepripažino, su administracinio nusižengimo protokole išdėstytais faktais nesutiko ir paaiškino, kad reikalavimas surašytas 2017 metais, kai jis tuo metu nedirbo. 2018-05-02 jį paskyrė eiti direktoriaus pareigas. 2018-05-08 pasikeitė STR reglamentas, neliko 6 punkto. Jei yra padaryta didelė žala, gedimas sukelia pavojų gyvybei, privalo imtis priemonių. Dirbo įvairius kitus darbus, hermetizavo namo siūles, tačiau niekaip negalėjo sustabdyti pratekėjimo. Samdė V. B. E., kuris yra ekspertas, kuris nurodė, kad yra bloga stogo konstrukcija. Eksperto išvados negali ginčyti. Administratorius negali lokalizuoti avarijos, nes pratekėjimas yra dėl blogos stogo konstrukcijos. Viso namo gyventojų lėšomis yra daromas namo remontas, turi būti gaunamas gyventojų sutikimas atlikti vienus ar kitus darbus. Tai didžiulės išlaidos, todėl gyventojai prašė įtraukti juos į renovuojamų namų sąrašą, kad išlaidos bent kiek būtų mažesnės. Nuo 2013-07-01 dirbo UAB „Š.B.“ administratoriumi, vadybininku, renovacijos projektų vadybininku. Nuo 2018-05-02 eina direktoriaus pareigas. UAB „Š.B.“ direktoriumi „Registrų centre“ įregistruotas birželio 15 d. Mano, kad jam nepagrįstai surašytas protokolas. 2018-04-05 dar nebuvo direktoriumi, direktorė buvo R. J.. Jis situaciją žinojo, apie reikalavimą taip pat žinojo. Reikalavime buvo nurodyta, kad darbus turi atlikti žiemos sezono metu, tačiau tokių darbų žiemą atlikti negalima. Nežino, ar buvo kreiptasi į savivaldybę dėl termino pratęsimo. Problema prasidėjo 2010 metais. Dar nebuvo baigtos statybos, kai UAB „V“ skundėsi, jog praleidžia stogas, kurį jie patys įrenginėjo. UAB „Š.B.“ bandė likviduoti avariją. Nėra galimybės pataisyti to, kas yra negerai pastatyta. Reikalingas bendrasavininkų sutikimas. Dauguma namo gyventojų yra pensininkai, jiems didelė našta remontuoti UAB „V“ patalpų stogą, todėl kreipėsi į savivaldybę, kad namas būtų įtrauktas į renovuojamų namų sąrašą.

5Be M. K. paaiškinimų teismas remiasi ir kitais byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu; darbo sutarties Nr. ( - )15 ir jos priedo kopija, iš kurios matyti, kad M. K. 2018-05-02 UAB „Š.B.“ pradėjo eiti direktoriaus pareigas; 2018-04-25 UAB „Š.B.“ vienintelio akcininko sprendimu, iš kurio matyti, kad M. K. paskirtas eiti bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2018-05-02; 2018-04-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu su nuotraukomis, iš kurio matyti, kad patalpose dviejose vietose per stogo dangą sunkiasi vanduo, nuardžius pakabinamų lubų plokštes, vizualiai buvo matyti, kad stogo dangos izoliacinė plėvelė išsipūtusi, yra prisikaupusių kritulių vandens; 2017-11-30 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. ( - )22.17), kuriame nurodyta, jog iki 2018 m. sausio 20 d. UAB „Š.B.“ privalo lokalizuoti stogo dangos virš negyvenamųjų patalpų pratekėjimo vietas, užtikrinti nuolatinę stogo dangos ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą Reglamente nustatyta tvarka; statinio dalinės ekspertizės aktu, iš kurio matyti, kad priestato prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), plokščias stogas statybos metu įrengtas nepatikimai, dangai panaudojus tam netinkamą dangą, neužtikrinus stogo konstrukcijos vėdinimo, neįrengus garams laidžios vėjo apsaugos, todėl stogo konstrukcija negali užtikrinti patalpų apsaugos nuo vandens; 2013-10-07, 2014-10-22, 2015-03-17, 2016-04-21, 2017-02-15, 2017-10-20 gyvenamojo namo apžiūros aktais, 2017-10-18 UAB „V“ raštu „Dėl administracinės atsakomybės taikymo ir nuobaudos skyrimo daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, administratoriui“, 2017-05-10 pranešimu dėl aplietų patalpų ( - ), Šiauliai ir jų remonto, prašymu dėl aplietų patalpų; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad UAB „Š.B.“ vadovu 2018-05-02 išrinktas M. K., kuris registruotas registre nuo 2018-06-15; 2018-01-24 UAB „Š.B.“ raštu, iš kurio matyti, kad vykdant 2017-11-30 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. ( - )22.17) surašytus nurodymus, buvo atlikti stogo dangos pratekėjimo lokalizavimo darbai.

6Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

7Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

8Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nusižengimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų.

9ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

10ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Kaip matyti iš M. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, šiuo atveju aktualus pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

11Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, kad jis negali atsakyti dėl nurodymo nevykdymo, nes jis šioje įmonėje tuo metu dar nedirbo direktoriumi, t. y. jis nėra šio nusižengimo padarymo subjektas.

12Iš bylos aplinkybių matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistė 2017-11-30 UAB „Š.B.“ direktorei R. J. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ( - )22.17), kuriame nurodė, jog iki 2018 m. sausio 20 d. UAB ‚Š.B.“ privalo lokalizuoti stogo dangos virš negyvenamųjų patalpų pratekėjimo vietas, užtikrinti nuolatinę stogo dangos ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą Reglamente nustatyta tvarka. 2018-01-24 UAB „Š.B.“ direktorė R. J. raštu informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Statybos ir renovacijos skyrių, kad vykdant 2017-11-30 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. ( - )22.17) surašytus nurodymus, buvo atlikti stogo dangos pratekėjimo lokalizavimo darbai. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad 2018-04-05 atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo surašytas aktas, kad patalpose dviejose vietose per stogo dangą sunkiasi vanduo, nuardžius pakabinamų lubų plokštes, vizualiai buvo matyti, kad stogo dangos izoliacinė plėvelė išsipūtusi, yra prisikaupusių kritulių vandens. Dėl tokių aplinkybių, t. y. dėl to, kad statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. ( - )22.17) nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti, institucijos specialistė surašė administracinio nusižengimo protokolą.

13Tačiau šiuo atveju būtina pastebėti, kad tiek 2017-11-30 institucijai surašant statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ( - )22.17), tiek 2018-04-05 atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, UAB „Š.B.“ direktorė buvo R. J.. Dar daugiau, institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole veikos padarymo laikas nurodytas 2018-04-05, kai tuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. dar nebuvo UAB „Š.B.“ direktoriumi. Bylos medžiaga rodo, kad M. K. UAB „Š.B.“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2018-05-02, po to, kai 2018-04-25 UAB „Š.B.“ vienintelio akcininko sprendimu M. K. buvo paskirtas bendrovės direktoriumi.

14Šiuo atveju svarbu nustatyti, nuo kurio momento įmonės vadovui kyla Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. numatytos pareigos – nuo jo išrinkimo ir šio fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre, ar nuo darbo sutarties su įmonės vadovu sudarymo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 str. 1 d., juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. CK 2.82 str. 2 d. įtvirtinta, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. To paties straipsnio 3 d. numatyta, jog valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 str. 3 d., jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Šias CK nuostatas papildo Akcinių bendrovių įstatymas, kurio 19 str. 1 d. nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą.

15Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. „Vidiniuose“ santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d.), o „išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės vardu vienvaldiškai veikiantis bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas ir atstovas (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-444/2009). Teismų praktikoje pabrėžiamas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisės jį atšaukti absoliutus pobūdis, kadangi bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-457/2005, Nr. 3K-3-397/2007 ir kt.). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekse, CK, Akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-234/2013, Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-177-701/2017).

16Teismo vertinimu, aptarta kasacinio teismo praktika atskleidžia, jog įmonės vadovas nėra įprastas įmonės darbuotojas, kurio teisės ir pareigos atsirastų nuo darbo sutarties sudarymo momento. Sistemiškai analizuojant CK, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, taip pat kasacinio teismo praktiką, matyti, jog juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo. Tai patvirtina ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. numatyta bendroji taisyklė, jog bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Šiuo atveju su M. K. buvo sudaryta darbo sutartis, joje nurodyta, kad M. K. direktoriaus pareigas pradeda eiti nuo 2015-05-02, todėl laikytina, kad M. K. pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas nuo šios dienos, tuo tarpu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre jis, kaip UAB „Š.B.“ vadovas, įregistruotas dar vėliau, nuo 2018-06-15. Tokios išdėstytos aplinkybės rodo, kad M. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu administracinio nusižengimo padarymo laiku – 2018-04-05 dar nebuvo įmonės vadovu (nei „vidinių“, nei „išorinių“ santykių prasme), todėl nėra subjektas pagal institucijos užfiksuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nesant M. K. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Nutarė

18M. K., asmens kodas ( - ) atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

19Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. K., asmens kodas ( - ) gyvenančio... 3. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio... 4. Teismo posėdyje M. K. savo kaltės nepripažino, su administracinio... 5. Be M. K. paaiškinimų teismas remiasi ir kitais byloje surinktais duomenimis:... 6. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio... 7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio... 8. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių... 9. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių... 10. ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems... 11. Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo... 12. Iš bylos aplinkybių matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės... 13. Tačiau šiuo atveju būtina pastebėti, kad tiek 2017-11-30 institucijai... 14. Šiuo atveju svarbu nustatyti, nuo kurio momento įmonės vadovui kyla Akcinių... 15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovo ir bendrovės... 16. Teismo vertinimu, aptarta kasacinio teismo praktika atskleidžia, jog įmonės... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 18. M. K., asmens kodas ( - ) atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo... 19. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo...