Byla e2A-1699-798/2015
Dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos - Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo K. M. ir trečiojo asmens M. M. apeliacinį skundą pagal ieškovo akcinės bendrovės „LESTO“ ieškinį atsakovui K. M., trečiasis asmuo M. M. dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos - Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo K. M. 533,97 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis su atsakovu sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartimi, ieškovas tiekia elektros energiją butui, esančiam Viršuliškių g. 27-71, Vilniuje. 2009 m. vasario 13 d. atsakovui buvo pakeistas elektros skaitiklis ir įrengtas naujas skaitiklis Nr. 644589 su pradiniais rodmenimis 6 kWh. Ieškinyje nurodė, jog paskutinį kartą už sunaudotą elektros energiją atsakovas mokėjo 2012-09-04, apmokėta iki rodmenų 1137 kWh. 2013-01-11 patikrinimo metu skaitiklis rodė 1495 kWh ir buvo užfiksuota 178,94 Lt skola. 2014-04-29 dar kartą patikrinus skaitiklį, jo rodmenys padidėjo iki 2244 kWh, o skola padidėjo iki 533,97 Lt. Pažymėjo, jog nesutikdamas su skola, atsakovas savo pozicijai pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentu, jog ginčo bute gyvena trečiasis asmuo M. M., todėl jam, o ne buto savininkui, kyla prievolė apmokėti skolą. Pažymėjo, jog ieškovo ir trečiojo asmens nesieja jokie prievoliniai santykiai, tuo tarpu su atsakovu yra sudaryta rašytinė sutartis dėl elektros energijos tiekimo. Papildomai nurodė, kad pas atsakovą įrengtas skaitiklis yra metrologiškai patikrintas ir tą liudija ant skaitiklio esanti plomba. Pateiktu ieškiniu taip pat prašė skirti atsakovui 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

4Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes ginčo elektros energijos kiekio, už kurį reikalaujama mokėti, atsakovas faktiškai negavo ir todėl neprivalo sumokėti už negautą elektros energiją. Pažymėjo, jog ginčo butą panaudos sutarties pagrindais valdo ir naudoja trečiasis asmuo M. M., kuris yra laikytinas elektros energijos vartotoju. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys yra paliktinas nenagrinėtu. Pažymėjo, jog vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų ir kt. Nurodė, kad byloje vyksta ginčas dėl apmokėjimo už elektros energiją pažeidimų ir energijos apskaitos, kuriam yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Atsiliepime nurodė, jog atsakovas ginčo laikotarpiu negyveno bute ir nevartojo ginčo elektros energijos. Pažymėjo, kad ginčo bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs trečiasis asmuo M. M., kuriam kyla pareiga mokėti už butui tiekiamą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas. Atsiliepime prašoma teismo įpareigoti ieškovą sudaryti rašytinę elektros vartojimo sutartį su M. M., kuris elektrą iki šiol vartoja pagal nerašytinę elektros vartojimo sutartį kaip buto valdytojas. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimu taip pat prašė skirti ieškovui iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes jis pateikė nepagrįstą ieškinį, nesilaikydamas privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

5Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje pažymėjo, jog nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Paaiškino, jog pagal atsakovo nurodytą Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, privaloma laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas netinkamai skaičiavo jam tiektą elektros energiją.

6Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad jai nebuvo pateikta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kurią pagal kompetenciją galėtų įvertinti komisija. Be to, byloje nėra ginčo dėl nurodytos sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, todėl nėra aišku, kokią išvadą pagal kompetenciją galėtų pateikti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo K. M. ieškovo AB „LESTO“ naudai 533,97 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 57 Lt žyminio mokesčio.

9Teismas nustatė, kad šalys 1995 m. sausio 17 d. sudarė Elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tiekti elektros energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam Viršuliškių g. 27-71, Vilniuje. Atsakovas minėta sutartimi įsipareigojo sumokėti už ieškovo tiekiamą elektros energiją sutartyje numatytais terminais ir tvarka. 2009 m. vasario 13 d. atsakovui buvo pakeistas elektros skaitiklis ir įrengtas naujas skaitiklis Nr. 644589 su pradiniais rodmenimis 6 kWh. Atsakovas už suvartotą elektros energiją apmokėjo iki rodmenų 1137 kWh. 2013 m. sausio 11 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. ieškovo patikrinimų metu buvo nustatyta, jog atsakovas nėra apmokėjęs už elektros energiją pagal patikrinimų metu nustatytus skaitiklio rodmenis, todėl susidarė 533,97 Lt skola.

10Teismas akcentavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl to, kad atsakovas atliko kokius nors su šilumos ūkiu susijusius veiksmus, o dėl to, kad jis vengė vykdyti sutartinę prievolę, t.y. mokėti už ieškovo tiekiamą elektros energiją. Kadangi Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatos nesuteikia teisės Valstybinei energetikos inspekcijai įpareigoti vartotoją (atsakovą) sumokėti įmonei (ieškovui) skolą ar ją sumažinti, tai teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

11Teismas taip pat atmetė atsakovo K. M. argumentą, kad jam netenka pareiga mokėti už sunaudotą elektros energiją dėl to, kad faktiškai ieškovo tiektos elektros energijos negavo, nes ginčo laikotarpiu butas panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas trečiajam asmeniui M. M.. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo K. M. ir trečiojo asmens M. M. susiklostė panaudos teisiniai santykiai, o AB LESTO ir trečiojo asmens M. M. nesieja jokie prievoliniai santykiai. Teismas pažymėjo, jog pareiga mokėti už tiekiamą elektros energiją panaudos gavėjui gali kilti iš panaudos sutarties ir panaudos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne panaudos gavėjo ir panaudos davėjo tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas, o panaudos gavėjas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu, teismo įsitikinimu, gali tapti tik sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Kadangi panaudos gavėjas trečiasis asmuo M. M. nesudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tai teismas konstatavo, kad prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovui) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkui, t.y. atsakovui K. M..

12Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir tuo, kad ieškovas savo pareigą atliko tinkamai, t.y. atsakovui tiekė elektros energiją, o atsakovas iš sutarties kylančios pareigos sumokėti už tiektą elektros energiją neįvykdė tinkamai, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 533,97 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

13Teismas atmetė ieškovo reikalavimą skirti atsakovui baudą, nes nenustatė, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniame skunde atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo M. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-31923-833/2014 dėl ieškovės įpareigojimo sudaryti rašytinę sutartį su M. M..

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo skolą už elektros energiją, nes atsakovas faktiškai negavo ginčo energijos kiekio, kurį ieškovas apskaitė pagal metrologiškai nepatikrintus skaitiklius.
  2. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, juo turėtų būti trečiasis asmuo M. M.. Teismas siūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti, tai ieškinys turėjo būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas apmokėtų sąskaitas už elektros energiją, kurią suvartojo trečiasis asmuo.
  3. Atsakovas buvo sudaręs patalpų panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu, apie ją ieškovas buvo informuotas raštu, ieškovas sąskaitas siųsdavo abonentui, todėl teismas turėjo laikyti, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens M. M. buvo sudaryta elektros tiekimo ir vartojimo sutartis.
  4. Elektros tiekimo ir vartojimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta konkliudentiniais jų veiksmais. Ieškovui buvo žinoma, kad elektros energiją nuo 2009 m. ir ginčo laikotarpiu vartojo trečiasis asmuo, jis mokėjo už elektros energiją, o ieškovas šiuos mokėjimus priimdavo. Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais sutiko mokėti už trečiajam asmeniui teikiamas paslaugas, taigi ir už tiekiamą elektros energiją.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sutartiniai santykiai tarp M. M. ir ieškovo atsirastų tik M. M. ir ieškovui sudarius rašytinę elektros vartojimo sutartį. Civilinis kodeksas numato, kad sutartys gali būti sudaromos raštu, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais. Nors į bylą nėra pateikta rašytinė trečiojo asmens ir ieškovo sutartis, tačiau ieškovo ir M. M. veiksmų visuma rodo, jog tarp nuomininko ir ieškovo nuo pat naudojimosi buto patalpomis pradžios ir panaudos sutarties sudarymo buvo susiklostę prievoliniai teisiniai, t.y. ieškovas tiekė elektros energiją buto nuomininkui, o M. M. ją vartojo, iš dalies mokėdamas ir savanoriškai, ir pagal teismo sprendimus. Nagrinėjamoje byloje elektros vartotojas žinomas, tačiau jam nėra leidžiama atsiskaityti už tiektą elektros energiją.
  6. Teismas privalėjo sustabdyti bylą iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-31923-833/2014 dėl ieškovės įpareigojimo sudaryti rašytinę sutartį su M. M..
  7. Teismas be pagrindo rėmėsi ginčo laikotarpiu negaliojusiomis Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „LESTO“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma, kad apeliantai melagingai teigia, jog skaitikliai metrologiškai nepatikrinti, ar kad ieškovas buvo informuotas apie panaudos sutarties sudarymą tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Be to, ieškovo turimomis žiniomis trečiasis asmuo negalėjo vartoti elektros energijos, nes ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Ieškovo nuomone, apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo paneigti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme arba neįrodyti, todėl prašo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

20Dėl bylos sustabdymo

21Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, esant privalomam bylos sustabdymo pagrindui, privalėjo sustabdyti bylą iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-31923-833/2014 dėl ieškovės įpareigojimo sudaryti rašytinę sutartį su M. M.; tuo pačiu pagrindu prašo sustabdyti apeliacinės bylos nagrinėjimą.

22Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t.y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks (neatsiras) tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas (atsiradimas) nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

23Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. 2-31923-833/2014 (naujas bylos Nr. 2-1844-833/2015) pagal ieškovų K. M. ir M. M. ieškinį atsakovui AB „Lesto“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia yra išnagrinėta. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą, kuriame ieškovų ieškinys atmestas. Sprendimas neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka (apeliacinės bylos Nr. 2A-2645-560/2015). Iš nagrinėjamoje byloje priimtų procesinių sprendimų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl bylos sustabdymo, taip pat matyti, kad apeliantai tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme nenurodė, jog yra būtinybė stabdyti bylos nagrinėjimą, o teismas taip pat nematė pagrindo savo iniciatyva (ex officio) sustabdyti bylos nagrinėjimą.

24Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustato privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, nes, jo vertinimu, bylą įmanoma teisingai išnagrinėti, nors civilinė byla Nr. 2A-2645-560/2015 dar nėra išnagrinėta apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų K. M. ir M. M. ieškinį dėl AB „Lesto“ įpareigojimo sudaryti rašytinę sutartį su M. M.. Be to, jei minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismui priimtų apeliantams palankų procesinį sprendimą, tai ieškovas ir trečiasis asmuo galėtų ginti teises kitais teisių gynimo būdais (pvz., prašant atlyginti nuostolius). Atsižvelgiant į proceso operatyvumo bei koncentruotumo principus, bei į tai, kad nenustatyta civilinės bylos privalomųjų ar fakultatyvinių stabdymo pagrindu, apeliantų prašymas sustabdyti apeliacinės bylos nagrinėjimą atmestinas.

25Dėl skolos už elektros energiją

26Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti skolą už patiektą elektros energiją jam priklausančiam ir panaudos pagrindu trečiajam asmeniui suteiktam būstui.

27Apeliantų teigimu, skolos susidarymo laikotarpiu butas panaudos pagrindu buvo perduotas trečiajam asmeniui M. M., o ieškovas buvo raštu informuotas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra šį teiginį pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jį nepagrįstu (CPK 178 straipsnis).

28Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už pareigos mokėti už suvartotą elektros energiją nevykdymą yra atsakingas atsakovas, t. y. būsto savininkas. Jie nurodo, kad panaudos sutarčių pagrindu panaudos gavėjas prisiėmė pareigą mokėti mokesčius, tenkančius būstui ir už paties panaudos gavėjo sunaudotas paslaugas, todėl už šios pareigos nevykdymą yra atsakingas trečiasis asmuo, t.y. panaudos gavėjas. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos apeliantų argumentus nepagrįstais.

29Skolų susidarymo laikotarpiu (2013 m. sausio 11 d., 2014 m. balandžio 29 d.) galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, pagal kurias operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti elektros vartojimo sutartį ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais, o jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (96 ir 18 punktai). Nors pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą, rėmėsi ginčo laikotarpiu jau nebegaliojančiomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintomis Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėmis, tačiau tai neturėjo įtakos pagrįstai teismo išvadai, kad pirkimo–pardavimo santykiai tarp naudotojo ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalima naikinti teisingo ir teisėto sprendimo formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

30Byloje nustatyta, ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad atsakovui priklausančio gyvenamosios patalpos naudotojas nebuvo sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu. Pažymėtina, kad šiuo atveju panaudos sutarties tarp savininko ir panaudos gavėjo sudarymas nėra teisinis pagrindas panaudos gavėjo ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. T. A., I. T., V. T., A. T., Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-200/2014). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovui priklausančios gyvenamosios patalpos naudotojas nebuvo sudaręs sutarties su visuomeniniu tiekėju – ieškovu, yra pakankamos kilti gyvenamųjų patalpų savininko atsakovo pareigai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes panaudos gavėjo ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiai gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.

31Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad elektros energijos vartojimo sutartis buvo sudaryta su gyvenamųjų patalpų naudotoju konkliudentiniais veiksmais, todėl pareigą atsiskaityti už suvartotą elektros energiją turi panaudos gavėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 ir 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014). Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios kasacinio teismo formuojamos praktikos.

32Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju.

33Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus, kad sunaudotos elektros energijos kiekis užfiksuotas metrologiškai nepatikrintu skaitikliu. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė skaitiklio patikros protokolo kopiją, patvirtinančią metrologinės patikros atlikimą. Dėl to minėtas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

34Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui byloje, nepasisako.

35Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias elektros energijos pirkimo–pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą elektros energiją teisinius santykius, kai faktinis elektros vartotojas yra panaudos gavėjas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taigi jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Dėl baudos

37Ieškovas prašo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant apeliacinį skundą.

38Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinis skundas, nors ir atmestinas, tačiau iš esmės yra motyvuotas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl jo negalima laikyti nesąžiningai pareikštu ir nepagrįstu vien todėl, kad jų argumentai buvo atmesti ir pirmosios instancijos teismo. Aiškinant priešingai, būtų pažeista ieškovės teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnis).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

40Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ prašymą dėl baudos skyrimo apeliantams atmesti.

42Apeliantų K. M. ir M. M. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti... 4. Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį,... 5. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė... 6. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad šalys 1995 m. sausio 17 d. sudarė Elektros energijos... 10. Teismas akcentavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl to, kad atsakovas... 11. Teismas taip pat atmetė atsakovo K. M. argumentą, kad jam netenka pareiga... 12. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir tuo, kad ieškovas savo pareigą atliko... 13. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą skirti atsakovui baudą, nes nenustatė,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniame skunde atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo M. M. prašo Vilniaus... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „LESTO“ prašo Vilniaus... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Dėl bylos sustabdymo... 21. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, esant privalomam bylos... 22. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos... 23. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinė byla... 24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustato privalomojo bylos... 25. Dėl skolos už elektros energiją... 26. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti skolą už patiektą... 27. Apeliantų teigimu, skolos susidarymo laikotarpiu butas panaudos pagrindu buvo... 28. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už pareigos... 29. Skolų susidarymo laikotarpiu (2013 m. sausio 11 d., 2014 m. balandžio 29 d.)... 30. Byloje nustatyta, ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad atsakovui... 31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio... 32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus,... 33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus, kad... 34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga... 35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 36. Dėl baudos... 37. Ieškovas prašo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo ir trečiojo asmens... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti... 41. Ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ prašymą dėl baudos skyrimo... 42. Apeliantų K. M. ir M. M. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti....