Byla 3K-3-200/2014
Dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – A. L

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams A. T., I. T., V. T., A. T. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – A. L.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų A. T., I. T., V. T., A. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės subsidiariai 1020,03 Lt skolos už elektros energiją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

5Byloje nustatyta, kad butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Nuosavybės teisė į šį butą atkurta A. L., tačiau šiame bute gyveno nuomininkai – A. T., I. T., V. T. ir A. T. Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. balandžio 29 d. butą perdavė savininkei A. L. Buto perdavimo metu užfiksuota 1020,03Lt skola už elektros energiją. Rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui subsidiariai iš atsakovų A. T., I. T., V. T., A. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės 1020,03 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas, vadovaudamasis energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96, 97 punktais, sprendė, kad pagal specialiąsias elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo atveju, kai nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, taikomos standartinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju nuomininkams netinkamai vykdžius savo prievoles ir neatsiskaičius su ieškovu už patiektą elektros energiją, kyla Vilniaus miesto savivaldybės kaip objekto skolos susidarymo laikotarpiu buvusio savininko subsidiarioji atsakomybė už prievolių tinkamą vykdymą.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą.

10Teisėjų kolegija nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu galiojo ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 83 punkte nustatyta, jog jeigu su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kurio pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013). Taigi, byloje nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto nuomininkai A. T., I. T., V. T., A. T. nebuvo sudarę sutarties su visuomeniniu tiekėju, yra pakankama kilti buto savininko – Vilniaus miesto savivaldybės – pareigai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiai gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad skolą už suteiktas paslaugas privalėtų padengti Vilniaus miesto savivaldybė kaip ginčo objekto savininkė, tačiau dėl to, kad apeliacinį skundą pateikė tik nurodyta šalis, teismas, vadovaudamasis CPK 313 straipsnyje įtvirtintu principu non reformationis in peius, negali dėl skundą pateikusios šalies priimti blogesnio sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Skola ieškovo naudai priteista subsidariai iš atsakovų T. šeimos ir Vilniaus miesto savivaldybės. Visų atsakovų subsidarioji atsakomybė galima tik taikant Taisyklių 84 punktą, tačiau jis negalėjo būti taikomas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I143-6/2013 Taisyklių 84 punktą pripažino prieštaraujančiu CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

142. Taisyklių 83 punkte nurodyta, kad objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta ieškovo ir atsakovų T. elektros pirkimo-pardavimo sutartis. T. šeima vykdė savo prievolę mokėti už elektros energiją ieškovui, tačiau ją vykdė netinkamai ir liko skolinga. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis pripažįstama sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento ir tokia sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui.

153. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (arba energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už pateiktą energiją sumokėti. Taigi įstatymų leidėjas pareigą atsiskaityti už pateiktą energiją nustatė abonentui (vartotojui), kuris yra galutinis elektros energijos vartotojas. Įstatymų įgyvendinamuoju teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Taisyklių 83 punkte nustatyta atsakomybė yra tiesiogiai susijusi su asmens, kuriam ši atsakomybė taikoma, nuosavybės teisėmis, nes, esant nežinomam pagrindiniam skolininkui ir (ar) nesant elektros pirkimo–pardavimo sutarties su tiekėju, atsiranda objekto savininko pareiga atsiskaityti už kito asmens suvartotą elektros energiją, taigi reikalavimai gali būti pareikšti objekto savininkui. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais, o kiti teisės aktai nuosavybės teisių reguliavimo srityje turi atitikti įstatymus (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Darytina išvada, kad Taisyklių 83 punktu nustatyti įpareigojimai prieštarauja pirmiau nurodytoms CK normoms bei pažeidžia objektų savininkų, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės, nuosavybės teises, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl nurodytų normų ištyrimo.

16Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

171. CK 6.383 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl ieškovas, būdamas elektros energijos tiekėjas, privalo teikti elektros energijos tiekimo paslaugas visiems, kas į jį kreipiasi. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais – pradėjus faktiškai naudoti elektros energiją. Taigi kasatorius kaip socialinio būsto savininkas sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pradėjus naudoti elektros energiją. Tokia pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013, kuria apeliacinės instancijos teismas vadovavosi. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiai gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.

182. Taisyklių 84 punkte nustatyta, kad objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą tuo atveju, jei nuomininkas Taisyklėse nustatyta tvarka yra sudaręs sutartį. Nagrinėjamu atveju tokia sutartis su būsto nuomininkais nesudaryta, todėl taikytinas Taisyklių 83 punktas, pagal kurį, jei sutartis nesudaryta arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Šis Taisyklių punktas konkretizuoja CK nuostatas, reglamentuojančias elektros energijos pirkimo–pardavimo santykius, jis nustatyta tvarka nėra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnėms teisės normoms, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

193. Pagal vieną pagrindinių nuosavybės teisės įgyvendinimo principų bet kurio daikto savininkas privalo užtikrinti, kad naudojimasis daiktu nepažeistų trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Kasatorius visiškai nesidomėjo, ar yra tinkamai atsiskaitoma už sunaudotą elektros energiją, nors žinojo, kad vadovaujantis Taisyklių 84 punktu jis yra subsidiariai atsakingas už atsiskaitymą su elektros energijos tiekėju, t. y. jis netinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl privalo sumokėti už elektros energiją.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių elektros energijos pirkimo–pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą elektros energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai, siekiant nustatyti šių teisinių santykių subjektus tais atvejais, kai faktinis elektros vartotojas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto nuomininkas, kuris nėra sudaręs elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties.

23Dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių ir jų subjektų

24Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013). Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklės, kurių redakcija galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu, taikytina ginčo santykiams (šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės). Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013). Kasacinis teismas, aiškindamas Taisyklių 83 punktą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su ieškovu. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, aiškinant Taisyklių 83 punktą kartu su 29 punktu, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

25Taigi pagal teismų praktiką nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013), tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių. Nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas tarp elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei pirkėjo. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl nuomininko ir nuomotojo (buvusio būsto savininko ir teisėto valdytojo skolos susidarymo laikotarpiu) tarpusavio atsiskaitymo. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkams nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovui) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei). Teisėjų kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus teisinius argumentus, byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo, kad skolą už suteiktas paslaugas privalėtų padengti Vilniaus miesto savivaldybė kaip ginčo objekto savininkė ir teisėta valdytoja (skolos susidarymo laikotarpiu). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, spręsdamas ginčą, kai skundą pateikia tik viena šalis, bei vykdydamas teisingumą, yra ribojamas CPK 313 straipsnyje įtvirtinto principo non reformationis in peius, kuriuo vadovaudamasis teismas negali dėl atsakovo (apelianto) priimti blogesnio sprendimo, nes sprendimą apskundė tik atsakovas (CPK 313 straipsnis). Analogiškos nuostatos galioja ir kasacinio proceso metu (CPK 353 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Observis“ v. UAB „Domus extra“, kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 56,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Priteisti valstybei iš Vilniaus miesto savivaldybės 56,84 Lt (penkiasdešimt šešis litus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 5. Byloje nustatyta, kad butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini),... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu... 8. Teismas, vadovaudamasis energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 10. Teisėjų kolegija nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu galiojo ūkio... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė kasaciniu skundu prašo panaikinti... 13. 1. Skola ieškovo naudai priteista subsidariai iš atsakovų T. šeimos ir... 14. 2. Taisyklių 83 punkte nurodyta, kad objekto, kuriame vartojama elektros... 15. 3. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (arba energijos... 16. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas... 17. 1. CK 6.383 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad elektros energijos... 18. 2. Taisyklių 84 punkte nustatyta, kad objekto savininkas yra subsidiariai... 19. 3. Pagal vieną pagrindinių nuosavybės teisės įgyvendinimo principų bet... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 23. Dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių ir jų subjektų... 24. Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną... 25. Taigi pagal teismų praktiką nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 27. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 56,84 Lt bylinėjimosi... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 30. Priteisti valstybei iš Vilniaus miesto savivaldybės 56,84 Lt (penkiasdešimt... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...