Byla 1-212-768/2012
Dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės pusės važiavusiam dviračiui, kurį vairavo D. Š., bei su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta dviračio vairuotojos D. Š. sveikata

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Š., nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui Sauliui Kučiui, gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2D. S., asmens kodas a. k. ( - ) gimusi ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „( - )“ projektų vadove, gyv. ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), neteista,

3kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

4D. S. 2011 metų lapkričio 2 dieną, apie 12 val. 30 min., Panevėžyje, Respublikos ir Anykščių gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės pusės važiavusiam dviračiui, kurį vairavo D. Š., bei su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta dviračio vairuotojos D. Š. sveikata.

5Kaltinamoji D. S. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 2 d. apie 12. 30val. važiavo Anykščių gatve link Respublikos gatvės. Sustojusi ties įvažiavimu į Respublikos gatvę pažiūrėjo į kairę. Kadangi prie poliklinikos stovėjo mašinų, kurios užstojo matomumą, truputi, apie vieną metrą pavažiavusi, sustojo ir pažiūrėjo į dešinę pusę. Mašinų iš dešinės pusės nebuvo, todėl po truputį pradėjo važiuoti. Pradėjus važiuoti į jos automobilį atsitrenkė dviratininkė. Ji dviratininkės nepastebėjo. Išlipusi nuvedė nukentėjusiąją prie administracinio teismo, po to paėmė dviratį ir pastatė prie nukentėjusios. Tada savo mašiną nuvarė į Valančiaus gatvę, kad netrukdytų eismo Respublikos gatvėje. Kai atvažiavo greitoji pagalba, grįžo prie savo automobilio ir atvarė jį į tą pačią vietą, kurioje įvyko eismo įvykis. Sutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, gailisi.

6Kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta:

7nukentėjusios D. Š. parodymais, kad 2011m. lapkričio 2 d. apie 12.30 val. važiavo dviračiu Respublikos gatve link tilto. Važiavo šalia dešiniojo kelkraščio. Artėjant prie Anykščių gatvės matė kaltinamosios automobilį. Kaltinamoji pažiūrėjo į dešinę pusę ir nepažiūrėjusi į kairę pradėjo važiuoti. Ji nespėjo sustoti, o griūdama nuo dviračio susitrenkė nugarą, negalėjo pakelti kojų. Atsistojus, kaltinamoji ją nuvedė prie kelkraščio, pasodino ant bortelio, o pati nuvarė savo automobilį į Valančiaus gatvę. Ligoninėje jai buvo nustatytas dešinės rankos delnakaulio lūžimas. Taip pat buvo nustatytas stuburo sutrenkimas. Sekančią dieną skaudėjo kaklą, todėl vėl kreipėsi į ligoninę. Iki šiol jaučia baimę, skauda ranką, juosmenį. Taip pat tirpsta ranka. Po įvykio patyrė nepatogumus, juto baimę. Būdama dešiniarankė negalėjo gaminti maisto sau ir dukrai, todėl turėjo eiti į kavines. Šiuo metu kartais važiuoja dviračiu, nors vis dar jaučia baimę. Taip pat skauda keliai, tarsi jie degtų. Iki šiol sveikatos sužalojimo pasekmės yra išlikę. Skausmai atsiradę po avarijos jaučiami sportuojant. Be to, buvo padaryta ne viena rentgeno nuotrauka, todėl patyrė daug spindulių. Nedarbinga buvo 4 mėnesius. D. S. jai vieną kartą skambino ir klausė, kaip jai sekasi. Kadangi draudimo kompanija vengia mokėti daugiau, prašo priteisti iš kaltinamosios. Kaltinamoji jos neatsiprašė.

8Liudytojos A. I. parodymais, kad 2011 m. lapkričio 2 d. apie 12. 30 val. šalia Respublikos g. 66 įvyko eismo įvykis. Matė Respublikos gatve dviračiu važiuojančią moterį, kuri važiavo nuo centrinio pašto pusės. Tuo metu Anykščių g. važiavo žalios spalvos automobilis ir norėjo sukti į Respublikos gatvės kairę pusę. Automobilio vairuotoja nepraleido dviračiu važiuojančios moters ir kliudė jį kairiuoju automobilio kraštu. Po susidūrimo automobilio vairuotoja pakėlė dviratį, priėjo prie nukentėjusios, nuvedė ją prie pastato, o savo automobilį patraukė iš įvykio vietos. Vėliau automobilį vėl pastatė įvykio vietoje, tačiau nepamena, ar toje pačioje vietoje.

9Liudytojos Z. K. parodymais, kad 2011 m. lapkričio 2 d. eismo įvykio dieną, būdama prie Respublikos gatvės 66 namo išgirdo trenksmą ir pamatė ant Respublikos gatvės važiuojamosios dalies, eismo juostos viduryje, prieš automobilio priekinę dalį, klūpinčią moterį. Automobilis susidūrė su dviratininke išvažiavęs apie ketvirtadalį į Respublikos gatvę. Tada nukentėjusioji buvo nuvesta nuo važiuojamosios dalies. Šalia nukentėjusios buvo moteris, kuri vairavo automobilį. Vairuotoja siūlė nuvežti nukentėjusiąją į ligoninę, tačiau ji pasakė vairuotojai, kad negalima išvažiuoti iš įvykio vietos. Kol laukė atvažiuojant greitajai, vairuotoja sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Netrukus sugrįžo ir pasakė, kad išvažiavo, kad netrukdytų eismui.

10Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 124111 (05) nurodyta, kad D. Š. nustatyti odos nubrozdijimai dešiniame kelyje ir dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinėje alkūnėje ir krūtinės kairėje pusėje, dešinės plaštakos V-to delnakaulio lūžis, - sveikata sutrikdyta nesunkiai. (b. l. 31)

11Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašte „Dėl žalos atlyginimo“ nurodyta, kad D. Š. suteiktų gydymo paslaugų kaina 389, 26 Lt. (b. l.33-36)

12Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime LT/AEB 7812641, išduotame AB „Lietuvos draudimas“ nurodyta, kad automobilio Mitsubishi Galant, v/n ( - ) valdytojo civilinė atsakomybės eismo įvykio metu buvo drausta, draudimas galiojo iki 2011-12-23. (b. l. 12)

13Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

14LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau KET). Nusikalstama veika padaryta 2011 m. lapkričio 2 d. Tuo metu galiojo 2008 m. liepos

1516 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 768 ,,Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“.

16Teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad vairuotoja D. S. nesilaikė KET 158 punkto reikalavimo. Šiame punkte nustatyta taisyklė įpareigoja vairuotoją nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuojant šalutiniu keliu duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

17Teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji D. S. pažeidė KET, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sužalota D. Š. sveikata.

18Surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. S. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.

19Bausmės skyrimo motyvai

20Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamosios asmenybę.

21Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

22Nors D. S. pripažino esmines eismo įvykio aplinkybes, ji kritiškai nevertino savo elgesio ir nesigailėjo padariusi nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal bylos aplinkybių visumą matyti, kad D. S. padariusi eismo įvykį iš eismo įvykio vietos patraukė automobilį, tuo apsunkindama teisingą eismo įvykio aplinkybių nustatymą. Teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus stengėsi sumenkinti savo kaltę teigdama, kad nukentėjusioji dviratininkė važiavo ne arčiau šaligatvio, o arčiau važiuojamosios dalies vidurio, kad ne jos automobilis trenkėsi į dviratį, o dviratis į jos automobilį, taip pat teigė, kad prieš išvažiuodama į pagrindinę gatvę žiūrėjo į kairę pusę, nors nukentėjusioji tam prieštaravo, nes aiškiai matė, kad kaltinamoji išvažiavo į pagrindinę gatvę net nežvilgtelėjusi į kairę pusę. Be to, kaltinamoji nukentėjusios gydymo laikotarpiu nesuteikė jai netgi menkos pagalbos, jos neatsiprašė ir nesistengė su nukentėjusiąja susitaikyti, o teismui suteikus paskutinį žodį neturėjo ką pasakyti. Taigi šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji D. S. nesigaili padariusi nusikalstamą veiką, be to, ji nesusitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl LR BK 38 ir 40 straipsnių nuostatos sprendžiant klausimą dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikytinos.

23Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajai, taip pat atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamoji vairuodama automobilį, padarė elementarų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu nukentėjusiosios vairuojamo dviračio, iš įvykio vietos patraukė automobilį, dėl ko nebuvo galima tinkamai nustatyti įvykio aplinkybių. D. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nors ir nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu, tačiau toks visiems vairuotojams žinomo taisyklių punkto nepaisymas (praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones), rodo itin didelį jos neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltės formą – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į kaltinamosios asmenybę: šią nusikalstamą veiką ji padarė būdama neteista, nebausta administracine tvarka (nuobauda negalioja), turi šeimą, charakterizuojama teigiamai (b.l. 94), dirba (b.l. 65), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota (b.l. 57).

24Taigi įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, savo dydžiu artima vidurkiui.

25Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

26Nukentėjusioji D. Š. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamosios 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 90 - 91).

27Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl D. S. neteisėtų veiksmų ji patyrė stiprų šoką, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, baimę, kad galėjo tapti neįgalia ar žūti, jaučia emocinę depresiją, nerimą. Po įvykio ilgą laiką gydėsi, negalėjo atlikti paprasčiausių namų ruošos darbų. Apie mėnesį laiko ranka buvo įtvare, todėl negalėjo savo mažametei dukrai paruošti maisto, ir buvo priversta pirkti prekybos centruose ir kavinėse. Gyvena viena su dukra, todėl niekas kitas jai negalėjo padėti. Dėl traumos negalėjo pasirūpinti ir savimi, negalėjo atlikti paprasčiausių ūkio – buities darbų. Šiuo metu dar jaučiamos neigiamos pasekmės – padidėjęs nervinis jautrumas, kankina nemiga, naktimis sapnuoja košmarus, pablogėjo gebėjimas susikaupti darbe ir gyvenime. Iki šios dienos bijo ne tik vairuoti automobilį, bet ir juo važiuoti kaip keleivė.

28Remiantis sisteminiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusiojo trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDĮ tikslas ir reguliavimu įtvirtinamas subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį.

29Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“, 2012-01-09 sprendimu, įvertinęs sveikatos sutrikdymo laipsnį, nepatogumus, kuriuos nukentėjusioji patyrė dėl sužalojimų, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį (skausmas, išgyvenimai, gydymas, gyvenimo apribojimai), išmokėjo D. Š. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 897, 23 Lt turtinei žalai atlyginti. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat pateikė paaiškinimą, kad savo prievolę įvykdė tinkamai ir pilnai.

30Teismo nuomone AB „Lietuvos draudimas“ vertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymui CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus juos nepakankamai analizavo, dėl to priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajai negali būti laikomas visiškai pagrįstu, todėl turi būti didintinas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad draudimo bendrovė nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusios nedarbingumo laikotarpį, reabilitacijos trukmę, pasekmes, padarytų sužalojimų visumą, o sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmė per anksti, kuomet nukentėjusioji dar buvo nedarbinga.

31Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali būti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

32Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamosios D. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai D. Š. buvo padaryta neturtinė žala – dėl patirtų sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų – abiejų kelio sąnarių sumušimo, kairiojo peties, kairės alkūnės, dešinės krūtinės pusės, kaklo su raiščių patempimu sumušimų, dešinės plaštakos V - to delnakaulio lūžio (b. l. 31, 158), nukentėjusioji nedarbinga buvo beveik keturis mėnesius (b.l. 149 – 150). Dėl sužalotos plaštakos buvo nedarbinga 71 dieną, toliau buvo gydoma dėl 2012-01-11 atsiradusių juosmens skausmų ir apsunkinto vaikščiojimo (b.l. 158). Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu dėl gydymo ir reabilitacijos nukentėjusioji patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nes būdama dešiniarankė negalėjo tinkamai apsitarnauti savęs, gaminti maisto sau ir dukrai, o atliekamos reabilitacijos procedūros atėmė nemažai laiko, kurį nukentėjusioji galėjo skirti savo reikmėms. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį tikėtina, kad nukentėjusioji važiuodama dviračiu iki šiol jaučia baimę, be to, jaučia skausmą juosmens srityje, keliuose, rankoje, vienok patirtos traumos pobūdis rodo, kad yra visiško pasveikimo galimybė.

33Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, kurią pilnai atlygino draudimo bendrovė, į kaltinamosios D. S. kaltę – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.

34Siekdamas nustatyti adekvatų įvykiui neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne vien tik į įstatymo tekstą, nustatytas faktines aplinkybes, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių. Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 4 000 Lt iki 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-129/2009, 2K-31/2012, 2K-218/2011, 2K-145/2012, baudžiamoji byla Nr. A-694-168/2009 ir kt.).

35Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad D. S. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusioji D. Š. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, o svarbiausia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą bei formuojamą teismų praktiką, priteistina 6 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė iš dalies įvykdė įstatymo numatytą prievolę ir 4000 Lt draudimo išmoką nukentėjusiajai neturtinės žalos atlygino, D. Š. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 2000 Lt.

36Dėl proceso išlaidų atlyginimo

37Byloje nukentėjusiajai buvo suteikta advokato teisinė pagalba (b.l. 151). Tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. 394062. Išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą sudarė 200 Lt. Sutinkamai su LR BPK 103 šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios nukentėjusiajai.

38Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamosios taip pat išieškotina valstybei 19, 20 Lt proceso (pašto) išlaidų.

39Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais teismas,

Nutarė

40D. S., pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – baudą 15 MGL 1950 (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt) Lt. Nustatyti šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

41Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 2000 (du tūkstančiai) Lt nukentėjusiajai D. Š..

42Išieškoti iš D. S. 200 (du šimtai) Lt proceso išlaidų už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, teisinę pagalbą, nukentėjusiajai D. Š..

43Išieškoti iš D. S. 19,20 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

44Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas... 2. D. S., asmens kodas a. k. ( - ) gimusi ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos... 3. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. D. S. 2011 metų lapkričio 2 dieną, apie 12 val. 30 min., Panevėžyje,... 5. Kaltinamoji D. S. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m.... 6. Kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta:... 7. nukentėjusios D. Š. parodymais, kad 2011m. lapkričio 2 d. apie 12.30 val.... 8. Liudytojos A. I. parodymais, kad 2011 m. lapkričio 2 d. apie 12. 30 val.... 9. Liudytojos Z. K. parodymais, kad 2011 m. lapkričio 2 d. eismo įvykio dieną,... 10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 11. Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašte „Dėl žalos atlyginimo“... 12. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 13. Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti... 14. LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 15. 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 768 ,,Dėl kelių eismo... 16. Teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad vairuotoja D. S.... 17. Teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji D. S.... 18. Surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. S. dėl... 19. Bausmės skyrimo motyvai... 20. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į... 21. Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių... 22. Nors D. S. pripažino esmines eismo įvykio aplinkybes, ji kritiškai nevertino... 23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajai, taip pat... 24. Taigi įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas daro... 25. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo... 26. Nukentėjusioji D. Š. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš... 27. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl D. S. neteisėtų veiksmų ji patyrė... 28. Remiantis sisteminiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 29. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“,... 30. Teismo nuomone AB „Lietuvos draudimas“ vertindamas neturtinės žalos... 31. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai... 32. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamosios D. S. nusikalstamos veikos... 33. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat... 34. Siekdamas nustatyti adekvatų įvykiui neturinės žalos dydį teismas... 35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad D. S. padarė... 36. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 37. Byloje nukentėjusiajai buvo suteikta advokato teisinė pagalba (b.l. 151). Tai... 38. Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamosios... 39. Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. D. S., pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281... 41. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir... 42. Išieškoti iš D. S. 200 (du šimtai) Lt proceso išlaidų už advokato, kuris... 43. Išieškoti iš D. S. 19,20 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.... 44. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...