Byla 2-224-302/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vebis“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6149-794/2015 pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vebis“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja A. K. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vebis“. Paaiškino, kad atsakovas jai už nepristatytas prekes skolingas 9 403,35 Eur. Pretenzija dėl skolos sumokėjimo ir apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo buveinės adresu buvo išsiųsta 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau korespondencija nebuvo įteikta. Pakartotinai pretenzija buvo išsiųsta 2015 m. spalio 2 d., tačiau įteikti jos taip pat nepavyko. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo kopija atsakovui buvo išsiųsta 2015 m. spalio 13 d.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.

6Teismas iš su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pranešimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja atsakovui išsiuntė registruotu paštu 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau pranešimas nebuvo įteiktas. Pakartotinai pranešimas buvo siųstas 2015 m. spalio 2 d., tačiau taip pat nebuvo įteiktas. Teismas nurodė, kad tokiu atveju pakartotinai siųstas pranešimas yra laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo, t. y. 2015 m. spalio 7 d., o teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda pasibaigus įspėjimo terminui, t. y. po 2015 m. lapkričio 6 d. Kadangi pareiškėja į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2015 m. spalio 15 d., t. y. nesuėjus įspėjimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo terminui, teismas darė išvadą, jog pareiškėja nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti. Be to, teismas pažymėjo, kad iš pareiškimo turinio ir jo priedų negalima spręsti, jog pareiškėja būtų bandžiusi skolą išieškoti ginčo teisenos tvarka. Taip pat išaiškino, kad jeigu įmonė neturės turto ar jo nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, pareiškėjai gali būti pasiūloma į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatytą pinigų sumą.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vebis“.

9Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

101. Nagrinėjamu atveju buvo įvykdyti visi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai dėl išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tvarkos, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vebis“ turėjo būti priimtas. 2015-09-28 atsakovei registracijos adresu, t.y. Šaltkalvių g. 60A-93, Vilnius, buvo siųsta pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, atliktų mokėjimų sugrąžinimo ir pranešimo apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2015-10-05 pretenzija su pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinta kaip neįteikta, todėl pranešimas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųstas pakartotinai UAB „Vebis“ registracijos adresu. Be to, prieš kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą pareiškimo su priedais kopija taip pat buvo išsiųsta atsakovo registracijos adresu, tačiau, kaip ir visa kita korespondencija, buvo grąžinta pareiškėjai. Su pareiškimu teismui buvo pateikti visi pašto kurjerių bei pašto išrašai apie atsakovui siųstą korespondenciją. Negalima sutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad tik pasibaigus pranešime nurodytam 30 dienų terminui įsipareigojimams įvykdyti yra galima kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovas jam siųstos korespondencijos nepriėmė, todėl vien jau dėl to jis nežino apie jam nustatytą 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. Nagrinėjamu atveju reikalavimas laikytis 30 dienų termino yra formalus, neatitinkantis protingumo bei kitų bendrųjų teisės principų, todėl turėtų būti laikomas kliūtimi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

112. Kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl kreditorius prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo neprivalo bandyti atgauti skolą ginčo tvarka.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

14Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo.

15Dėl ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo

16Bankroto teisinius santykius reglamentuoja CPK bei ĮBĮ nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai yra bent viena iš ĮBĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, o tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, jis turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Taip pat ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis.

17Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kiekvienu atveju klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus. ĮBĮ 6 straipsnio nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Be to, šia norma siekiama, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą. Taigi ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą, todėl ĮBĮ 6 straipsnio norma ir turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją.

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju realiai nei vienas apeliantės pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo jo registracijos adresu nepasiekė, kas suponuoja išvadą, jog atsakovas registracijos adresu veiklos nevykdo, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vis tiek nurodė, kad pareiškėjai teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiras tik pasibaigus 30 dienų įspėjimo terminui, o kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi nesuėjus įspėjimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo terminui, teismas darė išvadą, jog buvo nesilaikyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismo reikalavimas sulaukti 30 dienų įspėjimo termino pabaigos turėtų būti vertinamas kaip itin formalus ir neatitinkantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo tikslo, kadangi pagal bylos duomenis atsakovas net gi nežino apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl mažai tikėtina, jog, sulaukus minėto 30 dienų termino pabaigos, bus pasiektas šios normos tikslas.

19Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog skundą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo aptartas terminas yra seniai pasibaigęs, todėl ir dėl šios priežasties netikslinga palikti teismo nutartį galioje, kuria atsisakyta priimti pareiškimą.

20Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, atsisakęs priimti apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai apsunkino apeliantės teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylą.

21Dėl galimybės pasirinkti savo teisių gynimo būdą

22Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos pozicija, jog jos kreipimasis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą laikytinas dispozityvumo principo išraiška. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Tai, be kita ko, reiškia, kad kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neprivalo bandyti atgauti skolos bendrąja ginčo tvarka, todėl pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą negali būti ir šis pirmos instancijos teismo pastebėjimas, jog pareiškėja net nebandė skolą išieškoti ginčo teisenos tvarka. Tačiau savo teisių ginimą pasirinkdama per prašymą iškelti bankroto bylą pareiškėja turi įvertinti teismo jai išaiškintą galimai nustatytiną pareigą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatytą pinigų sumą, jeigu bus nustatyta, kad įmonė neturės turto ar jo nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

23Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl bankroto iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

24Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir A. K. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja A. K. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškimą... 6. Teismas iš su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 9. Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 10. 1. Nagrinėjamu atveju buvo įvykdyti visi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje... 11. 2. Kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ĮBĮ 6... 15. Dėl ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo... 16. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja CPK bei ĮBĮ nuostatos (CPK 1 str.... 17. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kiekvienu atveju klausimas dėl... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju realiai nei vienas... 19. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog skundą nagrinėjant apeliacine... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmos instancijos... 21. Dėl galimybės pasirinkti savo teisių gynimo būdą... 22. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos pozicija,... 23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos atskirasis skundas... 24. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir A. K....