Byla 2-185/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą individualiai įmonei „Senas kaminas“ (civilinės bylos Nr. B2-3213-343/2011)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą individualiai įmonei „Senas kaminas“ (civilinės bylos Nr. B2-3213-343/2011).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ pateikė teismui ieškinio pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui IĮ „Senas kaminas”. Nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę iš UAB „DST ir Ko“ pagal 2011 m. liepos 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovas nesumoka 28 427,92 Lt įsiskolinimo, kurį pagal reikalavimo perleidimo dokumentus sudaro 19 513,96 Lt skola už naudojimąsi patalpomis ir 8 913,96 Lt skola pagal 2010 m. liepos 15 d. neprotestuotiną vekselį. Atsakovui pradinis kreditorius 2010 m. sausio 27 d. pateikė įspėjimą, kuriuo nustatė terminą iki 2010 m. vasario 5 d. prievolei įvykdyti ir pranešė, kad prievolės neįvykdžius, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2010 m. balandžio 1 d. susitarimu patalpų subnuomos sutartis buvo nutraukta, susitarta, kad dalis skolos – 11 500 Lt bus padengta iki susitarime nurodyto termino. Skola nepadengta iki šiol. 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl vekselio apmokėjimo. Naujasis kreditorius atsakovui 2011 m. liepos 15 d. ir 17 d. išsiuntė pranešimus dėl skolos sumokėjimo ir nurodė, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Atsakovas ĮI „Senas kaminas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su bankroto bylos iškėlimu nesutinka, nes įmonė yra moki. Pažymėjo, kad skola pradiniam kreditoriui pagal 2010 m. balandžio 1 d. susitarimą sudarė 11 500 Lt. Tai buvo visa skola, o ne dalinė, kaip teigia ieškovas. Pagal šį susitarimą dalinai buvo apmokėta ir liko 5 700 Lt skola. Pateiktame vekselyje yra nurodyta, kad UAB „DST ir Ko“ yra vekselio davėjas, o IĮ „Senas kaminas“ – vekselio gavėjas, todėl UAB „DST ir Ko“ yra skolinga IĮ „Senas kaminas“ 8 913,96 Lt, o ne atvirkščiai. Atsakovo turtą sudaro skardos lankstymo staklės 11 150 Lt vertės, taip pat automobilis, kurio likutinė vertė 5 350 Lt. Vekselio pasirašymo dieną atsakovo direktorius buvo išvykęs, todėl IĮ „Senas kaminas“ 2010 m. liepos 15 d. vekselio negalėjo išduoti. 2011 m. birželio 30 d. ieškovo pateiktas skolų suderinimo aktas neatitinka tikrovės, nes pagal sąskaitą Nr. DST 20100062 atsakovas sumokėjo ne 405,06 Lt, bet 600 Lt. Skola yra tik 5 700 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą IĮ „Senas kaminas“. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų bendrųjų duomenų apie IĮ „Senas kaminas“ turimą turtą matyti, jog įmonė turi turto už 17 777 Lt. Iš bendrųjų įmonės duomenų seka, kad įmonė turi du kreditorius – UAB „DST ir Ko“ (jo reikalavimą perėmė ieškovas) – 5 700 Lt ir VSDFV – 2 046 Lt, iš viso 7 746 Lt. Įmonės debitoriniai įsiskolinimai sudaro 6 484 Lt, kurie taip pat priskirtini prie įmonės turto. Įmonės į balansą įrašyto turto vertė yra 24 261 Lt, o įmonės įsiskolinimai – 7 746 Lt. Teismas nurodė, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas yra nemokus ir iškelti jam bankroto bylą.

8Teismo įsitikinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovo įsiskolinimas yra 28 427,92 Lt. 2010 m. balandžio 1 d. aktu buvo nustatyta, kad įsiskolinimas sudaro 11 500 Lt, o atsakovas po šio susitarimo atliko mokėjimus. Atsakovas visiškai nepripažįsta vekselio. Pagal 2010 m. balandžio 1 d. susitarimą 11 500 Lt nėra pripažinta daline skola. Iš šio susitarimo matyti, kad šalys nutarė nutraukti nuomos santykius ir susitarė, jog skola yra 11 500 Lt. Teismas pažymėjo, kad esant ginčui dėl įsiskolinimo dydžio, šalys turi pirmiausia išspręsti klausimą dėl to, o tik po to bus galima svarstyti klausimą dėl įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ieškovas turi visas galimybes skolą išsiieškoti bendra tvarka.

9III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, taip pat prašo palikti galioti teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nustatydamas IĮ „Senas kaminas“ įsipareigojimus, kurių terminas yra suėjęs, vadovavosi vien tik atsakovo prieštaravimu ir ignoravo kreditoriaus 8 913,96 Lt reikalavimą pagal atsakovo išrašytą vekselį. Vien ši suma sudaro beveik 37 procentus atsakovo turto vertės. Vieno iš didžiausių kreditorinių reikalavimų ignoravimas, motyvuojant tik vienašališku atsakovo prieštaravimu vekselio galiojimui, negali būti teisėtas ir pagrįstas. Vekselis yra vienašalis sandoris, sudaromas ir pasirašomas jo davėjo. 2010 m. liepos 15 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis išduotas ir pasirašytas atsakovo IĮ „Senas kaminas“. Tai įrodo ant vekselio esantis direktoriaus parašas ir įmonės antspaudas, o atsakovo manipuliacija vekselyje padaryta rašybos klaida, kuria supainiojami vekselio davėjo ir vekselio gavėjo rekvizitai, neteisėtas. Atsakovas paties vekselio galiojimo neginčija. Teismas atsakovo pradelstus turtinius įsipareigojimus vertino dviprasmiškai, nenuosekliai. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovo prieštaravimą dėl vekselio, ignoravo atsakovo argumentus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nesant pareikšto reikalavimo pripažindamas vekselį negaliojančiu, teismas išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Teismo vertintas argumentas, kad atsakovas negalėjo išduoti vekselio dėl to, esą jo vadovas buvo išvykęs, taip pat negali būti pagrindu laikyti vekselį negaliojančiu ir jo nevertinti. Pagal atsakovo pateiktus dokumentus vekselio davimo metu į komandiruotę buvo paskirtas vykti direktorius I. Barčius, o vekselis išduotas ir pasirašytas M. B.. Atsakovas, siekdamas suklaidinti teismą, pateikė neteisingus dokumentus ir siekė išvengti savo prievolės pagal išduotą vekselį bei bankroto bylos iškėlimo. Vekselio pripažinimas negaliojančiu nebuvo bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas nepagrįstai ir išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, netinkamai nagrinėdamas bylą taikė ir vertino įstatymus, todėl priėmė neteisingą nutartį.
  2. Teismas, vertindamas atsakovo skolinius įsipareigojimus ieškovui, nepagrįstai juos sumažino vadovaudamasis tik vienašališkais atsakovo teiginiais ir pateiktais kasos pajamų orderio kvitais. Teismas nevertino fakto, jog atsakovo pateiktuose kasos pajamų orderių kvituose atliktų mokėjimų pagrindu nurodomos visai kitos sąskaitos, nei tos, kurių pagrindu pastarajam kyla skoliniai įsipareigojimai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui iškėlus šį klausimą, atsakovas nepateikė atsikirtimų, bet atvirkščiai – teigė neva teismui pateiktų ieškovo sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių jo kreditorinius reikalavimus, nėra matęs, nors teismui pateikė tų pačių sąskaitų faktūrų galiojimą ir pripažinimą įrodantį susitarimą dėl skolos padengimo. Toks nenuoseklus ir klaidinantis atsakovo argumentavimas ir teiginių prieštaringumas kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo. Teismas neįvykdė pareigos tinkamai ir išsamiai nustatyti atsakovo turtinę padėtį bei nuodugniai įvertinti visas aplinkybes ir duomenis.
  3. Atsakovas 2011 m. rugsėjo 26 d. pareiškime teismui nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo. Teismui atsakovas pateikė tik bendruosius įmonės duomenis, ignoruodamas ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus nepateikė jokių kitų dokumentų ( finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus). Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonė yra nemoki, neišreikalavo visų reikiamų dokumentų, sprendimą pagrindė paviršutiniškais duomenimis, situacijos nuodugniai nevertindamas ir neišreikalaudamas papildomų įmonės finansinę būklę patvirtinančių dokumentų.

11Atsakovas IĮ „Senas kaminas“ atsiliepime prašo palikti nepakeistą teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį. Atsiliepime pažymima, kad 2010 m. balandžio 1 d. nutraukus patalpų nuomos sutartį, nurodyta atsakovo įsiskolinimo suma – 11 500 Lt. 2011 m. rugsėjo 15 d. neapmokėtos skolos likutis sudarė 5 700 Lt. Kadangi į bylą pateiktas vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų, atsakovas posėdžio metu prašė pripažinti, kad vekselis yra negaliojantis ir niekinis. Teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į notarą dėl vekselio apmokėjimo. Ieškovas turi galimybę skolą išsiieškoti bendra teismine tvarka.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą atsakovui IĮ „Senas kaminas“ vadovavosi tuo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės įmonės balanse įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas yra nemoki įmonė. Pripažindamas atsakovą mokia įmone teismas rėmėsi skaičiavimais, pagal kuriuos įmonės turto vertė sudaro 24 261 Lt (įskaitant 6 484 Lt turimų debitorinių įsiskolinimų), o pradelsti įmonės įsipareigojimai iš viso yra 7 746 Lt dydžio, kurį sudaro 2 046 Lt kreditorinis įsiskolinimas socialinio draudimo biudžetui ir 5 700 Lt skola ieškovui UAB „Inkaso Lietuva“. Išvadą dėl atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydžio teismas padarė nusprendęs, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam esąs skolingas 28 427,92 Lt sumą. Pažymėtina, kad kreditorinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 8 913,96 Lt suma, ieškovas grindžia atsakovo išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (31 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šios sumos neįtraukė į atsakovo pradelstus įsipareigojimus, motyvuodamas trumpa nuoroda, kad atsakovas nepripažįsta vekselio.

13Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kreditorinių reikalavimų teisės ir dydžio pagrįstumo nustatinėjimo ypatumus pasirengimo bankroto bylos iškėlimui stadijoje, neįvertino prieštaravimų pateikimo reikalavimui pagal specifinį skolinį dokumentą – vekselį galimumo ir pobūdžio, todėl padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo pradelstų skolinių įsipareigojimų ir jo turto vertės santykio.

14Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės ir dydžio pagrįstumo nustatinėjimo bankroto bylos iškėlimo stadijoje

15Teisminėje bankroto bylų nagrinėjimo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisės ir dydžio pagrįstumas nenustatinėjamas, nes spręsdamas šį klausimą teismas nesprendžia ginčų dėl skolos (-ų) susidarymo ir išieškojimo. Ginčijamas kreditorinis reikalavimas apskritai arba jo dydis gali būti nustatinėjamas ir tvirtinamas iškeltos bankroto bylos eigoje (ĮBĮ 26 str.). ĮBĮ 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prie kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei skolininkei iškėlimo turi būti pridėti jo pagrįstumą įrodantys dokumentai. Taigi kreditoriui, inicijuojančiam bankroto bylos skolininkui iškėlimą, nepakanka ieškinio pareiškime vien tik išdėstyti aplinkybes apie kreditorinio reikalavimo teisės turėjimą, bet tokią teisę jis turi pagrįsti prie pareiškimo pridedamais reikalavimo faktą ir jo dydį pagrindžiančiais įrodymais. ĮBĮ nenumatytas reikalavimas, jog įmonės kreditoriniai įsipareigojimai konkretiems asmenims, inicijuojantiems bankroto bylos jų nurodytam skolininkui iškėlimą, turi būti neginčijami (skolininko visiškai pripažįstami), todėl teismas neturi visais atvejais atsisakyti spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, kai skolininkas ginčija konkretaus kreditoriaus finansines pretenzijas. Priešingu atveju būtų apsunkinta kreditoriaus teisė į teisminę gynybą, nes jis turėtų inicijuoti dvi bylas – pirmiausiai bylą dėl reikalavimo priteisimo, o po to bylą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo nevykdant patenkinto reikalavimo. Aplinkybė, kad atsakovas nepripažįsta visos ar dalies ieškinį pareiškusio asmens kreditorinio reikalavimo teisės, nekliudo pagal tokio asmens pareiškimą spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Kiekvieno suinteresuoto asmens pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1690/2010; 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009; 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-601/2008, ir kt.). Kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą (jos dalį), ši skola (jos dalis) neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Atsakovui ginčijant ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą (jos dalį) ieškovui, paprastai reikia pagal tokį ieškinį tirti ir nustatinėti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos (ar jos dalies dydžio), viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-859/2009). Tačiau tokia nuostata nereiškia, kad atsakovas prieštaravimą ieškovo kreditoriniam reikalavimui ar jo daliai gali reikšti be jokio pagrindimo, t. y. nepateikdamas įrodymų, kurie pagrįstų tokį prieštaravimą. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. ĮBĮ nenumato išimčių CPK nustatytoms įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėms, todėl atsakovas, nesutikdamas su ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavusio asmens nurodytu kreditoriniu reikalavimu ar jo dalimi, savo atsikirtimus turi pagrįsti įrodymais, t. y. jis turi pagrįstai ginčyti ieškinį pareiškusio asmens reikalavimo teisę (jos dalį). Teismas, nustatydamas įmonės, kuriai inicijuojama bankroto byla, turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, ir spręsdamas, ar į įmonės skolinių įsipareigojimų bendrą masę įskaičiuotina ieškovo nurodyta įmonės skola, neturi apsiriboti vien tik abstraktaus turinio atsakovo teiginiais apie tai, kad jis nesutinka su ieškovo skola ar jos dalimi, t.y. ją ginčija visą ar iš dalies. Atsakovo atsikirtimai turi būti pagrindžiami bent minimaliais įrodymais, įgalinančiais teismui prima facie nuspręsti dėl skolos (jos dalies) ieškovui įtraukimo į atsakovo įsipareigojimų bendrą apimtį. Šiuo atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo tik trumpu atsakovo pozicijos dėl dalies ieškovo skolinio reikalavimo nurodymu – atsakovo nepripažinimu ieškovui išduoto vekselio. Gi iš bylos medžiagos matyti, kad jokių tokios atsakovo pozicijos pagrindimo įrodymų nebuvo pateikta, išskyrus atsakovo IĮ „Senas kaminas“ savininkės teiginį, kad ieškovo pateiktas į bylą vekselis pagal formą (rekvizitus) neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) reikalavimų. Priimti tokį atsakovo argumentą, kuriuo šis ginčijo ieškovo kreditorinio reikalavimo dalį, sudarančią 8 913,96 Lt sumą ir grindžiamą ieškovo pateiktu skolinį įsipareigojimą patvirtinančiu dokumentu – vekseliu, nepadarius jokio teisinio vertinimo tokiam atsakovo atsikirtimui, nebuvo galima. Vien tik atsakovo pareiškimas, kad jis nesutinka su dalimi ieškovo kreditorinio reikalavimo, per se nebuvo pagrindas ginčijamą reikalavimo dalį eliminuoti iš bendros atsakovo kreditorinių įsipareigojimų masės, bent preliminariai neįvertinus tokį atsakovo atsikirtimą pagrindžiančių aplinkybių. Šiuo atveju tai buvo ypač aktualu, nes ginčijama ieškovo reikalavimo teisės dalis yra kildinama iš prievolių specifinio skolinio dokumento – vekselio pagrindu.

16Dėl vekselio turėtojo teisinės padėties. Dėl prieštaravimų pagal vekselį galimumo ir pobūdžio

17Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselis apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tai yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

18Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja tik ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-8/2007). Pagal ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatas skolininkas pagal vekselį negali reikšti prieštaravimų sąžiningam vekselio turėtojui, t.y. tokiam, kuris, įgydamas vekselį, pasitikėjo tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Tai reiškia, kad pagal ĮPVĮ 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra įrodytos. Taip pat nėra nustatyta, kad ieškovo į bylą pateiktas vekselis negaliotų dėl neatitikimo paprastiesiems vekseliams keliamų reikalavimų pagal ĮPVĮ 77 straipsnį. Tai, kad vekselio teksto pradžioje yra supainioti vekselio gavėjo ir vekselio davėjo pavadinimai, nereiškia, jog vekselis neturi visų privalomųjų rekvizitų ir negalioja dėl tokių formos trūkumų (ĮPVĮ 77 ir 78 str. nuostatos). Atsakovo aiškinimas, kad pagal įrašus vekselyje skolinę prievolę kreditoriui UAB „DST ir Ko“ turi ne įmonė “Senas kaminas“, o atvirkščiai – UAB „DST ir Ko“ turi skolinį įsipareigojimą įmonei „Senas kaminas“, yra nepriimtinas, nes esminę reikšmę turi tai, kad vekselyje yra aiškiai nurodytas jo davėjas – IĮ „Senas kaminas“ ir tai patvirtinta šio vekselio davėjo juridinio asmens antspaudu bei šio asmens įstatyminio atstovo M. B. parašu. Be to, aplinkybę, kas yra vekselio gavėjas, o kas jo davėjas, patvirtina vekselio buvimo pas ieškovą faktas. Vekselio buvimas pas ieškovą reiškia, kad jis yra atsakovo išduoto vekselio turėtojas, t.y. asmuo, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

19Remdamasi aukščiau išdėstytu prievolių pagal vekselį teisinių santykių teisiniu reguliavimu ir jų aiškinimu teismų praktikoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, kaip vekselio turėtojas, negali būti laikomas neturinčiu ar praradusiu reikalavimo teisę į pagal vekselį įsipareigojusį asmenį – atsakovą IĮ „Senas kaminas“ vien todėl, jog pasirengimo bankroto bylos iškėlimui stadijoje atsakovas, kuris yra įsipareigojęs pagal vekselį, pareiškė nepripažįstąs šio vekselio. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovo kreditorinių įsipareigojimų sudėtį neįtraukė pagal vekselį atsiradusios ieškovo kreditorinio reikalavimo dalies, sudarančios 8 913,96 Lt sumą. Įtraukus šią sumą į atsakovo pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, bendra tokių įsipareigojimų suma sudarytų mažiausiai 16 659,96 Lt (pirmosios instancijos teismo nurodyta 7 746 Lt suma plius 8 913,96 Lt suma pagal vekselį). Įvertinus pirmosios instancijos teismo išdėstytą aplinkybę dėl atsakovo balansinės turto ir turtinių teisų vertės – 24 261 Lt, toks pradelstų įsipareigojimų dydis iš esmės keičia atsakovo turto vertės ir pradelstų jo prievolių santykį, kurio pagrindu sprendžiama dėl įmonės mokumo ar nemokumo.

20Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos visos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Nagrinėjamu atveju įvyko priešingai – skundžiama nutartimi atsisakyta kelti bankroto bylą, nepaneigus ne tik abejonių dėl atsakovo mokumo, bet ir faktinių aplinkybių, įgalinančių pagrįstai manyti dėl atsakovo faktinio nemokumo būsenos.

21Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo materialiųjų teisių gynybos būdą. Ieškovas teises į kreditorinio reikalavimo patenkinimą gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuojant bankroto bylos skolininkui procesą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovas turi galimybes skolą išsiieškoti bendra tvarka, laikytinas nepagrįstu.

22Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl bankroto bylos atsakovui IĮ „Senas kaminas“ iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 10 str. 8 d.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

24Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos individualiai įmonei „Senas kaminas“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ pateikė teismui ieškinio pareiškimą,... 5. Atsakovas ĮI „Senas kaminas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. Teismo įsitikinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovo įsiskolinimas yra 28... 9. III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo... 11. Atsakovas IĮ „Senas kaminas“ atsiliepime prašo palikti nepakeistą teismo... 12. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą atsakovui... 13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios... 14. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės ir dydžio pagrįstumo nustatinėjimo... 15. Teisminėje bankroto bylų nagrinėjimo praktikoje nuosekliai laikomasi... 16. Dėl vekselio turėtojo teisinės padėties. Dėl prieštaravimų pagal... 17. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str.... 18. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad vekselio prigimtis,... 19. Remdamasi aukščiau išdėstytu prievolių pagal vekselį teisinių santykių... 20. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo... 21. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, kad... 22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą...