Byla 2-1179/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus ribotos atsakomybės bendrovės ,,Silvex Company Limited“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 23 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės ,,Lanlita“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-610-153/2010).

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Lanlita“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Actualis“.

6Kreditorius RAB „Silvex Company Limited“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti UAB ,,Lanlita“ bankroto byloje jo finansinį reikalavimą 1 096 536,63 EUR (3 786 121 68 Lt), sumai, iš kurių ? 2 812 996,16 Lt sudaro kreditas, 973 125,52 Lt – palūkanos. Nurodė, kad tarp RAB ,,Silvex Company Limited“ ir UAB ,,Lanlita“ buvo sudarytos paskolos sutartys: 2004-11-12 sutartis Nr. SLV-LL-1, 2004-12-30 sutartis Nr. SLV-LL-2, 2005-08-26 sutartis Nr. SLV-LL-3, 2007-09-10 sutartis Nr. SLC-LL-1, 2007-12-10 sutartis Nr. SLC-LL-2, 2007-12-13 sutartis Nr. SLC-LL-3, kuriomis RAB ,,Silvex Company Limited“ suteikė UAB ,,Lanlita“ 814 700 EUR paskolą. Atsakovas iki sutartyse numatyto termino paskolų negrąžino.

7Atsakovas BUAB „Lanlita“ prašė iš dalies patenkinti kreditoriaus RAB „Silvex Company Limited“ finansinį reikalavimą, tvirtinti finansinį reikalavimą ? pervestus UAB ,,Lanlita“ pinigus turto pirkimui ir kt. tikslams ir negrąžintas kreditoriui lėšas ? 814 700 EUR, o kreditoriaus reikalavimų dalį dėl palūkanų priteisimo atmesti, kadangi palūkanų suma yra neprotinga, be to, nėra įrodymų, kad pinigai sumokėti UAB „Lanlita“ suteikiant kreditą, tačiau jeigu teismas kreditoriaus reikalavimus tenkintų, prašė mažinti palūkanas iki 6 procentų ir patvirtinti 124 237,68 EUR; iš viso kaip pagrindinį įsiskolinimą patvirtinti 938 937,68 EUR.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino UAB „Lanlita“ bankroto byloje kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir RAB „Silvex Company Limited“ ? 519 481, 64 EUR, arba 1 793 666,21 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB ,,Lanlita“: 2004-12-30 sudarė paskolos sutartį Nr. SLV-LL-2 su „Silvex Company LLC“ iš viso 99 900 EUR, pinigų suteikimo data nurodyta 2004-12-31, termino pabaiga 2009-03-31; 2004-11-12 sudarė paskolos sutartį Nr. SLV-LL-1 su „Silvex Company LLC“ iš viso 184 900 EUR, pinigų suteikimo data nurodyta 2004-11-15, termino pabaiga 2009-03-31; 2005-08-26 sudarė paskolos sutartį Nr. SLV-LL-3 su „Silvex Company LLC“ iš viso 49 900 EUR, pinigų suteikimo data nurodyta 2008-08-29, termino pabaiga 2009-03-31; 2007-09-10 sudarė paskolos sutartį Nr. SLC-LL-1 su RAB „Silvex Company Limited“ iš viso 150 000 EUR, pinigų suteikimo data nurodyta 2007-09-12, termino pabaiga 2009-03-31; 2007-12-10 sudarė paskolos sutartį Nr. SLC-LL-2 su RAB „Silvex Company Limited“ iš viso 150 000 EUR, pinigų suteikimo data nurodyta 2007-12-11, termino pabaiga 2009-03-31; 2007-12-13 sudarė paskolos sutartį Nr. SLC-LL-3 su RAB „Silvex Company Limited“ iš viso 180 000 EUR, pinigų suteikimo data nurodyta 2007-12-21, termino pabaiga 2009-03-31. RAB „Silvex Company Limited“ įsteigta ir veikia nuo 2007-04-23, bendrovė savo tikru ir teisėtu atstovu iki 2008-04-01 paskyrė E. K. Bendrovė „Silvex Company LLC“ veikia nuo 2002-05-16, šios įmonės vardu, remiantis byloje pateiktu 2005-05-16 įgaliojimu, iki 2006-05-15 veikė S. U. Teismo teigimu, pateiktas byloje įgaliojimas suteikė S. U. teisę veikti „Silvex Company LLC“ vardu nuo 2005-05-16 iki 2006-05-16, todėl laikytina, kad kreditorius „Silvex Company Limited“ nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių S. U. teisę sudaryti paskolos sutartį „Silvex Company LLC“ vardu 2004-12-30 ir 2004-11-12. Taip pat teismo teigimu, byloje nepateikta Sutartis Nr. 4, įsigaliojusi nuo 2007-07-20, sudaryta tarp „Silvex Company Limited“ ir „Silvex Company LLC“, kuria šalys sutarė, jog teisės ir pareigos atlikti tam tikrus esminius šalių numatytus pakeitimus pagal pateiktą sutartį tenka „Silvex Company Limited“, todėl nėra aišku, ar pagal sutarties Nr. 4 sąlygas kreditoriui „Silvex Company Limited“ pereina teisė į „Silvex Company LLC“ paskolintas UAB „Lanlita“ lėšas, taip pat ir teisė bankroto byloje pareikšti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje atsakovo UAB,,Lanlita“ atstovė neginčijo fakto, kad UAB „Lanlita“ pinigai buvo pervesti, jie gauti įmonės banko sąskaitoje, todėl visas sutartyse nurodytas sumas prašė įtraukti į finansinį reikalavimą, tačiau prašė nepriteisti 10 ir 20 proc. palūkanų, nes jos yra neprotingos, sudaro apie 34 procentus metinių palūkanų, be to, kreditorius, siųsdamas pinigus į įmonės sąskaitą nurodė, kad pinigai skiriami sumokėti už turtą, todėl palūkanos negali būti skaičiuojamos, nes pinigai skirti ne paskolai. Teismo posėdyje liudytoja D. V. paaiškino, kad dirbdama UAB „Lanlita“ buhaltere įmonėje rado dokumentus, patvirtinančius, jog nurodytos paskolos sutartyje lėšos įmonei buvo pervestos, dalyje mokestinių dokumentų nurodyta, kad pinigai pervesti už perkamą turtą, kitose nurodyta, kad pinigai pervesti pagal sutartį. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad UAB „Lanlita“ gavo iš „Silvex Company LLC“ pagal sutartį Nr. SLV-LL-2 99 900 EUR, pagal sutartį Nr. SLV-LL ? 49 900 EUR, pagal sutartį Nr. SLV-LL-1 ? 184 900 EUR, iš viso 334 700 EUR. Iš „Silvex Company Limited“ UAB „Lanlita“ pagal sutartį Nr. SLC-LL-1 gavo 150 000 EUR, pagal sutartį Nr. SLC-LL-2 ? 150 000 EUR, pagal sutartį Nr. SLC-LL-3 ? 180 000 EUR, iš viso 480 000 EUR. Kadangi byloje kreditoriaus „Silvex Company Limited“ atstovas ir įgaliotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų teisę atlikti procesinius veiksmus (pateikti prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo) bankroto byloje „Silvex Company LLC“ vardu (CPK 54 str., 55 str. 1 d., 57 str. 1 d.), teismas sprendė, kad kreditoriaus prašymo dalis dėl 334 700 EUR kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkintina. Teismo teigimu, byloje nėra ginčo, kad atsakovas paskolintus pinigus gavo, tai patvirtino atsakovės buhalterė ir pateikti byloje įmonės finansiniai dokumentai, taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovas galėjo gauti iš „Silvex Company Limited“ pinigus kitu pagrindu, o ne pagal paskolos sutartį. Todėl teismas sprendė, kad „Silvex Company Limited“ paskolino UAB „Lanlita“ 480 000 EUR pagal paskolos sutartis, kuriose nustatytas palūkanų dydis yra 10 procentų paskolos sumos, taip pat nurodyta, kad palūkanų norma padidėja iki 20 procentų paskolos sumos, jei ir kai paskolos gavėja nepadengė paskolos sumos ir sukauptų paskolos palūkanų iki termino pabaigos. Teismas nurodė, kad paaiškėjus, jog atsakovas bankrutavo ir paskolintų pinigų kreditoriui negrąžino, laikoma, kad atsakovas praleido piniginės prievolės terminą (2009-03-31), todėl privalo mokėti palūkanas (CK 6.205 str., 6.210 str.). Teismas sutiko su UAB „Lanlita“ atstovės motyvais, kad palūkanos už negrąžintą paskolą yra neprotingai didelės (apie 34 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartys sudarytos tarp dviejų juridinių asmenų, teismas laikė, kad protinga ir teisinga palūkanų norma už paskolintas lėšas yra 6 proc. (CK 6.210 str., 1.5 str. 4 d.), todėl patvirtino 39 481,64 EUR dydžio palūkanas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Kreditorius RAB „Silvex Company Limited“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl RAB „Silvex Company Limited“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Byloje ginčas tarp šalių vyko tik dėl palūkanų įtrauktinų į kreditorinio reikalavimo sumą dydžio, o dėl 2 812 996,16 Lt kreditorinio reikalavimo dalies ginčo nebuvo, todėl teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti neginčijamą kreditorinio reikalavimo dalį.

132. Teismui buvo žinoma, kad tarp RAB „Silvex Company Limited“ ir ,,Silvex Company LLC“ yra sudaryta sutartis Nr. 4 įsigaliojusi 2007-07-20, kuria šalys susitarė, jog visos teisės ir pareigos kylančios iš ,,Silvex Company LLC“ sudarytų paskolų sutarčių pereina RAB „Silvex Company Limited“, tačiau teismas nesilaikė pareigos bankroto procese veikti aktyviai, rinkti įrodymus savo iniciatyva. Tuo atveju, jei dėl tam tikros kreditorinio reikalavimo dalies nėra ginčo tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios bendrovės, teismo pareigą išreikalauti konkrečius, teismo nuomone reikšmingus įrodymus, suponuoja ne tik viešojo intereso egzistavimas bankroto bylose, tačiau ir CK įtvirtintas teisingumo principas.

143. Neteisingas teismo argumentas, kad nesant duomenų, patvirtinančių S. U. teisę sudaryti paskolos sutartis 2004-12-30 ir 2004-11-12 ,,Silvex Company LLC“ vardu, pagal šiais sutartis atsakovui UAB ,,Lanlita“ pervestos sumos neįtrauktinos į kreditorinio reikalavimo sumą. Svarbu atsižvelgti į tai, jog ,,Silvex Company LLC“ patvirtino sandorį jį pilnai įvykdydama, todėl nepriklausomai nuo to, kas pasirašė sutartį ir ar pasirašantis sutartį asmuo turėjo reikiamus įgaliojimus, tai negali būti pagrindu neįtraukti pagal 2004-12-30 ir 2004-11-12 paskolos sutartis sumokėtų sumų į kreditorinio reikalavimo sumą.

154. Šalys sudarytomis sutartimis numatė, jog už suteiktas paskolas paskolos gavėjas mokės 10 proc. metines palūkanas, o jei paskolos negrąžins iki sutartyse numatyto termino, palūkanų norma padidės iki 20 proc. Teismas, mažindamas palūkanas, neatsižvelgė į verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolų sutarčių sudarymo momentu, neatsižvelgė į sutarties laisvės principą, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl palūkanų normą nepagrįstai sumažino iki 6 procentų.

16Atsakovas BUAB ,,Lanlita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo peržengti RAB „Silvex Company Limited“ skundo ribas ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį, nustatant, kad už 2007-09-10, 2007-12-10 ir 2007-12-13 paskolos sutartis palūkanos negali būti skaičiuojamos bei atitinkamai sumažinti RAB „Silvex Company Limited“ kreditorinį reikalavimą. Atsiliepime nurodo, kad:

171. Byloje nesant duomenų apie įgalioto asmens S. U. įgaliojimus sudaryti 2004-11-12 ir 2004-12-30 paskolos sutartis ,,Silvex Company LLC“ vardu bei nesant duomenų apie RAB „Silvex Company Limited“ teisę perimti ,,Silvex Company LLC“ teises ir pareigas atsakovo bankroto byloje pagal 2004-11-12, 2004-12-30 ir 2005-08-26 paskolos sutartis teismas pagrįstai atsisakė tenkinti kreditorinį reikalavimą 334 700 EUR sumai.

182. Teismas pagrįstai sumažino kreditoriaus prašomas įtraukti į kreditorinį reikalavimą palūkanas. 973 125,52 Lt palūkanos sudaro daugiau negu 34 proc. pačios kreditorinio reikalavimo sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė ir kad nepagrįstai prašomos įtraukti į kreditorinį reikalavimą didelės sumos gali žymiai pažeisti tiek kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus , tiek ir pačios įmonės interesus, nepagrįstai didelės palūkanos turėjo būti sumažintos.

193. Byloje atsakovo pateiktos sąskaitos patvirtina, kad UAB ,,Lanlita“ iš RAB „Silvex Company Limited“ gauti pinigai buvo ne paskola, o išankstiniai mokėjimai už nekilnojamąjį turtą, todėl už šiuos pinigus palūkanos neturi būti mokamos.

20IV. Apeliacinio teismo argumentai

21Atskirasis skundas tenkintinas.

22CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

23Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika yra ta, kad kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus.

24Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus RAB „Silvex Company Limited“ kreditorinio reikalavimo dydžio.

25Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio

26Nagrinėjamoje byloje RAB „Silvex Company Limited“ finansinis reikalavimas kildinamas iš UAB ,,Lanlita“ su „Silvex Company LLC“ sudarytų paskolos sutarčių: 2004-12-30 sutarties Nr. SLV-LL-2 99 900 EUR sumai; 2004-11-12 sutarties Nr. SLV-LL-1 184 900 EUR sumai; 2005-08-26 sutarties Nr. SLV-LL-3 49 900 EUR sumai ir UAB ,,Lanlita“ su RAB „Silvex Company Limited“ sudarytų paskolos sutarčių: 2007-09-10 sutarties Nr. SLC-LL-1 150 000 EUR sumai; 2007-12-10 sutarties Nr. SLC-LL-2 150 000 EUR sumai; 2007-12-13 sutarties Nr. SLC-LL-3

27180 000 EUR sumai. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pinigų sumas pagal minėtas paskolos sutartis UAB ,,Lanlita“ yra gavusi, tačiau nėra grąžinusi.

28Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių S. U. teisę sudaryti paskolos sutartis 2004-12-30 ir 2004-11-12 ,,Silvex Company LLC“ vardu. ,,Silvex Company LLC“ patvirtino sandorį jį pilnai įvykdydama, todėl nesvarbu, kas pasirašė sutartį ir ar pasirašantis sutartį asmuo turėjo reikiamus įgaliojimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo pateikta Sutartis Nr. 4, įsigaliojusi nuo 2007-07-20, sudaryta tarp RAB „Silvex Company Limited“ ir „Silvex Company LLC“, kuria šalys sutarė, jog teisės ir pareigos atlikti tam tikrus esminius šalių numatytus pakeitimus pagal pateiktą sutartį tenka RAB „Silvex Company Limited“, pagrįstai sprendė, kad dėl to nėra aišku, ar pagal sutarties Nr. 4 sąlygas kreditoriui „Silvex Company Limited“ pereina teisė į „Silvex Company LLC“ paskolintas UAB „Lanlita“ lėšas, taip pat ir teisė bankroto byloje pareikšti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Pagrįstas apelianto argumentas, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis AB DnB NORD bankas v. UAB ,,Vaiba“ byloje Nr. 3K-3-369/2009). Taip pat ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai siekdami, jog jų kreditoriniai reikalavimai būtų patvirtinti bankroto byloje, turi perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Taigi viešojo intereso bankroto bylose buvimas nepaneigia kreditorių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą patvirtinti RAB „Silvex Company Limited“ 334 700 EUR kreditorinį reikalavimą, nes apeliantas šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė įrodymų patvirtinančių jo teisę pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo „Silvex Company LLC“ vardu atsakovo bankroto byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė tarp RAB „Silvex Company Limited“ ir „Silvex Company LLC“ 2007 m. liepos 20 d. sudarytą sutartį Nr. 4.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, jo paskirtis nėra vien tik pakartotinis bylos išnagrinėjimas. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi apelianto apeliacinės instancijos teisme pateikti įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinti, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas RAB „Silvex Company Limited“ 480 000 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Dėl palūkanų dydžio

31Bylos duomenimis, UAB ,,Lanlita“ ir RAB „Silvex Company Limited“ sudarytose paskolos sutartyse: 2007-09-10 sutarties Nr. SLC-LL-1, 2007-12-10 sutarties Nr. SLC-LL-2, 2007-12-13 sutarties Nr. SLC-LL-3 buvo nustatytos dvejopo pobūdžio palūkanos: 10 proc. metinių palūkanų už paskolą per sutarčių laikotarpį nuo jų sudarymo iki 2009 m. kovo 31 d. ir 20 proc. metinių palūkanų už sutartyse nustatytu laiku negrąžintos paskolos laikotarpį.

32Atsakovas BUAB ,,Lanlita“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad už RAB „Silvex Company Limited“ ir UAB ,,Lanlita“ 2007-09-10, 2007-12-10 ir 2007-12-13 sudarytas paskolos sutartis palūkanos negali būti skaičiuojamos, nes jose nurodyta, jog mokėjimai atliekami ne kaip paskola, bet už nekilnojamąjį turtą. Tačiau byloje nesant duomenų, kad atsakovas iš RAB „Silvex Company Limited“ pinigus gavo kitu pagrindu, o ne pagal paskolos sutartį, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pinigai buvo pervesti ne pagal paskolos sutartis.

33Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi sumažintomis iki 6 procentų ir nustatytomis 39 481,64 EUR dydžio palūkanomis.

34Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 straipsnis. CK 6.872 straipsnis yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti: palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Kilus ginčui dėl palūkanų dydžio, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, turi vertinti atitinkamas sutarties sąlygas ir spręsti, ar jos nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Teismas spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolės santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu, svarbu atsižvelgti į tai, jog palūkanos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje. Teismas taip pat gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma.

35Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad palūkanos yra per didelės, nenurodė, kokiais kriterijais remdamasis ir dėl kokių šios konkrečios bylos aplinkybių sumažino šalių sutartimis nustatytas palūkanas iki CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto palūkanų dydžio. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad sumažintas 6 procentų dydžio palūkanas pirmosios instancijos teismas skaičiavo tik iki paskolos sutartyse numatyto jų įvykdymo termino, t. y. iki 2009 m. kovo 31 d. (t. 1, b. l. 12), tačiau visiškai nepasisakė dėl sutartyse numatytų 20 proc. metinių palūkanų už sutartyse nustatytu laiku negrąžintos paskolos laikotarpį.

36Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl palūkanų mažinimo, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles, nes nenustatė ir neištyrė šalių ginčui dėl palūkanų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui nurodytu klausimu priimti (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 1 p., 338 str.), apeliacinės instancijos teisme nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl yra pagrindas panaikinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas RAB „Silvex Company Limited“ 39 481,64 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas dėl palūkanų ir palūkanų pagal paskolos sutartis klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį pakeisti.

39Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Lanlita“ bankroto byloje RAB „Silvex Company Limited“ 519 481, 64 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas ir perduoti klausimą dėl RAB „Silvex Company Limited“ kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB... 6. Kreditorius RAB „Silvex Company Limited“ kreipėsi į teismą su prašymu... 7. Atsakovas BUAB „Lanlita“ prašė iš dalies patenkinti kreditoriaus RAB... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino UAB... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Kreditorius RAB „Silvex Company Limited“ atskiruoju skundu prašo Kauno... 12. 1. Byloje ginčas tarp šalių vyko tik dėl palūkanų įtrauktinų į... 13. 2. Teismui buvo žinoma, kad tarp RAB „Silvex Company Limited“ ir ,,Silvex... 14. 3. Neteisingas teismo argumentas, kad nesant duomenų, patvirtinančių S. U.... 15. 4. Šalys sudarytomis sutartimis numatė, jog už suteiktas paskolas paskolos... 16. Atsakovas BUAB ,,Lanlita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 17. 1. Byloje nesant duomenų apie įgalioto asmens S. U. įgaliojimus sudaryti... 18. 2. Teismas pagrįstai sumažino kreditoriaus prašomas įtraukti į... 19. 3. Byloje atsakovo pateiktos sąskaitos patvirtina, kad UAB ,,Lanlita“ iš... 20. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 21. Atskirasis skundas tenkintinas.... 22. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal... 23. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo... 24. Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus RAB „Silvex Company Limited“... 25. Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio... 26. Nagrinėjamoje byloje RAB „Silvex Company Limited“ finansinis reikalavimas... 27. 180 000 EUR sumai. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pinigų sumas... 28. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios... 30. Dėl palūkanų dydžio... 31. Bylos duomenimis, UAB ,,Lanlita“ ir RAB „Silvex Company Limited“... 32. Atsakovas BUAB ,,Lanlita“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad už... 33. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi... 34. Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio... 35. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad palūkanos yra per didelės,... 36. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 38. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį pakeisti.... 39. Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Lanlita“ bankroto byloje... 40. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....